811cacb6-fb53-4bbb-bd7f-22cbac18b2cf · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-576-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01159-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos objektų statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 36 082,03 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė ir ieÅ¡kovės atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įgaliotoji organizacija uždaroji akcinė bendrovė „Verslo aptarnavimo centras“ ieÅ¡kovės naudai 2016 m. rugpjūčio 3 d. paskelbė konkursÄ (Nr. 9007) dėl 10kV OL L-200 IÅ¡ (duomenys neskelbtini) TP kapitalinio remonto į 10KV OLI (toliau – (duomenys neskelbtini) konkursas), darbų pirkimo. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo dalyviai paskelbė galutinius savo pasiÅ«lymus dėl dalyvavimo Å¡iame konkurse.

IÅ¡nagrinėjus gautus pasiÅ«lymus 2016 m. rugsėjo 19 d. laimėtoja buvo pripažinta atsakovė, kuri darbus pasiÅ«lė atlikti už 108 730,42 EUR (be PVM). 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakovei buvo iÅ¡siųstas pakvietimas sudaryti sutartį, tačiau ji atsiuntė praÅ¡ymÄ pratęsti sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ . 2016 m. spalio 4 d. atsakovei buvo pateiktas atsakymas bei pakartotinai ji buvo pakviesta pasiraÅ¡yti sutartį, nurodant 1 darbo dienos terminÄ . Ji per nurodytÄ terminÄ sutarties nepasirašė, todėl vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sÄ lygų 12.9 punktu laikyta, kad atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį.

Specialiųjų pirkimo sÄ lygų 6.1 punkte numatyta, kad jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys jÄ sudaryti, jis turės sumokėti Ä®galiojusiajai organizacijai 10 procentų dalyvio galutinio pasiÅ«lymo kainos EUR be PVM dydžio baudÄ bei padengti Ä®galiojusiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia anksčiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasiraÅ¡yti dalyvio galutinio pasiÅ«lymo kainos Eur be PVM ir kito dalyvio, pasiÅ«lymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiÅ«lymo kainos Eur be PVM.

Atsakovė, pateikdama pirkimui pasiÅ«lymÄ , sutiko su Supaprastintų pirkimų taisyklėse ir Pirkimo sÄ lygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedÅ«romis ir pirkimo sutarties projekto sÄ lygomis. Kadangi pirkimo laimėtoja – atsakovė – atsisakė sudaryti sutartį savo pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti sutartį su dalyviu, kurio pasiÅ«lymas buvo antras eilėje, tai yra akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiÅ«lė atlikti už 144 812,45 EUR (be PVM).

Dėl to ieÅ¡kovė už perkamus darbus priversta mokėti 36 082,03 EUR brangiau, tai laikytina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais. Teigia, kad atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neatÅ¡aukė savo pasiÅ«lymo, nesirÅ«pino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ ieÅ¡kovei, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lymÄ , neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti, pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.

Nurodo, kad atsakovė dalyvaudama viešųjų darbų pirkime, prieš teikdama pasiūlymus, turėjo įsivertinti darbų apimtį, tačiau to nepadarė.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Verslo aptarnavimo centras“, veikdama kaip ieÅ¡kovės įgaliota perkančioji organizacija, 2016 m. birželio 16 d. paskelbė ir vykdė pirkimÄ (Nr.5719) 10 kV OL L-500 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) TP rekonstravimo į 10 kV OLI, (duomenys neskelbtini) r. 2016 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. 40400/561274 dėl rangos darbų.

Darbai buvo pradėti 2016 m. rugpjūčio mėn., o baigti tų pačių metų rugsėjo mėn. įvykdžius techninėje specifikacijoje numatytus darbus. IeÅ¡kovė buvo informuota apie atliktus darbus. IeÅ¡kovės atstovams įvertinus atsakovės atliktus darbus buvo nurodyti trÅ«kumai ir atsakovei buvo nurodyta trÅ«kumus paÅ¡alinti. 2016 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl reiÅ¡kiamų pretenzijų ir darbų apimties pagal pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad techninio įvertinimo akte nurodyti trÅ«kumai neatitinka Å¡alių sudarytos sutarties Nr. 40400/561274 numatytų pirkimo objekto apimčių. 2016 m. spalio 19 d. vykusio ieÅ¡kovės ir atsakovės Å¡alių susitikime buvo priimtas sprendimas dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos sprendimo pirmajame pirkime.

Pagal pasiektÄ Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė 2016 m. spalio 21 d. pateikė atsakovei medžiagas nenumatytiems (papildomiems) darbams atlikti, ir tai patvirtina Å¡alių pasiraÅ¡ytas aktas. Nurodo, kad ginčo pirkime dalyvavo vertindama tik vieÅ¡ai skelbiamas sÄ lygas ir technines specifikacijas. 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovė buvo informuota, kad yra laimėtoja, o 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo pakviesta per 3 darbo dienas pasiraÅ¡yti sutartį. 2019 m. rugsėjo 26 d. ieÅ¡kovė buvo informuota apie vykstantį ginÄÄ dėl darbų apimties pagal dėl analogiÅ¡kų darbų 2016 m. liepos 19 d. sudarytÄ Sutartį Nr. 40400/561274, todėl buvo papraÅ¡yta pratęsti sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ , kol bus iÅ¡spręsta situacija dėl perkamų darbų apimčių.

IeÅ¡kovė atsisakė pratęsti sutarties sudarymo terminÄ bei atsisakė iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl perkamo objekto apimčių patikslinimo, o tik nurodė, kad bus taikomos sankcijos. Atsakovės įsitikinimu, ginčo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų, kad kiltų jos pareiga atlyginti nuostolius ieÅ¡kovei, nes pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai sÄ lygojo atsakovės atsisakymÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai netinkamai parengus techninę dokumentacijÄ negali tapti pagrindu pripažinti atsakovės veiksmus, atsisakant veikti pagal tokiÄ dokumentacijÄ , neteisėtais.

IeÅ¡kovė nesiekė, kad dokumentacija bÅ«tų aiÅ¡ki ir tiksli visiems konkurso dalyviams, bei nenutraukė pirkimo. Ji turėjo realiÄ galimybę pakoreguoti pirkimo sÄ lygas ir paskelbti tinkamai parengtas technines specifikacijas bei gauti realius, konkurencingus pasiÅ«lymus ir taip iÅ¡vengti tariamų nuostolių. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, kad yra atsakovės neteisėti veiksmai atsisakant sudaryti neaiÅ¡kios apimties rangos darbų sutartį, praÅ¡o teismo vertinti ieÅ¡kovės kaltę bei mažinti priteisiamus nuostolius.

3. IeÅ¡kovė dublike nurodė, jog po pirkimo laimėtojo nustatymo neleidžiama nieko koreguoti ir toje pirkimo stadijoje galima tik pasiraÅ¡yti sutartį pagal iÅ¡ anksto paskelbtas sÄ lygas. Atsakovės argumentai apie kitame objekte kilusius nesutarimus visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirkimo dokumentai paskelbti vieÅ¡ai, visi tiekėjai galėjo su jais susipažinti ir esant neaiÅ¡kumams iki tam tikros stadijos praÅ¡yti patikslinti pirkimo dokumentus. Tiek atsakovė, tiek kiti pirkime pasiÅ«lymus pateikę asmenys yra verslininkai, savo srities profesionalai, kurie, įvertinę visÄ pirkimo dokumentacijÄ , pateikė savo pasiÅ«lymus.

Kadangi visiems pirkimo dalyviams suteikta vienoda informacija apie pirkimo objektÄ , taip yra užtikrinamas visiÅ¡kas skaidrumas ir konkurencija. Tuo tarpu atsakovės paklausimai dėl pirkimo objekto jau po pirkimo laimėtojo nustatymo ir priklausomai nuo gauto atsakymo ketinimas spręsti dėl sutarties pasiraÅ¡ymo / nepasiraÅ¡ymo reiÅ¡kia tik atsakovės norÄ â€žpersiderėti“ dėl iÅ¡ anksto paskelbtų visiems vienodų sutarties sÄ lygų. Tokie atsakovės norai akivaizdžiai neteisėti, nes likę pirkimo dalyviai, neturėdami papildomos informacijos, bÅ«tų diskriminuoti.

4. Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su dublike nurodytais motyvais, nes jie pateikti nevertinant konkrečių faktinių aplinkybių. Nurodo, kad nesuvokiami ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovė turėtų numatyti, jog perkančioji organizacija vykdant sudarytÄ sutartį, praėjus mėnesiui po pasiÅ«lymo pateikimo ginčo pirkime, pareikalaus atlikti papildomus darbus ir dėl to atsakovė turėjo pateikti užklausimÄ . Pirkimo dokumentų nuostatos aiÅ¡kiai rodo, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti pretenzijos ar užklausimo dėl pirkimo sÄ lygų netikslumų, nes rengiant pasiÅ«lymÄ iÅ¡ perkančiosios organizacijos nebuvo gautas reikalavimas dėl papildomų darbų atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sÄ lygos paskelbtos 2016 m. rugpjūčio 3 d., atsakovė iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. turėjo teisę pateikti pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų netikslumų ar trÅ«kumų. Jei pirkimas bÅ«tų paskelbtas po to, kai perkančioji organizacija pareikalavo papildomų darbų atlikimo, tai yra 2016 m. rugsėjo 12 d., atsakovė bÅ«tų pateikusi tiek užklausimÄ dėl reikalaujamų darbų atlikimo, tiek pretenzijÄ , kad pirkimo sÄ lygos nėra tinkamai parengtos. Atitinkamai ieÅ¡kovės dublike nurodyti motyvai yra formalÅ«s bei pateikti nevertinant aplinkybių.

IeÅ¡kovė buvo ir yra visiÅ¡kai nesuinteresuota, kad jos vykdomi pirkimai iÅ¡ tiesų atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. BÅ«tent ieÅ¡kovė yra pažeidusi vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, nes nepateikė tiekėjams aiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų, o paaiÅ¡kėjus Pirkimo sÄ lygų trÅ«kumams nesiėmė jokių veiksmų dėl jų koregavimo, o siekė, kad rangovas prisiimtų visÄ rizikÄ vykdant sutartį. Toks ieÅ¡kovės elgesys turėtų bÅ«ti įvertintas teismo kaip neteisėtas ir bÅ«tent ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti atsakovės nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos objektų statyba“ 36 082,03 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 758 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė atsisakė sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį pagal savo pasiÅ«lytas sÄ lygas, ir, ieÅ¡kovės teigimu, ji dėl to patyrė 36 082,03 EUR nuostolių. Atsakovė savo ruožtu teigia, kad ginčo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų, kad kiltų atsakovei pareiga atlyginti nuostolius ieÅ¡kovei, nes pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai sÄ lygojo atsakovės atsisakymÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tai yra ieÅ¡kovė nesiekė iÅ¡spręsti kilusio ginčo pagal Å¡alių sudarytÄ ankstesnę vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (2016-07-19 Nr. 40400/561274) bei suderinti techninių specifikacijų neaiÅ¡kumus dar iki sutarties sudarymo. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės nurodė, kad atsakovės argumentai, kad sudarius kitÄ rangos sutartį jos techninė specifikacija buvo parengta netinkamai, tai yra neaiÅ¡kios jos sÄ lygos, yra nepagrįsti. Tai, kad vykdant minėtÄ sutartį pati ieÅ¡kovė pateikė atsakovei papildomas medžiagas, savaime nepagrindžia atsakovės teiginių apie techninės specifikacijos sÄ lygų ydingumÄ (duomenys neskelbtini) konkurse. Tokiam dviejų konkursų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) techninės specifikacijos reikalavimų sugretinimui teismas nenustatė pagrindo.

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) konkurso techninė specifikacija buvo parengta netinkamai. Tai, kad nei atsakovė, nei kitos vieÅ¡ajame pirkime dalyvavusios organizacijos neginčijo minėto konkurso bei jo metu vieÅ¡ai skelbiamų pirkimo sÄ lygų, paneigia atsakovės teiginius dėl techninės specifikacijos ir jos apimties neaiÅ¡kumo. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiÅ«lymÄ , prisiimant įsipareigojimÄ sudaryti sutartį ir nepasiraÅ¡ydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , ji pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. 5.3.

Pirmosios instancijos teismas dėl nuostolių priteisimo nurodė, kad atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, kartu ir sutarties nepasiraÅ¡ymas padarys ieÅ¡kovei žalos. IeÅ¡kovės specialiųjų sÄ lygų 6.1 punkte nurodyta, kad jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys jÄ sudaryti, jis turės sumokėti Ä®galiojusiajai organizacijai 10 proc. dalyvio galutinio pasiÅ«lymo kainos EUR be PVM dydžio baudÄ bei padengti Ä®galiojusiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia anksčiau nurodyta bauda.

Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM. Šiuo atveju pirmosios vietos laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, todėl nepriklausomai nuo atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog jos veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, paslaugas įsigijus didesnėmis kainomis.

Kadangi pirkimo laimėtoja (atsakovė) atsisakė sudaryti sutartį savo pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti sutartį su dalyviu, kurio pasiÅ«lymas buvo antras eilėje, tai yra akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiÅ«lė atlikti už 144 812,45 EUR (be PVM). Dėl to ieÅ¡kovė už perkamus darbus priversta mokėti 36 082,03 EUR brangiau, tai laikytina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6.

Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos objektų statyba“ praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, apklausti kaip liudytojus V. N., M. L., G. R., pridėti prie nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovo paskelbtÄ dokumentÄ â€žÄ®renginių priėmimo atmintinės 10 kV oro linijų skyriklių įrengimas“ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė dėl teismingumo pažeidimo nurodo, kad nors byloje ieÅ¡kinio reikalavimas yra dėl nuostolių, kilusių iÅ¡ ikisutartinių teisinių santykių, priteisimo, tai iÅ¡ esmės suponuoja, jog tai nėra viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, tačiau Å¡iuo atveju sutartis su vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju sudaryta nebuvo, nes perkančioji organizacija ir konkurso laimėtojas skirtingai interpretavo vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų, kuriais remiantis turėjo bÅ«ti sudaryta ginčo sutartis, turinį.

Taigi vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų tikrasis turinys bei Å¡alių elgesys vieÅ¡ojo pirkimo metu yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų turinio bei Å¡alių elgesio viešųjų pirkimų metu klausimai ir ginčai dėl jų vienareikÅ¡miÅ¡kai priskirtini viešųjų pirkimų teisiniams santykiams. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ pasisakė dėl konkursų dokumentacijos, pasisakė dėl jų aiÅ¡kumo, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta neteismingo teismo ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 6.2.

Apeliantė dėl įrodymų vertinimo pažeidimų ir vieÅ¡ojo pirkimo objekto aiÅ¡kinimo aplinkybių (apeliacinio skundo 2.1, 2.3 ir 3 punktas) nurodė, kad teismas neįvertino visų atsakovo byloje nurodytų reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino aplinkybių visumos bei teikė prioritetÄ ieÅ¡kovo pateiktiems įrodymams, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ neįsitikino pirkimų objektų aiÅ¡kumu ir iÅ¡vadas nepagrindė byloje surinktais įrodymais.

PrieÅ¡ingai nei konstatuoja pirmosios instancijos teismas, byloje ieÅ¡kovė nesugebėjo pateikti įrodymų, kurie pagrįstų reikalavimÄ pakeisti traversas ir empiančiuosius izoliatorius (girliandas). Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neatsižvelgiama į bendrÄ kontekstÄ , tai yra aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovė net ir vykstant bylos nagrinėjimui negalėjo tiksliai nurodyti, kokie dokumentai numatė reikalaujamų darbų atlikimÄ ir nurodytos aplinkybės įrodo, kad bylos esmė liko neatskleista. 6.3.

Apeliantė dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nurodo (apeliacinio skundo 4.1 punktas), kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių įtakos atsakovė buvo priversta atsisakyti sudaryti sutartį su ieÅ¡kove. Atsakovė pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė pagrįstai ir teisėtai, ėmėsi veiksmų, siekiant su ieÅ¡kove iÅ¡siaiÅ¡kinti ir suderinti techninių specifikacijų neaiÅ¡kumus ir siekė iÅ¡spręsti konfliktinę situacijÄ dar iki sutarties sudarymo, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisakė spręsti konfliktinę situacijÄ bendradarbiavimo keliu, tai yra pati ieÅ¡kovė pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, o ne atsakovė.

Pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai, netinkamai parengus techninę dokumentacijÄ , negali tapti pagrindu pripažinti atsakovės veiksmus, atsisakant veikti pagal tokiÄ dokumentacijÄ , neteisėtais, o pirmosios instancijos teismas bÅ«tent taip ir sprendė bei neanalizavo ieÅ¡kovės pareigų ir neteisėtų veiksmų. 6.4. Apeliantė dėl priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nurodo (apeliacinio skundo 4.2 punktas), kad atsakovė atsisakė sudaryti antrojo vieÅ¡ojo pirkimo rangos darbų sutartį, nes jau vykdant analogiÅ¡kus darbus pagal kitÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį paaiÅ¡kėjo užsakovės lÅ«kesčiai, kurie nėra nurodyti techninėje specifikacijoje.

Taigi ne atsakovės neteisėti veiksmai, o paties ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai tinkamai neparengiant dokumentacijos sÄ lygojo brangesnių darbų įsigijimÄ . IeÅ¡kovė turėjo realiÄ galimybę pakoreguoti pirkimo sÄ lygas ir paskelbti tinkamai parengtas technines specifikacijas bei gauti realius, konkurencingus pasiÅ«lymus ir taip iÅ¡vengti tariamų nuostolių. 6.5. Apeliantė dėl žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo (apeliacinio skundo 4.3 ir 2.2 punktai), kad nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl patirtos žalos dydžio, nes ieÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus. 6.6. Apeliantė dėl ieÅ¡kovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo (apeliacinio skundo 4.4 punktas), kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar ieÅ¡kovė veikė tinkamai, kai buvo aiÅ¡ku, kad tarp Å¡alių kils ginčas vykdant ir antrÄ jÄ sutartį. Ginčo atveju atsakovė ieÅ¡kovei nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių turėtų bÅ«ti atidėtas sutarties pasiraÅ¡ymas, kol nebus iÅ¡spręstas analogiÅ¡kas ginčas vykdant kitÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartį.

Taigi atsakovė neatliko jokių veiksmų ir nevengė sudaryti sutarties, tačiau siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti techninių specifikacijų nuostatas, kad abi Å¡alys galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų ir neinformavo atsakovės, kaip Å¡io pirkimo atveju numato reikalauti įvykdyti sutartį – tai yra ar ieÅ¡kovė reikalaus papildomų darbų atlikimo pagal naujai sudarytÄ sutartį.

7. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 7.1. IeÅ¡kovė dėl teismingumo pažeidimo nurodo, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės liudija, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros yra pasibaigusios, dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ir priimtų sprendimų vykdant vieÅ¡uosius pirkimus ginčo tarp bylos Å¡alių nekilo, todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra kvalifikuotinas kaip turtinis ginčas tarp bylos Å¡alių, apeliantei atsisakius vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo metu pateiktus pasiÅ«lymus ir sudaryti sutartį, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė materialinę žalÄ . 7.2.

IeÅ¡kovė dėl įrodymų vertinimo pažeidimų ir vieÅ¡ojo pirkimo objekto aiÅ¡kinimo aplinkybių nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kito analogiÅ¡ko apeliantės komentuojamo vieÅ¡ojo pirkimo ((duomenys neskelbtini)) techninė specifikacija buvo parengta netinkamai. Lygiai taip pat, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad techninė specifikacija buvo parengta netinkamai, neaiÅ¡kiai ir vykdant darbus pagal tarp Å¡alių sudarytÄ pirmÄ jÄ ((duomenys neskelbtini)) sutartį, kurios sudarymo ir vykdymo aplinkybes apeliantė teismui nurodo kaip pagrįstÄ priežastį atsisakyti sudaryti sutartį. 7.3.

IeÅ¡kovė dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nurodo, kad apeliantė nuspręsdama nepasiraÅ¡yti sutarties, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias kilti pasekmes, kad ieÅ¡kovė bus priversta sudaryti sutartį su kitu pasiÅ«lymų eilėje esančiu pirkimo dalyviu, jai buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma konkurencinė aplinka, žaliavų ir darbų kainos bei kitos sutarčių pasiraÅ¡ymui galinčios turėti įtakos aplinkybės. 7.4. IeÅ¡kovė dėl priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo, kad dėl apeliantės pareigos nevykdymo (Atsisakymo sudaryti sutartį) ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, kurie, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ieÅ¡kovės įsitikinimu ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra įrodyti ir pagrįsti tiek į bylÄ pateiktais dokumentais, tiek formuojama teismų praktika. 7.5.

IeÅ¡kovė dėl žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo, kad apeliantei atsisakius sudaryti sutartį, susiklostė tokia situacija, kai ieÅ¡kovė, vadovaudamasi įstatymų ir pirkimų sÄ lygų nuostatomis, privalėjo pasiÅ«lyti sudaryti sutartį kitam pirkimo dalyviui, kuris buvo antras eilėje, kuris darbus pasiÅ«lė atlikti už 144 812,45 EUR (be PVM), ir už perkamus darbus mokėti 36 082,03 EUR brangiau, tai ir laikytina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais. 7.6. IeÅ¡kovė dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo, kad įstatymų leidėjas viešųjų pirkimų procedÅ«roms yra nustatęs itin trumpus terminus, o tai įpareigoja tiek perkančiÄ jÄ organizacijÄ , tiek tiekėjus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, nevilkinti sprendimų priėmimo.

IeÅ¡kovės nurodytos ir apeliantės neginčijamos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė iÅ¡ esmės dvejojo dėl sutarties pasiraÅ¡ymo, prašė atidėti sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ . Taigi dėl apeliantės kaltės sutartis nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovės, kaip perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens), veiksmai (neveikimas) Å¡iuo atveju neturėjo priežastinio ryÅ¡io su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, todėl nėra pagrindo apeliantės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė praÅ¡ydama apklausti kaip liudytojus V.

N., M. L., G. R. nurodo (apeliacinio skundo 2.3 punktas), kad Å¡ie asmenys gali paaiÅ¡kini aplinkybes, susijusias su dviejų konkursų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) techninės specifikacijos reikalavimų sugretinimu, kuriam pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo. Nurodo, kad bylai reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų paaiÅ¡kinti inžinierius, surašęs defektinį aktÄ ir iÅ¡davęs medžiagas papildomiems darbams atlikti, V. N., Klaipėdos regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius M.

L. bei atsakingas projekto inžinierius G. R., kurie tiesiogiai dalyvavo sprendžiant klausimus dėl darbų apimties vykdant rangos sutartis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 10. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Apeliantė kartu su pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais praÅ¡o pridėti prie nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovo paskelbtÄ vieÅ¡ai skelbiamÄ dokumentÄ - 2018 m. vasario 1 d. „Įrenginių priėmimo atmintinės 10 kV oro linijų skyriklių įrengimas“. Pažymėtina, jog apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė visiÅ¡kai jokių argumentų, kokias aplinkybes praÅ¡omi pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtins dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumo – nuostolių priteisimo, taip pat nenurodė, kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo tik apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo 2.3 punktas, CPK 314 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, prie bylos pridėti apeliantės pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo, todėl Å¡ie įrodymai nepridėtini.

Dėl teismingumo pažeidimo 13. Apeliantė nurodo (apeliacinio skundo 7.1 punktas), kad byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles. Teigia, kad byloje ieÅ¡kinio reikalavimas yra dėl nuostolių, galbÅ«t kilusių iÅ¡ ikisutartinių teisinių santykių, priteisimo, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ pasisakė dėl konkursų dokumentacijos aiÅ¡kumo, o tai įrodo, kad byloje vyksta ginčas dėl vieÅ¡ojo pirkimo metu skelbtų sÄ lygų atitikimo ir viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimams, todėl byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama apygardos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo.

Ieškovė teigia, kad viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, dėl viešojo pirkimo procedūrų ir priimtų sprendimų vykdant viešuosius pirkimus ginčo tarp bylos šalių nekilo, sutartis yra sudaryta ir vykdoma kito asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“, todėl ieškovės pareikštas ieškinys yra kvalifikuotinas kaip turtinis ginčas dėl netinkamai vykdytų iki sutartinių įsipareigojimų.

14. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kinys dėl nuostolių, atsiradusių ikisutartinių teisinių santykių metu, kurio reikalavimai grindžiami viešųjų pirkimų konkurso sÄ lygomis, priteisimo rÅ«Å¡inio teismingumo pagrindu yra teismingas apygardų teismams.

15. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktÄ apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių vieÅ¡o konkurso teisinių santykių. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad vieÅ¡asis pirkimas yra pasibaigęs ir kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis sudaryta su kitu asmeniu, tai yra antrosios vietos laimėtoju akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, tačiau vis dėlto nurodo, kad ginčas privalėjo bÅ«ti nagrinėjamas teismo, kuriam paskirta nagrinėti ginčus, kylančius iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante dėl žemiau nurodytų argumentų.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu buvo prašoma nuostolių atlyginimo. Pareikšto ieškinio pagrindas – netinkamas prievolių vykdymas ikisutartinių santykių metu. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių. Pirmiausia – Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas.

Antra – kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 27 straipsnio 3 punktas inter alia apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiÄ ja prasme, tai yra pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedÅ«ras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant vieÅ¡ojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra ginčijami ieškovės veiksmai vykdant viešojo pirkimo procedūras, toks reikalavimas teismui nėra pareikštas. Pažymint ir tai, kad pati atsakovė raštu atsisakė sudaryti sutartį dėl kitos sutarties pagrindu kilusio ginčo tarp ieškovės ir apeliantės.

17. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovės, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų pažeidimas pasireiÅ¡kė netinkamai vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad byloje yra nagrinėjama vieÅ¡ojo pirkimo metu skelbtų sÄ lygų atitiktis viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimams. Su Å¡ia apeliantės pozicija nesutiktina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra pažymėta, jog vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas Viešųjų pirkimų įstatymas, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimÄ , papildomų darbų pirkimÄ .

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra kildinamas ne iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų pažeidimo, o iÅ¡ jau pasibaigus vieÅ¡iesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties pažeidimo atsisakius sudaryti sutartį. Kaip galima spręsti iÅ¡ apeliantės ir ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, Å¡iÄ dienÄ vieÅ¡o konkurso procedÅ«ros ne tik yra pasibaigusios, tačiau ir minėta sutartis jau yra sudaryta su uždarÄ ja akcine bendrove „Klaipėdos energetika“.

Taigi pareikštas ieškinys susijęs ne su viešojo pirkimo procedūromis, susijusiomis su sutarties vykdymu (tai yra sutarties keitimu, papildomų darbų atlikimu ar pan.), o su sutartinių teisinių santykių pažeidimu esant sudarytam įprastiniam komerciniam sandoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 13–17 punktuose, rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles ir į tai, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo suma nevirÅ¡ija 40 000 EUR sumos (CPK 27 straipsnio 1 punktas), konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl galimo teismingumo pažeidimo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl įrodymų vertinimo ir vieÅ¡ojo pirkimo objekto 19. Apeliantė nurodo (apeliacinio skundo 2, 2.1 ir 3 punktai), kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teikė prioritetÄ ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams, neįsitikino pirkimų objektų aiÅ¡kumu, iÅ¡vadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad ir antros vietos laimėtoja, vykdydama sutartį, dėl kurios objekto apimties neaiÅ¡kumo atsakovė kėlė ginÄÄ , yra neįvykdžiusi darbų, todėl viešųjų pirkimų metu apeliantė veikė sÄ Å¾iningai, o nesiekė konfliktÄ tarp Å¡alių perkelti ir į antrÄ sutarties vykdymÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad tik pasibaigus pirkimui apeliantė iÅ¡kėlė klausimÄ dėl jai neaiÅ¡kių pirkimo sÄ lygų ir apeliantės nurodyti argumentai dėl kitame objekte kilusių nesutarimų visiÅ¡kai nepagrįsti ir nereikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai.

Dėl įrodymų vertinimo pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad analogiško apeliantės komentuojamo viešojo pirkimo techninė specifikacija buvo parengta netinkamai.

20. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 19 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo.

21. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbtas konkursas kapitalinio remonto darbų atlikimui. Buvo pateikti trys pasiÅ«lymai. IÅ¡nagrinėjus gautus pasiÅ«lymus 2016 m. rugsėjo 19 d. konkursÄ laimėjo apeliantė, kuri pasiÅ«lė darbus atlikti už 108 730,42 EUR be PVM. Apeliantei laimėjus konkursÄ 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo pasiÅ«lyta sudaryti sutartį, tačiau apeliantė prašė pratęsti sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ , kadangi kilo ginčas su ieÅ¡kovės (pirkėjos) atstovais dėl skirtingai interpretuojamos darbų apimties.

IeÅ¡kovė pakartotinai, tai yra 2016 m. spalio 4 d., prašė apeliantės pasiraÅ¡yti sutartį, tačiau apeliantė sutarties nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė sutarties per pakartotinai nustatytÄ terminÄ nepasirašė, ieÅ¡kovė konstatavo, kad pirmosios vietos laimėtoja, apeliantė, atsisakė sudaryti sutartį, todėl sutartis buvo sudaryta su antrosios vietos laimėtoja – akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiÅ«lė atlikti už 144 812,45 EUR be PVM.

IeÅ¡kovė vadovaudamasi pirkimo sÄ lygomis pareikalavo apeliantės atlyginti nuostolius, tai yra padengti 36 082, 03 EUR, kurie susideda iÅ¡ pirmosios vietos ir antrosios vietos laimėtojų kainos skirtumo.

22. Vertinant apeliantės argumentus apeliacinio skundo dalyse dėl įrodymų vertinimo pažeidimų ir vieÅ¡ojo pirkimo objekto aiÅ¡kumo apeliantė iÅ¡ esmės kvestionuoja ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ dviem aspektais, tai yra tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės kilusiu ginču vykdant jau sudarytÄ rangos sutartį ir viešųjų pirkimų pažeidimais, tai yra netinkamai parengta technine specifikacija, viešųjų pirkimų dokumentų aiÅ¡kumu.

23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad dėl kilusių nesutarimų vykdant jau sudarytÄ rangos sutartį apeliantė Å¡io argumento pagrindu turėjo teisėtÄ pagrindÄ atsisakyti sudaryti ginčo sutartį. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tarp Å¡alių 2016 m. liepos 19 d. buvo pasiraÅ¡yta rangos sutartis Nr. 40400/561274, (Nr.5719) dėl rekonstravimo darbų. Vykdant Å¡iÄ sutartį apeliantė informavo ieÅ¡kovę apie darbų pabaigÄ , tačiau ieÅ¡kovė priimdama atliktus darbus nustatė trÅ«kumus ir tarp Å¡alių kilo ginčas dėl darbų apimties.

Å iuo atveju apeliantė jokių argumentų, iÅ¡skyrus prielaidas, kad vykdant sudarytos rangos sutartį kilę ginčai persikels ir į ginčo sutartį, nenurodė (apeliacinio skundo 2.1 punktas), apeliantės nurodyti argumentai dėl ginčo persikėlimo į ginčo sutartį laikytini neįrodytais, nesant jokių objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl kitos rangos sutarties vykdymo sudarė teisėtÄ pagrindÄ atsisakyti apeliantei sudaryti sutartį pagal jos pasiÅ«lytas sÄ lygas, kartu nenurodant ir aplinkybių, kad ginčo sutartis buvo parengta netinkamai ir ar buvo padaryti vieÅ¡ojo pirkimo pažeidimai.

Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliantės teiginiai dėl galimo ginčo persikėlimo, ginčo sutarties galimo parengimo netinkamumo atmetami kaip nepagrįsti, nes iš esmės yra formuluojami prielaidomis ir spėjimu, kad sudarius ginčo sutartį būtų kilę ginčai dėl sutarties vykdymo.

24. Antra, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė vieÅ¡uosius pirkimus vykdė netinkamai, neaiÅ¡kiai parengė techninę specifikacijÄ ginčo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad asmuo, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o ne kito tiekėjo pasiÅ«lymo atitiktį pirkimo sÄ lygoms, a fortiori, kuri (atitiktis) galutinai dar neįvertinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015).

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad apeliantė viešųjų pirkimų procedÅ«rų metu kreipėsi į ieÅ¡kovę ar į teismÄ dėl netinkamai organizuojamo konkurso, techninės specifikacijos ar kitų dokumentų trÅ«kumų, ieÅ¡kovės atliekamų veiksmų neginčijo ir ikisutartinių santykių metu dėl ginčo sutarties pretenzijų nereiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, apeliantė teikdama pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai nurodė, kai jai yra žinomos ir suprantamos ginčo sutarties viešųjų pirkimų sÄ lygos ir techninės specifikacijos reikalavimai, kurių įsipareigoja laikytis sudarius sutartį (tomas I e., e. b. l.29–30).

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad nei apeliantė, nei kitos vieÅ¡ajame pirkime dalyvavusios įmonės neginčijo minėto konkurso bei jo metu vieÅ¡ai skelbiamų pirkimo sÄ lygų bei atsakovė vykdydama pirkimÄ neteikė praÅ¡ymų patikslinti, paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentus, leidžia spręsti apie techninės specifikacijos reikalavimų suprantamumÄ ir aiÅ¡kumÄ Å¡io konkurso dalyviams. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovė vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ elgėsi neteisėtai, neaiÅ¡kiai suformulavo techninę specifikacijÄ , atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi viešųjų pirkimų metu apeliantė nekvestionavo ginčo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kumo ir viešųjų pirkimų teisėtumo.

25. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys grindžiamas CK 6.163 straipsnio 1 dalimi – ikisutartinių santykių pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konkursÄ laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iÅ¡ ikisutartinių santykių Å¡alis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių Å¡alims pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos bÅ«tų nutrauktos.

Taip užtikrinamas ir vieno iÅ¡ civilinės teisės principų – teisėtų lÅ«kesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursÄ , be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡skyrus viešųjų pirkimų procedÅ«rų pažeidimus ir tarpusavio nesutarimus su ieÅ¡kove dėl kitos sudarytos sutarties, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių dalyvavo ieÅ¡kovės nustatytomis sÄ lygomis organizuojamame viešųjų pirkimų konkurse, kai, jos manymu, techninės specifikacijos buvo neaiÅ¡kios ir parengtos netinkamai, nepateikia jokių įrodymų, jog viešųjų pirkimų procedÅ«rų metu kreipėsi į ieÅ¡kovę ar teismÄ dėl viešųjų pirkimų procedÅ«rų pažeidimų.

26. Ketvirta, apeliantė apeliacinio skundo 2 punkte nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimant sprendimÄ neįvertino visų byloje esančių ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbių aplinkybių. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 19–25 punktuose, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir faktinių aplinkybių nustatymo pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo 27. Nors ieÅ¡kovė atsakovės prievolę kildina iÅ¡ viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų Å¡alių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo procedÅ«ras, tvarkÄ , kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu tarp pasiÅ«lymÄ pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai.

Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiÅ«lymÄ (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėjÄ ), sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis laikytina įprastu komerciniu sandoriu (nutarties 17 punktas).

28. Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PažeidimÄ galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu bÅ«du atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, bÅ«tina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 29. Apeliantė dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimo, iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių įtakos apeliantė buvo priversta atsisakyti sudaryti sutartį su ieÅ¡kove. Pačios ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai netinkamai parengus techninę dokumentacijÄ negali tapti pagrindu pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais. IeÅ¡kovė dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo, kad apeliantė nuspręsdama nepasiraÅ¡yti sutarties, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias kilti pasekmes, kad ieÅ¡kovė bus priversta sudaryti sutartį su kitu pasiÅ«lymų eilėje esančiu pirkimo dalyviu, jai buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma konkurencinė aplinka, žaliavų ir darbų kainos bei kitos sutarčių pasiraÅ¡ymui galinčios turėti įtakos aplinkybės.

30. Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiÅ«lyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį, raÅ¡tu atsisako jÄ sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasiraÅ¡o pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį Å¡iame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sÄ lygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta Å¡io straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį.

31. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 21 punkte, konkursas buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 3 d., jį laimėjo apeliantė. Apeliantei laimėjus konkursÄ jai buvo pasiÅ«lyta sudaryti sutartį, tačiau apeliantė prašė pratęsti sutarties pasiraÅ¡ymo terminÄ , kadangi kilo ginčas su ieÅ¡kovės (pirkėjos) atstovais dėl skirtingai interpretuojamos darbų apimties. Apeliantė taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį ir esant pakartotiniam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui. Pažymėta, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apeliantė neprieÅ¡taravo, kad sutartis bÅ«tų sudaryta su antrosios vietos laimėtoju, kadangi siekia iÅ¡vengti pakartotinio ginčo sudarant naujÄ sutartį (e. tomas I, e.b.l.14.). Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jos neteisėtų veiksmų, kadangi ieÅ¡kovė bÅ«dama perkančioji organizacija netinkamai parengė techninę specifikacijÄ , dėl ko ji buvo neaiÅ¡ki.

32. Su Å¡iais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kol nesuėjo pasiÅ«lymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atÅ¡aukti savo pasiÅ«lymÄ neprarasdamas teisės į savo pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ , jeigu jo buvo reikalaujama. Toks pakeitimas arba praneÅ¡imas, kad pasiÅ«lymas atÅ¡aukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos.

Dalyvis, kurio pasiÅ«lymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raÅ¡tu (iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Taigi apeliantė, galiojant jos pasiÅ«lymui, gavo ieÅ¡kovės kvietimÄ sudaryti sutartį. Kaip jau minėta, Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį.

Apeliantės veiksmai nagrinėjamu atveju taip pat patenka į Å¡ios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Apeliantė turėjo teisę (laisvÄ valiÄ ) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiÅ«lymÄ , prisiimant įsipareigojimÄ sudaryti sutartį. NepasiraÅ¡ydama sutarties apeliantė pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose, kuo pasireiÅ¡kė apeliantės veiksmų neteisėtumas.

Teisėjų kolegija atsakovės veiksmų neteisėtumo aspektu pažymi, kad viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalūs viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas, todėl tinkamai nepasinaudojus gali tekti neigiami pasyvaus elgesio padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1551/2014). Įrodžius neteisėtus veiksmus, apeliantės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

33. Apeliantė dėl priežastinio ryÅ¡io, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo, nurodo, kad atsakovė atsisakė sudaryti antrojo vieÅ¡ojo pirkimo rangos darbų sutartį, nes jau vykdant analogiÅ¡kus darbus pagal kitÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį paaiÅ¡kėjo užsakovės lÅ«kesčiai, kurie nėra nurodyti techninėje specifikacijoje. IeÅ¡kovė dėl priežastinio ryÅ¡io ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės, sÄ lygų nurodo, kad dėl apeliantės pareigos nevykdymo (atsisakymo sudaryti sutartį) ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, kurie, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ieÅ¡kovės įsitikinimu ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra įrodyti ir pagrįsti į bylÄ pateiktais dokumentais.

34. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 23 punkte, nagrinėjamu atveju konstatuota, kad apeliantės atsisakymas sudaryti sutartį dėl galbÅ«t ateityje kilsiančio konflikto vykdant ginčo sutartį yra paremtas tik prielaidomis ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad apeliantė teikdama pasiÅ«lymÄ nurodė, kai jai yra žinoma techninė specifikacija ir joje nustatytos sÄ lygos, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismui savo iniciatyva patikrinus vieÅ¡ai skelbiamus duomenis nustatyta, kad apeliantė yra nuo 1992 metų veikiantis juridinis asmuo, dalyvavęs 29 viešųjų pirkimų konkursuose, todėl jai keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ta aplinkybė, kad Å¡alims vykdant kitÄ , ne ginčo objekto rangos sutartį kilo tarpusavio nesutarimai, nesudaro jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo atveju Å¡alių konfliktas persikels ir į naujÄ jÄ sutartį. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 32 punkte, nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (neatÅ¡aukė savo pasiÅ«lymo, nesirÅ«pino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalÄ ieÅ¡kovei, prieÅ¡ pateikdama pasiÅ«lyma, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).

Pateikdama pasiÅ«lymÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su visomis konkurso sÄ lygomis, apeliantė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydamos tai padaryti pažeidė sÄ Å¾iningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lÅ«kesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieÅ¡kovei yra priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

35. Apeliantė dėl žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimo, nurodo, kad nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nusprendė dėl patirtos žalos dydžio, nes ieÅ¡kovė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus. IeÅ¡kovė dėl žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nurodo, kad apeliantei atsisakius sudaryti sutartį, susiklostė tokia situacija, kai ieÅ¡kovė, vadovaudamasi įstatymų ir pirkimų sÄ lygų nuostatomis, privalėjo pasiÅ«lyti sudaryti sutartį kitam pirkimo dalyviui, kuris buvo antras eilėje, kuris darbus pasiÅ«lė atlikti už 144 812,45 EUR (be PVM), ir už perkamus darbus mokėti 36 082,03 EUR brangiau, kas ir laikytina ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais.

36. Kaip jau minėta (nutarties 34 punktas), apeliantė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, kartu ir sutarties nepasiraÅ¡ymas padarys ieÅ¡kovei žalos. Pagal anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ (nutarties 34 punktas) bei pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas bÅ«tų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais. Pagal į bylÄ pateikto ginčo sutarties specialiųjų sÄ lygų 6.1 punktÄ (e. tomas I, e. b. l. 23–25) matyti, kad jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys jÄ sudaryti, jis turės sumokėti įgaliojusiajai organizacijai 10 procentų dalyvio galutinio pasiÅ«lymo kainos EUR be PVM dydžio baudÄ bei padengti įgaliojusiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia anksčiau nurodyta bauda.

Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM.

37. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sutarties sÄ lyga nebuvo nuginčyta, yra galiojanti, tokia sutarties sÄ lygÄ leido nustatyti teisės aktai, darytina iÅ¡vada, kad byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydį, tai yra, kad apeliantė pasiÅ«lė atlikti darbus už 108 730,42 EUR, antrosios vietos laimėtoja pasiÅ«lė atlikti darbus už 144 812,45 EUR ir pagal specialiųjų sÄ lygų 6.1 punktÄ susidaro 36 082,03 EUR skirtumas, tai yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, ir nepriklausomai nuo apeliantės atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių konstatuotina, jog apeliantės veiksmai nulėmė ieÅ¡kovės praradimus, paslaugas įsigijus didesnėmis kainomis.

38. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 29–37 punktuose, laikoma, kad ieÅ¡kovė įrodė visas apeliantės civilines atsakomybės sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantei. Dėl procesinės bylos baigties 39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė