2016-12-22 Nr. AB-24589-3-61-3-03587-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1743-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų I. R. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. R. ir J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos I. R. ir J. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1820, Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 48S-594 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai A. T.“ 1.3 punktą, kuriuo nuspręsta perduoti neatlygintinai žemės sklypus Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., bei Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2311. Patikslintu skundu pareiškėjos prašė panaikinti ir Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2311.

Pareiškėjos paaiškino, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), o A. T. (dokumentuose nurodoma ir A. T.) suformuoti 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypai Nr. 2035-1, Nr. 2035-2, Nr. 2035-3, Nr. 2035-4 ir Nr. 2035-5. Atliekant žemės sklypų Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3 paženklinimo darbus, pareiškėjos atsisakė ženklinimo, nes žemės sklypai nėra tinkami žemės ūkio veiklai ir neturi tinkamai įrengtų privažiavimų.

Pareiškėjų teigimu, susidaryti nuomonę apie žemės sklypus jos galėjo tik 2013 metų gegužės mėnesį, kai žemės sklypai buvo ženklinami. Dėl minėto pareiškėjų žemės sklypų atsisakymo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo surašytas aktas dėl Žemėtvarkos projekto keitimo. Kadangi pareiškėjos nebuvo išbrauktos iš patvirtinto Žemėtvarkos projekto, jos Tarnybos Vilniaus rajono skyriui teikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. prašymus, kuriais atsisakė minėtų žemės sklypų. Tačiau Tarnyba 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-966 atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą, o 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. Nr. 48SD-(14.48.104)-1788 pareiškėjas informavo, jog pretenzijos galėjo būti teikiamos tik iki 2012 m. spalio 5 d.

įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 priėmimo dienos. Pareiškėjos, vadovaudamosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1139 skundą atmetė. Atsiradus naujiems faktiniams duomenims (2014 m. birželio 19 d. kadastro žemėlapio ištrauka), pareiškėjos pakartotinai 2014 m. liepos 7 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris priėmė 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1820. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba Žemėtvarkos projekte žemės sklypus Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3 suformavo netinkamus naudoti pagal paskirtį, kadangi žemės sklypo Nr. 2035-2 plane yra pažymėtas status šlaitas, kurio plotas sudaro apie 14 383 m2 iš 33 089 m2 bendro ploto, o žemės sklypo Nr. 2035-3 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo 171 m2 ir tai viršija leistiną paklaidą, o Tarnyba nėra parengusi išvadų dėl šio ploto skirtumo priežasčių.

Be to, sklypas Nr. 2035-3 yra netaisyklingos formos, jį galima laikyti įsiterpusiu žemės sklypu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 patvirtintame Žemėtvarkos projekte pretendentei A. T. buvo suprojektuoti perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai Nr. 2035-1 (0,87 ha), Nr. 2035-2 (3,71 ha), Nr. 2035-3 (0,07 ha), Nr. 2035-4 (0,36 ha) ir Nr. 2035-5 (1,90 ha). Šių žemės sklypų ribas pareiškėjų įgaliotas asmuo A. R. suderino 2011 m. gegužės 30 d. pasirašydamas žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje.

Nei pareiškėjos, nei jų įgaliotas asmuo Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpiu nepateikė jokių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų dėl pretendentei A. T. suprojektuotų perduotinų neatlygintinai nuosavybės lygiaverčių žemės sklypų. Žemėtvarkos projektas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1354 buvo pakeistas, nustatant, kad žemės sklypo Nr. 2035-2 plotas yra 3,3089 ha, o žemės sklypo Nr. 2035-3 plotas yra 0,0529 ha, todėl pareiškėjų teiginys, kad žemės sklypo Nr. 2035-3 ploto, atlikus kadastrinius matavimus, skirtumas viršija maksimalią leistiną ribą, yra nepagrįstas.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos nepagrįstai teigia, jog žemės sklypas Nr. 2035-2 yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, nes šis žemės sklypas yra tinkamai suformuotas, turi privažiavimo kelią, o jo reljefo ypatumai negali būti laikomi pagrindu teigti, kad žemės sklypas yra netinkamai suformuotas. Be to, šį žemės sklypą pasirinko pačios pareiškėjos (jų įgaliotas asmuo). Pareiškėjos norą atsisakyti suprojektuotų žemės sklypų išreiškė tik po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo, ženklinant žemės sklypus. Atsakovas pažymėjo, kad ženklinant žemės sklypus taikytina Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d., kurioje nenumatyta galimybė pretendentams atsisakyti pasirinktų ir jau suprojektuotų žemės sklypų. Paženklinus A. T. suprojektuotus žemės sklypus ir parengus šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 48S-594 mirusiajai A. T. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. Č. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, perduodant nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Nr. 2035-1 (0,8484 ha), Nr. 2035-2 (3,3089 ha), Nr. 2035-3 (0,0529 ha) ir Nr. 2035-4 (0,3567 ha).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Pasisakydamas dėl Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-1820 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-2311, teismas nustatė, kad pareiškėjų 2014 m. liepos 7 d. Tarnybos direktoriui pateiktu prašymu, kurį išnagrinėjus priimtas Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. ISS-(7.5)-1820, ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. skundu, kurį išnagrinėjus priimtas Tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. ISS-(7.5)-2311, pareiškėjos siekė atsisakyti, jų nuomone, netinkamai suprojektuotų ginčo sklypų ir reikalavo, kad vietoj jų būtų suprojektuoti kiti žemės sklypai. Teismas nurodė, kad analogiškais pagrindais buvo grindžiami pareiškėjų 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. gruodžio 4 d. prašymai, kurie buvo išnagrinėti Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje (dėl jų 2014 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-1798)), taip pat pareiškėjų 2014 m. balandžio 4 d. skundas, kurį Tarnybos direktorius išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dėl jo priėmė 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1139. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo dėl prašymo panaikinti Tarnybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1139 ir atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo panaikinti šį Tarnybos sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1139. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties pareiškėjų paduotą atskirąjį skundą. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1139 yra įsiteisėjęs.

Teismas konstatavo, kad Tarnyba 2014 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. ISS-(7.5)-1820 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. ISS-(7.5)-2311 teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. skundą, nes tuo pačiu klausimu jau buvo priimti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-1798 ir Tarnybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1139. Teismas nenustatė, kad, priimdama 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-1820 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2311, Tarnyba būtų netinkamai atlikusi administracinę procedūrą ar pažeidusi gero administravimo principo imperatyvus, todėl šie sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. ISS-(7.5)-1820 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. ISS-(7.5)-2311 yra teisėti, pagrįsti, teisinio pagrindo juos naikinti nėra.

Teismas pažymėjo, kad kompetencija vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, šiuo atveju priklauso Tarnybai, kuri nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktų duomenų nevertino kaip naujų ir pareiškėjų 2014 m. liepos 7 d. prašymą dėl žemės sklypų Nr. 2035-2 ir 2035-3 suprojektavimo paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos 2014 m. birželio 19 d. iš VĮ „Registrų centras“ gavo kadastro žemėlapio ištrauką nelaikytina nauju faktiniu duomeniu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme, o pareiškėjų argumentas, kad dėl šios aplinkybės Tarnybos Vilniaus rajono skyrius turėjo pakartotinai nagrinėti pareiškėjų skundus dėl, jų nuomone, netinkamai suprojektuotų ginčo sklypų, dėl kurių priimti galutiniai Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-1798 ir Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1139, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pasisakydamas dėl Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 48S-594, teismas nustatė, kad šiuo sprendimu Tarnyba atkūrė nuosavybės teises į A. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2909 ha žemės, ir neatlygintinai nuosavybėn perdavė ginčo sklypus. Teismas nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektai ginčijamu laikotarpiu buvo rengiami vadovaujantis aktualios redakcijos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) bei Metodika. Pagal Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą pretendentų susirinkimų eiga protokoluojama, kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę, o pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta. Šioje byloje nustatyta, kad projektuojant ginčo žemės sklypus 2011 m. gegužės 30 d. vykusiame pretendentų susirinkime dalyvavo pretendentės A. T. įgaliotas atstovas A. R., kuris pasirinko žemės sklypus, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 patvirtino Žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, įskaitant ginčo sklypus, vėliau, atsižvelgdamas ir į pareiškėjų prašymus, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1354 pakeitė įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 suprojektuotų ginčo sklypų plotus, specialiąsias sąlygas ir apribojimus.

Teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 87 punktą pareiškėjos ar jų atstovas turėjo galimybę dėl šio Žemėtvarkos projekto reikšti savo pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas tik Žemėtvarkos projekto svarstymo metu. Teismas nurodė, kad klausimas dėl ginčo sklypų tinkamumo buvo galutinai išnagrinėtas dar iki Tarnybai priimant 2014 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 48S-594, kuriuo ginčo sklypai neatlygintinai nuosavybėn perduoti A. T..

Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad 2013 metų gegužės mėnesį ženklinant ginčo sklypus ir vėliau pareiškėjoms atsisakius žemės sklypų ženklinimo, turėjo būti taikomas Metodikos 43 punktas, kadangi pirmą kartą nesutikimą su suprojektuotais žemės sklypais pareiškėjos išreiškė jau po to, kai buvo priimtas įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3491, kuriuo buvo patvirtintas Žemėtvarkos projektas, todėl tolesni Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai – suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimas vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimas ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimas (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas), turėjo būti atliekami vadovaujantis aktualiomis Metodikos nuostatomis. Be to, savo nesutikimą su suprojektuotais žemės sklypais pareiškėjos išreiškė jau po Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų surašymo, todėl turėjo būti taikomos Metodikos VII skirsnio nuostatos, reglamentuojančios žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarką.

Teismas konstatavo, kad Tarnyba 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 48S-594 teisėtai ir pagrįstai atkūrė nuosavybės teises į A. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2909 ha žemės, ir neatlygintinai nuosavybėn perdavė ginčo sklypus.

III. Pareiškėjos I. R. ir J. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jų skundą tenkinti.

Pareiškėjos nurodo, kad po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo jas pakvietus į žemės sklypų ženklinimo darbus išreiškė nesutikimą su suformuotais žemės sklypais Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3. Pareiškėjos paaiškina, kad žemės sklypo nr. 2035-2 plane M 1:2000 yra pažymėtas status šlaitas, kurio plotas sudaro apie 14383 kv. m iš 33089 kv. m bendro ploto. Pareiškėjų manymu, toks reljefas neleidžia naudoti žemės sklypo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai. Žemės sklypo Nr. 2035-3 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, viršija leistiną paklaidą, likęs 529 kv. m plotas netinka žemės ūkio veiklai.

Pareiškėjos pabrėžia, kad plotų patikslinimas į mažesnę pusę buvo atliktas be pareiškėjų sutikimo ir nepakvietus pareiškėjų į žemės sklypų paženklinimą. Pareiškėjos atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1116/2014 ir mano, kad jų skundas turėtų būti tenkinamas. Pareiškėjų manymu, atsakovas, vykdydamas administracinę procedūrą, pažeidė Metodiką. Pareiškėjos nurodė atsisakiusios pasirašyti 2013 m. gegužės 29 d. Žemės sklypo ribų ir paženklinimo-parodymų aktą bei 2013 m. gegužės 31 d.

Žemės sklypo ribų ir paženklinimo-parodymų aktą. Pareiškėjos remiasi Metodikos 101, 104 punktais ir pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog projekto autorius informavo žemėtvarkos skyrių apie jų nesutikimą ir nėra atsakovo sprendimo (išvados), priimto laikantis termino (20 dienų). Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad joms nebuvo pranešta apie sumažėjusių žemės sklypų Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3 ženklinimą. Pareiškėjos pažymi, kad, remdamasis 2014 m. vasario 26 d. parengtais žemės sklypų planais, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą atsižvelgiant ir į VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2014 m. vasario 26 d. paaiškinimą, kurio byloje nėra.

Pareiškėjos daro išvadą, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, nes ginčo žemės sklypai buvo paženklinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjų manymu, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jų reikalavimą dėl Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 48S-594 1.3 punkto dalies, kuria nuspręsta perduoti neatlygintinai žemės sklypus Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimuose, panaikinimo. Pareiškėjos akcentuoja, kad ginčo žemės sklypų ribos buvo pakeistos ir plotas sumažintas be jų sutikimo.

Pareiškėjos remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 112, 98, 100, 101, 113 punktais. Pareiškėjos nurodo, kad ginčo žemės sklypai buvo suformuoti pagal Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3491 patvirtintą Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pakeistą 2014 m. balandžio 15 d. skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1354), sumažinant suformuotų žemės sklypų plotus.

Žemės sklypas Nr. 2035-5, kurio plotas 1,90 ha, buvo išbrauktas iš Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3491 patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Pareiškėjos nurodo, kad skundžiamo Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 48S-594 4 punkte grąžintinas ploto likutis yra 0,4013 ha, o turi būti 0,42 ha plius 1,90 ha – bendrai 2,32 ha.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrime A. T. veikė per skirtingus įgaliotus fizinius asmenis: V. Č. ir A. R. bei P. E.. Atsakovo manymu, ginčas galimai atsirado todėl, kad pareiškėjos vengia atsiskaityti su P. E. ir A. R.. Pareiškėjos 2011 m. gruodžio 6 d. nuosavybės atkūrimo procese pakeisdamos prieš tai įgaliotus P. E. ir A. R. kitu įgaliotu asmeniu siekia atsisakyti Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 48S-594 suteiktų nuosavybėn mirusiajai A. T. žemės sklypų proj. Nr. 2035-2 ir Nr. 2035-3 , nes jie suformuoti netinkamai.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad jų vardu laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. vienu metu galėjo veikti trys asmenys. Atsakovas pabrėžia, kad viešas svarstymas vyko 2011 m. vasario 17 d. – 2011 m. vasario 28 d., pareiškėjos sutiko su projektuojamais ginčo žemės sklypais, pretenzijų dėl jų nepateikė, žemės sklypų vieta atitinka žemėtvarkos projekte suprojektuotų ginčo žemės sklypų vietą. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų ir persiųsti išvadą į kitą kadastro vietovę, ginčo žemės sklypai suprojektuoti pagal Metodikos nuostatas, turi privažiavimus.

Atsakovas nurodo, kad apeliantės klaidina teismą, teigdamos, jog jos nekviestos į ginčo sklypų ženklinimą, kadangi jos buvo kviestos VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. raštais Nr. VS2(1)-44-14, Nr. VS2(1)-44-15. Atsakovas nesutinka, kad ginčo sklypų plotas nustatytas neleistinoje paklaidoje. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog ženklinimo metu dėl aplink užregistruotų žemės sklypų, kelių, ženklinimo metu dėl aplink užregistruotų žemės sklypų, kelių, ženklinimo metu paaiškėjo pakitęs ginčo žemės sklypų plotas nei kad buvo nurodyta Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3491, buvo atliktas žemėtvarkos projekto patikslinimas, patvirtintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3492. Ginčo žemės sklypų kadastro duomenys patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2027, jame nurodant, kad kadastriniai matavimai atitinka pakeisto žemėtvarkos projekto sprendinius. Atsakovas daro išvadą, kad ginčo sklypų nustatytos ribos, plotas ir kiti kadastro duomenys atitinka pakeisto žemėtvarkos projekto sprendinius, todėl apeliančių teiginiai dėl neleistinos paklaidos yra klaidinantys ir nepagrįsti.

Atsakovas laiko nepagrįstais apeliančių teiginius, kad projekto autorius turėjo pranešti apie jų nesutikimą. Atsakovas pažymi, kad ginčo žemės sklypų ženklinimo ir po ženklinimo rezultatų paviešinimo projekto autorius iš apeliančių negavo jokių pastabų dėl ginčo žemės sklypų. Atsakovas remiasi Kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktu. Pasisakydamas dėl apeliančių argumentų dėl nepateikto projekto autoriaus I. S. 2014 m. vasario 26 d. paaiškinimo, atsakovas nurodo, kad apeliantės, grįsdamos skundą, pačios turėjo pateikti įrodymus arba prašyti juos išreikalauti iš institucijos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsakovas pažymi, kad apeliantės neginčija administracinių aktų, kurie joms sukelia tiesiogines teisines pasekmes jų interesams, teisėms, t. y. jos neginčija Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3491, minėto projekto pakeitimo, patvirtinto 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3492, 2014 m. birželio 16 d sprendimo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2027, kuriuo patvirtinti ginčo sklypų kadastro duomenys.

Atsakovas nesutinka, kad žemės sklypas Nr. 2035-2 yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, nes jis yra tinkamai suformuotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šį žemės sklypą pasirinko pačios pareiškėjos. Atsakovas remiasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad apeliančių grindžiamas nuosavybės teisių atkūrimo neigimas per vėlesnius ginčo sklypų formavimo metu procedūrinius tariamus pažeidimus yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ir sprendimų, priimtų formuojant žemės sklypus ir atkuriant nuosavybės teises į žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos prašė pripažinti atsakovo veiksmus, formuojant joms žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui neteisėtais, nes manė, jog suformuoti žemės sklypai neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, o juos formuojant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Be to, pareiškėjos prašė panaikinti ir atsakovo sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, dalį dėl šių sklypų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikė teisėtai, o suformuoti žemės sklypai, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, yra tinkami naudojimui.

Apeliacinis pareiškėjų skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pradinis skundas, papildomai išsakant pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką nevisapusiško įrodymų ištyrimo aspektu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jeigu išsiaiškintos ir nustatytos visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, o pateikta teismo išvada atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo. Tačiau įstatymas reikalauja ir to, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų išvardintų reikalavimų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas bei 23 straipsnio 6 dalis numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 12 punktas nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taigi iš šių teisės normų matyti, jog tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar papildomais argumentais.

Pasisakydama dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-1820 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2311, teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundus, nes tuo pačiu klausimu jau buvo priimti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-1798 ir Tarnybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1139. Tiek 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. prašymuose, tiek ir 2014 m. balandžio 14 d. skunde pareiškėjos išsakė pretenzijas dėl jų pasirinktų žemės sklypų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, plotų neatitikimo, privažiavimo kelių nebuvimo ir siekė šių sklypų atsisakyti. Analogiškus arba panašius argumentus pareiškėjos pakartojo ir 2014 m. liepos 7 d. bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. skunduose, todėl jie pagrįstai buvo Tarnyboje nenagrinėti kaip kartotiniai pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Apeliantės teigia, kad aukščiau minėtuose skunduose buvo pateikti nauji faktiniai duomenys – 2014 m. birželio 19 d. kadastro žemėlapio ištrauka. Šį dokumentą atsakovas vertino kaip neturinčiu naujų faktinių duomenų. Iš minėtos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad pareiškėjos juo norėjo įrodinėti aplinkybę, kad prie sklypo Nr. 2035-2 nėra privažiavimo, tačiau privažiavimo kelias yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei žemės sklypų planuose ir dėl jo realaus egzistavimo jau buvo pasisakyta Tarnybos 2014 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1139. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų gauta ir atsakovui pateikta 2014 m. birželio 19 d. kadastro žemėlapio ištrauka pagrįstai nepripažinta naujais faktiniais duomenimis ar nauja aplinkybe, sudarančia prašymo pagrindą, o skunduose nebuvo naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Prieš pasisakydama dėl Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr.48S-594 , teisėjų kolegija aptars ir Tarnybos veiksmų, vykusių iki šio sprendimo priėmimo, teisėtumą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmasis pretendentų susirinkimas įvyko 2011 m. gegužės 30 d., o iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojimo pradėtos (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka įvykęs pirmas pretendentų susirinkimas), bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros turėjo būti užbaigiamos pagal iki įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojimo galiojusią Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir tvirtinimas turėjo būti užbaigtas pagal Metodikos redakciją, galiojusią iki 2012 m. sausio 1 d.

Šios Metodikos redakcijos 47 punktas, numatantis reikalavimus projektuojamiems žemės sklypams, nustatė, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turi būti projektuojami tiesiomis linijomis.

Aukščiau minėtus reikalavimus pareiškėjams suformuoti ginčo žemės sklypai atitiko, pareiškėjos ar jų įgaliotas asmuo jokių pretenzijų atsakovui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo nereiškė, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualūs tuo metu galiojusios Metodikos redakcijos 60 bei 86-101 punktų reikalavimai.

Po (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, t.y. po Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3491 priėmimo prasidėjo Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo procedūros, kurios turėjo vykti jau pagal po Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 įsigaliojimo t.y. nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojusią Metodikos redakciją (Žin., 2011, Nr. 165-7881).

Šios Metodikos redakcijos 100 punktas numatė, kad ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus kviečiami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei juos naudojantys asmenys, besiribojančių žemės sklypų savininkai. Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, žemės sklypas paženklinamas kviestiniams asmenims nedalyvaujant. Metodikos 101-102 punktai numato, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis), o pretendentas pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Jeigu pretendentas per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Jeigu pretendentas per šios Metodikos 101 punkte nustatytą terminą nepateikia pastabų dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano, abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Kaip matyti iš pareiškėjos I. R. ir pareiškėjų įgalioto atstovo V. Č. 2013 m. rugpjūčio 20 d. bei 2013 m. gruodžio 4 d. prašymų atsakovui, jie pripažino dalyvavę žemės sklypų ženklinime, vykusiame 2013 m. gegužės 31 d., tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie tuo metu sklypų ženklinimo atsisakė ar pateikė pastabas raštu. Pretenzijos dėl žemės sklypų konfigūracijos, dydžio, reljefo ir naudojimo tinkamumo raštu buvo pradėtos reikšti tik 2013 m. rugpjūčio 20 d., t.y. praleidus Metodikos 101-102 punktuose numatytus terminus. Tai leidžia konstatuoti, kad Tarnybai nagrinėjamu atveju neatsirado pareiga laikytis Metodikos 101-104 punktuose numatytų procedūrų dėl pretendentų pareikštų pastabų nagrinėjimo.

Kitos pareiškėjų pretenzijos dėl žemės sklypų atitikimo teisės aktais nustatytiems reikalavimams nėra pagrįstos, nes žemės ūkio paskirties sklypai gali būti naudojami įvairioms žemės ūkio veikloms, neapsiribojant vien augalininkyste, kurios vykdymui galėtų trukdyti sklypo specifinis reljefas ar dydis. Žemės ūkio produktai gali būti gaunami ir verčiantis sodininkyste ar daržininkyste, naudojant sklypą ganykloms ir kitai panašiai veiklai.

Kiek tai liečia žemės sklypų plotų sumažėjimą, pažymėtina, kad šis plotas pakito dėl to, kad po žemės sklypų ženklinimo vietovėje buvo įvertinti aplink suformuoti žemės sklypai bei privažiavimo keliai. Į šiais objektyvias aplinkybes buvo atsižvelgta atliekant Žemėtvarkos projekto patikslinimą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3492, kurio pareiškėjai neskundė. Kartu su šioje byloje ginčijamu Tarnybos 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr.48S-594, buvo priimtas ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 16 d. įsakymas Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2027, kuriuo patvirtinti ginčo sklypų kadastro duomenys atitinka Žemėtvarkos projekte nurodytus žemės sklypų plotus, ribas bei kitus požymius.

Dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad sprendime neteisingai nurodytas grąžintino ploto likutis, teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų 4 punkte nurodomas savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto likutis, už kurį dar nėra kompensuota kokiu nors būdu, o ne žemės plotas, kurį galėtų gauti pretendentai kaip lygiavertį.

Kitų ginčijamų sprendimų esminių trūkumų, galinčių būti savarankiškais ir pakankamais pagrindais pripažinti neteisėtais šiuos Tarnybos sprendimus, teisėjų kolegija nenustatė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų I. R. ir J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė