2020-02-05 Nr. AB-2633-3-62-3-00282-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3072-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00282-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Architektų pastogė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. R2-127 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas, Žemės sklypas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 732) buvo pakeistas valstybinės reikšmės miškams priskirtinas plotas Kauno rajono savivaldybėje, t. y. iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo pašalintas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Sklypas, o tai reiškia, kad Sklypas nuo Nutarimo Nr. 732 įsigaliojimo nebebuvo priskiriamas valstybinės reikšmės miškų plotui.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Sklypo kadastrinius matavimus atlikusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. Tarnybai pateikė prašymą patikslinti Sklypo teritorijos Miškų kadastro duomenis. Tarnyba Raštu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tikslinti Sklypo Miškų kadastro duomenis, Sklypo nebepriskiriant miško žemės plotui. Pareiškėjos teigimu, Raštas prieštarauja Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, (toliau – ir Aprašas) 4.7 punktui, numatančiam Miškų kadastro duomenų tikslinimą pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems miškų kadastro duomenis keičiamiems rodikliams. Pareiškėjos manymu, pagrindą patikslinti Miškų kadastro duomenis taip pat sudaro aplinkybė, kad apie tą patį Sklypą pateikiami duomenys yra prieštaringi. Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 25991 apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai) nurodyta, kad medynų tūris Sklype yra 0 kub. m, t. y. medynų nėra, o 2015 m. lapkričio 24 d. buvusiai Sklypo bendrasavininkei A. K. pateiktame Tarnybos rašte Nr. R6-5068 jau nurodyta, kad dalis Sklypo (2,36 ha) priskirta ne miško žemei ir ši dalis yra apaugusi savaiminukais, kurių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau. Pareiškėja nurodė, kad neaišku, kokiu būdu per 4 metus toje pačioje teritorijoje medžiai galėjo pasiekti net 20 metų amžių.

4. Pareiškėja akcentavo, kad iš Tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. rašto matyti, jog didelė dalis – net 2,36 ha iš bendro 2,47 ha ploto – Sklypo yra ne miško žemė. Tačiau skundžiamame Rašte į pareiškėjos prašymą patikslinti kadastro duomenis kaip miško žemė yra traktuojamas jau visas Sklypas. Rašte nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja 2015 m. lapkričio 24 d. Tarnybos apie Sklypą pateiktiems duomenims, kurie yra pagrindas pašalinti Sklypą ar jo dalį iš miško žemės ploto.

5. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.

6. Tarnyba nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02- 05-4850 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, numatomų užsodinti mišku paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ Sklypo teritorijai, kaip tuomet laisvai valstybinės žemės fondo žemei, numatytai apželdinti mišku, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į miškų ūkio ir teritorija buvo perduota valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. 2004 m. Sklypo teritorijai buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. 2005 m. gegužės mėnesį Sklypo teritorija buvo užsodinta miško želdiniais. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 52/24414 Sklypo teritorija buvo neatlygintinai perduota nuosavybėn privatiems asmenims.

7. Tarnyba pažymėjo, kad 2011 metais atsižvelgiant į VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos prašymą UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atliko žemės, skirtos miškui įveisti 97,9 ha plote, įskaitant ir Sklypo teritoriją, inventorizaciją. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ patikslintus duomenis nustatyta tvarka suderino su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriumi ir 2011 m. spalio 7 d. raštu pateikė Tarnybai registruoti Miškų kadastre. Atsižvelgiant į teismų sprendimus dėl Sklypo ir į pateiktus bei patikrintus inventorizacijos duomenis buvo atnaujinti Miškų kadastro duomenys (pakeičiant Sklypo paskirtį iš valstybinės reikšmės miškų į miško žemę).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Architektų pastogė“ atsiliepime į skundą pritarė pareiškėjos skunde išdėstytiems argumentams ir prašė skundą tenkinti.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas sprendė, kad Raštas yra motyvuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktais ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Kadangi nustatyta, jog Sklypo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, teismas visiškai pritarė atsakovo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms ir konstatavo, kad atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie konkretūs Sklypo duomenys buvo įregistruoti Miškų kadastre, kai UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą, o jei Miškų kadastre buvo įregistruotas didesnis nei 2,05 ha miško žemės plotas, – tai kokiu pagrindu tai buvo atlikta, kada ir kaip buvo keičiami Miškų kadastro duomenys po to, kai buvo priimtas Nutarimas Nr. 732 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012, kurioje nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja įgijo miško žemės paskirties Sklypo dalį (2,05 ha).

IV. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, jog Miškų kadastro tekstiniai duomenys patvirtino, kad 2011 metais 2,05 ha dalis pareiškėjos Žemės sklypo pateko į Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 605 kvartalo taksacinį miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ( I t., b. l. 15). Iš Valstybinės miškų tarnybos pažymų (2011 m. gegužės 31 d. Nr. 25991 ir 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28027) matyti, kad 2011 metais pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalis buvo užimta žemės, skirtos miškui įveisti, ir pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus (I t., b. l. 15, prijungta administracinė byla Nr. I-389-428/2012, I t., b. l. 17–18, 123–124). Kaip matyti iš 2015 metų Miškų kadastro tekstinių ir grafinių duomenų, pareiškėjos Žemės sklypo 2,36 ha dalyje buvo inventorizuota apaugusi mišku ne miško žemė, kurioje medžių vidutinis amžius – 20 ir daugiau, ir miško žemė ( I t., b. l. 17, 24, 25).

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentą, jog ginčo Žemės sklype negalėjo būti medžių, kurių amžius 20 metų, paneigė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos 2012 m. gruodžio 5 d. bei 2016 m. gruodžio 14 d. taksoraščių rodikliai (I t., b. l. 177–178, 180), iš kurių matyti, jog Sklype 2012 metais augo medžiai, kurių amžius nuo 6 iki 55 metų. Lyginant 2012 ir 2016 metų taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius, abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių neteisingumo teismui nekilo, taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, medžių amžius ir kiekis realus ir tikėtinas. Ginčo teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir pagal minėtus taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes pareiškėjos Žemės sklypo plotas buvo apaugęs mišku ir užimtas miško žemės.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos Sklypo 2,05 ha dalyje valstybinės reikšmės miško statusas nesikeitė po Nutarimo Nr. 732 įsigaliojimo. Valstybinės reikšmės miškų ploto schemos, galiojusios 2012 m. gruodžio 5 d., fragmentas patvirtina, jog iki Nutarimo Nr. 732 Sklypo 2,05 ha dalis buvo užimta ne tik valstybinės reikšmės miško, bet ir miško žemės, kurių ribos sutapo, tai patvirtina galiojusio 2012 m. gruodžio 5 d. Miškų valstybės kadastro archyvo Miškų plotų schemos fragmentas (I t., b. l. 177). Miškų kadastro duomenys keitėsi priėmus Nutarimą Nr. 732. Pareiškėjos Sklypo 2,05 ha dalyje buvo panaikintas valstybinės reikšmės miško statusas ir Sklypas pagal patikslintus Miškų kadastro duomenis jau nebepateko į valstybinės reikšmės miškų teritorijos ribas, tačiau visame Sklypo 2,47 ha plote buvo inventorizuota miško žemė pagal 2016 m. gruodžio 14 d. Miškų kadastro duomenis (I t., b. l. 179–183). Tarnybos 2019 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 102314 apie miškų valstybės kadastro duomenis, taip pat miškų žemėlapio 2016 m. gruodžio 14 d. fragmentas ir taksaciniai rodikliai apie nustatytą medynų tūrį bei medžių rūšis pareiškėjos Sklype patvirtina, jog visas Sklypo 2,47 ha plotas buvo užimtas miško žemės, kurioje apskaitytas atitinkamas medynų tūris pagal nurodytas medžių rūšis bei pavienius medžius (I t., b. l. 179–184).

17. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymo patikslinti pareiškėjos Žemės sklype Miškų kadastro duomenis pateikimo metu nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, suteikiančio atsakovui teisines prielaidas tikslinti Miškų kadastro duomenis Sklype, kadangi visas Sklypo 2,47 ha plotas pagal Miškų kadastrą buvo užimtas miško žemės ir byloje nenustatyta tai paneigiančių duomenų.

18. Teismas sprendė, kad nors skundžiamas Raštas nėra aiškiai argumentuotas, jame nėra išsamiai pateikta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analizė, formalūs skundžiamo akto trūkumai, kurie iš esmės neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms, negali nulemti skundžiamo akto panaikinimo.

V. 19. Pareiškėja D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia, jog Žemės sklype nebeliktų miško žemės, nors pareiškėja tokio reikalavimo nekėlė. Todėl darytina išvada, kad teismas išėjo iš skundo ribų ir pasisakė dėl reikalavimo, kuris byloje nebuvo reiškiamas.

19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo atveju duomenų ir aplinkybių, jog buvo prielaidos keisti Miškų kadastro duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai) 33.1–33.6 punktuose numatytais pagrindais, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju egzistavo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.7 punkte įtvirtintas pagrindas patikslinti Miškų kadastro duomenis.

19.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A261-2875/2012 buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja įgijo miško žemės paskirties 2,05 ha Sklypo dalį (Nutarties 29 p.) ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina ištirti aplinkybes, kokiu pagrindu Miškų kadastre buvo įregistruotas didesnis nei 2,05 ha miško žemės plotas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, o tik apsiribojo formaliu vertinimu, kad jau 2016 metais visame Žemės sklypo 2,47 ha plote Miškų kadastre buvo inventorizuota miško žemė.

19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 ir 2016 metų taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, o medžių amžius ir kiekis realus. Lyginant byloje pateiktus 2012 ir 2016 metų taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius žemės sklype (kv. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jų duomenys nėra nei nuoseklūs, nei logiškai paaiškinami: pavyzdžiui, kai kurių pažymėtų medynų amžius per ketverius metus sumažėjo vieneriais metais, kai kurių – padidėjo nuo 19 iki 30 metų ar nuo 10 iki 19 metų, kai kurių – sumažėjo vieneriais metais ir kt. Be to, taksoraščių duomenys neatitinka ir 2011 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 25991 dėl tekstinių miškų valstybės kadastro duomenų (taksacinių rodiklių), kurioje nurodyta, kad Sklype 2011 m. gegužės 31 d. medynų tūris yra 0 kub. m. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo ir atsakovo 2015 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. R6-5068, kuriame nurodyta, kad dalis Sklypo (2,36 ha) yra ne miško žemė ir ši dalis yra apaugusi savaiminukais, kurių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau. Teismas netyrė, kaip nuo 2011 m., kai buvo konstatuota, jog medynų nėra, iki 2015 m. Sklype galėjo atsirasti 20 metų amžiaus savaiminukai. Pareiškėja iš esmės kėlė medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo (įrašymo) į apskaitą (Miškų kadastrą) teisėtumo klausimą, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

19.5. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2005 metais Sklypo teritorijos užsodinimas miško želdiniais ir UAB „Miškotvarkos projektai“ 2011 m. spalio 7 d. raštas dėl atliktos inventorizacijos Tarnybai suteikė teisę registruoti Sklypą Miškų kadastre, nes vadovaujantis Nuostatų 39 punktu, tokiu atveju Tarnyba privalėjo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų duomenis apie Sklypo naudojimo paskirties ar būdo pasikeitimą perduoti Nekilnojamojo turto registrui, bet to iki šiol nėra padaryta.

19.6. Pareiškėjos pateiktos žemės mokesčių deklaracijos patvirtina, kad Sklypo žemė yra laikoma žemės mokesčių objektu.

20. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. 2011 m. gegužės 31 d. Tarnybos pažymoje Nr. 25991 tiksliai ir pagristai, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, 2005 metų Miško želdinimo ir žėlimo projektu, buvo nurodyta „žemė, skirta miškui įveisti“, o medžių rūšys bei kiti duomenys buvo nurodyti 2005 metų Miško želdinimo ir žėlimo projekte. Iki 2012 metų Sklypo teritorijoje valstybinė sklypų miško inventorizacija nebuvo atlikta, todėl medynų nebuvo užfiksuota. Sklypo teritorijoje pirmą kartą valstybinė sklypų miškų inventorizacija buvo atlikta 2012–2013 m., inventorizacijos vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2014 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Tarnybai. Valstybinę sklypų miškų inventorizaciją VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko savarankiškai, neatsižvelgdamas į UAB „Miškotvarkos sprendimai“ atliktą inventorizaciją, tačiau rezultatai Sklypo teritorijoje buvo gauti identiški.

20.2. Miškų kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Nuostatų 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų kadastras tvarkomas naudojantis kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (tarp jų ir Nekilnojamojo turto registro). Teisės aktai nenustato pareigos Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenis, susijusius su miško naudmenimis, todėl normalu, kad Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys gali skirtis.

20.3. Teismas neišėjo iš nagrinėjamo skundo ribų. Pareiškėjos apeliacinio skundo 29 punkte nurodoma, kad net jeigu dalis Žemės sklypo yra apaugusi savaiminukais, ši aplinkybė nepašalina teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo patikslinti Miškų kadastro duomenis Žemės sklypo teritorijoje ir išbraukti Žemės sklypą (ar jo dalį) iš Miškų kadastro. Be to, UAB „Architektų pastogė“ 2016 m. gruodžio 14 d. prašymu prašė tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pridedamus dokumentus, kuriuose miško ar miško žemės pareiškėjos Žemės sklype nebuvo nurodyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 19.1 punkte, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje vertino viso pareiškėjos žemės sklypo duomenis, įrašytus Miškų kadastre, ir tai darė siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, ar Sklypo dalis, viršijanti 2,05 ha, pagrįstai ir teisėtai įrašyta į Miškų kadastrą. Byloje nustatyta, kad iki Nutarimo Nr. 732 įsigaliojimo pareiškėjos Sklypo 2,05 ha dalis buvo užimta ne tik valstybinės reikšmės miško, bet ir miško žemės, kurių ribos sutapo. Tai patvirtina 2012 m. gruodžio 5 d. Miškų valstybės kadastro archyvo Miškų plotų schemos fragmentas (I t., b. l. 177). Miškų kadastro duomenys keitėsi priėmus Nutarimą Nr. 732. Pareiškėjos Sklypo 2,05 ha dalyje buvo panaikintas valstybinės reikšmės miško statusas ir Sklypas pagal patikslintus Miškų kadastro duomenis jau nebepateko į valstybinės reikšmės miškų teritorijos ribas. Visame Sklypo 2,47 ha plote buvo inventorizuota miško žemė pagal 2016 m. gruodžio 14 d. Miškų kadastro duomenis (I t., b. l. 179–183). Tarnybos 2019 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 102314 apie miškų valstybės kadastro duomenis, taip pat miškų žemėlapio 2016 m. gruodžio 14 d. fragmentas ir taksaciniai rodikliai apie nustatytą medynų tūrį bei medžių rūšis pareiškėjos Sklype patvirtina, jog visas Sklypo 2,47 ha plotas buvo užimtas miško žemės, kurioje apskaitytas atitinkamas medynų tūris pagal nurodytas medžių rūšis bei pavienius medžius (I t., b. l. 179–184). Vertindamas visumą reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių ir dėl jų pasisakydamas sprendime teismas neišėjo už skundo ribų.

22. Nutarties 21 punkte paminėtos faktinės aplinkybės tuo pačiu paneigia ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 19.2 ir 19.3 punktuose, pagrįstumą.

23. Pirmosios instancijos teismas įvertino bei teismo sprendime pateikė argumentus, paneigiančius pareiškėjos teiginius, kad dalis Žemės sklypo yra apaugusi savaiminukais ir dėl to ši Sklypo dalis išbrauktina iš Miškų kadastro.

24. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2012 m. gruodžio 5 d. archyviniai duomenys bei 2016 m. gruodžio 14 d. taksoraščių rodikliai (I t., b. l. 177–178, 180) patvirtina, kad Sklype 2012 metais augo medžiai, kurių amžius nuo 6 iki 55 metų. Pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad lyginant 2012 ir 2016 metų taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius, abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių teisingumo nekyla, taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, medžių amžius ir kiekis realus ir tikėtinas, ginčo teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir pagal minėtus taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes pareiškėjos Žemės sklypo plotas buvo apaugęs mišku ir užimtas miško žemės.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

26. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjos argumentus, jog ginčo Žemės sklype negalėjo būti medžių, kurių amžius 20 metų.

27. Vertindama Nutarties 19.5 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pranešti apie miško žemės naudmenų pokyčius netinkamas vykdymas, jeigu taip ir yra, nepaneigia Miškų kadastro duomenų teisingumo, todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, išdėstyti Nutarties 19.5 punkte, neturi reikšmės šios bylos baigčiai.

28. Tai, kad pareiškėjos pateiktos žemės mokesčių deklaracijos patvirtina, jog Sklypo žemė yra laikoma žemės mokesčių objektu, taip pat nėra reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės nagrinėjamam ginčui dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinimo.

29. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

30. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė