2021-11-24 Nr. AB-24893-3-62-3-00371-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-701-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00371-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 300 Eur ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos įstaiga), 100 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. gruodžio 20 d. prieš pietus buvo konvojuotas į Kauno TI, sausas davinys nebuvo išduotas. Kelionė iki Kauno TI netruko ilgiau kaip 6 valandas, tačiau atvykus į Kauno TI pareiškėjas negavo pietų, kadangi jau buvo pasibaigęs pietų laikas pagal dienotvarkę. Teisės aktai numato, jog nuteistieji turi būti maitinami tris kartus per dieną. Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nesuteikdami pareiškėjui sauso davinio, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, įstaiga pareiškėjui turėjo suteikti sausą davinį arba pietus anksčiau nei numatyta dienotvarkėje. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, alkio jausmą.

3. Atvykus į Kauno TI pareiškėjas nedelsiant kreipėsi dėl pietų išdavimo, tačiau Kauno TI atsisakė duoti pietus ir nurodė, jog jis turėjo būti aprūpintas sausu daviniu. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, alkio jausmą. Pareiškėjas teigė, jog po kratų, kai buvo paskirtas į kamerą, kreipėsi vėl dėl maitinimo, tačiau ir tada buvo nurodyta, jog jis turėjo būti aprūpintas sausu daviniu. Be to, pareiškėjas nurodė, jog kameroje nebuvo virdulio, nors teisės aktai tai numato, ir būrio viršininkė atsisakė jį išduoti. Pasak pareiškėjo, tuo jam buvo sukelti papildomi nepatogumai laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Taip pat pareiškėjas tvirtino, jog tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ilgiau nei 5 paras. Dėl to patyrė papildomus nepatogumus, kurių nebūtų patyręs kalint pataisos namuose. Pareiškėjo teigimu, toks Kauno TI elgesys yra tęstinis ir pasikartojantis. Jis kreipėsi į Kauno TI dėl perlaikymo, pretenzijos jau yra spręstos administraciniuose teismuose.

4. Kauno TI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno TI nurodė, kad suimtųjų bei nuteistųjų maitinimas Kauno TI organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-165 (toliau – Dienotvarkė), reikalavimais, Kauno TI pietūs suimtiesiems ir nuteistiesiems yra tiekiami nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Kauno TI pažymėjo, kad iš 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno TI atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio Nr. 65-3099 matyti, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno TI atvyko 2019 m. gruodžio 20 d. 13.30 val., t. y. po Dienotvarkėje nurodyto pietums skirto laiko. Pagal Taisyklių 34 punktą, atvykstantys konvojuojami asmenys maitinami pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui ir nebuvo duoti pietūs. Maisto davinys tarp pietų ir vakarienės pareiškėjui taip pat nebuvo išduotas, nes tai nėra reglamentuota jokiuose teisės aktuose, tačiau pareiškėjas gavo vakarienę, kuri pagal Dienotvarkę buvo nuo 18.00 val. iki 18.45 val. Dėl to, 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo maitinimas Kauno TI organizuotas (užtikrintas), vadovaujantis Taisyklių 34 punktu. Kauno TI nuomone, įstaiga nagrinėjamu atveju nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių dėl maitinimo užtikrinimo.

5. Kauno TI vertinimu, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos), 9.11 papunkčiu, elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros, todėl Kauno TI kameroje pareiškėjas neturėjo teisės būti aprūpintas elektriniu virduliu.

6. Kauno TI, pasisakydamas dėl argumentų susijusių už pareiškėjo laikymų tardymo izoliatoriuje didesnį nei teisės aktai numato terminą, pažymėjo, jog pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuotas tenkinant jo paties 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, o ne dėl bylos nagrinėjimo teisme, todėl Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas bei 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas nėra taikomi. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose tenkintas pareiškėjo prašymas dėl susipažinimo su byla ir nutarė, jog susipažinimui su minėtos administracinės bylos Nr. I-2531644/2019 medžiaga pareiškėjas turi būti pristatytas 2019 m. gruodžio 23 d. 9 val., į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, adresu A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas. Kauno TI nuomone, šioje nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo laikymo Kauno TI termino. Pareiškėjas iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų į Kauno TI su konvojumi buvo pristatytas tą pačią dieną 9.44 val. Sugrįžęs iš teismo (susipažinęs su bylos medžiaga), pareiškėjas Kauno TI pateikė tos pačios dienos prašymą nedelsiant jį grąžinti (perkelti) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, tačiau minėtą dieną (2019 m. gruodžio 23 d.) organizuoti jo konvojavimo į Pravieniškių PN-AK nepavyko, kadangi minėto pareiškėjo prašymo Kauno TI administracijai pateikimo metu, t. y. 10.15 val., planinis konvojus į Pravieniškių PN-AK jau buvo išvykęs, ką raštu (viza) patvirtino minėtą pareiškėjo prašymą priėmusi Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialistė Vita Kleizienė. Po minėtu įrašu yra pasirašęs ir pats pareiškėjas. Kauno TI administracija organizavo pareiškėjo konvojavimą į Pravieniškių PN-AK 2019 m. gruodžio 27 d., kai toks planinis konvojavimas tapo įmanomas po 2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26, t. y. šventinių dienų. Kauno TI nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisės dėl jo laikymo Kauno TI ilgiau nei 5 paras laiko.

7. Kauno TI vertinimu, nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis ar jį, kaip teigia pareiškėjas kankinti. Kauno TI pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus.

8. Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui pusryčiai buvo parteikti pagal dienotvarkę nuo 6.40 val. iki 7.00 val. Pravieniškių PN-AK prieš konvojų pasiūlė pareiškėjui sausą davinį, tačiau pareiškėjas jo atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina Pataisos įstaigos Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 41-17544. Pareiškėjas skunde neteikė jokių realiais faktais pagrįstų faktų ir duomenų dėl patirtos žalos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo nuomone, jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam neišduodant sauso davinio ar pietų, nesuteikiant į kamerą virdulio bei per ilgai laikant tardymo izoliatoriuje.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl Pravieniškių PN-AK neišduoto sauso davinio, konstatavo, jog pareigūnų įrašas apie tai, jog pareiškėjas atsisakė maisto davinio prieš planinį konvojų, parašai bei liudijimai teismo posėdyje patvirtina, jog 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas atsisakė sauso davinio. Jokių tai paneigiančių aplinkybių pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė, todėl teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK vykdė savo pareigą numatytą Taisyklių 31 punkte tinkamai, kadangi sausą davinį išdavė, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti.

12. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl Kauno TI veiksmų, teikiant pareiškėjui maitinimą, konstatavo, jog Kauno TI neišdavusi sauso davinio pažeidė Taisyklių 34 punktą, kadangi negalint užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, pareiškėjui privalėjo būti išduotas sausas davinys. Tačiau teismas sprendė, jog pažeidimas yra vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti. Be to, pareiškėjui išvykstant iš Pravieniškių PN-AK buvo siūlomas sauso davinys, tačiau jis atsisakė, o vakarienė pagal dienotvarkę pareiškėjui buvo užtikrinta 18 val.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Kauno TI neišduoto virdulio, nustatęs, kad teisės aktai nenumato, jog tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti virdulys. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normų 9.11 papunktyje numatyta, jog elektrinis virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas ilgiau nei 5 paras, tačiau atsižvelgė į tai, jog pareiškėjui pateikus 2019 m. gruodžio 23 d. prašymą, pervežti atgal į Pravieniškių PN-AK, konvojus jau buvo išvykęs į šią įstaigą bei į tai, jog 2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis (nedarbo (švenčių)) nebuvo vykdomas konvojavimas ir į tai, jog pareiškėjui iš karto po šventinių dienų, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno TI suorganizavo konvojų į Pravieniškių PN-AK. Teismas sprendė, kad esant minėtoms aplinkybėms nebuvo galimybės pareiškėją konvojuoti kaip numato teisės aktai.

Kauno TI nebuvo galimybės laikytis SVĮ numatyto termino ir tai nepriklausė nuo įstaigos valios (atsakovas nevykdo konvojavimo bei netvirtina planinių maršrutų), todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumą. Teismas pabrėžė, jog Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 20 punkte yra nustatyti atvejai, kada gali būti skiriamas neplaninis ar procesinis konvojus, tačiau nagrinėjamu atveju (pareiškėjo laikymo Kauno TI metu) nebuvo teisinio pagrindo vykdyti neplaninį konvojų.

Teismo nuomone, Kauno TI pareiškėjo konvojavimą pagrįstai vykdė artimiausią dieną, kada buvo vykdomas planinis konvojavimas. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu priklausė drausmės grupei ir detaliai skunde neįvardino kokios sąlygos buvo blogesnės Kauno TI nei kalint Pravieniškių PN-AK. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog nors byloje nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo laikymo Kauno TI ilgiau nei 5 paras, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad laikant pareiškėją ilgiau nei numato teisės aktai Kauno TI bei negavus vieno maitinimo, būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, būtent dėl minėtų veiksmų, būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

III. 15. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteisiant 300 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis atsisakė sauso davinio. Pasak jo, pareigūnai, kurie patvirtino, kad pareiškėjas atsisakė sauso davinio, nedirba vietoje, kurioje yra duodama pasirašyti ant lapo dėl visų daiktų pasiėmimo iš įstaigos. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai buvo užkrauta įrodinėjimo našta.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sausi daviniai yra išduodami kitur, o ne paskirstymo poste. Anot jo, tai patvirtina pareigūno G. G. ir jo pačio nurodomos aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, tai yra esminė aplinkybė, kuri patvirtina, kad pareigūnai, kurie pasirašė lapą, jog pareiškėjas atsisakė sauso davinio, iš esmės nedirbo paskirstymo poste, kuriame išduodamas sausas davinys. Pareiškėjui sausas davinys nebuvo pasiūlytas, kadangi, kaip nurodė pareigūnas G. G., sausi daviniai neišduodami vykstantiems konvojumi. Pareiškėjas nurodo, kad buvo nemaitintas ilgiau nei leidžia teisės aktai, kas sukėlė jam nepatogumus, kuriuos įvertino 100 Eur suma.

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jo teisių pažeidimą dėl sauso davinio neišdavimo Kauno TI, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu nukrypstama nuo nuoseklios teismų praktikos, be to sudaromos prielaidos pažeidinėti nuteistųjų teises.

19. Pareiškėjas nurodo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1323-406/2018, kuriame pripažinta pareiškėjo pažeista teisė dėl 5 parų laikymo termino pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3284-816/2019 pažymėjo, kad dėl laikymo ilgiau nei 5 paras pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, nes šių įstaigų (pataisos namų ir tardymo izoliatoriaus) rėžimas, dienotvarkės skiriasi, kaip ir nuteistųjų laikymo sąlygos. Anot pareiškėjo, šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas ir priteista 120 Eur neturtinė žala. Regionų apygardos administracinio teismas analogiškai priteisė pareiškėjui neturtinę žalą.

20. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Pataisos įstaiga atliko neteisėtus veiksmus bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pravieniškių PN-AK nuomone, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors byloje keliamų klausimų ar argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ir materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. V. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl Pravieniškių PN-AK ir Kauno TI pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam neišduodant sauso davinio ar pietų bei per ilgai laikant tardymo izoliatoriuje.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat akcentuoja, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

24. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Pravieniškių PN- AK nesuteikė pareiškėjui sauso davinio

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atsisakė Pravieniškių PN- AK pasiūlyto sauso davinio. Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neatkreipė dėmesio į aplinkybes, kur yra išduodamas sausas davinys.

26. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atsisakė sauso davinio, kurį jam pasiūlė Pravieniškių PN- AK pareigūnai. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsisakymą nuo sauso davinio nuosekliai patvirtina vyriausiojo specialisto G. G. 2019 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas, pareigūnų V. K. bei A. P. raštiški patvirtinimai, taip pat pareigūnų liudijimai teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl pareigūnų darbo vietos nėra reikšmingos nagrinėjamu atveju, nes Pravieniškių PN- AK vidaus taisyklės nenumato vietos, kurioje privalo būti išduoti sausi daviniai. Apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė duomenų apie pareigūnų suinteresuotumą byla (jų nenurodė ir pareiškėjas), todėl neturi pagrindo abejoti byloje esančių įrodymų, kad pareiškėjas atsisakė sauso davinio, patikimumu ir teisingumu. Todėl skundo dalis dėl Pravieniškių PN- AK neteisėtų veiksmų neišduodant sauso davinio ir dėl to patirtos neturtinės žalos atmestina kaip nepagrįsta nenustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Kauno TI laikė pareiškėją tardymo izoliatoriuje ilgiau nei 5 paras

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas ilgiau nei 5 paras, tačiau vertino, kad Kauno TI nebuvo galimybės laikytis SVĮ numatyto termino ir tai nepriklausė nuo įstaigos valios, todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumą. Teismas šiuo aspektu taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad asmuo buvo laikytas Kauno TI ilgiau nei 5 paras nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos iš esmės yra bendro pobūdžio nusiskundimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir nurodo, jog teismas nukrypo nuo nuoseklios praktikos, kurioje teismai pripažįsta, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

28. SVĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 dalis nustato, kad tardymo izoliatoriuje laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme. SVĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai: teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Pažymėtina, kad SVĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 dalis ir 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai apibrėžia maksimalų terminą, kuriam asmuo nagrinėjamu atveju gali būti perkeltas į tardymo izoliatorių.

29. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2019 m. gruodžio 20 d. (atvykimo diena) iki 2019 m. gruodžio 27 d. (išvykymo dienas), taigi viršijus 5 parų terminą. Konvojavimas buvo vykdytas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties pagrindu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų bylai reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjui grįžus iš susipažinimo su byla (2019 m. gruodžio 23 d.) ir pateikus prašymą būti konvojuotam atgal į Pravieniškių PN- AK, tą pačią dieną jo prašymas negalėjo būti patenkintas dėl objektyvių priežasčių, kadangi konvojus tą dieną jau buvo išvykęs. Tuo tarpu po to sekusios dienos (2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26 dienos) buvo nedarbo (švenčių) dienos, kuriomis planinis konvojus nėra vykdomas. Konvojus buvo suorganizuotas artimiausią dieną po šventinių dienų, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d. Įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 5 parų terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir nuo Kauno TI valios nepriklausė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Kauno TI neteisėtų veiksmų nenustatyta.

31. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos viešosios atsakomybės sąlygos, t. y. neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie tai, kad patyrė nepatogumus, niekaip savo nepatogumų neinividualizavo. Įvertnęs faktinių aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė savo patirto neigiamo poveikio, nei jo intensyvumo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai šiuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Kauno TI nesuteikė sauso maisto davinio

32. Vertindamas skundo reikalavimų pagrįstumą dėl neturtinės žalos priteisimo, kad Kauno TI pareiškėjui nesuteikė maitinimo atvykus į įstaigą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jog Kauno TI neišdavusi sauso davinio pažeidė Taisyklių 34 punktą, kadangi negalint užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, pareiškėjui privalėjo būti išduotas sausas davinys. Tačiau teismas sprendė, jog pažeidimas yra vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti. Be to, pareiškėjui išvykstant iš Pravieniškių PN-AK buvo siūlomas sauso davinys, tačiau jis atsisakė, o vakarienė pagal dienotvarkę pareiškėjui buvo užtikrinta 18 val. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl to, kad Kauno TI nesuteikė sauso davinio jam atvykus į šią įstaigą. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų šių aplinkybių vertinimą. Pareiškėjo teiginiai, kad tai sukėlė jam nepatogumus ir alkio jausmą yra abstraktaus pobūdžio ir nepakankami neturtinei žalai pagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pažeidimas yra vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių, maitinimas buvo užtikrintas dar tą pačią dieną suteikiant vakarienę, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai dar būtų pasikartoję. Teisėjų kolegija pastebi, kad Pravieniškių PN-AK siūlė pareiškėjui sausą davinį, kurio jis atsisakė.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, iš esmės, yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius