2024-09-18 Nr. AB-13257-3-61-3-01424-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2139-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Z. (M. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S89924 (toliau ir – Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo ir atsakyti į klausimus:

2.1. Ar 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB) 9 straipsnio 1 dalies b punktas, siejant jį su Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti aiškinamas kaip draudžiantis tokias nacionalines teisės normas, kurios taikytinos nagrinėjamoje byloje, pagal kurias Migracijos departamentas, kaip kompetentinga institucija, priimanti sprendimą dėl ilgalaikio gyventojo statuso išdavimo ar panaikinimo, privalo priimti sprendimą panaikinti asmens ilgalaikį gyventojo statusą vien tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvados, kad atitinkamas asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pagrindu;

2.2. Ar Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies b punktas, siejant jį su Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio 1 dalimi, reiškia, kad gali būti konstatuota, kad jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę visuomenės saugumui, grindžiant grėsmę padėtimi priešiškoje valstybėje (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) ir asmens praeityje buvusiu darbu (duomenys neskelbtini) faktu, nevertinant darbo (tarnybos) turinio (pobūdžio) ir kitų su asmeniu susijusių individualių aplinkybių; jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, keliamas klausimas, kokius įrodymus turi pateikti valstybė narė, norėdama pagrįsti asmens realią ir pakankamai rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui, siekdama panaikinti jo ilgalaikį gyventojo statusą, remiantis Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies b punktu, siejant jį su Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio 1 dalimi;

2.3. Ar pagal Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio 1 dalies b punktą, siejant jį su Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis, valstybės narės administracinės institucijos ir teismai, priimdami sprendimą dėl užsieniečių teisinės padėties, susijusį su prašymu pratęsti leidimą nuolat gyventi šalyje, taikydami tą sprendimą pagrindžiančias išimtis dėl nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, ir, jei įrodoma, jog tie pagrindai taikomi, nagrinėdami teisės gyventi šalyje ribojimo būtinumą ir proporcingumą, turi įvertinti asmens gyvenimo teritorijoje trukmę, suinteresuoto asmens amžių, pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams bei ryšius su gyvenamąja šalimi ar ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamente ji užpildė klausimyną, kuriame nurodė, jog nuo 2004 metų iki 2016 metų ji dirbo inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, grįsdamas tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei VSD išvadą, užsienietės gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir nutraukė prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

4. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. birželio 16 d. studijavo (duomenys neskelbtini) prekybos ir ekonomikos kolegijoje, įgijo buhalterinės apskaitos specialybę, 2004–2008 metais (duomenys neskelbtini) valstybiniame Jankos Kupalos universitete įgijo buhalterinės apskaitos specialybę. Nuo 2005 m. vasario 22 d. iki 2005 m. kovo 29 d. dirbo UP „Žerdis“ dispečere. Nuo 2005 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) inspektore. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) specialiste. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. faktiškai nevykdė jokių funkcijų (duomenys neskelbtini), nes buvo vaikų priežiūros atostogose ir nuo 2013 metų gyveno Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėja nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. spalio 3 d. dirbo Lietuvoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „West Logistics“ vadybininke, o nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 3 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2023 m. spalio 5 d. pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba).

5. Pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, susijusios su ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas ir į ESTT praktiką. Pareiškėjos vertinimu, gyvenimo Lietuvos Respublikoje metu (t. y. daugiau nei 10 metų) nei jos elgesys, nei jos darbinė veikla, periodiškai jai išduodant leidimus laikinai gyventi, o nuo 2019metų išduodant ir leidimus nuolat gyventi, nebuvo traktuojama kaip pagrindas neišduoti jai leidimo gyventi. Tačiau po 10 metų gyvenimo Lietuvos Respublikoje pateikus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, darbinę veiklą (duomenys neskelbtini)faktiškai nutraukus dar 2013 metais, kuri nebuvo susijusi nei su įslaptinta informacija, nei su kitokiomis svarbiomis žvalgybinėmis pareigomis, pareiškėja buvo pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad praeityje, šiuo metu ar ateityje ji ketintų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybę. Pareiškėja vyksta į (duomenys neskelbtini) su vaikais tik aplankyti savo garbaus amžiaus tėvų.

6. Pareiškėja tvirtino, kad, nenustačius konkrečių veiksmų, kurie patys savaime galėtų būti pripažinti kaip keliantys pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar ketinimų atlikti tokius veiksmus, išvada apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina formalia ir nepagrįsta. Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad jos ilgalaikiai ir stiprūs šeiminiai ir socialiniai santykiai iš esmės neturi jokios reikšmės, t. y. Sprendime formaliai pažymėtas faktas apie jos šeimą. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas nevertino, kad pareiškėją sieja su Lietuva ir ilgalaikiai ekonominiai santykiai, nes ji buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. spalio 3 d. Pareiškėjos integraciją bei ryšius su Lietuva taip pat patvirtina ir tai, kad ji turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą (ji neturi tokio turto (duomenys neskelbtini)), kuriam įsigyti sudarė kreditavimo sutartį, yra išlaikiusi valstybinės kalbos mokėjimo II kategorijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, 2024 m. kovo 7 d. pateikė prašymą dėl pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, tačiau Sprendime nevertinta nė viena iš šių aplinkybių.

7. Pareiškėja tvirtino, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) transporto inspekcijoje nebuvo susijęs su kariuomene ar saugumu, nes ji tik tikrino draudimo polisus, išduodavo leidimus važiuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nedirbo su slapta medžiaga.

8. Pareiškėja grindė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo tuo, jog, pagal Direktyvą 2003/109/EB, valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tik tuo atveju, jei asmuo kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atsižvelgus į individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nesant ESTT praktikos, išaiškinančios „realios ir pakankamai rimtos grėsmės visuomenės saugumui“ sąvokos turinį (Direktyvos 2003/109/ES 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse, įgalinančios panaikinti ilgalaikį gyventojo statusą pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b dalį), yra pagrindas kreiptis į ESTT.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog 2004–2016 metais dirbo inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje. Migracijos departamentas gavo VSD 2024 m. kovo 5 d. išvadą Nr. 18-2150 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos.

11. Atsakovas nurodė, kad jis priėmė Sprendimą, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą, todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tiek su konkrečiomis pareigomis, bet ir su lojalumu (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoms, be to, pareiškėja (duomenys neskelbtini) institucijoje dirbo sąlyginai ilgą laiką, todėl grėsmė valstybės saugumui yra reali. Atsakovo vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

13. VSD paaiškino, kad jis pateikė Migracijos departamentui vertinimą, jog pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD vertinimu, pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

14. VSD pažymėjo, kad pareiškėja periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai kelia papildomas rizikas ir, tikėtina, sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Numatoma, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerija.

15. VSD tvirtino, kad priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo savo kompetencijos, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jį, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 930 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos sutuoktinis ir vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėja nuo 2005 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo inspektore, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo specialiste (duomenys neskelbtini) Transporto inspekcijoje Transporto ir komunikacijų ministerijoje. Pareiškėja nuo 2013 metų gyveno Lietuvos Respublikoje ir buvo vaikų priežiūros atostogose. Pareiškėja nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. spalio 3 d. dirbo Lietuvoje UAB „West Logistics“ vadybininke, nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 3 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2023 m. spalio 5 d. pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 17 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7469190, kuris galiojo iki 2024 m. gegužės 17 d. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad 2004–2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje inspektore. 2024 m. kovo 7 d. pareiškėja, remdamasi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalie 3 punkte nustatytu pagrindu, pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą nuolat gyventi. VSD išvadoje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Remdamasis šia VSD išvada ir įvertinęs kitas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

18. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis (4 str., 54 str. 2 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintu Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kiekvienu atveju individualiai turi būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas.

19. Įvertinęs Migracijos departamento nurodytus pareiškėjos šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuva, pareiškėjos atsakymus į klausimyno konkrečius klausimus ir atsakovo padarytą išvadą, kad tai nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi motyvuoti administracinį sprendimą.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas ir VSD pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės sieja tik su faktine aplinkybe, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje2005–2016 metais, ir, jų nuomone, yra reali tikimybė, kad, manipuliuojant (duomenys neskelbtini) gyvenančiais pareiškėjos giminaičiais, pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

21. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma ar spėjama. Teismo įsitikinimu, turėjo būti vertinama pareiškėjos atliekamų, planuojamų atlikti arba realiai galimai atliktų veiksmų grėsmių visuma, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą, proporcingumą ir kitas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju toks pareiškėjos vertinimas faktiškai nebuvo atliktas.

22. Teismas nustatė, jog Migracijos departamento klausimyne pareiškėja pažymėjo, kad 2005–2016 metais dirbo inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, tačiau neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybės institucijose, neturi ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis, netarnavo kariuomenėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, kad Krymas priklauso Ukrainai. Teismo įsitikinimu, vertinant pareiškėjos keliamą grėsmę, nei Migracijos departamentas, nei VSD neanalizavo šių klausimų šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva kontekste. Teismas atkreipė dėmesį, jog visus klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip bendrą visumą, o pareiškėjos nepritarimas Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nurodant, jog Krymas priklauso Ukrainai, liudijo pareiškėjos, kaip turinčios priešingas Rusijos politikai pažiūras, naudai. Teismas nurodė, kad VSD išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kurios galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, ir kuri turi egzistuoti jau priimant atitinkamą sprendimą (nagrinėjamu atveju ginčijamą Sprendimą), turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.

23. Teismas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant dėl pareiškėjos pavojingumo Lietuvos saugumui, pareiškėjos keliama grėsmė turėtų būti vertinama kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad ginčo atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, toks vertinimas nebuvo atliktas.

24. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena senyvo amžiaus pareiškėjos tėvai, kuriuos ji su vaikais periodiškai lanko, tačiau, teismo vertinimu, šie faktai savaime negali būti vertinami kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, byloje nebuvo jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą; nebuvo informacijos ir apie tai, ar kokie nors pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Teismo įsitikinimu, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjos galbūt keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.

25. Teismas, pažymėdamas, kad tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes, laikantis proporcingumo principo, konstatavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2003/109/EB nuostatas (4 str. 1 ir 3 d.) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pripažintinas ilgalaikio gyventojo statusas.

26. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą panašiose bylose, ir pabrėžė, jog, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius asmens teisinei padėčiai. Teismas vertino, kad atsakovas Sprendime neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje trukmės, jos darbinės veiklos, tai, kad jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas konstatavo, kad sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris ilgą laiką gyveno (-a) Lietuvos Respublikoje, turi ilgalaikio gyventojo statusą, kurio vaikai ir sutuoktinis gyvena Lietuvos Respublikoje bei yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi ypač skausmingas pasekmes, todėl toks sprendimas turi būti argumentuotas, motyvuotas ir proporcingas.

27. Teismas, vadovaudamasis VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, kurį reikalaujama atlikti, priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, perkėlė į Sprendimą VSD išvadą. Teismas darė išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, ir panaikino skundžiamą Sprendimą.

28. Įvertinęs bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ESTT, teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti), jog tikslinga kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 930 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (22,50 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą).

III. 30. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

31. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas, esant tokiai geopolitinei situacijai. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali realizuotis ateityje, praktiškai nėra įmanoma. Negali būti atmesta tokia situacija, kai grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

31.2. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos; tarnybos gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje ar Rusijoje gyvenantiems giminaičiams.

31.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A585-1810/2010 patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo turi reikšmingas socialines, pilietines teises, taigi užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai ypač jautriu geopolitiniu laikotarpiu.

31.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ir tai, ar yra Įstatyme įtvirtinti pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos šeimos ryšių ir kt. turėtų būti įvertinamos, sprendžiant išsiuntimo klausimą. Vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

31.5. Pareiškėjos užpildytame klausimyne nurodyta informacija apie Krymo priklausymą nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini), nes ji vyksta ten nuolat, be to, kaip nurodė pareiškėja, ten gyvena jos giminaičiai (tėvai), todėl šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjos aiškius ir stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, tai suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkini jį. VSD, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime akcentuoja, kad:

32.1. Nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2004–2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje. Tai reiškia, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini), jos vykdomai politikai. Šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

32.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje praktikoje analogiškose bylose išaiškinta, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų.

32.3. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (nukreiptą į ateitį) vertinimą, nustatė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini) valstybės institucija – šie pareiškėjos ryšiai nebuvo atsitiktiniai, pareiškėja pasirinko darbą (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoje sąmoningai ir kryptingai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja neina tokių pareigų, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Be to, susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis.

32.4. VSD pažymi, jog, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečio sutuoktinio turima Lietuvos Respublikos pilietybė ir (ar) lietuvių kilmė nėra besąlyginis pagrindas užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1185-556/2024; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-951-1188/2024 ir kt.).

32.5. VSD pabrėžia, kad teismo posėdžio metu pareiškėja naudojosi vertėjo paslaugomis, nors yra išlaikiusi valstybinės kalbos mokėjimo II kategorijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, tai tik patvirtina, kad ji nesiekia integruotis į visuomenę. Pareiškėja gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 10 metų, siekia pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, išlaikiusi valstybinės kalbos egzaminą, tačiau prastai kalba šalies, kurioje gyvena, kalba bei vengia ja kalbėti. Kalbinės integracijos nebuvimas lemia ir pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės pareiškėjos integracijos negalimumą. Kadangi pareiškėja, kaip ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo, gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime bei turi kitas privilegijas ir galimybes, lyginant su laikiną leidimą turinčiu asmeniu, todėl negalima ignoruoti šių aplinkybių, jos turėjo būti įvertintos pirmosios instancijos teisme.

33. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, užduodant klausimus, kurie jau buvo suformuluoti skunde pirmosios instancijos teismui, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriuos ji buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, ir akcentuoja, kad:

34.1. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės patvirtina, kad jis sieja pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui išimtinai tik su pareiškėjos atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus, t. y. kad pareiškėja 2005–2016 metais dirbo inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje. Tačiau Įstatymo nuostatos, susijusios su ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į atitinkamas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas ir ESTT praktiką. Akcentuotina, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pakankamai detali ir specifinė, o sprendimą priimanti institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą.

34.2. 2013 metais, kai pareiškėjos darbo santykiai faktiškai nutrūko (pareiškėja jau gyveno Lietuvoje), buvo kitokia geopolitinė situacija, t. y. tuo metu Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe. Per 10 metų pareiškėjos buvusi darbinė veikla nebuvo pagrindas atsakovui neišduoti pareiškėjai leidimų laikinai ar nuolat gyventi. Pareiškėjos darbinė veikla nebuvo susijusi nei su įslaptinta informacija, nei su kitokiomis svarbiomis žvalgybinėmis pareigomis (VSD ir atsakovas nepaneigė to). Pareiškėja pripažįstama keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui asmeniu, nors nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ketintų veikti prieš Lietuvos valstybę. Be to, pareiškėja klausimyne išreiškė nepritarimą Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.

34.3. Nors atsakovas nurodo, kad pareiškėja periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjos tėvų aplankymas nepagrindžia pareiškėjos keliamos grėsmės. Atsakovas apeliaciniame skunde patvirtina, kad jos ryšiai su buvusiais kolegomis yra tik prielaida, ir jis nedisponuoja jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais šiuo teiginius. Kita vertus, pareiškėja klausimyne nurodė, kad neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybės institucijose, neturi ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis, netarnavo kariuomenėje.

34.4. Atsakovas panaikino pareiškėjos turimą ilgalaikį statusą (nepriėmęs sprendimo dėl jos išsiuntimo, nors būtent tokio sprendimo priėmimas gali tapti pagrindu panaikinti leidimą nuolat gyventi), Sprendime iš esmės nevertino pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje trukmės, Sprendimo pasekmių jai ir jos šeimos nariams, taigi jis nesilaikė Direktyvos 2003/109/EB nuostatų ir proporcingumo principo.

34.5. Deklaratyvūs atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

34.6. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepime nurodytos teismų praktikos pareiškėja pažymi, kad nė vienas iš VSD nurodytų precedentų neatitinka nagrinėjamo atvejo ir negali būti taikomas šioje byloje. Praktiškai visose VSD nurodytose bylose ginčai kyla dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinti arba atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi, asmenys neturi šeiminių ryšių su Lietuva, kilmės valstybėje buvo užėmę pareigas (konkrečiais atvejais aukštas) valdžios institucijose, atlikę karo tarnybą ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 24S89924, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Sprendimą, padaręs išvadą, jog atsakovas grindė Sprendimą tik VSD išvada, spręsdamas dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatliko individualus pareiškėjos situacijos vertinimo, priimdamas Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

37. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos keliamos grėsmės pagrįstumo ir realumo bei visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7469190 Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, jis galiojo iki 2024 m. gegužės 17 d. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad 2004–2016 metais ji dirbo inspektore (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje. 2024 m. kovo 7 d. pareiškėja pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2024 m. kovo 5 d. VSD parengė išvadą Nr. 18-2150, kurioje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

40. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas informuoja apie tai Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

41. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), bei darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.

42. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

43. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvada, kurioje, įvertinus pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog 2004–2016 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, konstatuota, jog ji, dirbdama minimoje ministerijoje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos; jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD išvadoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė M. Z. periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) pilietei M. Z. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

45. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (ilgalaikis darbas (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje, esant kitokiai geopolitinei situacijai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia valstybine institucija yra išnykusi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) institucijomis, kurie nebuvo paneigti byloje surinktais įrodymais.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į aktualų geopolitinį kontekstą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento padarytomis išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo nuostatos, susijusios ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023).

48. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, kad pagrindinis Direktyvos 2003/109/EB tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta Direktyvos 2003/109/EB 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, C-636/16, ECLI:EU:C:2017:949 23 ir 24 p. ir juose nurodyta jurisprudencija).

49. Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tik tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

50. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017).

51. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas, be kita ko, grindžiamas VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) transporto ir komunikacijų ministerijoje (2004–2016 m.) vertinimu valstybės saugumo aspektu. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino ir kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, be kita ko, jos šeiminius ryšius (asmens sutuoktinis V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis (santuoka sudaryta 2012 m.), pareiškėjos sūnus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietis, pareiškėjos sūnus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis), socialinius ryšius (pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2013 m. iki 2019 m., 2019 m. išduotas leidimas nuolat gyventi; pareiškėjos šeimos narių gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėja dažnai vyksta iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2023 m. vyko 10 kartų)), ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėja buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. spalio 3 d., jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjai suteiktos vaiko priežiūros atostogos). Atsakovas vertino pareiškėjos šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje kaip ilgalaikius ir stiprius. Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog ji nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems veiksmams Ukrainos teritorijoje, bei patvirtino, kad Krymas priklauso Ukrainai.

52. Migracijos departamentas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad „turimais duomenimis, asmuo dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena asmens giminaičiai, todėl yra reali tikimybė, kad manipuliuojant (duomenys neskelbtini) gyvenančiais asmens giminaičiais, asmuo gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, todėl „leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui nuolat gyventi, turinti esminę reikšmę Lietuvos Respublikos visuomenei.“ Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame įvertintas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.

53. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

54. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).

55. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Vien tik leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip pareiškėjos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimas.

56. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.) ir padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atmesti pareiškėjos skundą.

57. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšto prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, užduodant šios nutarties 2.1–2.3 punktuose nurodytus klausimus, pažymi, jog, pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant Sprendimą ir nagrinėjant bylą teismuose, keltų abejones dėl jo atitikties ES teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų ES teisės nuostatų išaiškinimo.

58. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. Z. (M. Z.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis