2020-04-09 Nr. AB-7019-3-64-3-00681-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-341-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00681-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. PA-42 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio, 15 straipsnio l dalies 5 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3 ir 9.8 punktų netinkamą vykdymą paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ši nuobauda, pareiškėjos įsitikinimu, jai paskirta nepagrįstai.

3. Pareiškėja akcentavo, kad nuo 2014 m. kiekvienais metais ji yra kviečiama pas direktorę ir verčiama rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš užimamų pareigų savo noru. Pareiškėjai yra grasinama, kad pačiai neišėjus, suras priežastį ją atleisti. Taip pat nutiko ir 2017 m. lapkričio pradžioje, kai pareiškėjai buvo liepta rašyti pareiškimą savo noru išeiti iš darbo, tačiau pareiškėja nesutiko. Tuomet jai buvo pasakyta, kad ras būdą, kaip ją atleisti iš darbo. Kadangi psichologinis spaudimas tęsiasi ilgą laiką, paskutinį pokalbį direktorės kabinete pareiškėja įrašė į diktofoną ir pridėjo prie skundo.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. gavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr.(7.44)S-56, kuriame jai pranešta apie įtarimą padarius tarnybinį pažeidimą, tačiau šiame pranešime nebuvo nurodyti konkretūs veiksmai ar neveikimas, kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Kadangi pareiškėjai buvo neaišku dėl ko teikti paaiškinimą ir buvo apsunkinta teisė į gynybą, ji kreipėsi į Administraciją dėl pranešimo sukonkretinimo. Administracija tikslinti pranešimą atsisakė, tačiau pateikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 12 d. raštą Nr. (7.44)S-191, iš kurio turinio pareiškėja nesuprato apie galimo tarnybinio nusižengimo atvejį. 2017 m. sausio 17 d. 16 val. 50 min. pareiškėją pakvietė į komisijos posėdį ir ji nebeturėjo jokios galimybės pasinaudoti savo teise turėti atstovą, o pasakius, kad posėdyje nori dalyvauti su atstovu, iš jos išsijuokė.

5. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2018 m. sausio 22 d. išvadoje „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. VA-17 (toliau – ir Išvada) nurodytu tarnybiniu nusižengimu, paaiškina, kad pareiškėjai įteikto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. rašto Nr.(17.13-41)SD-6330 kopijoje matosi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliucija užrašyta „D. L., V. S.“ ir be datos „Registruoti V. S.“. Administracijos direktoriaus 2016 m. įsakymu Nr. A-211 patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 29 punkte nustatyta, kad „Bendrojo priėmimo skyriaus darbuotojas įrašo vadovų rezoliucijas į DVS „Kontora“ (nustato rezoliucijos įvykdymo terminą (datą), vykdytoją (vykdytojus), tikslią rezoliucijos užduotį, kitus užduočių duomenis). Aprašo 30 punkte nustatyta, kad „Vykdytojai su pavedimais taip pat susipažįsta DVS „Kontora“, kurioje gali pamatyti nuskenuotą dokumentą ir rezoliucijas, pažymėdami dokumento kortelės lange „susipažinau“. Pagal Aprašo 33 punktą, jei dokumentas yra informacinis ir rezoliucijoje nurodomas tik vykdytojas, nenustatant užduoties ar nurodant, kad dokumentas teikiamas tik susipažinti, DVS „Kontora“ užduotis neskiriama. Iš pridedamo DVS „Kontora“ Dokumento operacijų žurnalo matosi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. 10:58:36 val. užregistruotas skenuotas dokumentas. Su šiuo dokumentu pareiškėja susipažino 2017 m. lapkričio 14 d. 11:25:47 val.

6. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad su D. L. sutarė, jog pareiškėja turi užregistruoti renginyje dalyvauti D. L., nes pareiškėja visą savaitę blogai jautėsi, buvo užsiregistravusi pas gydytoją. D. L. sutiko. Nieko nelaukusi, 2017 m. lapkričio 14 d. 14:24 elektroniniu laišku pareiškėja išsiuntė registraciją į renginį dėl Administracijos direktorės pavaduotojos D. L.. Apie 2017 m. lapkričio 14 d. 13:48 val. buvo pakeista rezoliucija ir įdėta į DVS „Kontora“ su nauja rezoliucija „Užregistruoti į renginį save ir pavaduotoją D. L.“, tačiau pareiškėjai tokia informacija nebuvo suteikta. Pareiškėja rezoliuciją pamatė 2017 m. lapkričio 14 d. 11:25:47 val. ir negalėjo numanyti, kad po pietų pertraukos D. L. persigalvos ir užrašys kitą rezoliuciją.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2017 m. lapkričio 14 d. informavo D. L., jog planuoja 2017 m. lapkričio 23 d. lankytis pas gydytoją, kadangi ji sirgo ir blogai jautėsi jau ne vieną dieną. Dėl blogos sveikatos pas kardiologą teko apsilankyti 2017 m. lapkričio 22 d. Kas užrašyta registracijos talonėlyje, nekreipė dėmesio. 2017 m. lapkričio 23 d. ji buvo darbe ir vykdė įprastines funkcijas. Tik 2017 m. gruodžio 10 d., po to, kai atsisakė iš darbo išeiti savo noru, pareiškėjos paprašė parašyti paaiškinimą, dėl ko nebuvo 2017 m. lapkričio 23 d. renginyje. Kadangi tikrai buvo pas gydytoją, paaiškinime įrašė datą, nurodytą registracijos lapelyje, nepagalvodama, kad ten yra kita data, o ne faktinio apsilankymo data.

8. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2017 m. lapkričio 23 d. vyko ne konferencija, o apdovanojimų renginys. Iš visos Lietuvos atvyko tik 25 savivaldybių atstovai. Pareiškėja nesutiko su Išvadoje nurodytu teiginiu, kad dalyvavimas apdovanojimų renginyje yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu. Taip pat, pareiškėjos manymu, Administracija pažeidė VTĮ 30 straipsnyje nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimo terminą.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo manymu, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo laikytasi Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės). Komisijos protokoluose ir Išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjos padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Paskirdamas tarnybinę nuobaudą, Administracijos direktorius vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11.1 punktu ir, atsižvelgdamas į Administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. PA-9 sudarytos komisijos galimam V. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti motyvuotoje išvadoje išdėstytus motyvus.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyti konkretūs veiksmai ar neveikimas ir kad pranešimas nebuvo tikslintas. Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. (7.44) S-56 pareiškėjai buvo pateikti visi dokumentai, susiję su galimu tarnybiniu nusižengimu. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2018 m. sausio 10 d. raštą, buvo paaiškintas laikotarpis už kurį reikėtų pateikti paaiškinimą (Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 12 d. raštas Nr. (7.44)S-151).

12. Atsakovas nurodė, kad, gavus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (17.13- 41) SD-6330 „Kvietimas į apdovanojimų renginį „Draugiška jaunimui savivaldybė“ ir „Draugiškas jaunimui verslas“, buvo nuspręsta dalyvauti tame renginyje. Administracijos direktorės 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje nurodyta „D. L., V. S.“. D. L. savo rezoliucijoje nurodė „registruoti V. S.“. Administracijos dokumentų valdymo sistemoje rezoliucijoje Nr. REZ-115896 D. L. V. S. pavedė „užregistruoti į renginį save ir pavaduotoją D. L.“. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (17.13-41) SD-6330 nurodyta apie dalyvavimą renginyje patvirtinti iki lapkričio 17 d. Atsakovo teigimu, DVS „Dokumentų operacijų žurnalas “ parodo, kad V. S. dokumentą peržiūrėjo 2017 m. lapkričio 16 d. 15 val. 42 min., taigi apie jai nustatytą užduotį pareiškėja žinojo ir į renginį save galėjo užregistruoti.

13. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja informavo D. L., jog nevyks į renginį, nes 2017 m. lapkričio 23 d. turės vykti pas kardiologą. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 10 d. pateikė paaiškinimą, prie kurio pridėjo priėmimo pas gydytoją talono kopiją, jame nurodytas vizito laikas lapkričio 23 d. 17:00 val. Administracija kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninę dėl informacijos apie V. S. vizito pas gydytoją A. Petrovą laiką pateikimo ir 2017 m. gruodžio 22 d. gavo informaciją, kad V. S. pas gydytoją lankėsi 2017 m. lapkričio 22 d. 17:00 val. Taigi, 2017 m. lapkričio 23 d. vizitas pas gydytoją pareiškėjai nebuvo paskirtas ir pacientė gydytojo nebuvo konsultuota. Pareiškėja, pateikdama neteisingą informaciją apie vizito pas gydytoją laiką, tuo pagrindu atsisakė vykti į renginį ir nevykdė savo pareigų.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja yra jaunimo reikalų koordinatorė. Iš prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto Nr. (17.13- 41) SD-6330 pridėtos renginio programos matyti, kad jaunimo reikalų koordinatoriui dalyvavimas renginyje būtų buvęs naudingas. Be to, dalyvavimas konferencijoje yra susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu.

15. Atsakovo manymu, tarnybinė nuobauda paskirta, nepažeidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, nes tarnybinis nusižengimas paaiškėjo, gavus informaciją iš VšĮ Kelmės ligoninės.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

17. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

18. Teismas nustatė, kad:

18.1. Pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore – karjeros valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos darbinę veiklą.

18.2. Skundžiamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis VTĮ 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgus į Išvadą.

18.3. Išvadoje konstatuota, kad V. S. veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis – V. S., pateikusi melagingą informaciją, nevyko į renginį, kuris vyko darbo valandomis ir nevykdė savo pareigų, pateikusi neteisingą informaciją apie vizitą pas gydytoją ir šios informacijos pagrindu atsisakydama vykti į renginį pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, t. y. padorumo ir pavyzdingumo, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą (valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3 ir 9.8 punktus. Šis veiksmas sukėlė neigiamas pasekmes: sukėlė abejones dėl valstybės tarnautojo etikos – padorumo ir pavyzdingumo principų laikymosi, V. S. veikoje lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimo padarymo data 2017 m. lapkričio 23 d., nusižengimas padarytas dėl tyčios.

19. Teismas, vertindamas procedūrinius pažeidimus, nustatė, kad:

19.1. Oficialia informacija apie padarytą tarnybinį nusižengimą buvo Administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 m. gruodžio 28 d. Protokolas Nr. VK-608 (toliau – ir Protokolas), tai patvirtina ant protokolo esanti rezoliucija dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Kitų duomenų, kuriais būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu, teismui nepateikta. Protokole nėra įvardinta pareiškėjos pavardė, tik antrame lape yra nurodyta, kad Mokyklų savivaldų informavimo centro pirmininkė K. K., atsakydama į klausimą dėl to, kaip mokiniai vertina Jaunimo reikalų koordinatorės veiklą, nurodė, jog žmogus yra „toksiškas“, nepadeda, vengia organizuoti renginius, sudėtinga bendradarbiauti, Protokole nėra užfiksuota, koks, kada ir kur tarnybinis nusižengimas padarytas.

19.2. Administracijos 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų, Etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3, ir 9.8 punktų bei Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-1414 patvirtinto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 19 ir 25 punktų nuostatų netinkamas vykdymas, tačiau jokių kitų aplinkybių nėra nurodoma, kaip priedai pridedami Protokolo kopija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017 m. gruodžio 10 d. paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija bei teisės aktai – VTĮ 3 ir 15 straipsnių kopijos, Pareigybės aprašymo kopija.

20. Teismas, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3, 7 punktais, šių taisyklių priedu „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“, darė išvadą, kad Pranešime nurodomos tik bendro ir specialaus pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo formos ir turinio, sprendė, kad prie Pranešimo pateikti priedai nevertintini, kaip dokumentai, iš kurių pareiškėja turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama. Teismo vertinimu, prie Pranešimo pateikti papildomi dokumentai nelaikytini sudėtine Pranešimo dalimi, nes jie nesusiję su Protokole išdėstytomis aplinkybėmis, tų dokumentų pagrindu tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Protokolas, kuris buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, Išvadoje apskritai neaptartas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad tarnybinis patikrinimas minėtų dokumentų pagrindu pradėtas žodiniu pavedimu.

21. Teismas, išanalizavęs Protokolo, Pranešimo turinį, aktualias Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikimo formos ir turinio, sprendė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta ne pagal oficialų pranešimą apie padarytą tarnybinį nusižengimą (Protokolą, kuriame visiškai nekalbama apie tuos nusižengimus, kurie buvo nustatyti Išvadoje), ne pagal Pranešime formuojamas kaltinimo ribas, kurios suformuotos, nurodant Pareigybės aprašo punktus, bet ir už veiksmus – dėl nevykimo į renginį darbo metu ir melagingų duomenų pateikimą, papildomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pateiktas nebuvo. Teismo vertinimu, tai, kad Pranešimo turinyje nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjos veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Įsakymą panaikinti.

III. 22. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, o sprendimą grindė tarnybinio nusižengimo tyrimo formaliu procedūrų pažeidimu.

24. Atsakovas mano, kad Pranešimas atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių priede nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Su Pranešimu pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai, jai buvo įteikta visa turima informacija, įskaitant prie Pranešimo pridėtus dokumentus, kurie yra Pranešimo sudėtinė dalis. Pranešimas yra aiškus ir informatyvus, pareiškėja galėjo suvokti ir suvokė įtariamo tarnybinio nusižengimo turinį ir tai parodo išsamus pareiškėjos pateiktas rašytinis paaiškinimas. Pareiškėja pasinaudojo teise pateikti paaiškinimą, išsamiai paaiškindama faktines aplinkybes ir savo teises galėjo ginti visa apimtimi naudodamasi advokato pagalba.

25. Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.); teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai. Atsakovo teigimu, teismas nenustatė minėtų aplinkybių, galėjusių nulemti tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

26. Pareiškėja atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad psichologinį spaudimą išeiti iš darbo jaučia nuo 2014 m., kad iš Pranešimo turinio nesuprato, kuo yra kaltinama, kad nesutinka, jog dalyvavimas apdovanojimų renginyje yra susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu ir kt. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo atsakovo pažeidimus, o atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno argumento į teismo sprendime nustatytus pažeidimus.

28. Pareiškėja mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl 2017 m. gruodžio 28 d. sušauktame susitikime su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais vienos merginos subjektyvių, niekuo nepagrįstų kaltinimų pareiškėjos atžvilgiu, t. y. gandai tapo pretekstu pradėti tarnybinį patikrinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardinti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų, pateikti duomenis, patvirtinančius šiuos faktus. Išvadoje nurodoma apie pareiškėjos tariamą tarnybinį nusižengimą, nors komisijos niekas neprašė pareiškėjos atžvilgiu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, komisija savo iniciatyva tyrė pareiškėjos veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pranešimo dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo atitikties teisės aktų reikalavimams nustatymas, jo formalių trūkumų vertinimas sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Valstybės tarnybos įstatymo (red., galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Analogiška nuostata išdėstyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybėms tarnautojams taisyklių (red., galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 punkte. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

31. Nagrinėjamoje byloje tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta, remiantis Išvada, kurioje buvo konstatuota, kad V. S. veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis – V. S., pateikusi melagingą informaciją, nevyko į renginį, kuris vyko darbo valandomis ir nevykdė savo pareigų, pateikusi neteisingą informaciją apie vizitą pas gydytoją ir šios informacijos pagrindu atsisakydama vykti į renginį pažeidė VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, t. y. padorumo ir pavyzdingumo, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą (valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių), Etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3 ir 9.8 punktus. Šis veiksmas sukėlė neigiamas pasekmes: sukėlė abejones dėl valstybės tarnautojo etikos – padorumo ir pavyzdingumo principų laikymosi, V. S. veikoje lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimo padarymo data 2017 m. lapkričio 23 d., nusižengimas padarytas dėl tyčios.

32. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėja buvo tinkamai informuota pranešimu apie atliekamą tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. ar jai buvo suteikta visa būtina informaciją apie jos veiksmus ir ar neveikimą, kurie galbūt sudaro pagrindą taikyti tarnybinę atsakomybę. Šių aplinkybių vertinimas neturi apsiriboti tik paties pranešimo forma, reikšminga visa informacija, kuri suteikiama valstybės tarnautojui, taip pat turi būti vertinamas valstybės tarnautojo elgesys, patvirtinantis ir/ar paneigiantis, kad jis suvokė/turėjo suvokti reiškiamų įtarimų esmę. Kad reikšminga visa suteikiama informacija, patvirtina Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad kartu su pranešimu tarnautojui pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

33. Administracijos 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų, Etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3, ir 9.8 punktų bei Pareigybės aprašymo 19 ir 25 punktų nuostatų netinkamas vykdymas, kaip priedai pridedama kita informacija – Protokolo kopija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017 m. gruodžio 10 d. paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija bei teisės aktai – VTĮ 3 ir 15 straipsnių kopijos, Pareigybės aprašymo kopija.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta ne dėl tų aplinkybių, dėl kurių tyrimo Administracijos direktorius 2018 m. sausio 5 d. įsakymu PA-9 sudarė komisiją – jame buvo konkrečiai įvardytos faktinės tyrimo ribos, apibrėžiant jas 2017 m. gruodžio 28 d. (protokolo Nr. VK-608) susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais metu išreikštomis pastabomis dėl Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus darbo. Kad pastabos Protokole nebuvo Įsakymo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindu, patvirtina Išvada ir Komisijos posėdžio 2018 m. sausio 15 d. protokole (t. I, b. l. 127–128) užfiksuoti duomenys – V. K. pasiūlė „kaltinimų ribas susiaurinti – svarstyti valstybės tarnautojo etiką (V. S. melavo). Ji nevažiavo į renginį, nes turėjo eiti pas gydytoją. Turėjo renginyje registruoti save ir D. L.“. Komisija „pritarė susiaurinti kaltinimus – svarstyti dėl neteisingos informacijos pateikimo“.

35. Taigi, nors Pranešimo tekste yra nurodyti teisiniai atsakomybės pagrindai – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų, Etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3, ir 9.8 punktų, pridėta informacija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017 m. gruodžio 10 d. paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija, kuri pareiškėjai leido suvokti, dėl kokių jos veiksmų ir /ar neveikimo buvo pradėtas galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir pareiškėja suprato Pranešimo esmę, ką patvirtina jos 2018 m. sausio 12 d. paaiškinimas, kuriame nurodomi argumentai dėl visuose prie Pranešimo pridėtuose prieduose nurodytos informacijos, be kita ko ir dėl tos, kurios pagrindu vėliau buvo priimtas Įsakymas (t. I, b. l. 87-88), teismas pagrįstai sprendė, kad dėl tų konkrečių etikos pažeidimų, kuriuos pareiškėja galbūt padarė (nevažiuodama į renginį, nesiregistruodama į jį, pateikdama neteisingą informaciją) tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas. Byloje nėra duomenų, ir apeliantas jų nepateikė, kad dėl minėtų konkrečių veiksmų ir/ar neveikimo būtų kompetentingo subjekto apskritai inicijuotas galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, taigi, komisija peržengė jai pavesto tyrimo ribas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokias aplinkybes esminiu tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros trūkumu ir Įsakymą panaikino.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo pranešimo apie pradedamą tarnybinio nusižengimo tyrimą trūkumus, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad dėl to nusižengimo, už kurio padarymą pareiškėjai buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė, kompetentingas subjektas, turintis teisę taikyti tarnybinę atsakomybę, tyrimo apskritai nebuvo inicijavęs. Tokiais atvejai, kai pradėjus tirti vieną tarnybinį nusižengimą, paaiškėja aplinkybės, patvirtinančios apie kitus galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, dėl jų kompetentingas subjektas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą turi pradėti naujai – sudaryti komisiją arba pavesti tyrimą jau sudarytai, nes to reikalauja teisėtumo principas. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą <...>. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).‏‏‎ ‏‏‎

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

38. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai atstovavo advokatė V. P., kurios įgaliojimus patvirtina 2018 m. liepos 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 73. Pareiškėja, pagrįsdama patirtas teismo išlaidas, pateikė 2018 m. liepos 30 d. 300 Eur sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 74, kurioje atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas įvertintas 300 Eur suma. Byloje pateiktas 2018 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1010019 patvirtina, kad pareiškėja su advokate už suteiktas minėtas teisines paslaugas atsiskaitė.

39. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą koeficientą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui (1,3) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį (935,7 Eur), konstatuoja, kad priteistina 300 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas, teiktas apeliacinės instancijos teisme, suma yra teisinga ir protinga kompensacija pareiškėjos patirtoms išlaidoms atlyginti, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.

43. Pareiškėja taip pat yra pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme perduotinas nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1, 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos V. S. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti – pareiškėjai V. S. iš atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos priteisti 300 (tris šimtus) eurų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė