8110524e-aebd-4422-a580-e2d04b45d0ef · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-1433-423/2013                                                                                                    Proceso Nr. 3-62-3-00775-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;21.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko.sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,nedalyvaujant pareiškėjui R.

K. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

2) įpareigoti Alytaus pataisos namų administracijÄ nepažeidinėti įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų rengimÄ ir spausdinimÄ ir spausdinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus dokumentus;

3) panaikinti Alytaus pataisos namų 2013 m. balandžio 24 d. aktÄ Nr. 8-5207;

4) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR TM 2013 m. birželio 20 d. aktÄ Nr. 2S-2573 (b.l. 5).PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d., atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN), motyvuotais praÅ¡ymais kreipėsi į direktorių, praÅ¡ydamas atspausdinti pareiÅ¡kėjo 2013 m. sausio 14 d. skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei prie jo pridedamus dokumentus, taip pat 2013 m. vasario 18 d. skundÄ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei prie jo pridedamus dokumentus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo elektroninės laikmenos.

Dėl minėtų praÅ¡ymų buvo pakviestas pas Alytaus PN direktorių, kuris nurodė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų netenkins. Dėl Å¡io atsisakymo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie LR TM ir 2013 m. kovo 26 d. gavo atsakymÄ Nr. 2S-977, kuriame pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos bei įpareigojo Alytaus PN pateikti atsakymus į pareiÅ¡kėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. praÅ¡ymus teisės aktų nustatyta tvarka. Alytaus PN pateikė 2013 m. balandžio 24 d. aktÄ Nr. 8-5207, kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų netenkino motyvuojant, jog nebuvo nurodyta dokumento, prie kurio turėjo bÅ«ti pridėtos nurodytos kopijos.

Šį atsakymÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kuris 2013 m. birželio 20 d. aktu Nr. 2S-2573 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Ginčijami aktai yra neteisėti, jais tyčia, sÄ moningai, apgalvotai, piktybiÅ¡kai buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo konstitucines teisės, trukdant kreiptis į teismÄ ir tuo sudarant didelių nepatogumų bei sukeliant nervinę įtampÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kreiptis į gydytojus. Å iais skundžiamais aktais yra dangstomi Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėti veiksmai.Atsakovų atstovas S.Å pogis su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-17) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nurodo tik tai, kad pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti praÅ¡omų dokumentų ir medžiagos kopijas, o ne atspausdinti iÅ¡ jo turimų elektroninių laikmenų dokumentus, praÅ¡ymus, skundus ir pan., kadangi tai nenumatyta nei LR bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. PareiÅ¡kėjas nenurodė savo praÅ¡ymuose, kam reikalingos dokumentų kopijos, todėl jos ir nebuvo daromos.

PareiÅ¡kėjas nenurodo kokius teisės aktus pažeidė Alytaus PN pareigÅ«nai atsisakydami tenkinti jo praÅ¡ymÄ . Dėl reikalavimo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalÄ , pabrėžė, kad pagal LR civilinio kodekso (toliau - CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindai civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovas mano, kad nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Prašė skundÄ atmesti.Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodyta, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b.l. 43-45), kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktÄ , jeigu nuteistasis nori prie pasiÅ«lymo, praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti praÅ¡omų dokumentų ir medžiagos kopijas.

Ne visa nuteistųjų elektroninėse laikmenose saugoma rašytinė informacija gali būti laikoma oficialiais dokumentais,  įstaigos  administracijai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų pagrindu, neatsiranda pareiga daryti neoficialių dokumentų kopijas. Iš pareiškėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl spausdinimo paslaugų suteikimo. Pažymėtina, kad nei LR bausmių vykdymo kodeksas, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, spausdinimo paslaugų privalomo teikimo nuteistiesiems ir šių paslaugų suteikimo tvarkos nenustato.

Tretysis suinteresuotas asmuo mano, jog dokumentų kopijavimo ir spausdinimo iÅ¡ elektroninių laikmenų paslaugos nėra tapačios. Enciklopediniame kompiuterijos terminų žodyne teikiama tokia termino „kopija“ apibrėžtis: „Kopija - popierinio arba elektroninio dokumento naujas egzempliorius, kurio turinys identiÅ¡kas originalui.“ Pažymėjo, kad elektroninių dokumentų kopijos rengiamos nukopijuojant (perraÅ¡ant) dokumentÄ Ä¯ kitÄ atitinkamÄ laikmenÄ (magnetinę juostÄ , diskelį ar panaÅ¡iai), bet ne iÅ¡spausdinant jas popieriuje.

Taigi dokumento, saugomo elektroninėje laikmenoje, perkėlimo iÅ¡ laikmenos į popierinį variantÄ paslaugos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip spausdinimo, bet ne kopijavimo paslaugos. Termino ,,kopija“ apibrėžtyje kaip pagrindinis ir svarbiausias kopijos požymis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodytas privalomas jos turinio sutapimas su dokumento originalu. Atsižvelgus į tai, atsakovas veikė teisėtai ir pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo atsisakyta atlikti veiksmus į pateiktus pareiÅ¡kėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. praÅ¡ymus bei pareigos atlyginti neturtinę 5000 Lt.

žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (b.l. 5). Ginčo esmė ta, jog pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. praÅ¡ymus, kuriais prašė iÅ¡ elektroninės laikmenos padaryti nurodytų dokumentų kopijas (b.l. 19, 20).Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis numato teisę nuteistiesiems kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais.

Nuteitųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (XXXII skyrius). Minėtų taisyklių 192 punktas nustato, jog nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui - nuteistojo nuožiūra. 193 punkte nurodyta, jei nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas.

Å ios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato laisvės atėmimo įstaigos administracijos pareigÄ pateikti nuteistiesiems jų praÅ¡omų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, kurias nuteistasis pageidauja pridėti prie pasiÅ«lymo, praÅ¡ymo (pareiÅ¡kimo), peticijos ar skundo ir nustato Å¡ių kopijavimo paslaugų suteikimo tvarkÄ .

Teismas sutinka su Kalėjimų departamento atsiliepime esančiais argumentais ir vertina, jog pareiškėjas savo prašymais 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl spausdinimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgus į prašymų turinį ir paslaugų esmę, nei LR bausmių vykdymo kodeksas, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, spausdinimo paslaugų privalomo teikimo nuteistiesiems ir šių paslaugų suteikimo tvarkos nenustato.

Pagal enciklopedinį kompiuterijos žodynÄ â€žkopija – popierinio arba elektroninio dokumento naujas egzempliorius, kurio turinys identiÅ¡kas originalui“. Elektroninių dokumentų kopijos rengiamos nukopijuojant (perraÅ¡ant) dokumentÄ Ä¯ kitÄ atitinkamÄ laikmenÄ (magnetinę juostÄ , diskelį ar panaÅ¡iai), bet ne atspausdinant jas popieriuje. Taigi dokumento, saugomo elektroninėje laikmenoje, perkėlimo iÅ¡ laikmenos į popierinį variantÄ paslaugos laikytinos kaip spausdinimo, bet ne kopijavimo paslaugos.

Termino ,,kopija“ apibrėžtyje kaip pagrindinis ir svarbiausias kopijos požymis aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodytas privalomas jos turinio sutapimas su dokumento originalu (kÄ galima bÅ«tų paliudyti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinant kopijos tikrumÄ ). PareiÅ¡kėjas neteisingai vertino ir neatskyrė sÄ vokų kopijavimo ir spausdinimo paslaugos, taip pat teismui kitokio teisinio pagrindo nenurodė ir tik subjektyviai deklaravo, jog minėtais atsakovo veiksmais buvo pažeistos jo teisės. Dėl neva neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, nervinę įtampÄ , buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir pan., ko pasekoje kildinama neturtinė 5000 Lt žala (b.l. 5).

 ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Alytaus PN pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl to, kad 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. praÅ¡ymais kreipėsi į Alytaus PN direktorių, praÅ¡ydamas atspausdinti praÅ¡omus dokumentus iÅ¡ jo turimos elektroninės laikmenos. Kadangi atsakovas atsisakė tai padaryti, pareiÅ¡kėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie LR TM, kuris irgi 2013 m. birželio 20 d. skundžiamu aktu Nr. 2S-2573 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.

PareiÅ¡kėjas motyvuoja, jog minėti aktai, kuriais nebuvo tenkinami jo praÅ¡ymai dėl dokumentų atspausdinimo, yra neteisingi ir biurokratiÅ¡ki, pažeidžiantys jo teisę gauti iÅ¡ kitų institucijų informacijÄ . Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo taip tyčia ir sÄ moningai, apgalvotai ir piktybiÅ¡kai pažeidė pareiÅ¡kėjo konstitucines teises kreiptis į teismÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė didelių nepatogumų, nervinę įtampÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kreipėsi net į gydytojus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipdavosi į gydytojus su nusiskundimais. IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, jog nuo ginčo pradžios iki skundo padavimo pareiÅ¡kėjas skundėsi sloga, bronchų susirgimais, gerklės skausmu, nugaros skausmais, nemiga, kadangi jaudinosi dėl bylos, kuri nekonkretizuota, ir neaiÅ¡ku dėl kurios bÅ«tent, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog R. K. tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas keliose administracinėse bylose. 2013 m. liepos 11 d. kreipėsi į psichiatrÄ , kuriam skundėsi miego sutrikimais (b.l. 21-40).

Papildomai teismui nebuvo pateikta jokių kitų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, dokumentų ar įrodymų.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). PareiÅ¡kėjas, jam padarytÄ neturtinę žalÄ , supranta kaip atsakovo veiksmais sukeltus jo nepatogumus, nervinę įtampÄ , pažeidžiant įstatymus bei pareiÅ¡kėjo teises.

Jam padarytÄ neturtinę žalÄ R. K. vertina 5 000 Lt suma.Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Kadangi teisėjų kolegija jau konstatavo, jog atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, veikė teisėtai, nenustatyta jokių pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, priimti procesiniai sprendimai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl motyvas, jog dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė žala, negali turėti, o Å¡iuo konkrečiu atveju, ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo nurodytoms pasekmėms, t.y. atsiradusiems nepatogumams, nervinei įtampai ir trukdymui kreiptis į teismÄ dėl pažeistų savo teisių.Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ nustatyti įrodymai nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų.

Teismas akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (nervinės įtampos atsiradimo ir pan.), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sÄ lygos (t.y. žalos padarymo faktas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir žalos), bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti, dėl Å¡ios priežasties vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                                                     Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė Gintaras Čekanauskas