2013-04-08 Nr. AB-1108-3-61-3-00834-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-115/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00834-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos 10.8.2, 63.3.7, 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui L. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 1A-54 ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo Nr. (LM19)-RŽ210-2 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai iš muitinės priežiūros paimtas prekes“ dalį, kuria jis pripažintas muitinės skolininku ir įpareigotas solidariai su kitais jame nurodytais asmenimis sumokėti 90 472 Lt muito, 1 296 534 Lt akcizų, 324 256 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 163 363 Lt akcizų delspinigių ir 40 856 Lt PVM delspinigių.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo pripažintas muitinės skolininku dėl to, jog neva 2010 m. lapkričio 9 d. kartu su T. Ž., E. M., E. Ž., T. Z., T. L., V. G., M, L. H., A. K., G. S., V. M., R. V., G. Z. ir V. S., veikdami bendrininkų grupe pagal iš anksto parengtą ir aptartą nusikaltimo padarymo planą iš Panemunės kelio posto detalaus patikrinimo angaro pagrobė 195 940 pakelių cigarečių „Jing Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 89 640 pakelių cigarečių „Sovereign“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Pareiškėjas paaiškino, jog jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 29-1-00236-10, kurio metu davė išsamius parodymus, kad 2010 m. lapkričio 9 d.

Žygaičių kaime padėti iškrauti akcizines prekes cigaretes jam pasiūlė T. Ž.. Jis nežinojo ir negalėjo įtarti, kad cigaretės, kurias jie iškrovė iš vilkiko puspriekabės Žygaičių kaime, Tauragės rajone, prie grūdų sandėlio esančioje aikštelėje, buvo pagrobtos iš Klaipėdos muitinės Panemunės kelio posto. Apie vilkiko su puspriekabe pakrauta šokolado glazūra ir cigaretėmis pagrobimo iš muitinės posto aplinkybes pareiškėjas nieko nežinojo, su šiuo nusikaltimu nebuvo niekaip susijęs, neplanavo, nesiruošė ir nedalyvavo vagystėje.

Pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų A. K., G. S., V. M., R. V., V. S., G. Z. nepažįsta. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-417/2011 buvo pripažintas kaltu dėl nurodyto epizodo pagal Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalį (kad Žygaičių kaime, neteisėtai disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL) ir nubaustas 14 430 Lt bauda. Įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad jis iš muitinės priežiūros zonos – Panemunės kelio posto angaro, nepavogė, nepaėmė, nedalyvavo neteisėtai paimant iš šios muitinės priežiūros vietos importo muitais apmokestinamas prekes, nežinojo, kad cigaretės, kurias kartu su T.

Ž., E. Ž., E. M., V. G., T. Z. ir Š. L. 2010 m. lapkričio 9 d. laikotarpyje nuo 1 val. iki 6 val. Žygaičių kaime krovė iš sunkvežimio yra pavogtos iš Panemunės kelio posto angaro. Todėl Klaipėdos teritorinė muitinė neteisingai vertino faktines aplinkybes, nes pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kad kartu su kitais asmenims, veikdamas bendrininkų grupe pagal iš anksto parengtą ir aptartą nusikaltimo padarymo planą, iš Panemunės kelio posto detalaus patikrinimo angaro pagrobė cigaretes. Pareiškėjas manė, kad nėra muitinės skolininkas vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 1992 m. spalio 12 d.

Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatomis, taip pat nėra importuotojas, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas pripažinti jį muitinės skolininku ir įpareigojimas solidariai su kitais asmenimis sumokėti nurodytas sumas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad Bendrijos muitinės kodekse reglamentuota, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Nustatyta, jog skolininkais laikomi asmenys, paėmę prekes iš muitinės priežiūros, bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir atitinkamais atvejais asmenys, turėję vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėmis įformintos muitinės procedūros taikymu.

Siekiant įregistruoti importo skolą muitinei, reikalinga neginčijamai įrodyti neteisėto prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą bei nustatyti asmenį ar asmenis, paėmusius arba dalyvavusius paimant tokias prekes, arba asmenis, žinojusius ar turėjusius žinoti apie tokio neteisėto prekių paėmimo faktą. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. baudžiamajame įsakyme Nr. 1-231-417/2011 nurodyta, kad kontrabandinis cigarečių krovinys kartu su vilkiku „DAF95ATI430“, valst. Nr. O 845HH39, su puspriekabe „Schwarzmuller SRA3/E“, valst Nr. AE567939, buvo pagrobtas 2010 m. lapkričio 9 d. 00 val. 30 min. iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo angaro, esančio Šakininkų kaime, Pagėgių savivaldybėje.

Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuojama, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. apklaustas T. L. parodė, kad apie visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, papasakojo visą, kas žinoma, lieka prie savo ankstesnių parodymų, juos visiškai patvirtina ir papildyti neturi kuo. Pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų A. K., G. S., V. M., R. V., V. S., G. Z. nepažįsta, su šiais asmenimis neturi ir neturėjo nieko bendro ir jokių nusikaltimų nedarė, su vilkiko ir puspriekabės vagyste iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto nėra niekaip susijęs. Kad cigaretės, kurias iškrovė iš vilkiko puspriekabės ir nugabeno į M.

H. uošvio sodybą yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių, suprato iškrovimo ir sandėliavimo metu. Nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, kadangi jam labai reikėjo pinigų. Apibendrinus teismo konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais, t.y. iškraudamas, gabendamas bei saugodamas cigaretes, prisidėjo prie to, kad minėtas krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinės priežiūros bei neteisėtai patektų į Bendrijos muitų teritoriją. Pareiškėjas teismui pripažino, jog iškrovimo, sandėliavimo bei saugojimo metu suprato, kad cigaretės yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių.

Teismas, pripažindamas pareiškėją kaltu, konstatavo ir tai, kad buvo pažeisti disponavimo tabako gaminiais reikalavimai, išdėstyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Pareiškėjas privalėjo suprasti, jog toks didelis kiekis cigarečių (285 580 pakelių), paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, į Europos Bendrijos mitų teritoriją pateko neteisėtai, nesumokėjus atitinkamų importo mokesčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai būdinga tai, jog ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, įgyja, laiko, gabena, siunčia, naudoja ar realizuoja akcizais apmokestinamas prekes. Pareiškėjas, iškraudamas, gabendamas bei saugodamas cigaretes, atliko nusikalstamą veiką, be to, pripažino, jog suprato, kad cigaretės yra akcizinės prekės be lietuviškų banderolių. Pagal Bendrijos muitinės kodeksą skolininkais laikomi asmenys, paėmę prekes iš muitinės priežiūros, bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir atitinkamais atvejais asmenys, turėję vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėmis įformintos muitinės procedūros taikymu, todėl pareiškėjui ir kitiems atsakingiems asmenims buvo paskaičiuota ir įregistruota mokestinė prievolė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2011 m spalio 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo Nr. 1-231-417/2011 nustatyta, kad ginčo prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Toks neteisėtas įvežimas nulėmė importo skolos muitinei atsiradimą, skola atsirado neteisėto įvežimo metu (Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a p., 2 d.).

Vadovaujantis ginčo teisiniams santykiams taikytina Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, tokiu atveju skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Minėtas Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme.

Be to, Bendrijos muitinės kodekso nuostatos nesieja muitinės skolininko asmens ir su jo dalyvavimu pavagiant prekes iš muitinės priežiūros zonos. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra akivaizdu, kad kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi skolininko sąvoka apibrėžiama plačiai, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, C 414/02, 31 p.).

Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių ir nedalyvavo pavagiant ginčo prekes iš muitinės priežiūros zonos, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu klausimą. Iš Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.

Tai, kad pareiškėjas atitinka abi šias sąlygas, konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. teismo baudžiamajame įsakyme Nr. 1-231-417/2011. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas įgijo, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, lietuviškomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, įgydamas, laikydamas, gabendamas ir realizuodamas aptariamus tabako gaminius, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (kad pareiškėjas šią aplinkybę matė ir suprato, konstatuota teismo baudžiamajame įsakyme), turėjo suprasti, jog gaminiai į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai.

Aplinkybė, kad buvo įgytas, laikytas, gabentas ir realizuotas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintų cigarečių, patvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, jog įgijo, laikė, gabeno ir realizavo neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius. Todėl atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), jog įgijo, laikė, gabeno ir realizavo neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes, dėl ko pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu ir jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokėtina importo skolos muitinei suma.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas tvirtina nežinojęs ir negalėjęs įtarti, kad cigaretės, kurias iškrovė iš vilkiko puspriekabės Žygaičių kaime, Tauragės rajone, prie grūdų sandėlių esančioje aikštelėje, buvo pagrobtos iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto. Minėtu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad pareiškėjas iš muitinės priežiūros zonos nepavogė, nepaėmė ir nedalyvavo neteisėtai paimant iš šios muitinės priežiūros vietos importo muitais apmokestinamas prekes, todėl pareiškėjas nėra muitinės skolininkas ir jam negali būti taikomas reikalavimas mokėti importo muitų mokesčius. Teigia, kad atmesdamas skundą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punktą, to paties straipsnio 9 punktą, 202 straipsnio 3 dalį, bei visai neaiškino ir netaikė Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies. Tik šias normas aiškinant sistemiškai akivaizdu, kad pareiškėjas nėra muitinės skolininkas ir nėra importuotojas, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas pripažinti pareiškėją muitinės skolininku.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalimi, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Tai reiškia, kad asmuo savo teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti pats arba per savo atstovus. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus teismo sprendimo ar nutarties apskundimą. Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, įgaliojimas apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Nagrinėjamu atveju 2012 m. birželio 28 d. per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateiktas apeliacinis skundas pasirašytas pareiškėjo atstovo advokato Dimitrijaus Fomkin (b. l. 132). Byloje pateikta 2012 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog advokatui Dimitrijui Fomkin pavedama atstovauti T. L. nagrinėjant skundą dėl Muitinės departamento 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 1A-54 ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo Nr. (LM19)-RŽ210-2 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 113). Šioje atstovavimo sutartyje nenumatyta, kad pareiškėjas pavedė advokatui Dimitrijui Fomkin apskųsti pareiškėjo T. L. vardu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą. Kitos atstovavimo sutarties ar kitokio dokumento, įrodančio advokato Dimitrijaus Fomkin įgaliojimus paduoti apeliacinį skundą, byloje nėra pateikta.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Šio įstatymo 134 straipsnio 7 dalis numato, kad, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai, kuriems esant turi būti atsisakoma priimti apeliacinį skundą, paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo padavimo teismui metu advokatui Dimitrijui Fomkin nebuvo suteikti įgaliojimai paduoti teismui apeliacinį skundą pareiškėjo T. L. vardu (apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą), t. y. apeliacinį skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas ir ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje byloje nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė