810ffa91-13fd-4add-8ce9-e5c3ace28dbe · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                      Civilinė byla Nr. e2-928-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00803-2015-4        Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 18 d. nutarties, kuria teismas patvirtino vieÅ¡osios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir vieÅ¡osios įstaigos Ledo ritulio klubo „Žalgiris“ taikos sutartį ir civilinę bylÄ dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo nutraukė.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė VÄ® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pareiÅ¡kė atsakovei VÄ® Ledo ritulio klubui „Žalgiris“ ieÅ¡kinį dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo. Atsakovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir Å¡alių taikos sutartį patvirtino.

Tačiau, tvirtindamas taikos sutartį, teismas atsisakė įtraukti į tvirtinamos taikos sutarties turinį sutarties nuostatÄ dėl Å¡alių įsipareigojimo vykdyti Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ licencinę sutartį.Teismas nurodė, kad, Å¡alių sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Å¡alims, kaip jos pareiÅ¡kė, yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, todėl pateikta taikos sutartis tvirtintina.

Tačiau Å¡alių sudaryta licencinė sutartis nebuvo bylos ginčo dalykas, teismui tokia sutartis nėra pateikta, teismui nėra žinomas licencinės sutarties turinys, jos vykdymui patvirtinti teismas turi įsitikinti, kad sutarties nuostatos neprieÅ¡tarauja įstatymui, be to, Å¡alių sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir be teismo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡i sÄ lyga laikytina pertekline ir nesukuriančia Å¡alims jokių papildomų teisinių pasekmių, nekylančių iÅ¡ pačios licencinės sutarties.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Å¡alys nenustatė jokių teismo nutarties pagrindu savarankiÅ¡kai vykdytinų taikos sutarties sÄ lygų licencinės arba taikos sutarties pažeidimo ar licencinės sutarties pasibaigimo atvejais. Teismas taip pat nustatė, kad už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 317 EUR žyminis mokestis, kurio ieÅ¡kovė nesumokėjo, kadangi žyminio mokesčio dalį, t. y. 225 EUR, pervedė akcinei bendrovei Lietuvos paÅ¡tas, o ne į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ administruoja VMI, todėl priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės vienÄ ketvirtÄ jÄ Å¾yminio mokesčio, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas už ieÅ¡kinį, dalį, t.y. 79 EUR.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė VÄ® Kauno „Žalgirio“ rėmėjas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir patvirtinti Å¡alių taikos sutartį visa apimtimi bei pakeisti ieÅ¡kovei grÄ Å¾inamo žyminio mokesčio dydį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas nesilaikė sutarties laisvės, dispozityvumo principų bei teismų praktikos. Patvirtindamas 2016 m. vasario 11 d. taikos sutartį, teismas kartu nepatvirtino esminės taikos sutarties sÄ lygos ir tokiu bÅ«du, nepaisydamas Å¡alių valios, modifikavo taikos sutartį.

Teismui sprendus, kad jam nėra žinomas licencinės sutarties turinys ir dėl to nėra galimybės nustatyti, ar Å¡ios sutarties nuostatos neprieÅ¡tarauja įstatymui, teismas galėjo pareikalauti licencinės sutarties, siekiant įvertinti jos nuostatų atitikimÄ Ä¯statymui.2016 m. vasario 11 d. licencinė sutartis buvo pagrindas Å¡alims sudaryti taikos sutartį. Teismas, netvirtindamas esminės sÄ lygos dėl licencinės sutarties vykdymo, pažeidė ieÅ¡kovės teises ir patvirtino ydingÄ taikos sutartį, kuri neatitinka ieÅ¡kovės valios.Teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė žyminio mokesčio dalį, t. y. 225 EUR, pervedė ne į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ administruoja VMI, kÄ patvirtina pridedamas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovės paskyros „Mano VMI“ sistemoje bei VMI raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo.

             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė VÄ® Ledo ritulio klubas „Žalgiris“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.              Nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , todėl licencinė sutartis laikytina savarankiÅ¡ka civiline sutartimi. Be to, ji galioja nuo jos pasiraÅ¡ymo ir joje nėra numatyta jokių iÅ¡lygų, susijusių su taikos sutarties patvirtinimu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino Å¡alių taikos sutartį ne visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).

Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios Å¡alys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Taikos sutartį patvirtinus teismui, Å¡i sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ (CK 6.985 straipsnis), kas procesine prasme reiÅ¡kia, jog Å¡alys ateityje negali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl taikos sutarties galiojimo ar ginčyti Å¡ia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisakytų vykdyti jos sÄ lygas, teismas iÅ¡duotų vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų realizuotos prievartine tvarka (CPK 373 straipsnio 1 punktas).

Todėl labai svarbu, kad taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų suformuluotos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad jos visos bÅ«tų iÅ¡dėstytos teismo nutartyje, patvirtinančioje taikos sutartį ir nutraukiančioje bylÄ . Taikos sutartį tvirtinantis teismas gali, neiÅ¡kreipdamas Å¡alių valios, nutartimi, kuria patvirtinama taikos sutartis, taikos sutarties tekstÄ pataisyti taip iÅ¡dėstant taikos sutarties sÄ lygas, kad teismo nutartis atitiktų visus vykdomiesiems dokumentams keliamus reikalavimus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neįtraukė į teismo nutarties rezoliucinę dalį sutarties nuostatos, kad Å¡alys įsipareigoja vykdyti Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ licencinę sutartį joje numatytomis sÄ lygomis.

Apeliantės vertinimu, teismas tÄ padaryti atsisakė nepagrįstai. Be to, apeliantės teigimu, dėl nurodytos sÄ lygos neįtraukimo patvirtinta taikos sutartis neatitinka Å¡alių valios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡alių pareiga vykdyti sudarytas sutartis kyla iÅ¡ įstatymo (CK 6.189 straipsnis), ir kad Å¡iuo aspektu nurodytos sÄ lygos įtraukimas ar neįtraukimas į teismo nutarties rezoliucinę dalį neturi jokios įtakos Å¡alių tarpusavio įsipareigojimams, kylantiems iÅ¡ licencinės sutarties, ir jų vykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokio turinio taikos sutartis sÄ lygos įtraukimas į teismo nutartį, kuria tvirtinama taikos sutartis, atsižvelgiant į teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galiÄ , yra negalimas.CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja. Taigi, sutarties sÄ lygos, kuriomis iÅ¡ anksto atsisakoma teisminės gynybos teisės, pripažintinomis prieÅ¡taraujančiomis CPK 5 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui.

Tarp Å¡alių kilus ginčui ir vienai Å¡alių kreipusis į teismÄ , dispozityvumo principas leidžia Å¡alims kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Tokiu atveju iÅ¡kelta civilinė byla nutraukiama, o Å¡alys laikomos realizavusiomis savo teisę į teisminę gynybÄ . Dėl Å¡ios priežasties taikos sutartimi gali bÅ«ti sprendžiami tik tie klausimai, kurie yra susiję su jau iÅ¡kelta ir nagrinėjama civiline byla ir negali bÅ«ti a priori iÅ¡sprendžiami kiti, galimai ateityje tarp Å¡alių kilsiantys, civiliniai ginčai, kadangi tai reikÅ¡tų iÅ¡ankstinį teisės į teisminę gynybÄ atsisakymÄ , kuris pagal įstatymÄ yra draudžiamas.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad tarp Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. sudaryta licencinė sutartis nebuvo Å¡ioje byloje kilusio ginčo objektas. Teismui patvirtinus taikos sutarties sÄ lygÄ , dėl kurios kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, susidarytų situacija, kai, tarp Å¡alių kilus bet kokiam ginčui dėl licencinės sutarties vykdymo, kita Å¡alis įgytų teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, iÅ¡vengdama ginčo nagrinėjimo teisme procedÅ«ros.

Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl ginčijamos taikos sutarties sÄ lygos bendro pobÅ«džio kiltų problema dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo, t.y. teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, neatitiktų vykdomajam dokumentui keliamų reikalavimų. Tai, kad teismui nebuvo žinomas licencinės sutarties turinys, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi, kaip minėta, nuostata, dėl kurios kilęs ginčas, į teismo nutarties turinį apskritai negalėjo bÅ«ti įtraukta dėl savo ydingumo procesine prasme.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į teismo tvirtinamos taikos sutarties turinį atsisakė įtraukti Å¡alių pateiktos taikos sutarties nuostatÄ dėl Å¡alių įsipareigojimo vykdyti Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ licencinę sutartį. Å iuo aspektu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Taikos sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti yra bÅ«tina suderinta abiejų proceso Å¡alių valia.

Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį, taikos sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (tuo pačiu ir dėl abiejų ar vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių valios trÅ«kumų), o pagal CK 6.226 straipsnio 1 dalį, vienos iÅ¡ sutarties sÄ lygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais Å¡alys be tos sÄ lygos nebÅ«tų sudariusios sutarties. Taikos sutarties sÄ lyga, dėl kurios kilęs ginčas, sutarties tekste nurodyta prie esminių sutarties sÄ lygų, o atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad taikos sutartis ta apimtimi, kuria ji buvo patvirtinta teismo (t.y. neįtraukus ginčo sÄ lygos), neatitinka jos valios.

Å i aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo galimybių, nes taikos sutartis, neatitinkanti vienos iÅ¡ proceso Å¡alių valios, teismo negali bÅ«ti patvirtinama. Kadangi apeliantė nesutinka su taikos sutarties tvirtinimu neįtraukus pirmosios instancijos teismo neįtrauktos sÄ lygos, o tokios sÄ lygos įtraukimas, kaip minėta, yra negalimas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės - Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio Å¡alims iÅ¡ naujo suderinti abiems Å¡alims priimtinas taikos sutarties sÄ lygas. Panaikinus ginčijamÄ nutartį Å¡alių ginčas bus nagrinėjamas toliau, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl žyminio mokesčio dydžio ir jo grÄ Å¾inimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 18 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atsisakyti tvirtinti Å¡alių 2016 m. vasario 11 d. sudarytÄ taikos sutartį.

Teisėja                                                                                                Goda Ambrasaitė - Balynienė