810e25d1-84fd-41b3-b523-e2476edb1a2f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-382-544/2017Živilė Janavičienė                          Proceso Nr. 2-69-3-16941-2014-8                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.3.; (S)                                        2.1.2.4.2.7.; 2.5.4.8.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1999-800/2016 pagal ieÅ¡kovės G.

S. ieÅ¡kinį atsakovei M. R. J., tretiesiems asmenims notarėms R. B., E. J., R. S. dėl sandorių pripažinimo galiojančiu ir negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2014 metais testatorės A. J. sudarytÄ testamentÄ , o pripažinti galiojančiu 2012 m. spalio 24 d. jos sudarytÄ testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė A.

J., kuri 2012 m. spalio 24 d. Alytaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentÄ , kuriuo savo turtÄ ir turtines teises paliko jai, ieÅ¡kovei G. S.. Testatorė buvo garbingo 91 metų amžiaus, jau 2011 metais jai buvo diagnozuota eilė ligų, dėl kurių ji periodiÅ¡kai gulėjo ligoninėse, o 2012 m. liepos 30 d. jai neterminuotai nustatytas specialus nuolatines priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ indekso duomenis, testatorė sunkiai judėjo, nelaikė Å¡lapimo, buvo sutrikusi žarnyno funkcija, buvo reikalinga pagalba valgant, maudantis, naudojantis tualetu, apsirengiant/nusirengiant ir pan.

Jos sveikata iÅ¡imtinai rÅ«pinosi ieÅ¡kovė. Testatorė buvo gydoma VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl jai nustatytų ligų. 2013 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡ minėto slaugos skyriaus testatorė A. J. iÅ¡vyko į namus kartu su dukra atsakove M. R. J. ir apie tai neinformavo medicinos personalo. NuogÄ staudama dėl senelės sveikatos, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl jos buvimo vietos nustatymo, tačiau ikiteisminį tyrimÄ pradėti atsisakyta. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d., testatorė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J.

A. dėl civilinės bylos Nr. 2-111-435/2014 Kauno apylinkės teisme iÅ¡kėlimo pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovei G. S. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Å ios civilinės bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo sudarytas naujas testamentas, pagal kurį mirusioji visÄ savo turtÄ Â ir turtines teises paliko savo dukrai atsakovei M. R. J.. A. J. dėl senatvinės demencijos į aplinkÄ reagavo neadekvačiai, turėjo polinkį kaupti daiktus, dėl ko atsakovė kreipėsi į psichiatrÄ (nustatyta 2014 m. gegužės 14 d.

Kauno apylinkės teismo sprendime), tačiau šių svarbių aplinkybių apie testatorės ligas ir nesugebėjimÄ suvokti savo veiksmų notarui nepranešė. Todėl mano, kad šį testamentÄ Â yra pagrindas pripažinti negaliojančiu, kadangi jį sudarydama testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, jų valdyti bei tinkamai įvertinti Å¡io sandorio pasekmių (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis). 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovė, pasinaudodama A.

J. psichine bÅ«kle, jos bejėgiÅ¡kumu ir nenuovokumu, nepraneÅ¡usi gydymo įstaigos administracijai ir ieÅ¡kovei, iÅ¡sivežė motinÄ iÅ¡ slaugos skyriaus, slėpė jos buvimo vietÄ , tÄ pačiÄ dienÄ nuvežė į KaunÄ tikslu pasiraÅ¡yti teisinių paslaugų sutartį su advokate. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-111-435/2014 nustatytos bei kitų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad sudarant testamentÄ nebuvo laikomasi testamento sudarymo laisva valia ir be prievartos principų, numatytų CK 5.18 straipsnio 1 dalyje.

Mano, kad testatorė dėl padidėjusio jautrumo, perdėto artimo žmogaus dėmesio poreikio savo dukters atsakovės priverstinai įtakota ginčijamÄ testamentÄ sudarė esant apgaulei ir piktavaliÅ¡kam atsakovės manipuliavimui, todėl sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, įvertinęs pateiktÄ informacijÄ apie testatorės sveikatos bÅ«klę bei ligas, sprendė, kad byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad testatorė A.

J. testamentų sudarymo metu, t. y. tiek 2012 m. spalio 24 d., tiek 2014 m. birželio 12 d., turėjo sveikatos problemų, susijusių su Å¡irdies ritmo sutrikimu, iÅ¡emine smegenų liga, iÅ¡emine nefropatija, lėtiniu bronchitu, lėtine kojos trofinės opa ir kitų susirgimų, tačiau byloje nėra duomenų, jog ji sirgo psichikos sutrikimu ar iÅ¡reikÅ¡ta silpnaprotyste, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie testatorės negalėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti paneigtini pačios testatorės apklausa teismo posėdžio metu, t. y. pačios ieÅ¡kovės pateikta į bylÄ teismo posėdžio stenograma, bei vėliau priimtu ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014, kuriame nurodyta, kad, teismui apklausus ieÅ¡kovę (testatorę A.

J.) jos buvimo vietoje, nustatyta, kad ieÅ¡kovė, nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, yra protinga, iÅ¡silavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, raÅ¡anti ir besidominti tuo kas vyksta aplink. Be to, iÅ¡ dalies pačios testatorės sÄ moningumÄ , orientacijos buvimÄ patvirtino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymu apklausti liudytojai, nurodę, jog testatorė iÅ¡moko naudotis kompiuteriu, puikiai naudojosi telefonu ir galėjo su visais bendrauti, kad ieÅ¡kovės namuose testatorė dalyvaudavo pokalbiuose, buvo žvali, nors ir painiojo vaikų vardus.

Teismas pabrėžė, jog testatorės sÄ moningumÄ patvirtina ir teismo posėdyje apklausto teismo medicinos eksperto S. S. paaiÅ¡kinimai, pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vados bei testatorės gydytojos, nesuinteresuotos bylos baigtimi, padaryti medicininiai įraÅ¡ai.Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė galėjo bÅ«ti testatorei padariusi „neleistinÄ â€œ įtakÄ , dėl ko ji galėjo pakeisti savo valiÄ ir sudaryti kitÄ testamentÄ , tačiau, teismo nuomone, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė, juo labiau, kad pati testatorė buvo užvedusi bylas prieÅ¡ ieÅ¡kovę, davė paaiÅ¡kinimus teisme ir turėjo galimybę savo nuomonę ne kartÄ iÅ¡sakyti.

Be to, aplinkybių, kad testatorei iki sandorio sudarymo buvo grasinta, prieÅ¡ jÄ smurtauta ar kitaip paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra. IeÅ¡kovė testatorei galimai darytÄ poveikį siejo su jos dingimu iÅ¡ slaugos ligoninės, nebendravimÄ telefonu ir neinformavimÄ apie savo buvimo vietÄ . Tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ užfiksuoti duomenys bei kiti pačios testatorės atlikti pareiÅ¡kimai teismams bei VSDF valdybai.Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai:

1) trečiojo asmens notarės R. S. paaiškinimai, 2) liudytojų G. S., D. Č., gydytojos L. S. parodymai ir iš dalies byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, 3) 2015 m. lapkričio 27 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, - yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė A. J. testamento sudarymo metu galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas nurodė, kad jam nėra pagrindo abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų teisingumu, kurias iš esmės apklausos metu papildomai patvirtino apklaustas teismo medicinos psichiatras S. S..

Taigi, iÅ¡ bylos įrodymų viseto buvo padaryta iÅ¡vada, kad ginčijamame testamente yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės A. J. valia, o nustatytos ligos netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl sudaromų testamentų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. S. praÅ¡o bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir tenkinti jos patikslintÄ ieÅ¡kinį, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, nes vertino tik pavienius įrodymus, nevertino įrodymų viseto, loginės visų įrodymų grandinės, leidžiančios daryti iÅ¡vadas, jog sudarant testamentÄ tikroji testatorės valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, nes testamentas buvo sudarytas jos dukters, t. y. atsakovės, įtakoje.

Pažymi, jog testatorė A. J. buvo ne tik garbaus amžiaus, tačiau jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ji negalėjo pasirūpinti savimi bei sirgo daugybe ligų. Negana to, iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad testatorės fizinė ir protinė sveikatos būklė laikotarpiu nuo 2012 m. pabaigos vis blogėjo, ji sunkiai judėjo, painiojo pažįstamų žmonių vardus, dažnai elgdavosi neadekvačiai, nesiorientavo, kuriame mieste gyvena. Byloje esančios aplinkybės taip pat patvirtino, jog A.

J. prižiÅ«rėjo G. S., o su atsakove jÄ siejo konfliktiÅ¡ki santykiai. Byloje esančiame 2013 m. liepos 8 d. testatorės ranka raÅ¡ytame raÅ¡te „Dėl globos sutarties nutraukimo“ testatorė kaip priežastį rentos sutarčiai nutraukti nurodo nelogiÅ¡kas ir nesuprantamas aplinkybes, jog globėjas į jÄ negali žiÅ«rėti. Todėl, nors teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas ir nurodė, kad, remiantis medicininiais dokumentais, testatorei nebuvo konstatuota demencijos diagnozė, tačiau jis nurodė ir tai, kad senyvo amžiaus žmogui pakeitus įprastÄ aplinkÄ yra sunku adaptuotis, gali kilti problemų.

TÄ papildomai įrodo ir civilinės bylos Nr. 2-111-435/2014 2014 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad testatorė ne visais kausimais yra orientuota laike ir aplinkoje, negali paaiÅ¡kinti kam ir kada suteikė įgaliojimus veikti jos vardu, neprisimena kada ir kÄ tiksliai veikė pas notarÄ , neatpažino savo advokatės J. A., nežino už kokiÄ bylÄ ir kokį mokestį yra mokėjusi. ReikÅ¡minga ir tai, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. žyminio mokesčio apmokėjimas negalėjo bÅ«ti atliktas testatorės, nes tuo metu ji buvo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Apeliantė tvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 25 d.

žyminio mokesčio sumokėjimo kvituose, 2013 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartyse, advokatės surašytuose procesiniuose dokumentuose testatorės parašas akivaizdžiai vizualiai ir be rašysenos ekspertizės išvadų skiriasi nuo testatorės parašo, esančio ant pačios testatorės ranka rašytų ir teismui pateiktų dokumentų (testatorės ranka rašyti raštai yra surašysi drebančia ranka, raštas nelygus, o procesiniai dokumentai bei žyminio mokesčio kvitai pasirašytas lygiu sklandžiu raštu).

Dėl visų Å¡ių aplinkybių egzistuoja pagrįstos prielaidos, kad testatorė paskutiniu metu nevisiÅ¡kai suvokė ir sunkiai galėjo įvertinti jÄ supančiÄ aplinkÄ , o jos valia staiga pasikeitė bÅ«tent po to, kai ji pateko į atsakovės žiniÄ . Remiantis byloje esančiais duomenimis apie testatorės sveikatos bÅ«klę, įvertinus testatorės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2- 111-435/2014, logiÅ¡ka ir akivaizdu, jog ji pati savarankiÅ¡kai nebÅ«tų galėjusi nepastebėta iÅ¡vykti iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, apmokėti žyminį mokestį, nuvykti pas advokatę į kitÄ miestÄ , sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, vykti į notarų biurÄ , užsakyti notarinį sandorį, todėl Å¡ie veiksmai be jokios abejonės buvo atlikti atsakovės iniciatyva.

Todėl, remiantis įrodymų visetu bei logiÅ¡ka visumos įrodymų grandine, akivaizdu, kad sudarant ginčo sandorį testatorės valia buvo įtakota atsakovės, o testatorė nebuvo pajėgi suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, įvertinti situacijÄ ir savarankiÅ¡kai priimti sprendimus ne tik panaikinti ankščiau sudarytÄ testamentÄ bei nutraukti rentos sutartį, bet ir sudaryti naujÄ testamentÄ kitai testamentinei įpėdinei.IeÅ¡kovė taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę skyrė ekspertizės akto iÅ¡vadoms bei gydytojos L.

S., tam tikru laikotarpiu lankiusios testatorę, paaiÅ¡kinimams, kadangi gydytoja nėra psichiatrė ir nebendravo su A. J. sistemingai, o ekspertizė yra atlikta tik remiantis medicininiais dokumentais, kai testatorė net nebuvo lankiusis pas gydytojus, galinčius konstatuoti psichinių sveikatos sutrikimų diagnozę pacientui. Kartu reikÅ¡minga ir tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad senyvo amžiaus žmogui pakeitus aplinkÄ gali bÅ«ti sunku adaptuotis ir tai gali sukelti problemų.

Sudarant ginčijamÄ testamentÄ , testatorė kaip tik ir buvo patekusi į naujÄ aplinkÄ , atskirta nuo ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos, su kuria iki tol gyveno.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pati testatorė iniciavo dviejų civilinių bylų prieÅ¡ ieÅ¡kovę iÅ¡kėlimÄ bei nagrinėjimÄ , kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog civilinės bylos buvo inicijuotos naujosios testamentinės įpėdinės. ReikÅ¡minga ir tai, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį siekiant nustatyti, kokie asmenys galimai klastojo dokumentus pasiraÅ¡ydami už tai, kad testatorė gavo pensijÄ .

Tokios aplinkybės patvirtina, jog testatorė nebuvo savarankiÅ¡ka ir jos vardu galėjo veikti kiti asmenys. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad testatorei nebuvo konstatuota demencija, bet ir bendrÄ jos sveikatos bÅ«klę, aplinkos įtakÄ veiksmų suvokimui ir jų valdymui. Mano, kad bylos aplinkybės patvirtino, jog testatorė nebesugebėjo priimti jai naudingų ir logiÅ¡kų sprendimų, nenorėjo gydytis, nesileido prausiama, siekė gyventi avarinės bÅ«klės, neÅ¡ildomose, patogumų neturinčiose patalpose, kaip priežastį rentos sutarčiai nurodė visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas priežastis, buvo silpnos tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos, o testamentÄ atsakovės naudai pakeitė bÅ«tent tuomet, kai pateko į atsakovės žiniÄ ir nebeliko galimybės kontaktuoti, bendrauti ir matytis su kitais artimais žmonėmis, kurie ja iki tol rÅ«pinosi.

Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad testatorė buvo patalpinta į slaugos skyrių šeimos gydytojo siuntimu, nes reikėjo suteikti medicinines paslaugas. Todėl mano, kad, nors psichinis sutrikimas ir nebuvo konstatuotas, testatorė nesugebėjo vertinti ir suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, buvo lengvai paveikiama, kuo ir pasinaudojo atsakovė.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, neskirdamas pakartotinės psichiatrinės ekspertizės byloje, netenkindamas ieškovės prašymo skirti psichologinę ekspertizę, ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas teismo pareigas, bet ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų.

Atsiliepimu atsakovė M. R. J. prašo ieškovės G. S. apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nėra paremti jokiais įrodymais, o tik ieškovės samprotavimais bei sau naudinga linkme vertinamais duomenimis. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus. Atsiliepime pabrėžiama, jog testatorės valios pasikeitimas susiformavo ne spontaniškai, o buvo nulemtas objektyvių aplinkybių visumos.

Kartu pabrėžia, jog nepraÅ¡o nagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė G. S. CK 1.89 straipsnio bei 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais ginčija senelės A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , sudarytÄ 2014 m. balandžio 16 d. Kauno rajono notarų biure. Å iuo testamentu testatorė A. J. visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienai jai priklausys, paliko dukrai atsakovei M. R. J.. Kartu ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti galiojančiu 2012 m. spalio 24 d.

Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintÄ testamentÄ , kuriuo minėta testatorė visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienai jai priklausys, paliko ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esantys duomenys: testatorės medicininių dokumentų informacija, liudytojų parodymai, Å¡alių bei eksperto paaiÅ¡kinimai, teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados ir kiti įrodymai, - neleidžia daryti iÅ¡vados, jog, sudarydama ginčijamÄ testamentÄ , A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti ar kad testamentÄ sudarė neleistinais bÅ«dais paveikta atsakovės. Nors apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai netenkino praÅ¡ymų dėl papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės ir teismo psichologinės ekspertizės skyrimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ ir jos taikymÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , žalingumÄ , pagrįstumÄ ).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-421/2009; Nr. 3K-3-609/2012, kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų iÅ¡vadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2010;

Nr. 3K-3-453/2012; Nr. 3K-3-190/2013, kt.).Byloje nustatyta, kad mirusioji A. J. atitinkamais laikotarpiais gydėsi VšĮ Alytaus apskrities V. K. ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl krūtinės anginos, padidinto AKS, išeminės KMP, hipertenzinės KMP, išeminės smegenų ligos, išeminės nefropatijos, lėtinio bronchito, lėtinės kojos trofinės opos ir kitų susirgimų, jai 2012 m. liepos 30 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., 32 b. l.).

Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išties patvirtina, kad testatorė A. J. buvo 91 metų amžiaus, sirgo įvairiomis ligomis, dėl kurių turėjo fizinės negalios problemų, tačiau nei vienoje medicininėje dokumentacijoje iš minėtų įstaigų nėra duomenų apie tai, kad testatorės sveikatos sutrikimai buvo susiję su psichinėmis ligomis, būsenomis, būklėmis ar psichologinėmis ligomis, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o speciali nuolatinė priežiūra jai buvo nustatyta dėl senatvės pensijos amžiaus (1 t., b. l. 32).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys patvirtina, kad mirusiosios medicininiuose dokumentuose bei kitoje ekspertui perduotoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. testamento sudarymo metu 2014 m. balandžio 16 d. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, dėl kurių nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti (1 t., 154 – 156 b. l.).

Šios ekspertizės išvados nėra paneigtos, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti tokios ekspertizės išvadų objektyvumu ir patikimumu. Kartu reikšminga ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. nurodė, jog nei medicininiuose dokumentuose, nei gydančių medikų parodymuose, kurie yra vieni iš esminių objektyvių duomenų sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, nėra duomenų apie pacientei konstatuotus pastovius psichikos sutrikimus. Ekspertas taip pat vertino, jog byloje pakartotinės psichiatrijos ekspertizės skirti nėra pagrindo, nes nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio susirgimus.

Liudytoja apklausta mirusiÄ jÄ gydžiusi ir jÄ namuose lankiusi gydytoja L. S. nurodė, jog testatorė pilnai orientavosi laike, žinojo kada reikia daryti tyrimus, gerti vaistus, buvo sÄ moninga, orientuota, senatvės demencijos sutrikimo nebuvo. Liudytoja taip pat nurodė, kad negali patvirtinti, jog pacientė nenorėjo gydytis, nes ji naudojo daug vaistų. Tretysis asmuo notarė R. S. patvirtino, kad testamento sudarymo metu testatorė atrodė iÅ¡silavinusi, inteligentiÅ¡ka moteris, elgėsi adekvačiai aplinkai, suvokė savo veiksmus, sklandžiai dėstė mintis, aiÅ¡kiai ir suprantamai pareiÅ¡kė savo apsisprendimÄ sudaryti naujÄ testamentÄ , motyvuodama tuo, kad panaikins sutartį su anÅ«ke su iÅ¡laikymo sÄ lyga, todėl nori, kad jos visÄ turtÄ paveldėtų dukra.

Testatorė nesukėlė jokių abejonių dėl jos sveikatos ir nuovokos sutrikimų, dėl kurių bÅ«tų turėjusi atsisakyti patvirtinti testamentÄ (1 t., 133 b. l.).Taigi ekspertizės akto duomenys, duomenys apie testatorės A. J. sveikatos bÅ«klę, eksperto S. S. paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai apie mirusiosios gebėjimÄ naudotis kompiuteriu, telefonu ir bendravimÄ su kitais asmenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, jog testatorė buvo tvirto charakterio bei turėjo savo nuomonę iÅ¡ esmės kiekvienu klausimu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 konstatuota iÅ¡vada, kad, apklausus ieÅ¡kovę (testatorę A.

J.) jos buvimo vietoje, susidarė įspÅ«dis, jog ji, nepaisant garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, yra protinga, iÅ¡silavinusi moteris, puikiai besiorientuojanti situacijoje, visais klausimais turinti savo nuomonę, skaitanti, raÅ¡anti ir besidominti tuo, kas vyksta aplink, - sudaro pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad testatorė A. J. testamento sudarymo metu 2014 m. balandžio 16 d. buvo veiksni ir nebuvo tokios bÅ«senos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Todėl yra teisėta ir atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti ginčijamÄ 2014 m. balandžio 16 d. testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai ir yra nepagrįstas.

Šios nutarties 26 punkte nurodytų įrodymų visumos duomenys patvirtina, kad yra nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl ligų, susijusių su kraujotakos sutrikimais, testatorei išsivystė psichikos sutrikimo simptomai, dėl kurių ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip jau minėta nutarties 24 punkte, teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog A. J. būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas S. S. nurodė, jog demencija testatorei nebuvo diagnozuota, o ir Å¡i liga dar nereikÅ¡tų, kad asmuo iÅ¡vis nesupranta savo veiksmų, kadangi tam reikalingi gilÅ«s ir pastovÅ«s demencijos požymiai, be to, artimieji, matydami tam tikrus esminius asmens psichikos sveikatos sutrikimus, kreipiasi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Ekspertas taip pat patvirtino, kad mirusiosios A. J. psichinės sveikatos bÅ«klė, atsižvelgiant į kraujotakos sutrikimus, trumpalaikius demencijos požymius, aplinkos pakeitimÄ , tam tikrų faktų ar vardų painiojimÄ bei kitas aplinkybės, galėjo bÅ«ti banguojanti, tačiau esminę reikÅ¡mę, vertinant ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, turi bÅ«tent duomenų apie sirgimÄ psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste nebuvimas bei tai, kokia asmens psichinė bÅ«sena buvo sandorio sudarymo metu, kadangi sveikatos bÅ«klė tam tikromis dienomis galėjo bÅ«ti ir kiek prastesnė.

Taigi vien ta aplinkybė, kad testatorė, bÅ«dama silpnos fizinės sveikatos, garbaus amžiaus, streso bÅ«senoje dėl vykstančio teismo proceso (Nr. 2-11-435/2014) bei intensyviai apklausinėjama pakankamai ilgÄ laikÄ (2 t., 56 – 99 b. l.), supainiojo tam tikrus duomenis, nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad ji ginčijamÄ Â testamentÄ sudarė nesuvokdama savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti.. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad nei testatorę gydę gydytojai, nei artimieji nesikreipė dėl testatorės psichinės bÅ«klės, psichozės ar neadekvataus elgesio.

Todėl apeliantės argumentai, susiję su mirusios fizinių ligų įtaka jos psichinei būsenai ir gebėjimui suprasti savo veiksmus bei juos valdyti, atmetami, nes yra nepagrįsti.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės, neskyrė teismo psichologijos ekspertizės bei suabsoliutino atliktos ekspertizės akto išvadas bei testatorę gydžiusios gydytojos paaiškinimus, taip pat nepasitvirtino.

Kaip jau minėta, ekspertas S. S. pabrėžė ir medicininių dokumentų turinys patvirtina, kad skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo pagrindo, kadangi byloje nėra medicininio pagrindo konstatuoti testatorę A, J. sirgus kokiais nors psichikos sutrikimais ar silpnaprotyste ar buvus kitokios bÅ«senos, dėl kurios ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismo psichologinė ekspertizė iÅ¡ esmės galėtų pateikti tik teorinio pobÅ«džio vertinimÄ ir esminės reikÅ¡mės bylos esmei neturėtų.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nenurodė jokių naujų objektyvių duomenų, kurie dar nebuvo įvertinti ir kurie leistų abejoti virÅ¡ aptartų įrodymų pagrindu nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantė pabrėžia, kad ekspertizės akto iÅ¡vados bei testatorę gydžiusios gydytojos, kuri nėra psichiatrė ar psichologė, paaiÅ¡kinimai buvo suabsoliutinti, tačiau iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, jog Å¡ie įrodymai buvo vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nesuteikiant jiems virÅ¡esnės ar didesnės įrodomosios galios ir laikantis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176-187 straipsniai).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad testatorė ginčijamÄ testamentÄ sudarė paveikta atsakovės „neleistinos“ įtakos, spaudimo ar kitų CK 1.91 straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo ginčijamÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. kreipimÄ si pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 straipsnį dėl to, kad A. J. 2013 m. rugsėjo 10 d. dingo iÅ¡ gydymo įstaigos kartu su dukra M. R. J.. Tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡ A. J. buvo gautas pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė, jog iÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡vyko pas savo dukrÄ M. R. J. pati, savo noru ir sugrįžti nenori, nori tvarkytis pati, nes yra veiksni. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes A. J. nurodė ir apklausta policijos pareigÅ«nų (1 t., 82 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti aptartais mirusiosios A. J. parodymais, o jie, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, patvirtina, jog pati testatorė priėmė sprendimus nebesigydyti gydymo įstaigoje, dėl gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad testatorė buvo pagrobta iÅ¡ gydymo įstaigos su tikslu paveikti jos valiÄ Â ir padaryti spaudimÄ , kad Å¡i sudarytų naujÄ testamentÄ atsakovės naudai, vertinami nepagrįstais.

Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl testatorės nebesigydymo gydymo įstaigoje aplinkybių bei sveikatos būklės yra prieštaringa, kadangi apeliaciniame skunde, nors sutinkama, jog testatorė nenorėjo būti gydymo įstaigoje, skambino artimiesiems dėl jos pasiėmimo, tačiau kartu tvirtinama, kad iš ligoninės ji buvo pagrobta. Be to, apeliantė tvirtina, kad A. J. psichines sveikatos ligas patvirtina jos nenoras praustis bei gyventi higieniškai, tačiau ji pati, iki 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. kuomet testatorė iš gydymo įstaigos išvyko pas atsakovę, nei karto nesikreipė į tokius sutrikimus gydančius gydytojus.

Kad A. J. sugebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ bei priimti sprendimus papildomai patvirtina ir jau minėti įrodymai – Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-435/2014 esanti informacija, A. J. 2014 m. kovo 4 d. apklausos, vykusios Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-111-435/2014, stenograma (2 t., 56 – 99 b. l.), notarės R. S. atsiliepime iÅ¡dėstytos aplinkybės apie testatorės A. J. 2014 m. balandžio 16 d. sudarytÄ testamentÄ (1 t., 133 b. l.). Vien aplinkybė, jog testatorė iÅ¡ties galėjo nuvykti pas notarę su atsakovės pagalba, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumÄ , neįrodo, kad ji ginčijamÄ testamentÄ sudarė esant CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad testatorei iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo grasinta, smurtauta ar kitaip dėl „neleistinos įtakos“ buvo paveikta jos valia dėl sandorio sudarymo, byloje nėra, taigi nėra ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų ginčijamÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad A. J. galimai ne pati pasirašė 2013 m. rugpjūčio 29 d. kvite, 2013 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartyje, nėra  tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir ginčijamo testamento sudarymo aplinkybėmis.

Duomenys apie Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos objektu, todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau dėl jų nepasisako. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 14 d. testatorės A. J. sudaryto testamento, o CK 5.35 straipsnyje numatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytÄ testamentÄ bet kada pakeisti, papildyti, panaikinti, sudarydamas naujÄ testamentÄ (1 dalis), bei kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ (2 dalis), tai nebuvo pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kinio dalies dėl anksčiau, t. y. 2012 m. spalio 24 d., sudaryto testatorės testamento pripažinimo galiojančiu.Atsižvelgus į virÅ¡ iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliantė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad  byla tinkamai gali būti išnagrinėta tik betarpiškai apklausus bylos šalis, sudarant galimybę joms pasisakyti ir užduoti klausimus, nes, nors atsakovės dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, ji dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose, todėl liko neišspręsti klausimai, o prieštaravimai - nepašalinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis.

CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto apeliaciniu skundu, atsiliepimais į apeliacinį skundÄ , bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odine proceso tvarka.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ praneÅ¡imÄ apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriuo grindžia apeliacinio skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas yra susiję su nagrinėjama byla, jo įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su juo susipažinusi prieÅ¡inga Å¡alis, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ .Atmetus ieÅ¡kovės G. S. apeliacinį skundÄ , valstybei iÅ¡ jos priteisiamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei M. R. J. 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laidos – 204,85 UR už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 204,85 Eur (du Å¡imtus keturis eurus 85 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamÄ surenkamoji sÄ skaita, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Birutė Jonaitienė                                                                                                                     Laimantas Misiūnas