810c8f04-d36a-4ef8-9362-9d9b9d86cc86 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-971-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35532-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9; 2.3.2.9.1; 2.3.4.5; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo O. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O.

S. ieÅ¡kinį atsakovei S. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo - AB „Swedbank“, ir pagal atsakovės S. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui O. S. dėl hipoteka įkeisto daikto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo - AB „Swedbank“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas O. S. prašė teismo atidalinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį butÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ atsakovės priteisiant ieÅ¡kovui 12 033,54 Eur (41549,40 Lt) kompensacijos; priteisti iÅ¡ atsakovės 2 161,50 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovo patirtas remonto iÅ¡laidas, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.

III, b.l. 58-59). Nurodė, kad 2008-07-22 ieÅ¡kovas kartu su atsakove ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 08-079402-FA dėl 68 350,30 EUR dydžio bÅ«sto kredito paėmimo. Kreditas buvo skirtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito gavėjų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas minėto buto hipoteka, o atsakomybė bankui – solidari. 2008-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kartu su atsakove lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, įsigijo butÄ .

Santuoka tarp Å¡alių, bendru sutuoktinių susitarimu, 2011-12-12 buvo nutraukta. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių minėtas butas nebuvo padalintas, t.y. iki Å¡ios dienos butas ieÅ¡kovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po skyrybų atsakovė iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir nebemoka jokių įmokų pagal kredito sutartį bei ateityje neplanuoja jos vykdyti. Atsakovės iniciatyva ir leidimu, be jokio teisinio pagrindo, negavus banko sutikimo, ieÅ¡kovo sutikimo, į butÄ ji įkeldino trečiuosius asmenis, dėl ko vėliau buto bÅ«klė ženkliai pablogėjo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl trečiųjų asmenų iÅ¡keldinimo. Nurodė, kad butui reikia atlikti skubų kapitalinį remontÄ , tačiau esant konfliktiÅ¡kai situacijai su buto bendrasavininke, t.y. atsakove, remonto atlikti negalima, kadangi dėl atsakovės veiksmų, butui vėl gali bÅ«ti padaryta žala. Ginčo butas yra vieno kambario, todėl laikytinas nedaliuoju turtu, jo atidalijimas natÅ«ra yra neįmanomas. Butas turi bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui, kadangi jis rÅ«pinasi butu, ketina toliau vykdyti savo prievoles bankui, be to, ieÅ¡kovas pagal kredito sutartį yra sumokėjęs didesnę kredito dalį ir sumokėjęs daugiau palÅ«kanų nei atsakovė.

Pažymėjo, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje jau daugiau nei tris metus, todėl ieÅ¡kovas yra labiau susijęs su butu. IeÅ¡kovui priteisus butÄ , ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovei pusę atidalinamo buto rinkos vertės, t.y. 68500,00 Lt, tačiau dėl ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai tenkančios pareigos prisiimti prievolių pagal kreditavimo sutartį nevykdymo pasekmes (po atidalijimo įgyjant nuvertėjusį ir dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) sugadintÄ turtÄ , kurį įsigyti buvo paimtas daugiau nei dvigubai didesnės vertės kreditas) atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovui 110 049,40 Lt.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus patikslino ir nurodė, kad kadangi atsakovė į bylÄ pateikė patikslintÄ buto rinkos vertės nustatymo pažymÄ , kurioje atsispindi suremontuoto buto galima rinkos vertė, todėl ieÅ¡kovas patikslina savo ieÅ¡kinį, įtraukiant į reikalavimÄ iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos buto remontui, dėl ko buto vertė pakilo. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (T. III, b.l. 70-72).. Nurodė, kad kredito sutartimi ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, o atsakomybė Å¡alių prievolių kreditoriui yra solidari. 2008-07-31 buvo įgytas minėtas butas, buto dalys yra lygios po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2010-09-11 tarp Å¡alių buvo sudaryta santuoka.

Nepraėjus metams, t.y. 2011-08-01, ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, oficialiai iÅ¡sideklaravo ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ bute adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡sikraustęs iÅ¡ buto ieÅ¡kovas atsisakė dengti bet kokiÄ dalį kredito. Nuo 2011-08-05 atsakovė viena mokėjo kreditÄ ir palÅ«kanas bankui pilna apimtimi ir vykdė bendrÄ Å¡alių įsipareigojimÄ iki 2014-03-05. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2011-08-16 pateikė bankui praÅ¡ymÄ apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. 2011-08-25 tarp atsakovės ir jos mamos R.

P. buvo pasiraÅ¡yta panaudos sutartis bei įgaliojimas, kurie buvo patvirtinti notaro, atsakovė buvo įtikinta notarės, jog ji gali nevaržomai leisti gyventi bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovei, ir jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Pats ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas, kad tame bute kas nors gyventų, kadangi buvo susidariusi skola UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas puikiai žinojo ir pritarė, kad tame bute gyventų atsakovės motina, kuri padėtų padengti įsiskolinimÄ . 2011-09-01 atsakovė iÅ¡vyko į AnglijÄ dirbti, tam, kad uždirbtų pakankamai lėšų kredito ir palÅ«kanų dengimui. 2011-12-12 santuoka tarp Å¡alių buvo nutraukta.

Pažymėjo, kad bute atliktas remontas buvo nevisiÅ¡kai užbaigtas. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas pateikė buto nuotraukas padarytas dar 2009 metais. IeÅ¡kovas, iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ buto, iÅ¡sivežė baldus, buitinę technikÄ . Pats ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų buto bÅ«klei pagerinti nuo jo iÅ¡sikraustymo iÅ¡ buto iki Å¡iol. Atsakovė nurodė, kad ji gali prisiimti kreditorinio įsipareigojimo bankui įvykdymÄ . Atsakovė yra padengusi didesnę kredito ir palÅ«kanų dalį nei ieÅ¡kovas.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė nesirÅ«pino bendru ieÅ¡kovo ir jos butu bei jo neiÅ¡laikė, atsakovė rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius ir jį prižiÅ«rėjo. Pažymėjo, jog atsakovė sutikimo buto remontui nedavė ir net nebuvo apie tai informuota. IeÅ¡kovas remontÄ atliko be atsakovė žinios ir sutikimo, savo nuožiÅ«ra, nepaisydamas atsakovės nuomonės. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Pažymėjo, kad perleidus ½ dalį buto, kuri priklauso atsakovei, ieÅ¡kovui lieka galioti solidari atsakovės ir ieÅ¡kovo atsakomybė. Atsakovė S. S. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalinti butÄ , esantį PerkÅ«nkiemio g. 37-8, Vilniuje iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį butÄ atsakovei, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei 14 481,10 Eur (50000,35 Lt) kompensacijos, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 422,55 Eur (1458,97 Lt), t.y. ½ dalis nuo bendros įsiskolinimo sumos, 260,84 Eur (900,61 Lt) už UAB „Admi“ paslaugas, taip pat ½ dalį – 354,80 Eur (1225,07 Lt) už vartojimo kredito sutartį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas;

įpareigoti ieÅ¡kovÄ suteikti atsakovei galimybę pasidaryti raktų kopijÄ nuo buto ir netrukdyti bendrasavininkei naudotis turtu (T. II, b.l. 86-92). Nurodė, kad 2011-08-01 ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, oficialiai iÅ¡sideklaravo ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ adresu Kapsų g. 42-305, Vilniuje. Nuo 2011-08-05 atsakovė viena dengė kreditÄ ir palÅ«kanas bankui pilna apimtimi atitinkami su grafiku ir vykdė Å¡alių bendrÄ Ä¯sipareigojimÄ iki 2014-03-05. Nuo 2014-03-05 iki 2014-08-05 atsakovė dengė ½ dalį su ieÅ¡kovu privalomÄ mokėti dalį kas mėnesį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2011-08-16 pateikė bankui praÅ¡ymÄ apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. 2011-08-25 tarp atsakovės ir jos mamos R. P. buvo pasiraÅ¡yta panaudos sutartis bei įgaliojimas, kurie buvo patvirtinti notaro, atsakovė buvo įtikinta notarės, jog ji gali nevaržomai leisti gyventi bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovei, ir jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Pats ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas, kad tame bute kas nors gyventų, kadangi buvo susidariusi skola UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas paslaugas.

Įsiskolinimas per laikotarpį, kai ieškovas ir atsakovė bendrai gyveno bute, iki ieškovui išsikraustant, sudarė 2917,95 Lt. Vilniaus energijai už suteiktas paslaugas nuo 2010-10-01 iki 2011-07-31 skola buvo 1792,02 Lt, įsiskolinimas LESTO nuo 2008-11-01 iki 2011-08-18 sudarė 713,48 Lt, įsiskolinimas Corpus A nuo 2011-03-31 iki 2011-08-31 sudarė 176,12 Lt, įsiskolinimas UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2011-05-01 iki 2011-08-31 sudarė 236,32 Lt. Atsakovės motina, gyvendama šalių bute, mokėjo visus įsiskolinimus.

Nurodė, kad 2011-09-01 atsakovė iÅ¡vyko į AnglijÄ dirbti, tam, kad uždirbtų pakankamai lėšų kredito ir palÅ«kanų dengimui. 2011-12-12 santuoka tarp Å¡alių buvo nutraukta. Pažymėjo, kad bute atliktas remontas buvo nevisiÅ¡kai užbaigtas. Atsakovas iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ buto iÅ¡sivežė baldus, buitinę technikÄ . Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita buvo užsakyta ir atlikta 2014-10-07, t.y. prajus 8 mėnesiams po to kai ieÅ¡kovas leido gyventi bute Å¡eimai iÅ¡ keturių asmenų.

Atsakovė ėmėsi veiksmų butui suremontuoti. Atsakovė sutikimo buto remontui nedavė ir net nebuvo apie tai informuota. IeÅ¡kovas remontÄ atliko be atsakovė žinios ir sutikimo, savo nuožiÅ«ra, nepaisydamas atsakovės nuomonės. IÅ¡ pateikto atliktų darbų apraÅ¡ymo matosi, kad nėra tiksliai apskaičiuoti visi darbai, neaiÅ¡ku kokie įkainiai. Atsakovė nesutinka su buto remontui skirtų lėšų pagrįstumu. Atsakovė nurodė, kad ginčo butas yra vienintelis nekilnojamais turtas, kuriame atsakovė gali gyventi, atsakovė yra padengusi didesnę kredito ir priskaičiuotų palÅ«kanų dalį nei ieÅ¡kovas           IeÅ¡kovas pateiktame atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.

III, b.l. 11-18). Nurodė, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ginčo butÄ priteisti jai, tačiau nenurodo jokių priežasčių, kodėl toks reikalavimas turėtų bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami tik iki 2014-03-19 pagal Kredito sutartį sumokėtomis įmokomis, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir jų skaičiavimas grindžiamas įmokomis, sumokėtomis iki Å¡ios dienos. Atsakovė pati nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kurioje ji gyvena ir dirba jau daugiau nei trejus metus, t.y. pati atsakovė pripažįsta, jog jos turtinių interesų vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Atsakovė gyvendama užsienyje turės mažesnes galimybes, nei ieÅ¡kovas, prižiÅ«rėti butÄ , bendradarbiauti su hipotekos kreditoriumi. Pažymėjo, kad buto priteisimas atsakovei prieÅ¡tarautų banko interesams, bei keltų grėsmę, jog kredito sutartis nebus vykdoma dėl atsakovės patiriamų finansinių sunkumų. IeÅ¡kovo mėnesinės pajamos leidžia tinkamai vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovas turi galimybę savo prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisti bankui papildomÄ turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, butas turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas bankui yra sumokėjęs daugiau palÅ«kanų ir didesnę kredito dalį nei atsakovė. Atsakovė nepagrįstai apskaičiuoja pagal kredito sutartį ieÅ¡kovo sumokėtas įmokas ir nepagrįstai laiko jas bendru turtu. Atsakovės skaičiavimai dėl kompensacijos už buto priteisimÄ yra nepagrįsti.          Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (T.

III, b. l. 1-2). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: atidalino butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butÄ atsakovei S. S. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo O. S. atsakovei S. S. 6 000,00 Eur kompensacijÄ ir 680,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovės S. S. ieÅ¡kovo O.

S. naudai 20,00 Eur nuostoliams atlyginti; nustatė, kad skolų už komunalinius patarnavimus butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėtų iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje priėmimo, sumokėjimas yra asmeninė S. S. prievolė; nustatė, kad solidariÄ prievolę kreditoriui „Swedbank", AB pagal 2008-07-22 Kredito sutartį Nr.08-079402-FA iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo turi įvykdyti atsakovė S. S.; priteisė iÅ¡ atsakovės S. S. valstybės naudai 265,58 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo O.

S. valstybės naudai 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. III, b.l. 132-141). Teismas nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Perkūnkiemio g. 37-8, Vilniuje, yra vieno kambario butas, jo padalinti natūra neįmanoma, tiek dėl to, kad tai yra tik vienas kambarys, tiek ir dėl kitų patalpų – virtuvės ir sanitarinių patalpų nedalumo. Pažymėjo ir tai, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, konfliktiški santykiai išlikę iki šiol, negali sutarti dėl turto naudojimosi, nesutarė ir dėl kitų turto padalinimo būdų, tokių kaip buto pardavimas ir sutarimas dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Teismo vertinimu, nors atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teiktina bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimui natÅ«ra, tačiau Å¡iuo atveju turto atidalijimas, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais yra vienintelis galimas turto padalinimo bÅ«das. Pažymėjo, kad byloje ypatinga situacija susiklostė dėl kompensacijos priteisimo, kadangi ginčo butas buvo įsigytas ekonominio pakilimo metu, o įvykus rinkos pokyčiams buto vertė sumažėjo ir likusi negrÄ Å¾ina kredito suma yra didesnė nei buto rinkos vertė.

Nurodė, kad Å¡ioje byloje vertinti Å¡alių galimybes iÅ¡mokėti viena kitai kompensacijas yra netikslinga, kadangi kompensacijos mokėjimas susijęs ne su vieno iÅ¡ bendraturčių galimybe tokiu bÅ«du gauti turto dalį, o su kredito dalies sumokėjimu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė gyvendama Jungtinėje Karalystėje, turės mažesnes galimybes, nei ieÅ¡kovas, prižiÅ«rėti butÄ , bendradarbiauti su hipotekos kreditoriumi, kadangi teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino pati atsakovė, užsienyje ji gyvena laikinai, iÅ¡vyko, siekdama gauti geriau apmokamÄ darbÄ ir mokėti tiek kreditÄ , tiek įsiskolinimus už butui tiektas komunalines paslaugas.

Tai, kad butas atsakovei svarbus matyti ir iÅ¡ to, kad į teismo posėdį dėl turto atidalinimo ji atvyko iÅ¡ Jungtinės Karalystės, nors turėjo jai atstovaujantį advokatÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas, gyvendamas Lietuvoje, tokios galimybės nerado taip neiÅ¡naudodamas visų galimybių suderinti Å¡alių valiÄ dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieÅ¡koti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo bÅ«do. Be to, nustatė, jog pagal į bylÄ pateiktus kreditorinių mokėjimų paskaičiavimus po santuokos nutraukimo bÅ«tent atsakovė sumokėjo daugiau nei dvigubai didesnę pinigų sumÄ kreditoriniams įsipareigojimams padengti.

Atsižvelgęs į nurodytÄ teismų praktikÄ , teismas nesivadovavo masinio vertinimo iÅ¡vada, tačiau nors ir sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovės pateikta preliminari turto vertinimo iÅ¡vada negali bÅ«ti prilyginama teismo ekspertizės iÅ¡vadoms, laikė, kad Å¡ioje byloje tikslinga vadovautis atsakovės pateiktu preliminariu vertinimu, su kuriuo atsakovė sutinka ir kuris yra ieÅ¡kovui naudingesnis, t.y. jo interesai nebus pažeisti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad jo sumokėtos įmokos kredito dengimui (6564,54 Eur ir 9099,11 Eur palÅ«kanų) laikotarpyje nuo 2008-09-05 iki 2014-03-05 turėtų bÅ«ti padalintos ir iÅ¡ atsakovės priteista jo naudai pusė sumokėtos sumos.

Kalbėdamas apie ieÅ¡kovo atliktÄ remontÄ , teismas nurodė, jog atsakovė, nors ir pasisako, kad iÅ¡laidos yra nepagrįstai u aukÅ¡tintos, pagal pateiktÄ atliktų darbų apraÅ¡ymÄ netiksliai apskaičiuotos, neaiÅ¡ku kokie darbų įkainiai, tačiau įrodymų, patvirtinančios jos argumentus bei patvirtinančių, kad remonto kaina yra nepagrįstai užaukÅ¡tinta ar iÅ¡laidos nesusiję su ginčo buto remontu nepateikta, todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto remonto atlikimÄ laikė pagrįstu ir tenkino.

Pažymėjo, jog šalys, pasisakydamos dėl kiekvienos iš jų sumokėtos mokesčio dalies, skirtingai skaičiuoja sumokėtus mokesčius, kas patvirtina, kad jie kaip bendrataučiai nenusistatė tarpusavio atsiskaitymų apimties, nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, nesitarė dėl bendro turto išlaikymo, o mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo jų pasirinktu būdu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis neturi įstatyminės pareigos mokėti už komunalinius patarnavimus, kai bute gyveno tretieji asmenys, t.y. atsakovės motina R.

P.. Pažymėjo, jog faktinis elektros energijos, vandens vartojimas neturi teisinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas trečiųjų asmenų, kurie gyveno bute, elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Kadangi dalis skolinių įsipareigojimų pagal pateiktus raÅ¡tinius įrodymus ir raÅ¡ytinius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nėra apmokėta, be to, teisminio nagrinėjimo metu kito ir pateikti įrodymai neatspindi realios padėties, dalis skolų susiję su atsakovės motinos gyvenimu ginčo bute, teismas nusprendė, jog Å¡iuo atveju teisinga ir protinga bÅ«tų nedalinti bendraturčių sumokėtų įmokų, o pareigÄ sumokėti visas likusias skolas už komunalinius patarnavimus, susidariusias iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti atsakovei, kuriai priteisiamas turtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas O. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir juos atmesti visa apimtimi; kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. III, b. l. 144-153). Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:1. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad Å¡ioje byloje nėra tikslinga spręsti dėl kompensacijos mokėjimo ir galimybės jÄ mokėti, kadangi tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktui, kad bendraturčio turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų, nustatant, kuriam iÅ¡ bendraturčių tikslingiau priteisti atidalinamÄ turtÄ .

Buto priteisimas atsakovei ne tik, kad prieÅ¡tarauja banko kaip hipotekos kreditoriaus interesams, bet ir kelia grėsmę, jog kredito sutartis nebus vykdoma dėl atsakovės finansinių sunkumų. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo materialinė padėtis yra gera ir jis gyvena Lietuvoje, butas priteistinas ieÅ¡kovui;2. Teismas iÅ¡ esmės grindė tariamÄ ieÅ¡kovo neatsakingÄ požiÅ«rį tuo, kad jis nuomos pagrindais leido bute gyventi romų tautybės asmenims, tačiau ieÅ¡kovas dėl atsakovės įkeldinto trečiojo asmens veiksmų negalėjo pateikti į butÄ net kelis metus.

Sprendime nurodyti teiginiai dėl tariamo ieÅ¡kovo, o ne atsakovės neatsakingumo pasirenkant buto nuomininkÄ , atmestini;3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo sumokėtų sumų dydį, dėl ko netinkamai paskaičiavo ginčo Å¡alių prieÅ¡ines kompensacijas. Teismas neturėjo teisės neatsižvelgti į ieÅ¡kovo pagal kredito sutartį sumokėta įmokas, o atsakovė neturėjo teisės pripažinti Å¡ias įmokas ar kitÄ ieÅ¡kovo turtÄ bendru, kadangi tai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo.

Beveik visÄ santuokos laikotarpį atsakovė sÄ moningai neieÅ¡kojo darbų ir neprisidėjo prie kredito sutarties įmokų mokėjimo. Teismas iÅ¡ esmės rėmėsi atsakovės atstovo baigiamoje kalboje pateiktu situacijos vertinimu.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. III, b. l. 163-171). Nurodė, kad kreditorius neprieÅ¡tarauja tam, kad butas natÅ«ra bei iÅ¡ to iÅ¡plaukiantys įsipareigojimai kreditoriui, bÅ«tų priteisti atsakovei.

Pažymėjo, kad nėra pagrindo priimti ieÅ¡kovo naujai teikiamus įrodymus, kad jie egzistavo ir jis jais galėjo remtis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad apelianto galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butÄ niekada nebuvo varžomos ir apribotos. Apelianto nurodytas faktas, kad atsakovė per 3 metų laikotarpį bute lankėsi tik vienÄ kartÄ , niekaip neįrodo, kad ji butu nesirÅ«pino ir nesidomėjo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Dėl apelianto praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus byloje. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ vieÅ¡ojo registro apie tai, kad apelianto motina turi nuosavybės teise butÄ , pažymÄ apie tai, kad apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 29,92 kv. m., ir dukros K. S., gim. 2014-09-14, gimimo liudijimo nuoraÅ¡Ä , kuriame tėvu įraÅ¡ytas apeliantas. Apelianto praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų priėmimo atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas (apeliantas) yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ savo motinos bute (duomenys neskelbtini),byloje yra žinoma ir nebuvo ginčijama, todėl papildomų įrodymų pateikimas Å¡iai aplinkybei įrodyti yra perteklinis.

Vaiko gimimo liudijimÄ apeliantas teikia siekdamas įrodyti naujas aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme; skunde apeliantas nurodė, kad jo motinos bute jis gyveno su savo sugyventine ir vaiku, todėl ginčo butas jam yra reikalingas jo Å¡eimos, mažamečio vaiko gyvenimo sÄ lygoms pagerinti. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), paminėta aplinkybė nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir negali bÅ«ti apeliacijos dalyku.

Pažymėtina, kad vaikas apeliantui gimė 2014-09-14, t.y. apeliantas turėjo galimybę remtis vaiko gimimo aplinkybe bei teikti su tuo susijusius įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, vien tik vaiko gimimo liudijimas nepatvirtina, kad vaikas ir jo motina gyveno kartu su ieÅ¡kovu jos motinos bute. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujas įrodymas- vaiko gimimo liudijimas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, jo pateikimas prieÅ¡tarauja CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir praÅ¡ymÄ atmeta.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo tikslais bankas su ieÅ¡kovu ir atsakove 2008-07-22 sudarė Kredito sutartį, suteikdamas 68 350,32 Eur dydžio kreditÄ . Å alių prievolė pagal Kredito sutartį iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo buvo solidari; kiekvienas iÅ¡ bendraturčių įkeitė savo ½ buto dalį Hipotekos lakÅ¡tu banku, užtikrindami savo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymÄ .2010-09-11 Å¡alys sudarė santuokÄ ; 2011-12-12 santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu patvirtinus Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys pareiÅ¡kė, kad neturi santuokoje įgyto turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neturi skolinių įsipareigojimų ar prievolių prieÅ¡ trečiuosius asmenys.

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butÄ natÅ«ra vienam iÅ¡ bendraturčių ir bendraturčių tarpusavio atsiskaitymų, susijusių su turto bendrosios dalinės nuosavybės režimo pasibaigimu. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, prašė juos atmesti visa apimtimi; kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi iÅ¡ dalies patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir atidalinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butÄ atsakovei S. S. asmeninės nuosavybės teise; bei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo O.

S. atsakovei S. S. 6 000,00 Eur kompensacijÄ už Å¡io buto rinkos kainos sumažėjimÄ nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu bendraturčio, kuriam priteistinas atidalinamas turtas, vertinimu. Atsakovo manymu, teismas, spręsdamas, kuriam iÅ¡ bendraturčių Å¡aliai priteisti butÄ natÅ«ra netinkamai vertino Å¡alių turtinę padėtį. Apelianto vertinimu, jo turtinė padėtis yra geresnė, nes ieÅ¡kovo pajamos leidžia vykdyti periodinius mokėjimus pagal Kredito sutartį, be to, Kreditas buvo suteiktas bÅ«tent ieÅ¡kovui, t.y. bankas jau buvo įvertinęs ieÅ¡kovo mokumÄ .

Apeliantas, esant reikalui, papildomai galėtų gauti lėšų iÅ¡ giminaičių. Tuo tarpu apelianto vertinimu, atsakovės finansinė bÅ«klė yra nestabili, bylos nagrinėjimo metu ji prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ už jos prieÅ¡ieÅ¡kinį. Remiantis atsakovės teiktais įraÅ¡ais, jos uždarbis Jungtinėje Karalystėje dažnai iÅ¡imamas iÅ¡ banko iÅ¡ karto, tai patvirtina, kad atsakovė galimai iÅ¡leidžia visus uždirbtus pinigus. Visos aplinkybės rodo, kad atsakovė, perėmusi butÄ , negalėtų vykdyti prievolių Bankui, dėl ko turto netektų abu bendraturčiai.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalių kreditorius AB „Swedbankas“ prašė nagrinėti ieškinį ir priešieškinį teismo nuožiūra, pabrėždamas, kad atsakovų prievolė pagal Kredito sutartį po teismo sprendimo liks solidari. Taigi, buto teisinio režimo pakeitimas iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę ir priteisimas natūra vienam iš bendraturčių neturi įtakos banko teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra nestabili, dėl ko atsakovės galimybė vykdyti prievolę bankui yra abejotina. Bylos duomenimis atsakovė neturi iÅ¡laikytinių, nuo 2014 m. dirba Didžiosios Britanijos įmonėje kÅ«rybine dizainere pilnu etatu, jos darbo užmokestis sudaro 29 900 svarų sterlingų per metus ( 2 tomas, b.l. 2-3); tokios vieno asmens pajamos yra pakankamos prievolių bankui įvykdymui. Apelianto versija, kad viso darbo užmokesčio paėmimas iÅ¡ banko sÄ skaitos įrodo, kad atsakovė iÅ¡ karto iÅ¡leidžia visus uždirbtus pinigus, pagrįstas prielaidomis ir niekuo neparemtas.

Atsakovės paaiÅ¡kinimas, kad jos darbo užmokestis tiesiog pervedamas į kitÄ sÄ skaitÄ banke yra logiÅ¡kas ir įtikinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė prašė atidėti dalį žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimÄ , taip pat nepatvirtina jos nestabilios finansines padėties; praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo ji motyvavo tuo, kad ketina sudaryti taikos sutartį su ieÅ¡kovu, t.y. susitarti taikiai ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje surinkus įrodymus apie Å¡alių turtinę padėtį ir pagristai sprendė, kad atsakovė taip pat yra pajėgi vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį, todėl buto priteisimas atsakovei nepažeistų kreditoriais ir hipotekos turėjo interesų, nesukeltų buto pardavimo grėsmės. Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis apie tai, kad iÅ¡ dviejų bendraturčių bÅ«tent apeliantas iÅ¡saugojo ryšį su ginčo butu: jis gyvena Lietuvoje, sužinojęs apie butui padarytÄ Å¾alÄ , ėmėsi visų galimų priemonių žalai paÅ¡alinti – padarė buto remontÄ , tuo tarpu atsakovė nuolat dirba ir gyvena Britanijoje.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto pozicija. Bylos duomenimis, 2011-08-01 ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, oficialiai iÅ¡sideklaravo ir deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pas motinÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iki iÅ¡vykimo į užsienį bute liko gyventi atsakovė. IeÅ¡kovas 2011-08-16 pateikė bankui praÅ¡ymÄ apie tai, kad pageidauja nutraukti kredito sutartį. Nuo 2011-08-05 iki 2014-03-05 atsakovė viena dengė kreditÄ ir palÅ«kanas bankui, nuo 2014-03-05 iki 2014-08-05 atsakovė dengė ½ dalį su ieÅ¡kovu privalomÄ mokėti dalį kas mėnesį.

Atsakovė pareiÅ¡kė, kad į BritanijÄ iÅ¡vyko laikinai, tikslu užsidirbti, mokėti bankui, tokiu bÅ«du iÅ¡saugoti turtÄ ; jos paaiÅ¡kinimai nepaneigti. Apeliantas po Å¡alių iÅ¡siskyrimo ir santuokos nutraukimo buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ atsisakyti nuo nuosavybės teisės į savo buto dalį ir įsipareigojimų bankui, atsakovė tokios valios pareiÅ¡kusi nebuvo; jeigu ji po Å¡alių iÅ¡siskyrimo ir santuokos nutraukimo neburtų vykdžiusi abiejų bendraturčių prievolių bankui - kreditoriui, abu bendraturčiai netektų turto.

Tokios bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nebuvo praradusi saitų su turtu, nebuvo atsisakiusi savo nuo savo nuosavybės teisių į buto dalį.Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo apkaltino ieÅ¡kovÄ tuo, kad jis be atsakovės sutikimo pasirinko kaip nuomininkÄ , duodamas įgaliojimÄ valdyti ir naudotis savo buto dalimi, romų tautybės asmenį su Å¡eima, kurie kaip nuomininkai vertinami neigiamai; tokie teismo motyvai yra diskriminacinio pobÅ«džio. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovė taip pat be jo kaip bendraturčio sutikimo, leido panaudos pagrindu apsigyventi bute savo motinai R.

P., kurį buvo iÅ¡keldinta 2014-05-06 teismo sprendimu, kuriame taip pat buvo konstatuota, kad patalpų ir baldų bÅ«klė pablogėjo. Pažymėtina, kad tarp buvusių sutuoktinių ir bendraturčių kilusio konflikto pasėkoje abu bendraturčiai pasielgė netinkamai, suteikdami teisę gyventi bute kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad apie ieÅ¡kovo pasirinkto buto nuomininko gerumÄ / patikimumÄ negali bÅ«ti sprendžiama pagal jo tautybę, tačiau konfliktinėje situacijoje, kai apeliantas iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, deklaravęs savo ketinimus atsisakyti nuo nuosavybės į butÄ , o atsakovė negalėjo jame gyventi dėl bÅ«tinumo dirbti ir užsidirbti užsienyje, atsakovės sprendimas leisti atsigyventi bute panaudos pagrindu savo mamai yra priimtinesnis, nei sutiekimas įgaliojimo valdyti ir naudotis butu, duotas visiÅ¡kai paÅ¡aliniam asmeniui, kaip padarė ieÅ¡kovas. Apelianto argumentai, kad įsiteisusiu teismo sprendimu nustatytas faktas, jog atsakovės motina suniokojo buto apdailÄ ir sugadino baldus, atmetamas, nes teismo sprendimas dėl R.

P. iÅ¡keldinimo buvo priimtas atsakovei už akių, įvertinus tik vienos Å¡alies (ieÅ¡kovo nagrinėjamoje byloje) argumentus. Apelianto argumentas, jog butas buvo niokojamas dėl atsakovės neatsakingo sprendimo leisti apsigyventi bute savo mamai, atmestinas. Sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad ieÅ¡kovo 2014 m., po R. P. iÅ¡keldinimo atliktas buto remontas negali turėti lemiama reikÅ¡mę sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu priteisti butÄ natÅ«ra atsakovei ir dėl to, kad buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė atvyko į teismo posėdį iÅ¡ užsienio, ieÅ¡kovas neatvyko.

Teismo sprendimas savo motyvais nesuteikia lemiamos reikÅ¡mės Å¡iai aplinkybei. Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, jog priteisint turtÄ natÅ«ra, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis sumokėjo už buto kreditÄ daugiau įmokų, nei atsakovė; pirmosios instancijos teismas , atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys deklaravo, jog turtinių pretenzijų neturi neturi sprendime dėl santuokos nutraukimo Å¡alys deklaravo, kad neturi santuokoje įgyto turto kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu bÅ«du atsisakė nuo turtinių pretenzijų vienÄ kitai, atsisakė dalinti Å¡alių įmokas, sumokėtas iki santuokos nutraukimo.

Kita vertus, byloje buvo nustatyta, kad nuo 2011-08-05 iki 2014-03-05 atsakovė viena dengė kreditÄ ir palÅ«kanas bankui, ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, atsisakė mokėti ir pareiÅ¡kė bankui apie ketinimus atsisakyti nuo sutarties. Vertinant Å¡alių valiÄ ir pastangas iÅ¡saugoti turtÄ , Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡mingesnė, nei ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybes. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ginčo buto atsakovei S. S. neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 6 000,00 Eur kompensacijÄ už buto rinkos kainos sumažėjimÄ nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos. Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dalinti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pusę įmokų, sumokėti iki santuokos nutraukimo dienos; padalino įmokas, šalių sumokėtas po santuokos nutraukimo ir priteisė ir, atlikęs Å¡alių sumokėtų dalių įskaitymÄ , priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2141,47 Eur. Teismas taip pat patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteiti iÅ¡ atsakovės bute atlikto remonto iÅ¡laidas – 2161,50 Eur; atlikęs prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 20,03 Eur.

Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas neginčija atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos 6 000,00 Eur kompensacijos už buto rinkos kainos sumažėjimÄ nuo kredito buto įgijimui paėmimo iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo dienos dydžio. IÅ¡ esmės apeliantas nesutinka su teismo atsisakymu dalinti ieÅ¡kovo sumokėtas buto kredito įmokas, sumokėtas iki santuokos nutraukimo. Apelianto paskaičiavimais, jis sumokėjo už buto kreditÄ 8 887,98 Eur, todėl iÅ¡ jo priteista kompensacija turi bÅ«ti mažinama 4 443,99 Eur suma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atsisakė padalinti ieÅ¡kovo mokėtas nuo 2008-09-05 iki 2014-03-05 kredito dengimo įmokas (6564,54 Eur skolos ir 9099,11 palÅ«kanų) ir iÅ¡ atsakovės priteisti jo naudai pusė sumokėtos sumos. Dalis Å¡ių įmokų buvo sumokėta iki santuokos sudarymo, dalis – santuokos metu; nuo 2011-08-05, kai Å¡alys nutraukė bendrÄ gyvenimÄ iki 2014-03-05 atsakovė dengė kreditÄ vienÄ , nuo 2014-03-05 – abu bendraturčiai, dalimis; pirmosios instancijos teismas padalino įmokas, sumokėtas nuo 2011-08-05, po Å¡alių bendro gyvenimo pasibaigimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad , kadangi šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimu, civ. byloje dėl santuokos nutraukimo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė tiek dėl turto, tiek dėl kreditorinių įsipareigojimų, reikalavimų vienas kitam nereiškė, todėl iki minėto teismo sprendimo sumokėtoms lėšoms regresinis reikalavimams netaikomas ir laikomas teisiškai nepagrįstu (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo Å¡alys tiesiog konstatavo, jog neturi santuokoje įgyto turto ir toks konstatavimas neužkerta Å¡alims procesines galimybes reikÅ¡ti vienas kitam reikalavimus dėl įmokų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės įgijimu ir iÅ¡laikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių pajamos taip pat laikytinos bendru sutuoktinių turtu, tai, kad santuokos metu atsakovė nedirbo ir kreditas buvo dengiamas tik iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio neturi reikÅ¡mės, t.y. iÅ¡ tikrųjų santuokos metu kreditas buvo dengiamas iÅ¡ bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančių sutuoktinių lėšų.

Įsiteisėjusių teismo sprendimu įtvirtinta, kad santuokos nutraukimo metu ginčo dėl šių lėšų padalijimo nebuvo. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė iki santuokos sudarymo gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį. Teismų praktikoje asmenų, gyvenančių ir tvarkančių bendra ūkį iki santuokos sudarymo reikalavimai dėl tokioje faktinėse santykiuose įgyto turto (lėšų) padalijimo taip pat sprendžiami, atsižvelgiant į jų susitarimo dėl bendro turto tvarkymo turinį; paprastai tai daroma vėliau santuokos nutraukimo byloje, t.y.

įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinat, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo ginčo dėl lėšų, sumokėtų iki santuokos sudarymo, padalijimo. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, pakartotinas ginčas dėl jau iÅ¡spręstų reikalavimų negalimas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.          Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ nepakeistÄ .            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, atmetęs apeliacinį skundÄ tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti( 520 Eur) (CPK 93 str. 3 d., 98 str.1 d., 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti atsakovei S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 520 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjai                                                                                            JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                              Andrius Verikas                                                                                              Tatjana Žukauskienė