2022-04-13 Nr. AB-8714-4-39-3-00033-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2042-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00033-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo pratęsimo Centre iki 2022 m. gegužės 13 d.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. apie 17 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė automobilį, kurį sustabdė patikrinimui bei kuriame vyko keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, buvo nustatyta, kad visi minėti užsieniečiai buvo pasišalinę iš (duomenys neskelbtini), užsieniečių apgyvendinimo vietos, tarp jų buvo ir Užsienietis, kuris 2021 m. rugpjūčio 14 d. 8.00 val. sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., o 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo perduotas Centrui. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d., sprendimu Užsienietis laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą iki 2021 metų lapkričio 13 dienos. Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, kurį nagrinėja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas, Departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), su minėtu sprendimu Užsienietis supažindintas ir pageidavo skųsti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Užsieniečiui pratęstas sulaikymas iki 2022 m. vasario 13 d., su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris skundą atmetė.

3. Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau jo asmens byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, kadangi Užsienietis buvo apgyvendintas užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, iš kurios pasišalino ir buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos sienos, todėl yra labai didelė tikimybė, jog, netaikant Užsieniečiui sulaikymo, jis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip gali sutrukdyti įvykdyti priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centras pažymėjo, kad, nors Užsienietis yra pateikęs savo paso nuotrauką, tokia oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Centro teigimu, nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, nes Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas masinio užsieniečių antplūdžio metu, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą, vėliau pažeidė apgyvendinimo tvarką – buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos bėgantis iš Lietuvos Respublikos organizuotoje grupėje. Centras darė išvadą, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais, teikė skirtingus duomenis apie savo tapatybę, todėl Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdant įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. vasario 4 d. sprendimu pratęsė sulaikymą Užsieniečiui Centre iki 2022 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietis dar turi prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. jis gali būti sulaikytas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Teismas nustatė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kompetentingoms institucijoms iki šiol nepateikė, be to, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teismas nustatė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 11 punktuose numatytas aplinkybes – t. y., kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teismas darė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 11 punktuose numatyti pagrindai manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, nustatė, kad Užsienietis yra faktiškai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d., todėl Įstatyme nurodytas 6 mėnesių terminas pasibaigs 2022 m. vasario 13 d. Teismas nurodė, kad, nesant galutinio įsiteisėjusio Departamento sprendimo, taip pat nesant reikiamų dokumentų Užsieniečio galimam išsiuntimui iš valstybės teritorijos (Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), nustačius, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų (kurių iki šiol nėra pateikęs), buvo neteisėtai pabėgęs iš jam skirtos apgyvendinimo vietos, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad Užsienietis gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad tokia rizika yra tikėtina, teismo teigimu, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog Užsienietis jau kartą buvo pabėgęs iš Centro. Teismas darė išvadą, kad sulaikymas yra būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje bei jo ir valstybės interesų pusiausvyrą, todėl pratęsiamas.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jo pasišalinimas buvo vienkartinis, teismas neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis norėtų gyventi stovykloje, tačiau jam galėtų būti taikoma švelnesnė apgyvendinimo ir judėjimo tvarka. Užsienietis pažymi, kad Centras yra gerai saugomas, nuolat budi pareigūnai, teritorija stebima, yra fizinės judėjimo ribojimo priemonės – teritorija apjuosta tvora. Todėl net ir pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę Užsienietis negalėtų pasišalinti iš apgyvendinimo teritorijos ribų. Užsienietis pabrėžia, kad jis tokių ketinimų ir neturi, jis norėtų gyventi stovykloje, o jo vienintelis ir epizodiškas pasišalinimas prieš pusę metų neturėtų būti vertinamas kaip kertinis veiksnys, trukdantis jam gauti švelnesnius judėjimo ribojimus. Užsieniečio teigimu, sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Būdamas Lietuvoje, jis nėra padaręs kitų pažeidimų ar nukrypęs nuo apgyvendinimo tvarkos, kurie galėtų lemti griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo būtinumą ir neišvengiamumą. Užsienietis akcentuoja, kad sulaikyme yra išbuvęs maksimalų terminą, todėl pratęsti jį nėra teisinio pagrindo, nėra jokių išimčių, kurios ir toliau leistų jį laikyti griežčiausio laisvės ribojimo sąlygomis.

9. Centras atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

10. Centras nurodo, kad Užsieniečio elgesys (pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos bei jo sulaikymas netoli Lenkijos sienos, vykstant automobiliu, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis) nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyvus ir taikant šią priemonę įmanoma pasiekti siekiamus tikslus. Centras pažymi, kad Užsieniečio byloje yra nustatytos aplinkybės, jog jo broliai ir seserys gyvena (duomenys neskelbtini). Centro teigimu, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, jis pasišalins iš Centro, siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 4 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas iki 2022 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kompetentingoms institucijoms iki šiol nepateikė, prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje metu Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad Užsienietis gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos, todėl sulaikymas yra būtinas ir proporcingas.

13. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodė, jog teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, o sulaikymo pratęsimas yra per griežta priemonė, kuriai nėra teisinio pagrindo. Be to, jis jau yra sulaikytas maksimalų terminą.

14. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, jų sulaikymo klausimus, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) jo pilietybę. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.)).

16. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), bei įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes. Sulaikymo pratęsimą pirmosios instancijos teismas motyvavo iš esmės tuo, kad Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dar nėra galutinio įsiteisėjusio Departamento sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, todėl, nebūdamas sulaikytas, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, nes vieną kartą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes.

20. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, tiek šios administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. jis galėjo būti sulaikytas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kompetentingoms institucijoms iki šiol nepateikė (pateikė tik paso nuotrauką) bei kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo pasišalinęs iš jo apgyvendinimo vietos (duomenys neskelbtini), automobilis, kuriuo jis išvyko, buvo sustabdytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir perduotas Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7, 11 punktuose numatyti pagrindai manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Minėti pagrindai pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu išnykę nebuvo, todėl teismo išvada dėl galimybės pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą yra pagrįsta.

22. Kaip minėta, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad Užsienietis yra sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d., sulaikymo terminai po 3 mėnesius buvo paskirti ir pratęsti įsiteisėjusiais Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimais, kuriuos, atmesdamas Užsieniečio apeliacinius skundus, paliko nepakeistus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Įstatyme nurodytas 6 mėnesių terminas pasibaigė 2021 m. vasario 13 d.

23. Kaip matyti, Užsienietis jau yra sulaikytas 8 mėnesius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. buvo priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad prieglobsčio prašymo motyvai buvo išsiaiškinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Užsieniečio skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo dalį dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino bei įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjamas Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eA-2176-492/2022).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo Užsienietį toliau laikyti sulaikyme, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi laukia jam svarbaus sprendimo dėl pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymas ilgesniam nei 8 mėnesių terminui nėra proporcinga priemonė.

26. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir kokią priemonę taikyti, pažymi, kad, nors Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t. y. apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamą sprendimą, taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti: taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

(duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) paleisti iš sulaikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė