8109e030-d680-48e3-9170-ebce9d2fa209 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-1212-513/2014Teisėjas Marius Dobrovolskis                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12838-2013-9                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                24.2; 35.6.1; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. spalio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. U., I. U. ir L. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2011-07-14 vekselį, iÅ¡duotÄ atsakovų V. ir I. U. L. L., taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir iÅ¡ V. I. U. turto iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų dalį vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03314, skirtÄ sumokėti L.

L. (17 399 Lt) priteisti ieÅ¡kovui bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Argumentavo, kad atsakovai V. ir I. U. 2010-01-19 vekseliu įsipareigojo ieÅ¡kovui iki 2012-05-01 grÄ Å¾inti 30 000 EUR skolÄ , tačiau skolos negrÄ Å¾ino, todėl 2012-05-31 vykdomojo įraÅ¡o Nr. VM9-1728 dėl 104 109 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindu antstolio A. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/02383. NeiÅ¡ieÅ¡kotos skolos likutis sudaro 98 090 Lt. DidžiÄ jÄ atsakovų I. ir V. U. skolų dalį sudaro 2011-07-14 iÅ¡ L.

L. pasiskolinta 300 000 Lt suma, kuri neaiÅ¡ku, kur investuota, kodėl nebuvo grÄ Å¾inta kitiems skolininkams, mano, kad Å¡i skola yra fiktyvi ir negaliojanti. IeÅ¡kovo teisės gintinos actio Pauliana pagrindu, nes turi nebejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovams V. ir I. U. kaip skolininkams, ginčijamas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, nes L. L. tenka beveik 50 proc. nuo antstolio iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas, skolininkai V. U. ir I. U. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovai, sudarę ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, atsakovai buvo geri pažįstami, atsakovai U. tuo metu turėjo kitų kreditorių.Atsakovė I.

U. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pats ieÅ¡kovas suteikdamas paskolÄ nepasidomėjo kitais jų su vyru kreditoriais, nesiėmė jokių priemonių paskolai laiduoti nors turėjo galimybę per VÄ® Registrų centras pasitikrinti jiems priklausantį turtÄ ir galėjo jį užtikrinti hipoteka, turėjo domėtis iÅ¡ieÅ¡kojimo eiga. Tiek L. L., tiek R. J. yra tokie pat kreditoriai. Ji pagal laidavimÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga Swedbank, AB – 500 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-1595-253/2010), taip pat įsiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų misterijos (74 895,22 Lt).

Reikalavimas priteisti 17 399 Lt ieÅ¡kovui pažeistų kitų jos kreditorių teises.Atsakovas L. L. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad su V. U. yra tik pažįstamas nuo 2008 m., tačiau Å¡eimos draugais nėra. 2010 m. V. U. jam pasiÅ«lė investuoti į ketinamÄ pradėti Latvijoje žvėrelių Å«kį, todėl jis, manydamas, kad verslo idėja yra perspektyvi, sutiko investuoti savo pinigus. Buvo paskolinta 150 000 Lt, sutarta, kad V. U. jam grÄ Å¾ins 300 000 Lt. V. U. jo paskolintus pinigus investavo į žvėrelių fermÄ , tačiau žvėrelių fermos įsigyti nepavyko, todėl pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ 2011-07-14 buvo pasiraÅ¡ytas 300 000 Lt vekselis, kuris nėra nei fiktyvus, nei suklastotas, kaip teigia ieÅ¡kovas. Atsakovams U. tiek R.

J., tiek L. L. pinigus paskolino praktiÅ¡kai tokiu pat metu. Atsakovo L. L. teises taip pat pažeidžia ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vekselis. IeÅ¡kovui vekselis buvo iÅ¡duotas 2010-01-19, turėjo bÅ«ti apmokėtas 2012-05-01, vykdomasis įraÅ¡as atliktas 2012-05-31. Atsakovui L. L. vekselis iÅ¡duotas 2011-07-14 pagal 2010 m. pradžioje suteiktÄ paskolÄ , todėl jis pinigus paskolino anksčiau nei U. įgijo prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ , todėl atsakovas L. L. negalėjo žinoti, kad 2012-05-01 atsakovai U. bus nemokÅ«s ir negalės grÄ Å¾inti skolos ieÅ¡kovui.

Jeigu atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, tai prievolės atsakovui L. L. grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ bÅ«tų galėję įforminti hipoteka. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad pasidomėjo atsakovų U. mokumo galimybe. Atsakovui buvo žinoma, kad U. turi daug nekilnojamojo turto, be to, jis tikėjosi greitos investicijų grÄ Å¾os iÅ¡ verslo. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu nebus atkurtas atsakovų U. mokumas, vienaÅ¡alės restitucijos taikymas pažeis vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir kitų U. kreditorių interesus.

DviÅ¡alės restitucijos taikymas reikÅ¡tų tos pačios teisinės situacijos, kokia yra dabar susidariusi, sukÅ«rimÄ iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovo reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu ir taikyti restitucijÄ yra nepagrįstas ir atmestinas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. J. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovai I. U., V. U. ir L. L. (jo atstovas) prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo L. L. atstovas advokatas G. A. teismo posėdyje prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 metų senaties terminÄ , nes po to kai 2012-10-10 buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, duomenys apie tai tapo vieÅ¡i, todėl ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ 2013-11-08, praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas netinkamai formuluoja savo reikalavimus, nes nepraÅ¡o panaikinti vykdomojo įraÅ¡o, kurio pagrindu yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be to, jo reikalavimas prieÅ¡tarauja CPK 753 str. 1 d. 4 p., 754 str. 5 p. nuostatoms. IeÅ¡kovo reikalavimo teisė turi bÅ«ti neginčijama ir ankstesnė nei 2009 m. lapkričio mėnuo, be to, sandoris buvo miÅ¡rus – paskola ir jungtinė veikla.

Ä®rodymų, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, byloje nėra. Atsakovas L. L. neturėjo duomenų apie kitas U. skolas, todėl sandoriai yra lygiaverčiai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-01 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013-11-15 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad 2010-01-19 atsakovas V. U. iÅ¡davė ieÅ¡kovui R. J. vekselį 30 000 EUR, t. y. 103 584 Lt sumai.

Vekselį laidavo atsakovo V. U. žmona atsakovė I. U. (prijungtos civilinės bylos 2-936-889/2013, t. 1, b. l. 9). Å iuo vekseliu atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui, kaip vekselio turėtojui, grÄ Å¾inti 30 000 EUR sumÄ iki 2012-05-01. 2012-05-31 notarė V. M. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 30 000 EUR skolos bei 525 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidarių skolininkų V. U. ir I. U. iÅ¡ieÅ¡kotojo R. J. naudai (b. l. 8). Vykdomasis įraÅ¡as pateiktas vykdyti antstolio A. S. kontorai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/02383, skolos likutis 2013-10-24 yra 104 109 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų (b. l. 9). 2011-07-14 atsakovai V.

U. ir I. U. iÅ¡davė ieÅ¡kovui L. L. vekselį 300 000 Lt sumai (b. l. 10). 2012-11-13 iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatė, kad atsakovai turėjo daug nekilnojamojo turto ir po vekselio iÅ¡davimo sudarė kelis sandorius dėl turto pardavimo (prijungtos civilinės bylos 2-936-889/2013, t. 1, b. l. 12–22, t. 2, b. l. 68–73). 2014-02-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenimis nustatė, kad nuo 2010-01-01 atsakovė I. U. turėjo daug nekilnojamojo turto, kurio santykis pagal pateiktÄ 2009-07-24 vartojimo paskolos už užstatÄ sutartį Nr. 031-47541, su AB bankas „Snoras“ suteikta paskola pagal 3.3 punktÄ nevirÅ¡ijo 45 proc. pagal bankui pateiktÄ turto vertės nustatymo pažymÄ (b. l. 142–170). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme dėl 2011-07-14 atsakovų sudaryto vekselio nuginčijimo gautas 2013-11-05.Motyvuodamas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skirtomis actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygomis, nustatęs, jog nagrinėjamu atveju atsakovų V. ir I.

U. prievolė kreditoriui pagal atsakovo V. U. 2010-01-19 iÅ¡duotÄ vekselį 30 000 Eur (103 584 Lt sumai) ir atsakovės I. U. laidavimÄ dėl sutuoktinio prievolės įvykdymo atsirado nuo Å¡io 2010-01-19 sandorio sudarymo – anksčiau, negu atsakovas L. L. atsakovui V. U. paskolino 150 000 Lt ir Å¡iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas V. U., padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandorio metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ reikalavimo skolininkams V. ir I. U.. Argumentavo, jog ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovai U. dėl ginčijamo sandorio tapo nemokÅ«s, tačiau įrodinėjo, kad Å¡is sandoris sumažino atsakovų mokumÄ ir kitaip pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises.

Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad po ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovai U. tapo nemokūs, sumažėjo ar nebeliko realios galimybės atsakovams U. atsiskaityti su ieškovu ir įvykdyti prievolę ieškovui – atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas L. L. paskolino atsakovams U. 150 000 Lt, iš kurių buvo reali galimybė atsiskaityti su ieškovu kaip kreditoriumi. Priežastis, kodėl skolininkai neatsiskaitė su savo kreditoriumi yra aplinkybės, dėl kurių jie, pasiskolinę iš atsakovo L.

L. pinigų, nutarė Å¡iuos pinigus investuoti į verslÄ , tačiau negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolos, o ne pats ginčo sandorio sudarymas savaime. Atsakovės I. U. pateikti įrodymai apie 2010 m. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir sudarę ginčo sandorį, atsakovai U. turėjo galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad pareigos pasiskolinti iÅ¡ atsakovo L. L. 150 000 Lt, o nesėkmės atveju įsipareigodami vekseliu grÄ Å¾inti 300 000 Lt, atsakovai U. neturėjo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovai yra giminaičiai ar artimai bendravo iki ginčo sandorių sudarymo, nėra duomenų, kad L. L. žinojo apie atsakovų U. iÅ¡duotÄ vekselį ieÅ¡kovui. Å ioje byloje nenustatyta pagrindų taikyti trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijas, numatytas CK 6.67 str. Atsakovai U. iÅ¡ atsakovo L. L. gavo 150 000 Lt ir Å¡ios sumos bÅ«tų pakakę atsakovų U. 30 000 Eur dydžio įsipareigojimams ieÅ¡kovui įvykdyti. Dėl to, kad atsakovai U.

Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių atsakovui L. L.. PrielaidÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir siekį pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesus bÅ«tų galima daryti, jeigu atsakovai U. savo prievolę L. L. pagal vekselį bÅ«tų užtikrinę hipoteka U. priklausiusiam nekilnojamajam turtui.Teismas argumentavo, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui.

IeÅ¡kovas teigdamas, kad 2011-07-14 atsakovų U. atsakovui L. L. iÅ¡duotas 300 000 Lt vekselis pažeidžia kreditoriaus teises ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu to neįrodė (CPK 178 str.). Nesant CK 6.66 str. nustatytų sÄ lygų viseto, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2011-07-14 vekselio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Remdamasis CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 5 d., 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, o CPK 150 str. 2 d. – byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas L. L. turėjo ir perdavė atsakovams 150 000 Lt sumÄ . Atsakovai U. 2011-07-14, t. y. ginčijamo vekselio (300 000 Lt) iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , turėjo įsiskolinimus apeliantui (103 000 Lt pagal 2010-01-19 vekselį) bei kitiems kreditoriams – E. G. (2010-06-29 pasiskolino 70 000 Lt), T. Å . (2011-04-01 pasiskolino 150 000 Lt), A. N. (2011-12-31 pasiskolino 36 000 Lt), bankui „Snoras“ apie 500 000 Lt paskolÄ . Pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ino nei vienam kreditoriui, o tik pardavinėjo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tikslu padengti įsiskolinimus bankui ir mokesčių inspekcijai.

Net jei 150 000 Lt atsakovo L. L. ir buvo paskolinti atsakovams U., tai ne menamam U. verslui vykdyti, o jų skoloms padengti. Duomenų, jog 150 000 Lt buvo panaudoti U. versle, įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ir pan., jog atsakovas L. L. bendrai dalyvavo ar turėjo dalyvauti planuojamame versle, byloje nėra. Teigia, kad 2011-07-14 vekselis iÅ¡raÅ¡ytas siekiant tokiu tariamu sandoriu sumažinti galimybę apeliantui ir kitiems kreditoriams iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ atsakovų U., iÅ¡ kurių, antstolio A. S. 2013-10-24 duomenimis, vykdomas apie 738 000 Lt dydžio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas.

V. U. turtas jau yra parduotas iÅ¡ varžytynių ir vienintelis skolų kreditoriams Å¡altinis yra atsakovės I. U. 800 Lt darbo užmokestis, kuris visas pervedamas V. U. vaikų iÅ¡laikymui. Teismas netyrė atsakovo L. L. nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančių aplinkybių. L. L., kaip U. 2006-2008 m. užsiiminėjo nekilnojamojo turto verslu, buvo ir yra geri pažįstami. Didėlė paskolos suma jau savaime yra didelė rizika paskolos neatgauti. Tačiau L. L. net nepasidomėjo U. kreditoriais, nesiėmė jokių priemonių paskolai laiduoti kitu turtu ar laiduotoju, yra pasyvus iÅ¡ieÅ¡kojimo procese, paskola suteikta grynaisiais pinigais, kas patvirtina ne tik jo L.

L., bet ir U. nesÄ Å¾iningumÄ .Atsakovas L. L. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Pažymi, kad ginčijamas 2011-07-14 vekselis nebuvo nei fiktyvus, nei suklastotas, tai patvirtina ir 2013-11-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 30-1-00213-13. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo L. L. finansinė padėtis buvo gera, taigi jis turėjo ir galėjo skolinti U. pinigus. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nereiÅ¡kė reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nei CK 1.87 str., nei kitais sandorių negaliojimo pagrindais, neįrodinėjo aplinkybių dėl paskolinių teisinių santykių buvimo tarp atsakovų, taigi tai net nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmos instancijos teisme.

IeÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovui buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma apie U. iÅ¡duotÄ vekselį ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui vekselis buvo iÅ¡duotas 2010-01-19, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2012-05-01. Vykdomasis įraÅ¡as ieÅ¡kovui iÅ¡duotas 2012-05-31. Atsakovas U. pinigus paskolino 2010 m., o ginčijamas vekselis iÅ¡duotas 2011-07-14. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pinigus U. paskolino anksčiau nei U. įgijo prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 103 584 Lt skolÄ . Taigi, skolindamas pinigus atsakovas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad U. turi kitÄ kreditorių (ieÅ¡kovÄ ) ir kad praėjus beveik metams, U. bus nemokÅ«s ir negalės grÄ Å¾inti skolų.

Taip pat pažymi, kad byloje ieÅ¡kinys atmestinas ir dėl to, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 6.66 str. 3 d.). Vykdomasis įraÅ¡as pagal 2011-07-14 vekselį iÅ¡duotas 2012-10-10 ir bÅ«tent nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas, kaip advokatas, kuriam keliami griežtesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, galėjo gauti oficialiÄ informacijÄ apie šį vekselį ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jÄ Ä¯raÅ¡Ä . Ä® teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2013-11-05, taigi praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ vekseliui ginčyti (ieÅ¡kinį turėjo paduoti iki 2013-10-10).

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.      Atsakovė I. U. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto argumentus laiko nepagrįstus. Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovai ginčo situacijoje veikė sÄ Å¾iningai, byloje neįrodytos actio Pauliana taikymui numatytos sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinys teismo atmestas pagrįstai ir teisėtai.      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygųLietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ginčijamas sandoris yra fiktyvus, nes faktiÅ¡kai atsakovai U. iÅ¡ atsakovo L. L. 150 000 Lt negavo (pinigai neperduoti, paskolos sutartis nesudaryta, duomenų apie bendrÄ atsakovų verslÄ nėra ir pan.), Å¡ių pinigų atsakovas L. L. neturėjo (neįrodė, jog turėjo; L. L. nedirbo – nebuvo sudaręs nekilnojamojo turto sandorių).

Taip pat apeliantas teigia, kad atsakovai U. neprivalėjo ginčijamo sandorio sudaryti, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis ieÅ¡kovo (kreditoriaus) teises bei jų mokumas sumažės vekselio sumai – 300 000 Lt. U. ir L. L. sudarydami sandorį buvo nesÄ Å¾iningi. L. L., kaip ir U. 2006-2008 metais vertėsi nekilnojamojo turto verslu, buvo ir yra geri pažįstami ir tai patvirtina jų ankstesni sandoriai dėl paskolų suteikimo, tačiau L. L. nesidomėjo U. kreditoriais bei jo U. paskolintos grynais 150 000 Lt sumos nereikalavo užtikrinti turtu ar laidavimu.

Å ios aplinkybės apelianto teigimu, patvirtina visų atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .    Dėl atsakovų (ne) sÄ Å¾iningumo Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-07-14 vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu, atsakovų U. prievolė ieÅ¡kovui pagal 2010-01-19 vekselį 30 000 Eur (103 584 Lt) sumai nebuvo pasibaigusi, nes Å¡iuo vekseliu atsakovas V. U. (laiduotoja I. U.) buvo įsipareigoję ieÅ¡kovui minėtÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2012-05-01 (žr. prijungta civilinė byla Nr. 2-936-889/2013 t. 1, b. l. 9).

Apeliantas neginčija ir byloje nėra duomenų, jog atsakovai yra Å¡eimos nariai ar artimi giminaičiai. Be to, atsakovai neginčija ir apeliantas nurodo, kad atsakovai iÅ¡ esmė gerai vienas kitÄ pažinojo (pažįsta), nes 2006-2008 metais vertėsi tuo pačiu, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo verslu bei skolino vieni kitiems pinigus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u apie atsakovės I. U. nuosavybės teise turimÄ turtÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės nuo 2010-01-01 atsakovė I.

U. turėjo pakankamai daug nekilnojamojo turto, todėl sudarę ginčijamÄ sandorį atsakovai U. turėjo realiÄ galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 142–165). Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visetÄ , darytina iÅ¡vada apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai (ar kuris iÅ¡ jų), kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi neapdairiai ir iki ginčijamo vekselio sudarymo nepasidomėjo kitos sandorio Å¡alies patikimumu, neprašė informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., nesvarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad atsakovai buvo sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alys ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡i, viena iÅ¡ privalomų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymui sÄ lygų, ieÅ¡kovo neįrodyta. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino kaip actio Pauliana sÄ lygosCK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygų – ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokia senaties termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), kasacinio teismo yra konstatuota, jog senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį – laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

CK 1.130 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.Ginčo atveju su ieÅ¡kiniu į pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2013-11-05 (t. 1, b. l. 3–5). IeÅ¡kovas turėjo galimybę žinoti ir (ar) sužinoti apie ginčijamÄ sandorį nuo 2012-10-10, t. y. Klaipėdos miesto notaro 4 notaro biuro vykdomojo įraÅ¡o dėl 300 900 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V.

U. iÅ¡ieÅ¡kotojo L. L. naudai iÅ¡davimo (t. 1, b. l. 11). Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinėje instancijoje nesutiko praleidęs terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti ir atnaujinti Å¡io termino neprašė. Atsakovas L. L. (jo atstovas) pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atsiliepime į skundÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės pakartojo.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinį teismui dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kovas padavė 2013-11-05 (CK 1.130 str. 1 d.), taigi praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (ieÅ¡kinį turėjo pateikti teismui iki 2013-10-10), todėl byloje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinio skundo parengimÄ tuo metu buvo 1 500 Lt (1 000 Lt (1 MMA) x 1,5 (koeficientas), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsakovui L. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apmokant advokato pagalbÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 47, 48, 49) (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo R. J. atsakovui L. L. priteisti 1 500 Lt (434,43 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.             Kolegijos pirmininkė                                                                                    Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                  Jolanta Gailevičienė               Alvydas Žerlauskas