81078d04-e315-4ba6-9dda-29cc96f0dc0e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L.

Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-557/2013

Teisėja L. Venckuvienė                                                Teisminio

proceso Nr. 1-30-2-00152-2010-7

                                                                          Â

         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                   Â

1.2.17.12.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS

TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir

Valentino Janonio,  Â

sekretoriaujant Danutei

Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui

Veitui,

nuteistajam V. J. ir jo gynėjai Liubovei Šiušienei,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. gynėjos apeliacinį skundÄ dėl

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas

pagal BK 208 str. 2 d. 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str.

l d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta 1

metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta

galutinė subendrinta bausmė - laisvės

apribojimas 1 metams bei 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta visiÅ¡kai atlikta pagal Tauragės

rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį 1 metų laisvės apribojimo

bausmė.

Kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

V. J. nuteistas už tai, kad dėl UAB „V.“ nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės

patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino keleto iš jų reikalavimus bei

nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms

padengti ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Jis

laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. kovo 1 d., būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys

neskelbtini), direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 str. 6 d. „Bendrovės santykiuose su kitais

asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir 37 str. 10

d. 1 p. „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos

tikslų įgyvendinimÄ â€œ bÅ«damas atsakingu už UAB „V.“ veiklos organizavimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , žinodamas, kad UAB „V.“ yra nemoki ir akivaizdžiai gresia bankrotas, t.y.

pagal UAB „V.“ 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m.

gruodžio 31 d. balansus bei finansinius rodiklius UAB „V.“ 2009 m. veiklos rezultatas – 596 464,96 Lt nuostolis, iš jų 2009 m. 1

ketvirčio nuostolis – 157 858,94 Lt, 2009 m. 2 ketvirčio nuostolis – 291 259,30

Lt, 2009 m. 3 ketvirčio nuostolis – 76 592,49 Lt, 2009 m. 4 ketvirčio nuostolis

– 70 754,23 Lt, bei pradelsti įsipareigojimai 2009 m. gruodžio 31 dienai sudarė

290 565,10 Lt (iš visų 336 361 Lt įsipareigojimų sumos) ir 223 798,60 Lt

(133533/2-290565,10) viršijo pusę (66 766,50 Lt) į 2009 m. gruodžio 31 dienos

balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių

reikalavimus, mokėjimo pavedimais ir kasos išlaidų orderiais pagrindė paskolų

grÄ Å¾inimÄ sau (V. J.), iÅ¡ viso 255

000 Lt (13 398 Lt iÅ¡ AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 241 602 Lt iÅ¡ UAB „V.“ kasos), o bÅ«tent:

- 2009-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852937 į V. J. priklausančiÄ Â banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) pervedė 400 Lt;

- 2009-09-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852888 į V. J. priklausančiÄ Â banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) pervedė 1000 Lt;

- 2009-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. 104852884 į V. J. priklausančiÄ Â banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) pervedė 8000 Lt;

- 2009-09-24 mokėjimo pavedimu Nr. 104852872 į V. J. priklausančiÄ Â banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) pervedė 3998 Lt;

- pagal 2009-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 104 išsimokėjo 85 000 Lt.

- pagal 2009-10-28 kasos išlaidų orderį Nr. 110 išsimokėjo 14 000 Lt;

- pagal 2009-11-03 kasos išlaidų orderį Nr. 113 išsimokėjo 10 000 Lt;

- pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116 išsimokėjo 15 000 Lt;

- pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116a išsimokėjo 5200 Lt;

- pagal 2009-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 117a išsimokėjo 10 602 Lt;

- pagal 2009-11-25 kasos išlaidų orderį Nr. 117 išsimokėjo 9180 Lt;

- pagal 2009-11-27 kasos išlaidų orderį Nr. 118a išsimokėjo 3300 Lt;

- pagal 2009-12-17 kasos išlaidų orderį Nr. 123 išsimokėjo 17 800 Lt;

- pagal 2009-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 125 išsimokėjo 3120 Lt;

- pagal 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 1 išsimokėjo 12 900 Lt;

- pagal 2010-01-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2 išsimokėjo 42 900 Lt;

- pagal 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 03 išsimokėjo 12 600 Lt.

Be to, sÄ skaitomis faktÅ«romis užskaitė UAB „R“ įsiskolinimÄ Ä¯monei UAB „V.“ 22 000 Lt sumai, t.y. pagal 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagrindė

transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ UAB „R“ iÅ¡ viso už 22 000 Lt, o bÅ«tent:

- 2010-02-08 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AA Nr. 0280872 už 10 164 Lt;

- 2010-02-18 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AA Nr. 0280873 už 11 836 Lt.

Tokiu būdu V. J., neturėdamas

galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino kelių iš jų

reikalavimus ir dėl to padarė 277 000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. J. nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti

pateiktas skoloms padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimÄ UAB „R“ iÅ¡ viso už 191 000 Lt (166 162,97 Lt be PVM) pagal

5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, viso 246 975,45 Lt mažesne verte nei likutinė, o

būtent:

-     2009-04-17 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280789

pardavė miškovežį „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (likutinė vertė 118 058,70 Lt) bei

priekabÄ â€žJYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (likutinė

vertė 8310,15 Lt);

-     2009-06-25 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280817

pardavė betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) už 41 700 Lt (likutinė

vertė 86 853,40 Lt);

-     2009-06-25 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280818

pardavė betono maišyklę „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 33 000 Lt (likutinė vertė 68 989,48 Lt);

-     2009-07-11 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280823

pardavė priekabÄ â€žSchmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už

14 000 Lt (likutinė vertė 44 807,05);

-     2009-12-14 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280863

pardavė vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) už 80 000 Lt (likutinė

vertė 200 557,33 Lt).

Tokiu būdu V. J. nepateisinamai

pigiai pardavė bendrovės turtÄ už 191 000 Lt (166 162,97 Lt be PVM), nors

turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, likutinė vertė 527 576,11

Lt. Dėl V.

J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta

523 975,45 Lt turtinė žala UAB „V.“ kreditoriams.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėja prašo nuosprendį panaikinti ir V. J. išteisinti. Nurodo, jog V. J. su nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis yra

nepagrįstas bei naikintinas.

Pagal BK 208 str. 2 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės

padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė,

perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris

galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos

kreditoriams. Pažymi, kad pagal BK 2 str. 4 d. pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ

atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo

numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Dėl Å¡ios nuostatos

pasisakydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad nusikalstamos veikos

sudėtis yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų

požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar

baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

2K-l0/2010). Vadinasi, baudžiamojon atsakomybėn pagal vienÄ ar kitÄ BK

straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik nustačius visumÄ objektyviųjų ir

subjektyviųjų požymių atsakomybėn traukiamo asmens veikoje.

Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltintas ir dėl kurios nuteistas

V. J., objektyviuosius požymius sudaro: objektas

(kreditorių interesai), veika (turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms

padengti, nuslėpimas nuo kreditorių: paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas,

pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai), aplinkybės (sunki

įmonės ekonominė padėtis, nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas),

pasekmės (padaryta turtinė žala kreditoriams), priežastinis ryšys (tarp turto

nuslėpimo ir žalos kreditoriams), subjektas (įmonės vadovai ir įgalioti

atstovai), baigtumas (veika laikoma baigta nuo turtinės žalos kreditoriams

padarymo - materialioji sudėtis). Subjektyviuosius šios veikos požymius sudaro:

asmens pakaltinamumas ir tyčia (veika atliekama tik tyčia). Mano, kad visi

nusikalstamos veikos požymiai, būtini V. J. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str.

2 d. nebuvo nustatyti, todėl V. J. baudžiamojon

atsakomybėn patrauktas bei nuteistas nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad norint pripažinti asmenį

kaltu pagal BK 208 str. 1 d. būtina nustatyti kaip pavojingos veikos, numatytos

BK 208 str. padarymÄ , taip ir tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ asmens veikoje

<...>. BK 208 str. reikalauja tyčinės kaltės nustatymo, t.y. suvokimo,

kad jo įmonei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ar nemokiai, kai akivaizdžiai

gresia bankrotas, jis neturi galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų,

sÄ moningai patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, nors numato,

kad dėl to likusieji kreditoriai patirs turtinę žalÄ , tačiau tokių padarinių

nori arba nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti (LAT nutartis baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-259/2010). BK 14 str. numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu

padaręs nusikaltimÄ , jeigu jis veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. BK 15

str. tyčinius nusikaltimus skirsto į atliktus tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo

taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos

pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti

padariniai ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis

nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė

pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo

gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet

sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Taigi, asmens kaltė (Å¡iuo

atveju tyčia) atspindi baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens psichologinį

ryšį su BK numatytomis pavojingomis pasekmėmis bei asmens suvokimÄ , kad jo

veika yra pavojinga. Mano, kad V. J. kaltė

nebuvo nustatyta.

Kaip nurodė V. J., jis dirbo

UAB „V.“ ir buvo vienintelis šios įmonės akcininkas. Nors

nuteistasis nurodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau taip pat

nurodė, kad įmonė nebuvo nemoki, pradžioje bankroto grėsmės nebuvo, o įmonės

prastÄ finansinę padėtį nulėmė užsitęsusi visos Å¡alies ekonomikos krizė. V. J. taipogi nurodė, kad įmonė galėjo atsiskaityti su

kreditoriais, tačiau ne su visais iš karto, o bankroto byla nebuvo keliama

tikintis, kad pasibaigus ekonomikos recesijai įmonės padėtis pagerės. Iš

nurodyto akivaizdu, kad V. J. veiksmuose

nebuvo tyčios, nors tai yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties

subjektyviosios pusės elementas, nenustatyta, kad V. J. suvokė ar turėjo suvokti savo veiksmų pavojingÄ

pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti

padariniai, ir jų norėjo ar, nors jų ir nenorėdamas, sÄ moningai leido

padariniams kilti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje

išsamiau neanalizuojama nuteistojo V. J. kaltė, o teismo pateikiami motyvai yra deklaratyvūs, teismas

tiesiog nurodė, kad V. J. suprato

veikiÄ s nusikalstamai ir darÄ s žalÄ kreditoriams. Neginčijamai nenustačius

vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties elementų V. J. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal

BK 208 str. 2 d.

Veika, kuria apkaltintas ir dėl kurios nuteistas V. J., atliekama paslepiant, iššvaistant, perleidžiant, pervedant

į užsienį arba parduodant nepateisinamai pigiai turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas

skoloms padengti. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos

principas nulemia tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo daromos iÅ¡vados

negali būti pagrįstos spėlionėmis ar tinkamai nepatikrinta informacija. Asmens

kaltė ir kitos aplinkybės turi būti įrodomos neabejotinai, o tuo atveju, kai

kyla abejonių dėl kaltės ar kitokių aplinkybių, susidarę neaiškumai vertinami

kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003-06-20 nutarime

Nr. 40 (3.1.8 punkte) pasisako, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti

grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais,

neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir

kitas svarbias bylos aplinkybes. Å i nuostata taikytina visos nusikalstamos

veikos sudėčiai įvertinti ir nustatyti. IÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ liko

pagrįstų abejonių ir neaiškumų, neišsiaiškintų aplinkybių, pagal kurias galima

vertinti, ar V.

J. veika gali būti laikoma pavojinga

ir įstatymo uždrausta veika.

Pirmiausia, vertindamas kaltinimo dalį dėl nepateisinamai pigaus

transporto priemonių pardavimo, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad

nesiremia transporto priemonių įvertinimo ataskaitomis, patvirtintomis įmonės

UAB „K.“, kuriais rėmėsi V. J. sudarant transporto priemonių pirkimo-pardavimo

sutartis. Mano, kad tai akivaizdžiai nepagrįstas teismo vertinimas. Ši

kaltinimo dalis grindžiama tuo, kad nepateisinamai pigiai parduotas UAB „V.“ turtas, todėl turėjo būti nustatyta, ar iš tiesų

turtÄ buvo galima parduoti už didesnę kainÄ . Pažymi, kad pagal Lietuvos

Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas rinkos vertė

yra pinigų suma, kuri normaliomis sÄ lygomis mokama už daiktÄ . Nuteisdamas V. J. pagal visus pareikÅ¡tus kaltinimus, taigi, ir pagal

kalinimÄ dėl nepateisinamomis kainomis parduoto įmonės turto, teismas remiasi

tik tuo, kad turto nusidėvėjimas neužfiksuotas įmonės buhalteriniuose

dokumentuose (nors pozicijÄ , kad turtas atitinkamu lygiu nusidėvi, patvirtino

net byloje apklausta specialistė). Tokiu būdu apylinkės teismas įvertino

buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes, tačiau šios aplinkybės neturi

jokios reikÅ¡mės patvirtinant kaltinimÄ dėl turto pardavimo nepateisinamai maža

kaina. Visiškai akivaizdu, kad būtent atliktas turto vertinimas geriausiai ir

objektyviausiai atspindi turto vertę ir leidžia įsitikinti, ar kaina, kuri

gauta už turtÄ , yra ne per maža. Esant Å¡iai situacijai visiÅ¡kai akivaizdu, kad

kaltinimo dalis dėl turto pardavimo nepateisinamai mažomis kainomis yra

nepagrįsta. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parduotas vilkikas „Renault

Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė pagal apskaitos dokumentus yra

200 557,33 Lt, priklausė lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“ ir pagal

2009-09-29 sutartį Nr. LT057255 lizingo bendrovė sudarė sutartį su naujuoju

klientu UAB „R“, o ne V. J. pardavė Å¡i turtÄ UAB „R“ (4 t., b.l. 503-506).

Pavojingos veikos buvimo klausimu taip pat būtina pažymėti, jog nebuvo

įvertintos nuteistojo V. J. nurodytos

aplinkybės, kurias patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. V. J. nurodė, kad buvo mokama skola kreditoriui UAB „B. M.“ pagal sudarytÄ taikos sutartį, taikos sutartis buvo

patvirtinta teisme dėl 70 000 Lt skolos, o kitos skolos dalies ieškovas UAB „B. M.“ atsisakė. V. J. nurodė ir tai, kad pinigai, kurie kaltinime nurodomi

kaip išsimokėti jam pačiam, panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais

interesais. Apklaustas liudytoju bankroto administratorius D. T. patvirtino tÄ aplinkybę, kad UAB „B. M.“ kreditorinis reikalavimas sumažintas 27 000 Lt suma,

o taipogi patvirtino ir tai, kad V. J. dalį skolos padengė asmeniÅ¡kai. Taigi, nuteistojo V. J. teiginys apie pinigų panaudojimÄ ne savo, o įmonės

interesais pasitvirtino, tačiau į šias reikšmingas aplinkybes pirmosios

instancijos teismas neatkreipė deramo dėmesio, jos nebuvo analizuojamos ir

tiriamos nagrinėjant bylÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bent jau dalis

kaltinimo, jog V. J., nesant

galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kasos išlaidų orderiais ir

pavedimais pagrindė paskolos grÄ Å¾inimÄ sau pačiam. Be to, nurodytos aplinkybės

taip pat patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai

iÅ¡samiai ir kruopščiai nagrinėjama, ir tai dar kartÄ patvirtina nuosprendžio

nepagrįstumÄ .

Taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios teisės teorijoje yra

suformuluotas ultima ratio principas, kuris paprastai taikomas įstatymų

leidyboje, pagrindžiant tam tikrų teisės pažeidimų kriminalizavimÄ ar

dekriminalizavimÄ apibrėžiant baudžiamosios atsakomybės ribas. Ä®statymo

leidėjas privalo tikrinti, ar konkrečiam socialiai žalingam elgesiui būtina

taikyti baudžiamosios teisės normas. Atsakingos ir gerai apgalvotos

baudžiamosios politikos uždavinys - protingai naudoti baudžiamosios teisės

prievartÄ . Tačiau ultima ratio gali bÅ«ti taikomas ne tik priimant, bet

ir taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio

pateisinama tik tada, kai švelnesnėmis prie­monėmis (civilinėmis ar viešosios

teisės) neįmanoma efektyviai apsaugoti teisinio gėrio. Visi baudžiamosios

veikos teisiniai padariniai privalo atitikti teisinės valstybės ir

proporcingumo principus.

Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje reikšminga įvertinti tai, kad V. J. nurodytu laiku tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio

ekonomikÄ buvo iÅ¡tikusi recesija, dėl kurios dauguma įmonių turėjo didelių

finansinių sunkumų. Neabejotina, kad V. J. vadovaujamos įmonės finansinius sunkumus taipogi

sÄ lygojo Å¡ios objektyvios ir nuo V. J. nepriklausančios aplinkybės. Tai dar kartÄ patvirtina

prieÅ¡ tai minėtÄ aplinkybę, jog nebuvo nustatyta V. J. kaltė, be to, kyla klausimas, ar Å¡iuo atveju V. J. iÅ¡ tiesų turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn

- nebuvo nustatyta, kad visuomenei reikšmingų gėrių negalima apsaugoti kitais

būdais, netaikant V. J. pačios

griežčiausios ir itin neigiamas pasekmes sukeliančios teisinės atsakomybės

formos. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina skundžiamo nuosprendžio

nepagrįstumÄ , todėl nuosprendis naikintinas, o V. J. - iÅ¡teisintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ

tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis V. J. bei jo gynėja nesutinka su V. J. nuteisimu pagal BK 208 str. 2 d., anot apeliantės,

nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti visi BK 208 str. 2 d. numatytos

nusikalstamos veikos požymiai, t.y. nebuvo nustatyta V. J. kaltė (jo veiksmuose nebuvo tyčios), o nenustačius

vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties elementų, V. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str. 2 d.

patrauktas ir nuteistas nepagrįstai. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai

nesirėmė transporto priemonių įvertinimo ataskaitomis, patvirtintomis įmonės

UAB „K.“, kuriais rėmėsi V. J. sudarydamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo

sutartis, turėjo bÅ«ti nustatyta, ar iÅ¡ tiesų turtÄ buvo galima parduoti už

didesnę kainÄ , teismas remiasi tik tuo, kad turto nusidėvėjimas neužfiksuotas

įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tokiu būdu apylinkės teismas įvertino

buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas

neįvertino tos aplinkybės, kad parduotas vilkikas „Renault Magnum 460.19T“ priklausė

lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“ ir pagal 2009-09-29 sutartį Nr. LT057255

lizingo bendrovė sudarė sutartį su naujuoju klientu UAB „R“, o ne V. J. pardavė Å¡i turtÄ UAB „R“. Pinigai, kurie kaltinime nurodomi kaip iÅ¡simokėti jam pačiam,

panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais interesais, nuteistojo V. J. teiginys apie pinigų panaudojimÄ ne savo, o įmonės interesais,

pasitvirtino, tačiau į šias reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas

neatkreipė deramo dėmesio.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir

motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimÄ , tuo

tikslu buvo kreiptasi į UAB „K.“ dėl UAB

„V.“ priklausančio turto vertinimo, UAB „K.“ kvalifikacijos atestato bei turto vertintojo

kvalifikacijos pažymėjimo kopijų pateikimo, taip pat buvo perskaityti dokumentai,

kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tačiau

kurie nustatyta tvarka nebuvo ištirti teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės

instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo

nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei

įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistojo V. J. veiksmai – patenkino tik keleto UAB „V.“ kreditorių reikalavimus ir nepateisinamai pigiai

pardavė UAB „V.“ turtÄ , kai įmonei dėl nemokumo akivaizdžiai grėsė

bankrotas, - teisingai kvalifikuoti pagal BK 208 str. 2 d., tačiau nepagrįstai

jis buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai pardavė kai

kurias UAB „V.“ priklausančias transporto priemones, t.y. miškovežį

„Volvo FH16“, betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklę „Scania P

94C“. Â

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nuteistasis

V. J. parodė, kad dirbo UAB ,,V.“ direktoriumi, taip pat buvo jos akcininkas. Bendrovė užsiiminėjo

transporto priemonių pervežimu, nuoma. Bankroto grėsmės pradžioje nebuvo. Jo

vadovavimo laikotarpiu bendrovė buvo moki. Nuo 2009 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, bet jie buvo nedideli. Jam atrodo, kad UAB ,,V.“ turėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais,

nors iš karto gal tokios galimybės ir neturėjo. Bendrovė turėjo galimybę

atsikaityti su įmone ,,A.“, tačiau su „A.“ neatsiskaitė, nes buvo sunku, prašė,

kad palauktų. Tai buvo diždiausias bendrovės kreditorius. Turėjo įsipareigojimų

ir UAB ,,S.“. Su jais neatsiskaitė. Tikėjosi, kad pagerės ekonominė padėtis,

todėl nesikreipė dėl bankroto. Nebuvo darbo, nebuvo galima uždirbti, atleido

darbuotojus, sunkiai sekėsi mokėti lizingÄ . IÅ¡ viso per mėnesį bankams turėjo

mokėti 11 000-12 000 Lt. Buvo ir ,,Kasko“ draudimai, paskolų draudimai, kiti

draudimai, kuriuos reikėjo mokėti, nepriklausomai nuo to, ar naudojama

transporto priemonė. Įmonę pardavė 2010-03-03 A. Č., kadangi pastarajam reikėjo transporto licencijos, o

jis dėl sveikatos problemų buvo nusprendęs nebetęsti įmonės veiklos. Kadangi įmonė

buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, jis kreipėsi į UAB ,,K.“, kad nustatytų transporto priemonių rinkos kainÄ , ir

jis pagal nustatytas kainas pardavė transporto priemones. Turto pervertinimas

nebuvo padarytas. Buhalterinius dalykus tvarkė buhalterė, tačiau jis nenurodė

jai pervertinti turtÄ . Jis pasidarė vertinimus ir galvojo, kad galima parduoti

turtÄ . Davė skelbimus, paskui atsirado žmogus ir jis 9 transporto priemones

pardavė UAB ,,R“ direktoriui R. B.. Niekas kitas jų nepirko. VilkikÄ ,,Renault Magnum“

pardavė UAB ,,R“ per lizingÄ .

Vilkikas ,,Renault Magnum“ buvo neišmokėtas, atidavė su lizingu. Bankas sutiko,

kad perduotų įsipareigojimus kitai bendrovei. Kiek buvo neišmokėta, UAB ,,R“ sumokėjo ,,Swedbankui“. Jis gautus pinigus panaudojo

įmonės reikmėms, betono pirkimui, kuro pirkimui, remontui. KÄ gavo, tÄ

investavo į įmonę. Pardavęs transporto priemones, atsiskaitė su UAB ,,B.“,

turėjo Å¡iai bendrovei didelę skolÄ . Po pardavimo nuomojosi transporto priemones

iš UAB „R“. Neatsimena, tačiau galimai pervedė visas tas kaltinime

nurodytas sumas į savo sÄ skaitÄ . Bet jis tų pinigų nepasiėmė, įdėjo atgal į

įmonę. Pirko kurÄ iÅ¡ tų pinigų, UAB ,,B“ grÄ Å¾ino kažkokiÄ tai sumÄ . Transporto

priemones pardavinėjo, kad sumažintų mokėjimo naÅ¡tÄ . Å iais pinigais galvojo

pakelti įmonės ekonominę būklę, galvojo, kad įmonė atsikels. Rizikavo. Jei būtų

įmonė atsigavusi, galėjo ir toliau nuomoti mašinas, bet jis buvo nusprendęs

nebedirbti šioje srityje. Kai pardavinėjo transporto priemones, jos buvo tokios

bÅ«klės, už kokiÄ Ä¯vertino vertintojai. Transporto priemones UAB ,,R“ pardavė ne skubos tvarka. SiÅ«lė daug kam, bet niekas

nepirko.

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 77-78) liudytojas

R. B. patvirtino, kad iš UAB „V.“ pirko transporto priemones, nurodė, kad transporto priemones įvertino

nepriklausomi ekspertai iš UAB ,,K.“.

Iš baudžiamojoje byloje esančių UAB „K.“ atliktų transporto priemonių vertinimo ataskaitų (7

t., b.l. 84-96, 97-112, 151-162, 163-175, 176-188) matyti, kad 2009-04-14 atlikus

turto vertinimÄ , miÅ¡kovežio „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo nustatyta 19 600 Lt (7 t., b.l.

151-162), 2008-11-21 atlikus turto vertinimÄ , betono maiÅ¡yklės „Mercedes Benz

2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta 41 700 Lt (7 t., b.l. 97-112, 176-188), o betono

maišyklės „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2008-11-21 nustatyta 33 000 Lt (7 t.,

b.l. 84-96, 163-175). Iš baudžiamojoje byloje esančių transporto priemonės

pirkimo – pardavimo sutarčių bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (4 t., b.l. 48, 49, 55,

56, 58, 59) matyti, kad 2009-04-17 miškovežis „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) buvo parduotas už 19 600

Lt, 2009-06-25 betono maišyklė „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) buvo parduota už 41 700

Lt, 2009-06-25 betono maišyklė „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) buvo parduota už 33 000

Lt. Kaip matyti, transporto priemonės – miškovežis „Volvo FH16“, betono

maišyklė „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklė „Scania P 94C“ UAB „R“ buvo parduotos turto vertintojo nustatytomis šių

transporto priemonių rinkos kainomis. Iš byloje esančios UAB „K.“ kvalifikacijos atestato kopijos (9 t., b.l. 36)

matyti, kad UAB „K.“ turi teisę

verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Nustatyta, jog transporto priemonių –

miškovežio „Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono

maiÅ¡yklės „Scania P 94C“ vertinimÄ atliko vertintojas E. S.. IÅ¡ apeliaciniam teismui pateiktos turto vertintojo

kvalifikacijos pažymėjimo kopijos (9 t., b.l. 37) taip pat matyti, kad E. S. yra iÅ¡laikęs kilnojamojo turto vertintojo egzaminÄ ,

kvalifikacijos pažymėjimas jam išduotas 2003-02-19. Byloje nėra duomenų, kas duotų

pagrindÄ abejoti UAB „K.“ pateiktomis

turto vertinimo ataskaitomis ir nustatytomis transporto priemonių - miškovežio

„Volvo FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės

„Scania P 94C“ rinkos vertėmis. Kadangi nuteistasis V. J. minėtas transporto priemones UAB „R“ pardavė remdamasis turto vertintojo ataskaitomis,

laikyti, kad jis įmonės turtÄ pardavė nepateisinamai pigiai, nėra pagrindo. Kartu

pažymėtina, jog nors šios UAB „K.“ kelių

transporto priemonių vertinimo ataskaitos, specialistės teigimu (7 t., b.l. 118-122),

nėra apskaitos dokumentai, pagal kuriuos matytųsi turto vertės sumažėjimas, ir

UAB „V.“ turto nuvertėjimas buhalterinėje apskaitoje nebuvo

užfiksuotas (pagal Ilgalaikio turto apskaitos korteles, 4 t., b.l. 63, 67, 69,

miškovežio „Volvo FH16“ likutinė vertė – 118 058,7 Lt, betono maišyklės

„Mercedes Benz 2534“ likutinė vertė – 86 853,4 Lt, betono maišyklės „Scania P

94C“ likutinė vertė – 68 989,48 Lt), pažymėtina, jog V. J. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne už apgaulingÄ

ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o už įmonei priklausančio turto

pardavimÄ nepateisinamai pigiai. Turto pardavimas nepateisinamai pigiai – tai

veiksmai, kai kaltininkas sÄ moningai ir laisva valia savo įmonės turtÄ parduoda

kitam asmeniui už daug mažesnę kainÄ , nei iÅ¡ tikrųjų rinkoje vertas Å¡is turtas,

tuo aiškiai mažindamas savo įmonės turto piniginę vertę. Visuotinai žinoma, kad

Lietuvoje 2008 m. pabaigoje - 2009 m., kuomet buvo atliekamas miškovežio „Volvo

FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P

94C“ vertinimas ir nustatoma šių transporto priemonių rinkos vertė, buvo prasidėjusi

ekonominė krizė, todėl laikyti, kad UAB „K.“ nustatyta minėtų transporto priemonių rinkos vertė yra aiškiai per

maža, nėra pamatuoto pagrindo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesiremti

šios įmonės atliktais turto vertinimais ir nustatyta transporto priemonių

rinkos verte. Todėl laikytina, kad nuteistasis V. J., sudarydamas transporto priemonių - miškovežio „Volvo

FH16“, betono maišyklės „Mercedes Benz 2534“ bei betono maišyklės „Scania P

94C“ pirkimo-pardavimo sutartis, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi UAB „K.“ pateiktomis transporto priemonių vertinimo

ataskaitomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojas bankroto

administratorius D. T. teisiamojo

posėdžio metu (7 t., b.l. 116-118) nurodė, jog teikdami pareiÅ¡kimÄ (FNTT) manė,

kad tos transporto priemonės buvo įvertintos daugiau. Tačiau duomenų, kad

transporto priemonių rinkos vertė tuo metu buvo ženkliai didesnė ir turtÄ tuo

metu buvo galima parduoti už didesnę kainÄ , nepateikta. Todėl apeliacinis

teismas laiko, kad nuteistasis V. J. nepagrįstai

buvo nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai pardavė miškovežį „Volvo

FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) bei betono maišyklę

„Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas,

Å¡alinant iÅ¡ kaltinimo nuorodÄ dėl neteisėto minėtų transporto priemonių

pardavimo.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad nepateisinamai pigiai

2009-04-17 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280789 pardavė priekabÄ

„JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (1680,68 Lt be PVM),

kai likutinė jos vertė 8310,15 Lt; 2009-07-11 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija

AA Nr. 280823 pardavė priekabÄ â€žSchmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini), už 14 000 Lt (11 764,71 Lt be PVM), kai likutinė jos vertė 44

807,05; 2009-12-14 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280863 pardavė

vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt (66 115,70 Lt be PVM), kai likutinė jo

vertė 200 557,33 Lt.

Šių aukščiau paminėtų transporto priemonių vertinimas

atliktas nebuvo, UAB „K.“ apygardos

teismui 2013-03-13 pateikė tai patvirtinantį raÅ¡tÄ (9 t., b.l. 35). Kad

vertinimas būtų buvęs atliktas kitos įmonės vertintojų, tokių duomenų byloje nepateikta,

to nenurodė ir nuteistasis. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122)

specialistė D.

S. taip pat paaiškinimo, kad UAB „V.“ turto nuvertėjimo įvertinimo dokumentai jai nebuvo

pateikti, apskaitoje turto nuvertėjimas nebuvo registruotas.

2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l.

140-172) tiriamojoje dalyje nurodyta bei išvadose konstatuota, jog UAB „V.“ vyr.buhalterė I. J. ilgalaikio turto apskaitos kortelėse užregistravo

duomenis apie transporto priemonių (kurių pardavimÄ UAB „R“ pagrindė laikotarpio nuo 2009-04-17 iki 2009-12-14

PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo

sutartimis) pradinę (įsigijimo) vertę, priskaitytÄ nusidėvėjimÄ (iki

pardavimo), iš jų: 1) priekaba „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

įsigijimo 2007-12-20 vertė 10 000 Lt, nusidėvėjimas laikotarpiu 2008-01-20 -

2009-04-17 1689,85 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė vertė pagal kortelę

8310,15 Lt; 2) priekaba „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini), įsigijimo 2007-09-26 vertė 53 840,27 Lt, nusidėvėjimas

laikotarpiu 2007-10-26 - 2009-06-30 9033,22 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė

vertė pagal kortelę 44 807,05 Lt; 3) vilkikas „Renault Magnum 460.19T“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo 2007-07-26 vertė 25 3780,80 Lt, nusidėvėjimas laikotarpiu

2007-08-26 - 2009-09-30 53 223,47 Lt, tyrimo metu nustatyta likutinė vertė

pagal kortelę 200 557,33 Lt. Kartu specialistė atkreipė dėmesį į tai, jog pagal

2009-09-29 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr.

LT057255, sudarytÄ tarp UAB „V.“

direktoriaus V.

J., UAB „Swedbank lizingas“ atstovo E. D. ir UAB „R“ direktoriaus R. B., UAB „V.“ perdavė UAB „R“ visas iš 2007-07-26 lizingo sutarties Nr. LT057255 atsiradusias

teises ir pareigas, įsipareigojo iki 2009-09-30 perduoti natūra pagal

priėmimo-perdavimo aktus turtÄ â€“ vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“, valstybinis

Nr. (duomenys

neskelbtini) nurodė, kad neišpirkta

turto (vilkiko) vertė 2009-09-29 dienai sudaro 135 862,47 Lt (vertė be PVM 115

137,69 Lt). 2009-09-29 turto priėmimo-perdavimo aktu UAB „V.“ perdavė, o UAB „R“ perėmė turtÄ â€“ vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“. Tokiu bÅ«du, UAB „V.“ ilgalaikio turto – vilkiko „Renault Magnum 460.19T“

likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimÄ (53 223,47 Lt) ir perleidus teises ir

pareigas UAB „R“ pagal

2009-09-29 sutartį Nr. LT057255 dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį

perleidimo neišpirktai turto vertei 115 137,69 Lt (be PVM), 2009-09-29 dienai

sudarė 85 419,64 Lt (253 780,80 – 53

223,47 – 115 137,69). Kaip matyti, likutinė „Renault Magnum 460.19T“ vertė

2009-09-30, 2009-09-29 pagal sutartį perleidus teises ir pareigas UAB „R“, buvo ne 200 557,33 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o

85 419,64 Lt (4 t., b.l. 71, 72-82).

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122)

specialistė D.

S. paaiškino, kad specialisto išvados

12 lape yra išdėstytas visas tirties nustatymas, UAB „V.“ perdavė UAB „R“ visas iš

2007-07-26 lizingo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, įsipareigojojo

iki 2009-09-30 perduoti vilkikÄ â€žRenault Magnum”, nurodė, kad neiÅ¡pirkta turto

vertė pagal sutartį 2009-09-30 dienai sudarė 135 000 Lt (suma su PVM).

2009-09-29 turto vertė sudarė 85 419 Lt, o pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta

suma 66 115 Lt.

Iš aukščiau aptarto matyti, kad mažesnė, nei įmonės ilgalaikio

turto apskaitos kortelėse nurodyta, likutinė transporto priemonių - priekabos

„JYKI“, priekabos „Schmitz SCS 24“ bei vilkiko „Renault Magnum 460.19T“ vertė nustatyta

nebuvo, todėl nuteistasis V. J., kaip UAB „V.“ direktorius, aptariamoje situacijoje parduoti šias

transporto priemones galėjo ne mažesne kaip įmonės balanse nustatyta šių

transporto priemonių likutine verte. Tačiau 2011-06-30 specialisto išvados Nr.

5-3/63 (1 t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje bei iÅ¡vadose pažymėta, kad UAB „V.“ (direktorius V. J.) PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis pagrindė transporto

priemonių pardavimÄ UAB „R“ sumažinta verte:

1) priekabos „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutinė

vertė 8310,15 Lt, pardavimÄ pagrindė 2009-04-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AA

Nr. 280789 už 1680,68 Lt, t.y. 6629,47 Lt (8310,15 – 1680,68) mažiau nei

likutinė vertė; 2) priekabos „Schmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini), kurios likutinė vertė 44 807,05 Lt, pardavimÄ pagrindė 2009-07-11

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AA Nr. 280823 už 11 764,71 Lt, t.y. 33 042,34 Lt

(44 807,05 - 11 764,71) mažiau, nei likutinė vertė; 3) vilkiko „Renault Magnum

460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 85 419,64 Lt, pardavimÄ pagrindė 2009-12-14 PVM

sÄ skaita faktÅ«ra serija AA Nr. 280863 už 66 115,70 Lt, t.y. 19 303,94 Lt (85

419,64 - 66 115,70) mažiau, nei likutinė vertė. Kaip matyti, minėtų transporto

priemonių likutinė vertė pagal įmonės buhalterinius dokumentus buvo 138 536,84

Lt (be PVM), tačiau jos UAB „R“ buvo

parduotos už 79 561,09 Lt (be PVM), taigi, 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne verte

nei likutinė jų vertė. Tokiu būdu nepateisinamai pigiai pardavus bendrovės

turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti panaudotas įmonės skoloms padengti, buvo padaryta žala

UAB „V.“ kreditoriams.

Taip pat 2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1

t., b.l. 140-172) tiriamojoje dalyje pažymėta bei išvadose konstatuota, kad UAB

„V.“ (direktorius V. J., vyr. buhalterė I. J.) dviejų UAB „R“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (patvirtintų UAB „V.“ direktoriaus V. J. ir UAB „R“ direktoriaus R. B. paraÅ¡ais)

duomenimis pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ UAB „R“ iÅ¡ viso už 22 000 Lt, iÅ¡ jų: 2010-02-08 PVM sÄ skaita

faktÅ«ra serija AA Nr. 0280872 pagrindė transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ viso už

10 164 Lt; 2010-02-18 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija AA Nr. 0280873 pagrindė

transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ viso už 11 836 Lt. UAB „V.“ vyr. bufalterė I. J. apskaitos registre „Skolos tiekėjams“ užregistravo PVM

sÄ skaitų faktÅ«rų 2010-02-08 serija AA Nr. 0280872 ir 2010-02-18 serija AA Nr.

0280873 duomenis: <...> „Skolos tiekėjams“ kredite 22 000 Lt. UAB „V.“ apskaitos registre „Pirkėjų skolos“ vyr. bufalterė I. J. 2010-02-01 užregistravo 22 000 Lt UAB „R“ įsiskolinimÄ UAB „V.“, kuris susidarė (80 000 – 15 000 – 43 000): UAB „V.“ 2009-12-14 PVM sÄ kskaita faktÅ«ra serija AA Nr.

0280863 pagrindė transporto priemonės „Renault Magnum“ pardavimÄ UAB „R“ už 80 000 Lt, UAB „R“ apmokėjimÄ pagrindė kasos pajamų orderiais 2009-11-03 serija VD Nr.

116 – 15 000 Lt, 2010-01-23 serija VD Nr. 118 – 43 000 Lt. UAB „V.“ vyr. bufalterė I. J. apskaitos registre „Pirkėjų skolos“ užregistravo iš

viso 22 000 Lt atsiskaitymÄ su UAB „R“ pagal 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už transporto paslaugas, atlikdama UAB

„R“ 2010-02-01 22 000 Lt įsiskolinimo UAB „V.“ užskaitÄ .

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 77-78) parodė,

kad UAB ,,V.“ buvo suteiktos transporto paslaugos, po to už tÄ

sumÄ padarė užskaitÄ . Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nuteistasis V. J. patvirtino, kad sÄ skaitomis - faktÅ«romis užskaitė UAB

„R“ įsiskolinimÄ 22 000 Lt.

Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad UAB „R“ už transporto priemones, pirktas iÅ¡ UAB „V.“, pastarajai įmonei liko skolinga 22 000 Lt, o UAB „V.“ už pagal 2010-02-08 bei 2010-02-18 PVM sÄ skaitas

faktÅ«ras suteiktas transporto paslaugas UAB „R“ turėjo sumokėti tokiÄ pat sumÄ â€“ 22 000 Lt, todėl buvo padarytas

užskaitymas. Tokiu būdu V. J., žinodamas,

kad neturės galimybės patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų, likusių

kreditorių nenaudai patenkino UAB „R“ 22 000 Lt turtinį reikalavimÄ , tokiu bÅ«du panaikindamas UAB „V.“ skolÄ iÅ¡skirtinio kreditoriaus atžvilgiu.

2011-06-30 specialisto išvados Nr. 5-3/63 (1 t., b.l.

140-172) tiriamojoje dalyje bei išvadose taip pat pažymėta, kad UAB „V.“ (direktorius V. J., vyr. buhalterė I. J.) laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2010-01-29 iš viso

255 000 Lt paskolų grÄ Å¾inimÄ (sumokėjimÄ ) fiziniam asmeniui V. J. pagrindė 4 mokėjimo pavedimais iÅ¡ AB „Swedbank“

sÄ skaitos Nr. (duomenys

neskelbtini) iš viso 13 398 Lt (iš

jų: 1) 400 Lt 2009-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. 104852937; 2) 1000 Lt 2009-09-03

mokėjimo pavedimu Nr. 104852888; 3) 8000 Lt 2009-09-04 mokėjimo pavedimu Nr.

104852884; 4) 3998 Lt 2009-09-24 mokėjimo pavedimu Nr. 104852872) ir 13

kasos išlaidų orderiais iš viso 241 602 Lt (iš jų: 1) 85 000 Lt pagal

2009-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 104; 2) 14 000 Lt pagal 2009-10-28 kasos

išlaidų orderį Nr. 110; 3) 10 000 Lt pagal 2009-11-03 kasos išlaidų orderį Nr.

113; 4) 15 000 Lt pagal 2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116; 5) 5200 Lt pagal

2009-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 116a; 6) 10 602 Lt pagal 2009-11-10 kasos

išlaidų orderį Nr. 117a; 7) 9180 Lt pagal 2009-11-25 kasos išlaidų orderį Nr.

117; 8) 3300 Lt pagal 2009-11-27 kasos išlaidų orderį Nr. 118a; 9) 17 800 Lt pagal

2009-12-17 kasos išlaidų orderį Nr. 123; 10) 3120 Lt pagal 2009-12-31 kasos

išlaidų orderį Nr. 125; 11) 12 900 Lt pagal 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr.

1 išsimokėjo; 12) 42 900 Lt pagal 2010-01-23 kasos išlaidų orderį Nr. 2; 13) 12

600 Lt pagal 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 03) iš UAB „V.“ kasos pagal 6 paskolų sutartis, sudarytas tarp UAB „V.“ direktoriaus V. J. ir fizinio asmens V. J. iš viso 255 000 Lt.

Nors nuteistasis V. J. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) nurodė,

tai apeliaciniame skunde akcentuoja ir jo gynėja, kad pinigai, kurie kaltinime

nurodomi kaip išmokėti V. J., iš tikrųjų

buvo panaudoti įmonės interesais, o ne asmeniniais V. J. interesais, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju

svarbu tai, kad nuteistasis V. J.,

iÅ¡simokėdamas sau 255 000 Lt kaip UAB „V.“ grÄ Å¾inamÄ jam paskolÄ (nepaneigta, kad tokiÄ paskolÄ jis įmonei buvo

suteikęs), nesilaikė atsiskaitymo su įmonės kreditoriais eiliškumo ir tokiu

būdu pažeidė likusių kreditorių interesus.

2011-09-21 apžiūros protokole (4 t., b.l. 135-142)

užfiksuota UAB „V.“ dokumentų,

ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00152-10 dokumentų bei specialisto išvados

apžiÅ«ra, specialistui buvo pateikti klausimai: 1. Ar UAB „V.“ direktoriui V. J. grÄ Å¾inant paskolas per kasÄ bei per bankÄ , UAB „V.“ buvo moki, ar ne? 2. Jeigu UAB „V.“ buvo nemoki, tai nuo kada buvo susidaręs įmonės

nemokumas? Specialistė D. S., remdamasi

ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00152-10 dokumentais, UAB „V.“ apskaitos registrais „Didžioji knyga“ konstatavo,

kad UAB „V.“ direktoriui V. J. pagrindžiant paskolų grÄ Å¾inimÄ fiziniam asmeniui V. J. kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡ kasos bei mokėjimo

pavedimais iš AB „Swedbank“, UAB „V.“ buvo nemoki. Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus, t.y. laikotarpių

nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 balansus, bei

laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01 apskaitos registrus „Didžioji knyga“

nustatyta, kad UAB „V.“ buvo nemoki nuo

2008-01-01. Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė patvirtino,

jog buvo nustatyta, kad UAB „V.“ buvo

nemoki, parodė, kad buvo nustatyta labai bloga įmonės finansinė padėtis.

2012-05-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/50 (5 t., b.l.

8-34) konstatuota, kad UAB „V.“

tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2008-12-31 iki 2010-03-01) neturėjo pakankamai

trumpalaikio turto (piniginių lėšų banke ir kasoje, pirkėjų, atskaitingų asmenų

įsiskolinimo, atsargų) per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių

įsipareigojimų vykdymui ir negalėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų

2008-12-31 – 321 444,37 Lt, 2009-03-31 – 343 054,80 Lt, 2009-06-30 – 255 916,54

Lt, 2009-09-30 – 276 163,29 Lt, 2009-12-31 – 206 121,93 Lt, 2010-03-01 – 255

327,45 Lt. Pagal UAB „V.“ apskaitos

registrus „Didžioji knyga“, balansus datoms 2009-03-31, 2009-06-30, 2009-12-31

bei finansinius rodiklius, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad

UAB „V.“ 2009-03-31, 2009-06-30, 2009-09-30, 2009-12-31 buvo

sunkios finansinės būklės ir nemoki. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu

nustatyta, kad UAB „V.“ direktorius V. J., UAB „V.“ esant sunkios finansinės būklės ir nemokiai, pagrindė transporto priemonių

pardavimÄ UAB „R“ mažesne verte

nei likutinė vertė, pagrindė paskolų grÄ Å¾inimÄ fiziniam asmeniui V. J. bei transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ UAB „R“ iÅ¡ viso už 22 000 Lt.

Iš Klaipėdos apygardos teismo

2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties (6 t., b.l. 93) matyti, kad buvo patvirtinti

15-os bankrutuojančios UAB „V.“ kreditorių finansiniai

reikalavimai 356 247,08 Lt sumai. Kaip matyti, UAB „V.“ turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių.

BK 208 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos

vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – reiškiasi vieno ar keleto

pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. BK 208 str. 1

d. numatytos nusikalstamos veikos būtinaisiais objektyviaisiais požymiais yra

dvi aplinkybės: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai

akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų

kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos

pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Tuo tarpu

baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 str. 2 d. inter alia kyla tam, kas

dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė

bankrotas, nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas

skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Kaip matyti, BK

208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinaisiais objektyviaisiais

požymiais taip pat yra sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai

akivaizdžiai gresia bankrotas, o pavojinga veika pasireiškia turto pardavimu

nepateisinamai pigiai.

Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja

akcentuoja, kad nuteistasis V. J. posėdžio

metu nurodė, jog įmonė nebuvo nemoki, įmonė galėjo atsiskaityti su

kreditoriais, o bankroto byla nebuvo keliama tikintis, kad pasibaigus

ekonomikos recesijai įmonės padėtis pagerės, tačiau apeliacinis teismas

pripažįsta, kad nuteistajam V. J. apie

įmonės nemokumÄ ir gresiantį bankrotÄ visgi buvo žinoma, Å¡i aplinkybė nustatyta

remiantis jo paties teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 74-77) duotais

parodymais apie tai, kad nuo 2009 m. įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, UAB

,,V.“ neturėjo galimybės iš karto atsiskaityti su visais

kreditoriais, neatsiskaitė su įmone ,,Apoil“, nes buvo sunku, įmonė buvo

sunkioje ekonominėje padėtyje, nebuvo darbo, nebuvo galima uždirbti, todėl

atleido darbuotojus. Apie tai, kad UAB „V.“ grėsė bankrotas, buvo žinoma ir buvusiems UAB „V.“ darbuotojams R. B. bei R. K..

Liudytojas R.

B. teisiamojo posėdžio metu (7 t.,

b.l. 77-78) parodė, kad sumažėjus darbų, prasidėjo krizė, tada ir išėjo iš UAB

„V.“. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 78-79) parodė,

kad dirbo vairuotoju UAB ,,V.“ maždaug

nuo 2007 m. iki 2009 m. Perėjo į UAB ,,R“, pakvietė R. B.. Kiek pamena,

direktorius pasakė, jog įmonei bankrotas, todėl jis ir išėjo. Buvo kalbama, kad

nuostolinga dirbti, jokio uždarbio nebėra.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, daro

iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. J., bÅ«damas UAB

„V.“ direktoriumi, žinojo apie tai, kad bendrovė jau nuo

2008 m. yra nemoki, jai akivaizdžiai gresia bankrotas, taip pat žinodamas, kad

bendrovė turi ir daugiau (ne tik jį ir UAB „R“) kreditorių, tarp kurių ir bendrovės darbuotojai, įsiskolinimai

valstybės biudžetui, prekes ir paslaugas teikusioms bendrovėms, ir kad nėra

galimybės patenkinti jų visų reikalavimų, tyčia sÄ moningai patenkino iÅ¡imtinai

tik dviejų kreditorių – savo, kaip fizinio asmens, 255 000 Lt ir UAB „R“ 22 000 Lt reikalavimus, taip padarydamas turtinę žalÄ

kitiems UAB „V.“ kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo. Tokiu bÅ«du V. J. veikė tiesiogine tyčia. Tyčiniais UAB „V.“ direktoriaus V. J. veiksmais grÄ Å¾inant paskolÄ sau kaip fiziniam asmeniui

bei užskaitant UAB „R“ įsiskolinimÄ ,

taip pagrindžiant transporto paslaugų įsigijimÄ iÅ¡ Å¡ios įmonės, nesilaikyta įstatymų

(Įmonių bankroto įstatymo, CK) nustatyto įmonės atsiskaitymo su savo

kreditoriais eiliškumo, todėl tokiu būdu buvo pažeisti UAB „V.“ pirmosios eilės (darbuotojų), antrosios eilės (VMI,

VSDFV), kitų trečios eilės kreditorių reikalavimai ir jiems padaryta žala.

Teisiamojo posėdžio metu (7 t., b.l. 118-122) specialistė taip pat parodė, jog

turėdamas piniginių lėšų, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos

įstatymo 3 str., kuris galiojo iki 2009-06-30, UAB „V.“ direktorius turėjo pirmiausia sumokėti įsiskolinimÄ darbuotojams,

įsikolinimÄ sodros biudžetui, mokečius.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, taip

pat pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis V. J. žinodamas, kad UAB „V.“ yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, nepateisinamai

pigiai UAB „R“ pardavė tris transporto priemones, t.y. priekabÄ

„JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabÄ â€žSchmitz SCS 24“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu šis įmonės turtas galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms

padengti, ir dėl to padarė žalÄ UAB „V.“ kreditoriams.

Apeliacinis teismas laiko nustatytu, kad V. J. po to, kai neturėdamas galimybės patenkinti visų

kreditorių reikalavimų patenkino kelių iš jų reikalavimus ir dėl to padarė 277

000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ

nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms

padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimÄ UAB „R“ iÅ¡ viso už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM)

pagal 3 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, viso 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne

verte nei likutinė, o būtent:

-     2009-04-17 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280789

pardavė priekabÄ â€žJYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (už

1680,68 Lt be PVM, o likutinė vertė 8310,15 Lt be PVM);

-     2009-07-11 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280823

pardavė priekabÄ â€žSchmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už

14 000 Lt (už 11 764,71 Lt be PVM, o likutinė vertė 44 807,05 be PVM);                    Â

-     2009-12-14 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280863

pardavė vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) už 80 000 Lt (už 66

115,70 Lt be PVM, o likutinė vertė 85 419,64 Lt be PVM).

Tokiu būdu V. J. nepateisinamai

pigiai pardavė bendrovės turtÄ už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM), nors

turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, likutinė vertė 138

536,84 Lt (be PVM). Dėl V. J. nusikalstamų

veiksmų buvo padaryta 335 975,75 Lt (277 000 Lt + 58 975,75 Lt) turtinė

žala UAB „V.“ kreditoriams.

Nors šia nutartimi yra nustatoma mažesnė V. J. nusikalstamų veiksmų apimtis, nei skundžiamu

nuosprendžiu, nuteistojo veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia. Nuteistojo

atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jam paskirta švelniausia

sankcijoje numatyta bausmė, parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį bausmės

dydį, todėl dar labiau švelninti bausmę kolegija nemato pagrindo, apeliaciniame

skunde to ir nėra prašoma.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str., Â

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš

nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodÄ , kad V. J. nepateisinamai pigiai pardavė šį UAB

„V.“ turtÄ :

-     2009-04-17 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280789

miškovežį „Volvo FH16“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (likutinė vertė 118 058,70 Lt);

-     2009-06-25 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280817

betono maišyklę „Mercedes Benz 2534“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 41 700 Lt (likutinė vertė 86 853,40 Lt);

-     2009-06-25 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280818

betono maišyklę „Scania P 94C“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 33 000 Lt (likutinė vertė 68 989,48 Lt).

Laikyti nustatytu, kad V. J., po 277 000 Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams

padarymo  tęsdamas

nusikalstamÄ veikÄ , nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti

pateiktas skoloms padengti, t.y. pagrindė transporto priemonių pardavimÄ UAB „R“ iÅ¡ viso už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be

PVM) pagal 3 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, viso 58 975,75 Lt (be PVM) mažesne verte

nei likutinė, o būtent:

-     2009-04-17 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280789 pardavė

priekabÄ â€žJYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt (už 1680,68

Lt be PVM, o likutinė vertė 8310,15 Lt be PVM);

-     2009-07-11 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280823

pardavė priekabÄ â€žSchmitz SCS 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už

14 000 Lt (už 11 764,71 Lt be PVM, o likutinė vertė 44 807,05 be PVM);

-     2009-12-14 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AA Nr. 280863

pardavė vilkikÄ â€žRenault Magnum 460.19T“, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) už 80 000 Lt (už 66

115,70 Lt be PVM, o likutinė vertė 85 419,64 Lt be PVM).

Tokiu būdu V. J. nepateisinamai

pigiai pardavė bendrovės turtÄ už 96 000 Lt (79 561,09 Lt be PVM), nors turto,

kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, likutinė vertė 138 536,84 Lt (be

PVM). Dėl V.

J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta

335 975,75 Lt turtinė žala UAB „V.“ kreditoriams.

LikusiÄ

nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                          Linas

Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                 Aurelija

Sadauskaitė

                                         Â

                                                     Valentinas Janonis         Â