Legislator Case Law & Legislation
81069e54-8d2e-45e9-a063-ff6ded09dbf5 AI generated

81069e54-8d2e-45e9-a063-ff6ded09dbf5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 81069e54-8d2e-45e9-a063-ff6ded09dbf5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N2-179-127/2010Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-814-115/2011Teisėja Jūratė Trinkūnienė                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                             77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos18d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovei S. S., ieškovės atstovui adv.

Legislator headnote

AI generated

81069e54-8d2e-45e9-a063-ff6ded09dbf5 · Vilniaus apygardos teismas: B., J. B. ir J. B.. Priteisė iÅ¡ A. B. į valstybės biudžetÄ 288 Lt žyminį mokestį ir 53 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; iÅ¡ S. S. į valstybės biudžetÄ â€“ 53 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. SprendimÄ iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai (II t., b.l.135-140). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nuo gimimo tinkamai prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi E., jos kasdieniniais poreikiais, lavinimu. Tarp tėvų nėra ginčo dėl E.gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N2-179-127/2010Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-814-115/2011Teisėja Jūratė Trinkūnienė                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                             77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos18d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovei S. S., ieškovės atstovui adv.

V. Sviderskiui,atsakovui A. B., atsakovų atstovui advokatei Editai RadzevičiÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (ieÅ¡kovės) S. S. ir (atsakovo) A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje Nr. N2-179-127/2010 pagal ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. ir atsakovų A. B., J. B., J. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnametės E. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu ir artimais giminaičiais (seneliais), uzufrukto į gyvenamÄ jÄ patalpÄ nustatymo, iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,              n u s t a t ė :ieÅ¡kovė S. S. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti nepilnametės E. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina; nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui A.

B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir palikti jame gyventi E. kartu su ieÅ¡kove, kol dukra sulauks pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai E. po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 30 895,20 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo posėdžio metu ieÅ¡kovė atsisakė (I t., b.l. 2-6, II t., b.l. 126-128).Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alims S. S. ir A.

B. gimė dukra E. B., tačiau su dukros tėvu negalinti susitarti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu, iÅ¡laikymo klausimais. Nuo 2008-10-30 Å¡alys kartu negyvena. Nepilnametė E. liko gyventi su motina S. S. atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute/patalpoje-bute (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)). Nuo 2009 metų vasario mėnesio tėvas A. B. moka E. kas mėnesį 600 Lt iÅ¡laikymÄ ir apmoka mokesčius už butÄ , kuriame gyvena ieÅ¡kovė su dukra.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t., b.l.47-10; 174-182; 230-238) su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies; atsakovas sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, sutiko mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovas A. B. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį (I t.,b.l. 209-213; 224-228, II t.,b.l. 128-129), kuriame nurodė, kad S. S. neleidžianti jam bendrauti su dukra, todėl prašė teismo sprendimu nustatyti jo siÅ«lomÄ tėvo matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrÄ tvarkÄ .

Atsakovas sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, neprieÅ¡taravo, kad nepilnametei E. bÅ«tų nustatytas uzufruktas į kitÄ atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), sutiko mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.IeÅ¡kovė S. S. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko (I t.,b.l.198-199; II t., b.l. 5-7). Nurodė, jog atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka ribos jos bendravimÄ su vaiku savaitgaliais.Atsakovai J.

B. ir J. B. nurodė, kad nori matytis su vaikaite E., todėl prašė teismo nustatyti jų siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , įpareigojant ieÅ¡kovę S. S. nedrausti pasiimti jiems vaikÄ Ä¯ savo namus Kaune (I t.,b.l. 224-228, II t.,b.l. 130).Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje (I t., b.l.167-168) nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su motina, vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais taip pat turėtų bÅ«ti vykdoma; bendravimas kol kas turėtų vykti be nakvynių.

Atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieÅ¡kovė, todėl jis didesne dalimi turėtų prisidėti prie E. iÅ¡laikymo. Vaikas turi bÅ«ti aprÅ«pintas gyvenamuoju plotu, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ yra pagrįstas.Kreditorius „Swedbank“ AB atsiliepime nurodė, kad 2002-09-06 A. B. sudarė kredito sutartį, gavęs banko kreditÄ Ä¯sigijo butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)). Užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų bankui vykdymÄ , A.

B. įkeitė butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) bankui. Bankas nurodė, kad negavus iÅ¡ankstinio banko sutikimo, teismo sprendimu negali bÅ«ti pakeistos kredito sutarties sÄ lygos ar nustatomi daiktinių teisių apribojimai įkeistam nekilnojamajam turtui (I t., b.l. 164-165, II t., b.l. 3).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Nustatė nepilnametės E. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. S..

Nustatė nepilnametės E. B. bendravimo su tėvu A. B. tvarkÄ : kiekvieno mėnesio pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.; kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.; Å v. Kalėdų antrÄ jÄ Å¡venčių dienÄ Â tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.; Å v. Velykų antrÄ jÄ Å¡venčių dienÄ Â tėvas A.

B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.. Nustatė nepilnametės E. B. bendravimo su seneliais J. B. ir J. B. tvarkÄ : kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį seneliai J. B. ir J. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.. Priteisė iÅ¡ tėvo A. B. nepilnametei dukrai E. B. iÅ¡laikymÄ po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, t.y. 2009-02-23, kol dukra sulauks pilnametystės, iÅ¡skaičiavus jau sumokėtas nuo 2009-02-23 iÅ¡laikymo sumas, pavedant Å¡iomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminei atstovei, - motinai S. S., priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priėmė S. S. atsisakymÄ priteisti iÅ¡ A. B. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 30 895,20 Lt ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. Nustatė nepilnametei E. B. uzufruktÄ Ä¯ asmeninės nuosavybės teise A. B. priklausantį butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), paliekant kartu gyventi nepilnametės dukros motinÄ S. S., kol dukra sulauks pilnametystės. Priteisė iÅ¡ A. B. turėtas 2006,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas S. S.. Priteisė iÅ¡ S. S. turėtas 2064 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas A.

B., J. B. ir J. B.. Priteisė iÅ¡ A. B. į valstybės biudžetÄ 288 Lt žyminį mokestį ir 53 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; iÅ¡ S. S. į valstybės biudžetÄ â€“ 53 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. SprendimÄ iÅ¡laikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai (II t., b.l.135-140). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nuo gimimo tinkamai prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi E., jos kasdieniniais poreikiais, lavinimu. Tarp tėvų nėra ginčo dėl E.gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Teismas nustatė, kad dabartiniu metu A. B. turi galimybę pasimatyti su E.vienÄ valandÄ tik tuomet, kai ji su kitais darželio vaikais iÅ¡vedama į laukÄ . IÅ¡klausyta posėdyje E. sakė laukianti tėčio ir norėtų ilgiau su juo bÅ«ti, norėtų su juo visur važiuoti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad Å¡alių dukros E.iÅ¡reikÅ¡tas noras dažniau bendrauti su tėvu kokiu nors bÅ«du prieÅ¡tarautų jos interesams. Teismas sprendė, jog geri dukros ir tėvo santykiai turi bÅ«ti skatinami ir puoselėjami.

Teismas nurodė, kad atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡ta nuomone, kad nereikia tėvui susitikinėti su dukra darželyje, pažeidinėti darželyje nustatytos vidaus tvarkos bei režimo, atitraukti E. nuo užsiėmimų Å¡eÅ¡tadieniais (Å¡eÅ¡tadieniais E. lanko prancÅ«zų k. užsiėmimus). Teismas manė, kad tiek tėvo, tiek dukros gimtadienius galima perkelti ir atÅ¡vęsti kitÄ (savaitgalio) dienÄ . Teismas atsižvelgė į mažametės iÅ¡sakytÄ norÄ , kad miegoti ji norėtų tik savo namuose.

Teismas, sprendė, kad tėvas turėtų suprasti, kad jo dukra E., būdama šešerių metų, yra per maža ilgesniam išsiskyrimui su motina, jai dar ypač reikia motinos artumo ir dėmesio, ji nori nakvoti tik savo namuose, tėvas turėtų paisyti ne vien savo noro daugiau laiko praleisti su dukra, bet labiau atsižvelgti į dar mažos mergaitės interesus. Atsakovui išaiškinta, kad ateityje augant E. ir keičiantis jos norui, nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama. Nepilnametė E. žino, kad jos seneliai gyvena Kaune, ji norėtų juos aplankyti, tačiau atsakovų J.

B. ir J. B. (senelių) siÅ«loma tvarka, - kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val. nedraudžiant vaikÄ iÅ¡sivežti į KaunÄ , pažeistų vaiko interesus dėl minėtų priežasčių. E. Å¡eÅ¡tadienį lanko prancÅ«zų kalbos užsiėmimus, nenori likti nakvoti pas senelius Kaune. Teismas sprendė, kad nustatant tokiÄ bendravimo tvarkÄ tėvo ir senelių bendravimo su E. sekmadieniai gali sutapti, tačiau atsakovas A. B. yra pareiÅ¡kęs teisme, kad seneliai galėtų bendrauti su anÅ«ke tokiu grafiku, kuris tiktų jam, jie prisiderintų prie atsakovo.

Analizuodamas E. poreikius teismas nustatė, kad be 800 Lt bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti už E. lankomÄ darželį vidutiniÅ¡kai per mėnesį sumokami 200 Lt, už VšĮ „MinimÅ«za“ užsiėmimus - 75 Lt, už Å¡eÅ¡tadieniais vykstančias pamokėles PrancÅ«zų kalbos centre - 55 Lt. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų dukros lavinimui atsakovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų. Teismas sutiko su atsakovu, kad nėra vaikui bÅ«tinos ženklios transporto iÅ¡laidos kelionėms pas gimines, į gamtÄ , darželį, papildomus užsiėmimus, nes galima pasinaudoti visuomeniniu transportu, ieÅ¡kovė neįrodė gydymo iÅ¡laidų vaistams, maisto papildams, pernelyg didelės vaiko iÅ¡laidos koncertams, spektakliams, kino teatrams, galima vaikui pirkti kuklesnes dovanas.

Teismas manė, kad E. iÅ¡laikyti vidutiniÅ¡kai per mėnesį reikia skirti 1200 Lt. Nepilnametės E. motinos mėnesio pajamos yra 1600 Lt, turto neturi. Nepilnametės E. tėvas gauna 3400 Lt darbo užmokestį, yra įgijęs du butus, tačiau Å¡is turtas apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais bankams. Teismas manė, kad proporcingai tėvų turtinei padėčiai E. iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį motina turi skirti 400 Lt, o tėvas – 800 Lt. Atsakovas sutiko, kad bÅ«tų nustatytas uzufruktas į jam priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnametei E..

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso du nekilnojamieji objektai, - butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) ir butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini)., tarp Å¡alių kilo ginčas, į kuriÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ turėtų bÅ«ti nustatytas uzufruktas. PasiÅ«lymo apžiÅ«rėti butÄ /patalpÄ -butÄ Å½irmÅ«nų g. 97-20 Vilniaus m. sav., iÅ¡siaiÅ¡kinti mokesčių dydį ieÅ¡kovė atsisakė, pasiraÅ¡ydama teismo posėdžio protokole. UzufruktÄ teismas nustatė į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) (CK 3.71 str. 1 d., 2 d.).

SiÅ«lomas butas yra daugiabučiame name, mažesnio ploto, turi visus patogumus, dviejų kambarių, ieÅ¡kovė galės įrengti atskirÄ kambarį E. Pasikeitus Å¡alių Å¡eimyninei padėčiai, atsakovas vienas pats neiÅ¡gali grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir apmokėti visus mokesčius už butÄ , kuriuo naudojasi ieÅ¡kovė su dukra. Atsakovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui yra reali grėsmė, kad butas gali bÅ«ti prarastas, tada neturės kur gyventi tiek ieÅ¡kovė, tiek jos dukra.

Bankas pasisakė, kad be iÅ¡ankstinio banko sutikimo negali bÅ«ti nustatomi daiktinių teisių apribojimai įkeistam butui (duomenys neskelbtini) Kreditoriaus sutikimas nustatyti uzufruktÄ Ä¯ įkeistÄ butÄ (duomenys neskelbtini) negautas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė privalo prisidėti prie buities sÄ lygų savo dukrai pagerinimo, galėtų įrengti dukrai kambarį bute (duomenys neskelbtini)., neperkeldama visos vaiko aprÅ«pinimo gyvenamuoju plotu naÅ¡tos vien tik tėvui A. B..IeÅ¡kovė S. S. pateikė apeliacinį skundÄ (II t., b.l.145-149), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė nepilnametei E. B. uzufruktÄ Ä¯ asmeninės nuosavybės teise A.

B. priklausantį butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), paliekant kartu gyventi nepilnametės dukros motinÄ S. S. , kol dukra sulauks pilnametystės; ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti, nustatant nepilnametei E. B. uzufruktÄ Ä¯ atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ /patalpÄ -butÄ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir palikti jame gyventi dukros motinÄ , kol dukra sulauks pilnametystės; likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, jog teismas, spręsdamas, kuris iÅ¡ dviejų atsakovui priklausančių butų tinkamesnis gyventi dukrai, parinko vaiko interesų neatitinkantį variantÄ . Nuo gimimo dukra E. gyvena bute /patalpoje-bute (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), turi savo atskirÄ kambarį, yra įpratusi prie Å¡ių namų aplinkos, kaimynų, kiemo draugų, butas yra geroje vietoje, iÅ¡ kurios patogu vykti į darželį, užsiėmimus. Dukra yra pati pareiÅ¡kusi, kad niekur nenori kraustytis. Atsakovo siÅ«lomas butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) yra įsigytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, už šį butÄ atsakovas yra atsiskaitęs, butas yra renovuotas, butas įsigytas 2009 m. be banko paskolos, tai įrodo, kad atsakovas deklaruojamÄ finansinę įtampÄ sukėlė savo veiksmais, ne objektyvios sÄ lygos apsunkino esamÄ padėtį.

Mano, jog teismas turėjo tirti, kokios yra sÄ lygos bute (duomenys neskelbtini), nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad duomenys Å¡iuo klausimu yra prieÅ¡taringi. Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundÄ (II t., b.l.160-168), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ , nustatyti tokiÄ atsakovo A. B. matymosi su E. B. tvarkÄ : atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo buvimo vietos penktadienį 18 val. ir atvesdamas vaikÄ Ä¯ darželį (mokyklÄ ) kitos savaitės pirmadienį 9 val. ryto; kiekvieno mėnesio pirmadieniais ir trečiadieniais tėvas paima vaikÄ Â iÅ¡ jo buvimo vietos 18 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 20 val.; per Kalėdas nuo gruodžio 25 d. 11 val. ryto iki 26 d. 19 val. vakaro atsakovas paima dukterį iš jo buvimo vietos; atsakovo kasmetinių atostogų metu atsakovas turi teisę du kartus per metus bendrauti su vaiku nepertraukiamai po 14 kalendorinių dienų.

Å iuo laikotarpiu atsakovas neprivalo vesti vaiko į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie atostogas, kurių metu bus paimamas vaikas, atsakovas privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei prieÅ¡ mėnesį iki numatytų atostogų pradžios. Likusioje sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos, sprendimas paliktinas nepakeistas. Priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai E. B. iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, t.y. 2009-02-23, kol dukra sulauks pilnametystės, priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant LRV nustatyta tvarka; iÅ¡skaičiavus jau sumokėtas nuo 2009-02-23 iÅ¡laikymo sumas ir po 200 Lt/mėn. nuo 2009-02-23 atsakovo sumokėtų bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismas nustatė minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ ; realiai atsakovas bendraus tik dvi dienas per mėnesį po 9 valandas. Teigia, kad pati ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad vaikÄ atsakovas pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį  parvežtų iki 20 val. Pažymi, jog jei vaikas nenorės bendrauti, atsakovas nesielgs prieÅ¡ vaiko valiÄ ir parveÅ¡ vaikÄ namo. Mano, jog nustačius tokiÄ bendravimo tvarkÄ , apeliantas negalės įgyvendinti pareigų vaikui. Mano, jog teismo priteista iÅ¡laikymo suma yra per didelė, mano, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog vaiko minimalÅ«s poreikiai sudaro 800 Lt sumÄ .

Teigia, jog nepagrįstai paskirstytos iÅ¡laikymo proporcijos tarp tėvų, nes tėvų turtinė padėtis panaÅ¡i. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (II t.,b.l.183-189) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; sprendimÄ dalyje dėl uzufrukto nustatymo palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl apeliantės argumentų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali iÅ¡laikyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nurodo, jog tuo atveju jei apeliantė pageidauja užtikrinti vaikui teisę į konkretų bÅ«stÄ , ji pati turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo.

Å iuo atveju apeliantė siekia neproporcingai perkelti vaiko iÅ¡laikymo ir teisės į konkretų bÅ«stÄ užtikrinimo pareigÄ atsakovui. Apeliantės argumentai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Atsakovas yra nurodęs, kad nebegali grÄ Å¾inti kredito, todėl jo ir jo kreditoriaus interesai negali bÅ«ti ignoruojami, kai vaiko teisė į bÅ«stÄ yra užtikrinta. Pati apeliantė atsisakė apžiÅ«rėti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantė nesikreipė į Vilniaus m. savivaldybės VTAS dėl moralinių –buitinių sÄ lygų tyrimo akto dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, jog uzufruktas į butÄ esantį (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti nustatytas, nesant trečiojo asmens – banko– sutikimo.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.IeÅ¡kovė S. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nustatyto uzufrukto atsakovo butui, o atsakovas nesutinka  su teismo nustatyta tėvo bendravimo tvarka su dukra ir priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, praÅ¡ant Å¡ioje dalyje sprendimÄ pakeisti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo. IeÅ¡kovė ir teigia, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai nustatė dukrai su motina uzufruktÄ Â Ä¯ atsakovui priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Kolegija pažymi, kad Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ , CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa iÅ¡likimas (CK 3.71 straipsnis).

Ä®statymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ nepilnamečiams vaikams ir tėvui ar motinai, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam iÅ¡ jų. Nustačius uzufruktÄ , uzufruktorius įgyja teisę daiktÄ valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktÄ suprantama kaip teisė turėti daiktÄ savo žinioje ir daryti jam fizinį bei Å«kinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iÅ¡ daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas.

Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip.Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesantuokoje susilaukė dukros, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina(S. S.). Dukra su motina gyvena atsakovui priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pageidauja ten pasilikti iki dukros pilnametystės. Tačiau atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio ieškovė atsisakė net apžiūrėti.

Tuo tarpu iÅ¡ pateiktų byloje nuotraukų ir kitų duomenų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra renovuojamame name, jau suremontuotas ir netoli nuo dabartinės ieÅ¡kovės su dukra gyvenamosios vietos (b.l. 20-39, 190-194, t.2). FaktiÅ¡kai Å¡is butas pilnai gali patenkinti dukros ir motinos bÅ«sto poreikius, nes kiekviena iÅ¡ jų gali turėti  atskirÄ kambarį ir bute yra tokie pat patogumai kaip (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Be to, Å¡is butas yra mažesnio ploto (44,12kv.m.), todėl pigesnis jo iÅ¡laikymas ir nėra apsunkinta juo disponavimo teisė.

Tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini) yra trijų kambarių, didesnio ploto(77,36kv.m., todėl reikalauja didesnių iÅ¡laikymo iÅ¡laidų ir yra įkeistas bankui, kuris nėra davęs sutikimo uzufrukto nustatymui ir pasisakęs prieÅ¡ daiktinių teisių į butÄ apribojimo be jo sutikimo(b.l. 21-23, 164-165, t.1). Tai rodo, kad atsakovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Â Ä¯ butÄ ir ieÅ¡kovė su dukra netekti gyvenamojo bÅ«sto, nes bankas sutikimo uzufruktui nedavė.

Todėl kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo keisti teismo sprendimo ir palikti dukrÄ su motina  gyventi atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kadangi nepilnametės dukros teisės į bÅ«stÄ Â pilnai bus užtikrintos teismo  nustatytu uzufruktu į tėvui priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) (CK3.71str.1d.). Taip pat pažymėtina, kad  abu tėvai turi vienodÄ pareigÄ rÅ«pintis savo vaikais, todėl  prie kito kambario dukrai apstatymo ir jaukios aplinkos bute sukÅ«rimo turi prisidėti ir motina(ieÅ¡kovė). Be to, Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir atsakovo interesus, kadangi jis ilgÄ laikÄ pats negalės naudotis turimu turtu, tačiau turės iÅ¡ mokamų periodinių iÅ¡mokų prisėdi prie dukrai tenkančio bÅ«sto iÅ¡laikymo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo. Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ : Å¡ios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas iÅ¡skirti vaikÄ su jo tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje.

Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Å ioje byloje pirmosiosios instancijos teismas nustatė nepilnametės E. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. S. ir tokiÄ bendravimo su tėvu A. B. tvarkÄ : kiekvieno mėnesio pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ darželio ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.; kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ sekmadienį tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.; Å v. Kalėdų antrÄ jÄ Å¡venčių dienÄ Â tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.;

Å v. Velykų antrÄ jÄ Å¡venčių dienÄ Â tėvas A. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val.. Taip pat tesimas nustatė nepilnametės E. B. bendravimo su seneliais J. B. ir J. B. tvarkÄ : kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį seneliai J. B. ir J. B. paima E. B. iÅ¡ namų 10 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 19 val. Atsakovas apeliaciniu skundu siekia didesnio bendravimo su dukra ir nori, kad teismas leistų dukrÄ pasiimti į namus, t.y. nustatyti tokiÄ atsakovo A. B. matymosi su E. B. tvarkÄ : atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo buvimo vietos penktadienį 18 val. ir atvesdamas vaikÄ Ä¯ darželį (mokyklÄ ) kitos savaitės pirmadienį 9 val. ryto; kiekvieno mėnesio pirmadieniais ir trečiadieniais tėvas paima vaikÄ Â iÅ¡ jo buvimo vietos 18 val. ir grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ namus 20 val.; per Kalėdas nuo gruodžio 25 d. 11 val. ryto iki 26 d. 19 val. vakaro atsakovas paima dukterį iš jo buvimo vietos; atsakovo kasmetinių atostogų metu atsakovas turi teisę du kartus per metus bendrauti su vaiku nepertraukiamai po 14 kalendorinių dienų.

Å iuo laikotarpiu atsakovas neprivalo vesti vaiko į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apie atostogas, kurių metu bus paimamas vaikas, atsakovas privalo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei prieÅ¡ mėnesį iki numatytų atostogų pradžios.Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nustatyta tėvo bendravimo tvarka, neleidžiant tėvui pasilikti dukrÄ nakvoti, pažeidžia tiek tėvo, tiek dukros interesus, nes byloje faktiÅ¡kai nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių nepilnametei. Pažymėtina, kad E. B. eina jau septintus metus ir dar Å¡iais metais pradės lankyti mokyklÄ , neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad jos tėvas yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirÅ«pinti pasiimta dukra ilgesnį laikÄ . Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo tėvui galimybę ilgesnį laikÄ bÅ«ti su dukra, palaikyti su ja artimesnius tėviÅ¡kus santykius ir daugiau prisidėti prie nepilnametės auklėjimo. Kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad pasilikimui pas tėvÄ yra reikalingas dar metų pereinamasis laikotarpis, nes toks laikotarpis beveik praėjo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir dukra pakankamai paaugo, nes rudenį pradės lankyti mokyklÄ .

Kolegija sprendžia, kad toliau riboti tėvo bendravimo nėra pagrindo, nes  dukra ir taip  daugiau įtakojama motinos ir tėvui su vyresnio amžiaus vaiku užmegzti Å¡iltus santykius taps sunkiau. Tačiau atsakovo dukra greitu pradės lankyti mokyklÄ , todėl kolegija mano, kad artimiausius kelis metus  ji negali bÅ«ti tėvo pristatyta tiesiai į mokyklÄ , nes nuolat gyvens su motinÄ , kur bus ir moksleivės drabužiai bei mokymosi priemonės. Be to, dažnas dukros pasiėmimas su nakvyne gali trukdyti jai susikaupti ir turėti neigiamos įtakos mokymuisi.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo praÅ¡ymas dėl kitos bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies. T.y. nustatoma, kad  atsakovas bendraus su dukra kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį, paimdamas jÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos(namų) penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indamas jÄ Ä¯ namus ne vėliau sekmadienį 18 val.;  kiekvieno mėnesio trečiadieniais tėvas galės paimti dukra po pamokų iÅ¡ mokyklos, praneÅ¡damas apie tai motinai iÅ¡ vakaro, arba paims jÄ iÅ¡ namų 17 val. ir grÄ Å¾ins į namus iki 19 val.; per Kalėdas gruodžio 25 d. 11 val. ryte atsakovas paims dukrÄ iš namų ir ten grÄ Å¾ins iki gruodžio 26d. vakaro; dukros ir savo atostogų metu atsakovas turės teisę bendrauti su ja nepertraukiamai (negrÄ Å¾inant motinai į namus) 14 kalendorinių dienų iÅ¡ karto mokinių vasaros atostogų metu arba du kartus po 7 d., iÅ¡ jų vienÄ kartÄ Â ir ne mokinių vasaros atostogų metu, derinant dukros paėmimo laikÄ su motina prieÅ¡ 15d.

Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dukros iÅ¡laikymui iÅ¡ jo priteisė 800Lt, nes jis moka visus mokesčius už butÄ , kuriame gyvena dukra su ieÅ¡kove, todėl praÅ¡o priteistÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti iki 600Lt, iÅ¡skaitant iÅ¡laikymui kas mėnesį nuo 2009-02-23 po 200Lt sumokėtų už butÄ mokesčių, tenkančių dukros daliai. Tačiau atsakovo reikalavimas dėl jau sumokėtų mokesčių už butÄ iÅ¡skaitymo negali bÅ«ti nagrinėjamas ir tenkinamas, nes šis reikalavimas yra naujas, o kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme draudžiama(CPK 312str.).

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog dukros minimalių poreikių patenkinimui reikia 800Lt, kurie įeina į bendrÄ 1200Lt sumÄ , skirtinÄ abiejų tėvų dukros iÅ¡laikymui mėnesiui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Tėvų pareigos iÅ¡laikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų iÅ¡laikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, bÅ«tinų iÅ¡laidų ir kt.Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui mėnesiui reikalinga suma ilgÄ laikÄ buvo siejama su MMA, kuri Å¡iuo metu ir yra 800Lt, laikant, kad Å¡ių pinigų turi pakakti tenkinti minimalius vaiko poreikius. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo dukros  poreikiai gali bÅ«ti patenkinti už mažesnę sumÄ , nei nurodė ieÅ¡kovė ir pagrįsta pripažino teismas.

Dėl Å¡ios aplinkybės atsakovo argumentai atmestini. Be to, atsakovo dukrÄ Â rudenį pradės lankyti mokyklÄ , todėl jos poreikiai ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidos turės tendencijÄ didėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra stabilios ir sudaro apie 3400Lt per mėnesį, jis taip pat turi nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovė nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos   mažesnės (1600Lt) ir faktiÅ¡kai dar sumažėjo, kadangi ji nurodė, jog pasiliko dirbti  tik vienoje darbovietėje ir su kita veikla gauna apie 1100Lt pajamų per mėnesį.

Tokiu bÅ«du kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui pareigÄ teikti dukrai 800Lty dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.Kiti apeliacinių skundų argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas  tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ ,  todėl skundžiamas sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, o likusioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.3p.).Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos apeliacinėje teismo instancijoje priteistinos po lygiai iÅ¡ abiejų šalių, o jų turėtos advokato iÅ¡laidos neatlygintinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ civilinėje Nr. N2-179-127/2010 pakeisti dalyje dėl atsakovo A.

B. bendravimo tvarkos  su dukra E. B. nustatymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„ - atsakovas A. B. bendrauja su dukra E. B. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį, paimdamas jÄ iÅ¡ dukros ir motinos S. S. gyvenamosios vietos(namų) penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾indamas jÄ Ä¯ namus sekmadienį iki 19 val.;- kiekvieno mėnesio trečiadieniais, pradedant nuo 2011-09-01, tėvas A. B. paima dukrÄ E. B. po pamokų iÅ¡ mokyklos, praneÅ¡damas apie tai motinai S. S. iÅ¡ vakaro, arba paima jÄ iÅ¡ namų 17 val. ir grÄ Å¾ina tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ namus iki 19 val.; -per Kalėdas gruodžio 25 d. 11 val. atsakovas A.

B. paima dukrÄ E. B. iš namų ir grÄ Å¾ina į namus gruodžio 26d. iki 19d.; -pradedant nuo 2011-09-01, atsakovas A. B. turi teisę kiekvienais metais bendrauti su dukra E. B. nepertraukiamai (negrÄ Å¾inant į namus motinai) 14 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės dukros vasaros atostogų metu arba du kartus po 7 d., iÅ¡ jų vienÄ kartÄ Â ir kitų dukros atostogų metu, derinant dukros paėmimo laikÄ su savo atostogomis ar laisvu nuo darbo metu, suderinus šį klausimÄ Â Â su S. S. ne mažiau kaip prieÅ¡ 15d.“ Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. S. ir atsakovo A.

B. po 7,78Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo(pašto) išlaidų. Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas Auruškevičius Teisėjos                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė Tatjana Žukauskienė