2024-06-19 Nr. AB-10034-3-61-3-05661-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05661-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų grupės, susidedančios ir I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M. (G. M.), G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujamos grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal minėtų asmenų grupės skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjų grupė, susidedanti iš I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M., G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujama grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“ (toliau – ir Grupė, pareiškėjai), kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės kiekvienam pareiškėjui – Grupės nariui po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Grupės skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-368-463/2023, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, nustatė, jog nagrinėjamu atveju grupės skundą teikiančių fizinių asmenų grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų – nepilnamečių vaikų (mokinių) ir jų tėvų, kurie kreipėsi į teismą prašydami atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – visi pareiškėjai, t. y. tiek mokiniai, tiek jų tėvai nurodo patyrę žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, dėl nepilnamečiams vaikams nutraukto kontaktinio ugdymo, o taip pat dėl reikalavimo atlikti mokiniams medicinines intervencijas ir prašė teisme apginti jų pažeistas teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, jog vien tai, kad pareiškėjų reikalavimai yra individualaus pobūdžio, t. y. reikalauja individualaus (ar papildomo) pagrindimo, nesudaro sąlygos išvadai, jog pareiškėjų pasirinktas jų pažeistų teisių gynimo būdas yra negalimas.

Tai neleidžia daryti išvados, kad papildomo argumentavimo poreikis grupės skundo atveju akivaizdžiai lems neekonomišką, neracionalų ir apsunkintą procesą. Nurodė, kad nėra prielaidų manyti, jog tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pareiškėjų grupės argumentams, jog nagrinėjamu atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą, negu individualūs skundai.

Vertino, kad šioje byloje yra keliamas bendras grupės narių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad kiekvieno grupės nario teisės buvo pažeistos individualiu būdu, kas lemia reikalavimo suformulavimo ypatumus, neriboja galimybės pareiškėjų galbūt pažeistas teises ir interesus ginti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) antros dalies antro skyriaus trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ proceso taisykles. Pažymėjo ir tai, kad grupės skundui būtinas bendrumo požymis aiškintinas taip, jog grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi.

Bendrumo požymis negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad paneigtų pareiškėjų teisę ir kartu pareigą suformuluoti individualius reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir perdavė Grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdamas į nurodytą išaiškinimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2023 m. liepos 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. gautas Grupės raštas, kuriame pareiškėjai nurodė, jog nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjai teismui jau Grupės skundo priėmimo stadijoje turi pateikti teismo įsivaizdavimu jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjų nuomone, teismas šioje stadijoje neturėtų vertinti pakanka jų, ar ne. Skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas skundą pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į skundo patenkinimą. Įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje. Todėl pareiškėjai nemato pagrindo individualizuoti savo patiriamą žalą, kaip to pageidauja teismas.

Teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, jog, vadovaujantis ABTĮ 1263 straipsniu, grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai, o pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 25 straipsnį, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, taip pat turi būti pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 1265 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi dėl grupės skundo priėmimo turi nuspręsti, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertinti, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes.

Kaip buvo nurodyta 2023 m. birželio 30 d. nutartyje, esminis aspektas, kuriuo remdamasis teismas galėtų priimti skundą nagrinėti, yra ne tik konkrečiai išreikštas reikalavimas (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet ir skundo turinys, aplinkybės, kuriomis besikreipiantis į teismą asmuo grindžia savo reikalavimą ir tas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, todėl tam, kad teismas skundo priėmimo nutartyje galėtų apibrėžti grupę, taip pat tinkamai įvertinti, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti grupės nariais, ar visi skunde nurodyti reikalavimai gali būti nagrinėjami pagal grupės skundo proceso taisykles, ar visi grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimai susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu, nustatyti individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų dydį ir kitas aplinkybes (kaip to reikalauja ABTĮ 1265 straipsnis), būtina įvertinti individualias su pareiškėjais susijusias aplinkybes. Būtent siekdamas tinkamai įvertinti, ar pateiktas skundas atitinka ABTĮ 24 ir 1262 straipsnių reikalavimus (o ne spręsdamas dėl skundo pagrįstumo/ nepagrįstumo bei įrodymų pakankamumo), 2023 m. birželio 30 d. nutartimi teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir individualiai pareiškėjų informacijai pateikti.

Teismas sprendė, kad Grupė individualios informacijos, aplinkybių apie pareiškėjų patirtą neturtinę žalą nepateikė, t. y. 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Grupės skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, 1265 straipsnio 3 dalis). Išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir grąžinti Grupės skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jį perduodant spręsti kitam, nešališkam teisėjui.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (tas pats teisėjas) nepagrįstai jau antrą kartą atsisakė priimti Grupės skundą, o atsisakymą iš esmės motyvuoja tais pačiais argumentais, dėl kurių nepagrįstumo jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-368-463/2023.

Nors teismas pasinaudojo skirtinga skundo nepriėmimo procedūra ir teisiniu pagrindu (vienu atveju atsisakė priimti, kitu atveju nustatė trūkumus, o jų tariamai nepašalinus, skundą laikė nepaduotu), iš esmės pirmosios instancijos teismas tiek vieną, tiek kitą procesinį sprendimą grindė tapačiais neteisėtais argumentais, t. y. pirmosios instancijos teismas norėjo, kad pareiškėjai ne tik nurodytų savo individualias reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, bet dar jas ir pagrįstų įrodymais.

Pareiškėjai nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Grupės skundo priėmimo stadijoje pareiškėjai turi pateikti teismo įsivaizdavimu jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjų nuomone, teismas skundo priėmimo stadijoje neturėtų vertinti pakanka jų, ar ne. Ir visiškai nėra svarbu, dėl kokių motyvų teismas prašo tokių aplinkybių ar įrodymų, t. y., ar dėl įsitikinimo, kad skundas atitinka ABTĮ 24 ir 1262 straipsnių reikalavimams (kaip nurodo pirmosios instancijos teismas), ar dėl teisingo bylos išnagrinėjimo, kadangi pareiškėjams vykdant tokį teismo pageidavimą, iš esmės reikia atlikti tuos pačius veiksmus, ir teismo siekiami tikslai to nekeičia, t. y. pareiškėjams reikia pateikti jų reikalavimą pagrindžiančius įrodymus jau skundo priėmimo stadijoje. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas skundą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į skundo patenkinimą. Grupės skundo institutas šioje vietoje nenustato kitokios tvarkos lyginant su bendra, įprasta tvarka, t. y. pareigos pareiškėjams pagrįsti grupės skundo reikalavimus, nes priešingu atveju būtų apsunkintas grupės skundo padavimas lyginant su įprastu skundu. Įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas minėtoje 2023 m. birželio 28 d. nutartyje yra aiškiai nurodęs ir išaiškinęs, kaip suprasti „bendrumo“ požymį, t. y. grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismų praktika nekelia reikalavimo grupės skundui, kad pareiškėjų reikalavimų pagrindimas ir įrodymai būtų tapatūs.

Atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato kaip specialųjį grupės narių skundo reikalavimą – individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimus ir juos pagrindžiančios aplinkybės. Todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal grupės skundą gali būti nagrinėjami tik individualiomis aplinkybėmis ir konkrečiais įrodymais pagrįsti reikalavimai. Teigia, kad įstatymas numato grupės skundo byloje galimybę nagrinėti ir skirtingo pobūdžio reikalavimus, tačiau apie tai atskirai turėtų būti pažymėta grupės skunde. Šiuo atveju pareiškėjai nekelia individualaus pobūdžio reikalavimų, todėl reikalauti iš jų pagrįsti jų reikalavimus atskirais argumentais bei įrodymais yra nepagrįsta.

Pareiškėjai nurodo, kad panašiai šį klausimą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, išaiškinęs, jog kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dar rengiant grupės ieškinio koncepciją buvo pripažinta, kad naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio ieškiniai, taip pat ir grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai.

Grupės skunde buvo išsamiai teismui paaiškinta, kad pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju visi pareiškėjai, t. y. tiek mokiniai, tiek jų tėvai patyrė žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų dėl nepilnamečiams vaikams nutraukto kontaktinio ugdymo, o taip pat dėl neteisėto reikalavimo atlikinėti mokiniams medicinines intervencijas ir prašo teisme apginti jų pažeistas teises. Grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų – nepilnamečių vaikų (mokinių) ir jų tėvų, kurie kreipėsi į teismą prašydami atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Be to, grupės skundas leidžia sumažinti bylinėjimosi kaštus ir skatina į grupes jungtis asmenis, kuriems savarankiškas bylinėjimasis būtų per brangus. Todėl Grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir jį tikslingiausia, efektyviausia bei tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.

Taigi pareiškėjai pagrįstai nematė pagrindo individualizuoti savo patiriamą žalą, kaip to reikalavo pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nei į vieną pateiktą argumentą neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu konstatavęs, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d., 1265 str. 3 d.).

Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad teismas pažeidė proceso taisykles skundo priėmimo stadijoje reikalaudamas, jog pareiškėjai pagrįstų savo reikalavimus atskirais argumentais bei įrodymais. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau nei į vieną pareiškėjų pateiktą argumentą teismas neatsižvelgė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kiekvienam pareiškėjui – Grupės nariui po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad neturtinės žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio nustatymas turi būti individualizuojamas. Teismas vertino, kad pateiktas skundas negali būti nagrinėjamas kaip grupės skundas, kadangi neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant kiekvieno konkretaus asmens individualią situaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2023 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir perdavė Grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš naujo, 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 25 straipsniu, 1265 straipsnio 2 dalimi, nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad Grupės skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjai turėtų pateikti duomenis ir įrodymus apie kiekvieno pareiškėjo (tiek vaiko, tiek jo įstatyminio atstovo) individualias aplinkybes, pagrindžiančias neturtinės žalos atsiradimą jo atžvilgiu, bei atitinkamai patikslinti skundo reikalavimą, patikslinti proceso šalis Sveikatos apsaugos ministeriją nurodant atsakovo atstovu, o ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pat patikslinus Grupės skundą, patikslinti ir pranešimą.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į teismo nutartį, 2023 m. liepos 24 d. rašte nurodė, kad skundo priėmimo stadjoje neturėtų pateikti jų reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kadangi skundo priėmimo stadijoje sprendžiami procesinio pobūdžio klausimai, t. y., ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir, ar šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso teisės normų. Pareiškėjai nurodė, kad šioje proceso stadijoje nemato pagrindo individualizuoti savo patiriamą žalą, atitinkamai teismas neturėtų reikalauti tokių įrodymų iš pareiškėjų. Pažymėjo, kad pareiškėjai žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, o ne iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimtų aktų. Todėl atsakovas ir jo atstovas yra tinkamas. Be to, pareiškėjas turi teisę pasirinkti atsakovą, kuriam reiškiamas reikalavimas. Atsakovo atstovų tikslinimas nėra trūkumų šalinimo dalykas, kadangi teismas pats gali patikslinti atsakovo atstovus ir net proceso šalis. Tačiau įvertindami teismo pastebėjimą, nurodė, kad tikslina proceso šalis, t. y. Sveikatos apsaugos ministeriją nurodo kaip Lietuvos valstybės atstovą, o ministrą – kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Atitinkamai patikslino pranešimą dėl proceso šalių. Nurodė, kad negali pašalinti trūkumo dėl pranešime nuorodų į teisės aktus, nes iš nutarties neaišku ką patikslinti, be to, pranešimas nėra skundas ir neprivalo būti grindžiamas teisės aktais. Todėl šio trūkumo pašalinti negali. Prašė laikyti, kad 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nurodyti trūkumai yra pašalinti, Grupės skundas priimtinas nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi Grupės skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjai per teismo nustatytą terminą 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame 1 skirsnyje „Grupės skundas“. Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.). ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 1263 straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 1262 straipsnyje „Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos“ nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

Aiškinant ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje įtvirtinto procesinio grupės skundo instituto nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina teismų praktika, suformuota aiškinant grupės ieškinio institutą sudarančias teisės normas, įtvirtintąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV1 skyriuje „Grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumai“. Šiuo aspektu pažymėtina, jog grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas institutas Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 metais, nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Rengiant grupės ieškinio koncepciją buvo pripažinta, jog naudojantis grupės ieškinio institutu gali būti reiškiami įvairaus pobūdžio ieškiniai, taip pat ir grupės ieškiniai dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

Pagal ABTĮ 1265 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi dėl grupės skundo priėmimo taip pat nusprendžia, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertina, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai grupės skundas neatitinka šio įstatymo 1262 straipsnio 5, 6 ir 7 punktuose, 1263, 1264 ir 1266 straipsniuose nustatytų reikalavimų, skundo trūkumai šalinami šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas gali nustatyti terminą grupės skundo trūkumams šalinti ir tais atvejais, kai ne visi skundą reiškiantys asmenys gali būti grupės nariais, ne visi skunde nurodyti reikalavimai gali būti nagrinėjami pagal grupės skundo proceso taisykles arba ne visi grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimai susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio, ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad neturtinė žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti. Be to, tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl nepakanka skunde nurodyti tik deklaratyvius teisių pažeidimus, nurodant teisės aktų ir teismų sprendimų citatas. Privalo būti pateikti individualūs įrodymais laikomi faktiniai duomenys (ABTĮ 56 straipsnio 1–2 dalys). Esminis aspektas, kuriuo remdamasis teismas galėtų priimti skundą nagrinėti, yra ne tik konkrečiai išreikštas reikalavimas (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktas), bet ir skundo turinys, aplinkybės, kuriomis besikreipiantis į teismą asmuo grindžia savo reikalavimą ir tas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ 56, 57 straipsniai).

Teismas nurodė, kad Grupė skunde prašo atlyginti žalą, kilusią dėl nutraukto kontaktinio ugdymo, pažeistos teisės į mokslą, kokybišką ugdymą ir neigiamo mokyklų uždarymo poveikio vaikų fizinei, psichinei sveikatai ir švietimo kokybei. Pareiškėjai (vaikai) yra skirtingo amžiaus, skirtingos sveikatos būklės, galbūt gyvena skirtingomis sąlygomis, skiriasi šeimyninės aplinkybės. Taigi kiekvieno Grupės nario teisės buvo galbūt pažeistos individualiu būdu, tai lemia reikalavimo suformulavimo ypatumus. Tam, kad teismas galėtų spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina pateikti duomenis ir įrodymus apie kiekvieno pareiškėjo (tiek vaiko, tiek jo įstatyminio atstovo) individualias aplinkybes, pagrindžiančias neturtinės žalos atsiradimą jo atžvilgiu, bei atitinkamai patikslinti skundo reikalavimą.

Tik įvertinęs šias aplinkybes teismas galės tinkamai įvertinti, ar pateiktas skundas atitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1 punkte nustatytą reikalavimą, kad skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų pateikti tyrimai, straipsniai žiniasklaidoje nėra pakankami skundo atitikties ABTĮ 1262 straipsnio 1 punkte nustatytam reikalavimui vertinimui, nes ir pateiktuose šaltiniuose teigiama, jog tam tikri neigiami poveikiai atsirado paaugliams, tam tikri poveikiai – mažamečiams vaikams, dar kiti poveikiai atsirado specialiųjų poreikių turintiems vaikams, dalis vaikų patyrė tam tikrus (skirtingus) svaikatos sutrikimus, patirti neigiami poveikiai priklauso ir nuo gyvenimo sąlygų, kitų šeimyninių aplinkybių ir pan.

Teismas vertino, kad pagal ABTĮ nuostatų nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus reikalavimus turėtų būti tikslinamas Grupės skundo reikalavimas ir nurodomos individualizuotos, šį reikalavimą pagrindžiančios, aplinkybės. Teismas taip pat nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai atsiradusią žalą kildina tiek iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimtų aktų. Jei taip ir yra, pareiškėjai turėtų patikslinti proceso šalis, Lietuvos Respublikos sveikatos ministeriją nurodant ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o kaip Lietuvos valstybės atstovą. Patikslinus skundą, atitinkamai tikslintinas ir prie skundo pridėto pranešimo tekstas, pranešime tikslintinos nuorodos į teisės aktus, su kuriais pareiškėjai sieja neturtinės žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateikto Grupės skundo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų skundas neatitiko ABTĮ nustatytų pagrindinių grupės skundui keliamų reikalavimų.

Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju grupės skundą teikiančių fizinių asmenų grupę sudaro daugiau nei 20 pareiškėjų – nepilnamečių vaikų (mokinių) ir jų tėvų, kurie kreipėsi į teismą prašydami atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjų grupės skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis – visi pareiškėjai, t. y. tiek mokiniai, tiek jų tėvai nurodo patyrę žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, dėl nepilnamečiams vaikams nutraukto kontaktinio ugdymo, o taip pat dėl reikalavimo atlikti mokiniams medicinines intervencijas ir prašo teisme apginti jų pažeistas teises.

Teisėjų kolegija vertino, jog vien tai, kad pareiškėjų reikalavimai yra individualaus pobūdžio, t. y. reikalauja individualaus (ar papildomo) pagrindimo, nesudaro sąlygos išvadai, jog pareiškėjų pasirinktas jų pažeistų teisių gynimo būdas yra negalimas. Tai neleidžia daryti išvados, kad papildomo argumentavimo poreikis grupės skundo atveju akivaizdžiai lems neekonomišką, neracionalų ir apsunkintą procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai.

Teisėjų kolegija pritarė pareiškėjų grupės argumentams, jog nagrinėjamu atveju grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą, negu individualūs skundai. Teisėjų kolegija vertino, kad šioje byloje yra keliamas bendras grupės narių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad kiekvieno grupės nario teisės buvo pažeistos individualiu būdu, kas lemia reikalavimo suformulavimo ypatumus, neriboja galimybės pareiškėjų galbūt pažeistas teises ir interesus ginti pagal ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ proceso taisykles.

Pažymėjo, kad grupės skundui būtinas bendrumo požymis aiškintinas taip, jog grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi. Bendrumo požymis negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog paneigtų pareiškėjų teisę ir kartu pareigą suformuluoti individualius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nepakankamo pagrindimo aplinkybės ar individualizavimo trūkumai, jei tokie būtų nustatyti, gali būti pašalinami kitomis procesinėmis priemonėmis, tačiau nesudaro prielaidų riboti pareiškėjų teisę pasinaudoti analizuojamu pažeistų teisių gynimo būdu. Kita vertus, tokie klausimai, kaip skundo pagrįstumas ar nepakankamas pagrįstumas, netinkama argumentacija, šioje proceso stadijoje – sprendžiant skundo priėmimo klausimą – yra akivaizdžiai nesavalaikiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo (asmenys) realizuoja laikydamiesi ABTĮ nustatytos tvarkos, tačiau paprastai nėra vertinamas skundo faktinis ir materialinis teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad skundo priėmimo stadijoje atitinkamai nėra reikalaujama iš pareiškėjų nurodyti individualias aplinkybes, pagrindžiančias neturtinės žalos atsiradimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Grupės skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai Grupės skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikintina, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų grupės, susidedančios iš I. G., L. S., A. L., R. L., M. K., V. V., E. D., E. D., I. M., G. M. (G. M.), G. M., M. M., M. M., G. Š., Ž. Š., K. C., J. C., L. K., L. K., S. M., T. M., R. R. M., R. M., D. V., D. V., S. V., Ą. V., A. I., A. P., I. P., T. P., R. R., T. R., D. S., G. S., I. Š., G. Š., E. L., T. L., R. K., E. B., M. K., L. B., O. Š. B., I. D., E. P. (E. P.), I. L., M. M., E. V., V. V., atstovaujamos grupės atstovo asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti Grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius