8105412c-e4c5-4db1-8421-6b20ee2d9cb3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-141-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02635-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 3.1.7.6(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo A.

S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1227-467/2016 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl hipotekos žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio nustatymo bei atsakovo A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo kainos nustatymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.             Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo momento ir Å¡ios vertės pagrindu nustatytino kompensacijos žemės sklypo savininkui dydžio. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1–8), kuriuo prašė:

1) priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-387 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypÄ Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams;

2) panaikinti hipotekÄ Å¾emės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir pripažinti hipotekos kreditoriui nuosavybės teisę į depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas (ar atitinkamÄ jų dalį, nevirÅ¡ijančiÄ hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos), pervestas kaip atlyginimÄ už paimamÄ Å¾emės sklypÄ ;

3) nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-387 nustatytÄ vertę (remiantis 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaita) – 1 243 049,12 Eur (4 292 000 Lt);

4) teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti vertė – iÅ¡dėstyti vertės skirtumo sumokėjimÄ vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 4,7689 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2006 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Å is žemės sklypas yra įkeistas AB SEB bankui. Å io sklypo atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. spalio 7 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams“.

IeÅ¡kovė vadovavosi VÄ® Žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. nustatyta sklypo verte 2010 m. vasario 10 d. – 4 292 000 Lt (1 243 049,12 Eur). Atsakovas A. S. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kaina yra 6 719 184 Eur (23 200 000 Lt) ir priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai, taip pat pripažinti, kad ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė padarė 818 943 Eur (2 827 647 Lt) dydžio nuostolius atsakovui bei Å¡iÄ sumÄ priteisti (t. 1, b. l. 60–65).

Nurodė, kad ginčo žemės sklypo vertė turėtų bÅ«ti nustatyta dienÄ , kuriÄ pradėta ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, ir pateikė teismui UAB „Negrita“ turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 14-12-01, kurioje ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. balandžio 1 d. nustatyta 23 200 000 Lt. Atsakovas po 2008 m. balandžio 1 d., nors ir nebegalėdamas disponuoti ir valdyti žemės sklypu, buvo priverstas mokėti bankui palÅ«kanas, kadangi žemės sklypÄ atsakovas įsigijo, paimdamas AB SEB banke paskolÄ .

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki dabar atsakovas bankui yra sumokėjęs 818 943,39 Eur palÅ«kanų, kurios yra atsakovo tiesioginiai nuostoliai.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi (t. 1, b. l. 90–93) leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-387 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti“ – nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, bei panaikino hipotekÄ Å¾emės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Ä®siteisėjus Å¡iai nutarčiai, teismas nustatė, kad hipotekos kreditorius AB SEB bankas yra 1 243 049,12 Eur, kurie yra pervesti pagal 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1637 į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ , savininkas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 185–193) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nustatė, kad už visuomenės reikmėms pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. spalio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1P-(1.3.)-387 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ paimamÄ Å¾emės sklypÄ atlyginimas atsakovui yra 1 775 370,70 Eur, iÅ¡ kurių 1 243 049,12 Eur Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1637 yra pervedusi į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ LT32 7044 0600 0041, esančiÄ AB SEB banke, o 532 321,59 Eur – Vilniaus miesto savivaldybė privalo sumokėti per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 88 720,27 Eur.Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendė, kad ginčo žemės sklypo vertė nustatytina 2014 m. spalio 7 d., kada Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priėmė 2014 m. spalio 7 d.

įsakymÄ â€žDėl žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams“. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovavosi 2016 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 1508/13-1 nustatyta ginčo žemės sklypo rinkos verte 2014 m. spalio 7 d. – 1 775 370,70 Eur (6 130 000 Lt). Pažymėjo, kad dėl Å¡ios teismo eksperto nustatytos ginčo žemės sklypo rinkos vertės dydžio byloje ginčo iÅ¡ esmės nėra, nes Å¡alys nesutarė tik dėl datos, kuriai nustatytina rinkos vertė.Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog įsigydamas ginčo žemės sklypÄ , žinojo, jog jo perkamo žemės sklypo dalimi eis aplinkkelis.

Atsakovas, nors ir akcentuoja, kad buvo apribota jo teisė disponuoti žemės sklypu, neįrodo (CPK 178 str.), kad įgytÄ Å¾emės sklypÄ jis bÅ«tų ketinęs parduoti ar kitaip juo disponuoti. Atsakovas, įgijęs žemės sklypÄ , galėjo juo nevaržomai naudotis pagal tikslinę – žemės Å«kio – paskirtį visÄ laikotarpį nuo įsigijimo iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas vertino, kad atsakovo sumokėtos palÅ«kanos pagal kredito sutartį, kurių atlyginimo nenumato Žemės įstatymas ar kiti teisės aktai, nelaikytinos nuostoliais, patirtais dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ir negali bÅ«ti priteistos.

Atsakovas neįrodė jokių neteisėtų ieškovės veiksmų (CPK 178 str.). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-728-781/2014 duomenys patvirtina, kad atsakovas, priešingai nei teigė, prieštaravo atliekamoms ginčo žemės sklypo paėmimo procedūroms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-2961/2012 duomenys patvirtina, kad atsakovas priešieškinyje prašomus priteisti nuostolius jau siekė prisiteisti iš ieškovės, tačiau teismai jo prašymo netenkino.

Be to, tik dalis kredito buvo skirta ginčo žemės sklypo įsigijimui.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo – Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkinti visiškai, nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 7 d.

įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-387 nustatytÄ vertę – 1 243 049,12 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, nepagrįstai vadovavosi vieninteliu įrodymu – teismo ekspertizės aktu. Nors teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypo vertė nustatytina 2014 m. spalio 7 d., tačiau neįvertino ginčo žemės sklypo įsigijimo kainos, nors Å¡is kriterijus kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 taip pat pripažintas reikÅ¡mingu. Atsakovas įgijo buvusį visÄ 8,4 ha dydžio žemės sklypÄ už 9 mln.

Lt. Visuomenės poreikiams paimamo 4,7687 ha žemės sklypo dalies įsigijimo kaina atitinkamai sudarytų 5 109 321,43 Lt (1 479 761,77 Eur), taigi teismo nustatytas atlyginimas atsakovui virÅ¡ija jo įgijimo kainÄ daugiau nei 1 mln. Lt. Pagal vieÅ¡us Registrų centro duomenis ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė taip pat yra mažesnė. Teismas taip pat neįvertino žemės sklypo įgijimo aplinkybių, t. y. to, kad atsakovas, įgydamas žemės sklypÄ , iÅ¡ anksto žinojo, jog perkamo žemės sklypo dalimi eis aplinkkelis.Atsakovas A.

S. apeliaciniame skunde prašo:

1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, nustatant, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies – už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ atlyginimas atsakovui yra 6 719 184 Eur, iÅ¡ kurių 1 243 049,12 Eur Vilniaus miesto savivaldybė yra pervedusi į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sÄ skaitÄ , o 5 476 134,88 Eur Vilniaus miesto savivaldybė privalo sumokėti per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį atsakovui po 912 689,15 Eur;

2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 2 000 Eur ekspertizės iÅ¡laidų ir priteista 17 588,25 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitÄ sprendimo dalį paliekant galioti;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teisingo atlyginimo dydis sietinas su realių apribojimų atsiradimo momentu – kai savininko teisės disponuoti nuosavybe apribojamos – padarius žymÄ Nekilnojamojo turto registre, jog yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra (Žemės įstatymo 46 str. 4 d.). Tokį vertės nustatymo momentÄ pagrindžia ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.

Teismas pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamÄ praktikÄ dėl teisingo atlyginimo nustatymo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pats trukdė atlikti procedÅ«ras, keldamas teisme reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo. Pažymėtina, kad atsakovo įsigytas 8,4 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas į keturias dalis, prie likusių trijų sklypų po atidalinimo nebuvo suprojektuoti privažiavimai. Atsakovas ginčijo bÅ«tent situacijÄ dėl privažiavimų prie trijų likusių žemės sklypų suprojektavimo, o tai negalėjo stabdyti ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros.PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis faktiÅ¡kai iÅ¡ dalies buvo tenkintas, nes priteista daugiau atlyginimo nei prašė ieÅ¡kovė.

Bendras maksimalus žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti 12 555 Eur. Atsakovas 1 448 Eur buvo sumokėjęs teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, o likusi žyminio mokesčio dalis atsakovui buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl maksimalus priteistinas iÅ¡ atsakovo žyminis mokestis valstybei galimas 11 107 Eur, o teismas priteisė 17 588,25 Eur.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas A. S. praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Konstitucija paimamo žemės sklypo savininkui garantuoja tokiÄ kainÄ , už kuriÄ savininkas galėtų įsigyti kitÄ daiktÄ , analogiÅ¡kÄ iÅ¡ jo paimtam, o ne tÄ , kuri buvo vienu iÅ¡ daikto paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros vykdymo momentu.

Už ieÅ¡kovės nurodomÄ sumÄ atsakovui nebus atlygintas praradimas, nes už Å¡iÄ sumÄ nieko panaÅ¡aus į prarastÄ turtÄ nėra galimybės įsigyti.Aplinkybė, kad atsakovas žinojo apie numatomÄ aplinkkelio statybÄ , neturi reikÅ¡mės nustatant kompensacijos atsakovui dydį. Ginčo žemės sklypo paėmimo procedÅ«ros ieÅ¡kovės buvo vilkinamos net Å¡eÅ¡erius su puse metų. Mieste nėra ir negali bÅ«ti žemės Å«kio paskirties žemės, nes žemės Å«kio veikla mieste negalima.

Žemės naudojimo paskirties keitimo procedÅ«ros ieÅ¡kovės nepagrįstai vilkinamos.IeÅ¡kovė nenurodė, kuo ydingas teismo ekspertizės aktas, ir kodėl turėtų bÅ«ti vadovaujamasi VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto nustatyta ginčo sklypo verte – 1 243 049,12 Eur, nors teismo ekspertizės akte nustatyta ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2010 m. vasario 10 d. – 2 909 314 Eur. Dėl 1 479 761,77 Eur ginčo žemės sklypo vertės nustatymo ieÅ¡kovės argumentai yra nauji, todėl nenagrinėtini apeliacinėje instancijoje (CPK 312 str.).Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl nuostolių – sumokėtų palÅ«kanų – priteisimo. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis neapibrėžia vertės nustatymo momento, o tik tai, kokia sklypo paskirtis, bÅ«das, pobÅ«dis turi bÅ«ti vertinami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, kuria pagrįstai pasirėmė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatavo, kad paimamo turto vertė nustatyta sprendimo paimti žemės visuomenės poreikiams dienÄ , o ne procedÅ«ros pradžios dienÄ , kaip teigia atsakovas (2008 m. balandžio 1 d.).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad likusių buvusio 8,4 ha ploto sklypo dalių, nepaimtų visuomenės poreikiams, atsakovas ir Å¡iuo metu neparduoda, o ketina juose vystyti veiklÄ .Teismas tinkamai apskaičiavo iÅ¡ atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio dydį, 17 588,25 Eur yra bendra suma, apimanti 6 481,35 Eur už ieÅ¡kinį mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal įstatymÄ , ir 11 106,90 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio likusiÄ nesumokėtÄ dalį, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

Atsakovas skunde nepateikia jokių argumentų dėl teismo sprendimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo teismo ekspertizės iÅ¡laidas nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo teisingo atlyginimo dydžio nustatymo. Apeliaciniai skundai netenkintini.Dėl visuomenės poreikiams paimto ginčo žemės sklypo vertės nustatymo momento bei kriterijų, reikÅ¡mingų teisingam atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatytiApelianto (atsakovo) A.

S. vertinimu, jam atlygintina ginčo žemės sklypo vertė nustatytina žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios dienÄ , t. y. 2008 m. balandžio 1 d., o apeliantės (ieÅ¡kovės) Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, tokiu momentu turėtų bÅ«ti sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams diena, t. y. 2014 m. spalio 7 d., tačiau papildomai turėtų bÅ«ti įvertinta ginčo žemės sklypo įsigijimo kaina, kuri yra mažesnė nei teismo nustatytas atlyginimas atsakovui.

Teisėjų kolegija apeliantų argumentais neturi pagrindo nustatyti ginčo žemės sklypo vertės kitu momentu nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Žemės įstatymo nuostatas darytina iÅ¡vada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ;

Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

AnalogiÅ¡ki kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pateikti vėlesnėje, 2016 m. balandžio 8 d., nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, sprendžiant savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašų ginÄÄ .Apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo žemės sklypo įsigijimo kainos, nors Å¡is kriterijus kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 taip pat pripažintas reikÅ¡mingu. Anot apeliantės, tai lėmė, kad teismo nustatytas atlyginimas atsakovui nepagrįstai virÅ¡ija ginčo žemės sklypo įgijimo kainÄ daugiau nei 1 mln.

Lt. Su Å¡iais apeliantės argumentais nesutiktina. BylÄ nagrinėjęs teismas 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pagrįstai pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio bylose yra aktualu įvertinti ir kainÄ , už kuriÄ buvo įsigytas žemės sklypas, todėl teismo posėdį atidėjo, sudarant galimybes atsakovui pateikti atitinkamus duomenis, kÄ atsakovas ir padarė – pateikė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 160–170). Taigi pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡iÄ aplinkybę tyrė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 iÅ¡ tiesų pažymėjo, kad toje byloje teismai nenustatinėjo ginčo žemės sklypo įsigijimo kainos, kuri EŽTT jurisprudencijoje minėta kaip svarbus kriterijus, nustatant teisingÄ atlyginimÄ , Å¡iuo klausimu darydamas nuorodÄ Ä¯ EŽTT 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ Vistiņš ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 71243/01 (par. 118 ir 130), taip pat 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ GrigaliÅ«nienė prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42322/09 (par. 41).

Pastarojoje byloje EŽTT vertino, jog valdžios institucijos iÅ¡ esmės pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiÅ¡kėjai žemės rinkos vertės, nes ji buvo įsigijusi žemę už labai maÅ¾Ä kainÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kad atsakovas ginčo žemės sklypÄ bÅ«tų įsigijęs ne rinkos kainomis ar kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti esant poreikį kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ sumažinti, nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad ir ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios tokį poreikį pagrįstų, iÅ¡skyrus faktinį ginčo žemės sklypo įsigijimo vertės ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio skirtumÄ , nors, natÅ«ralu, kad skirtingu metu nustatyta rinkos vertė dėl objektyvių rinkos skirtumų gali skirtis, o ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutinka, kad ginčo žemės sklypo vertė turėtų bÅ«ti nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ .Apelianto A.

S. teigimu, teisingo atlyginimo dydis sietinas su momentu, kai savininko teisės disponuoti nuosavybe apribojamos – padarius žymÄ Nekilnojamojo turto registre, jog yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra. Tokį vertės nustatymo momentÄ apeliantas grindžia iÅ¡ esmės klaidingai interpretuodamas Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.

Nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 Å¡ie argumentai jau buvo įvertinti ir spręsta, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ , nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Vadinasi, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata aiÅ¡kintina kaip reiÅ¡kianti tik tai, kad žemės sklypo vertės nustatymui yra reikÅ¡mingi tie jo parametrai, kurie egzistavo iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ir žemės sklypo vertė nustatytina bÅ«tent Å¡iuo momentu.

Teigdamas prieÅ¡ingai, atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ nukrypti nuo minėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Kasaciniam teismui pateikus bÅ«tent tokius iÅ¡aiÅ¡kinimus analogiÅ¡kose kaip ir nagrinėjamoje byloje faktinėse situacijose, nurodytos nutartys tampa precedentinėmis ir privalomomis teismams, nagrinėjantiems tokius pačius klausimus.Teigdamas, jog teismas pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl teisingo atlyginimo nustatymo, atsakovas iÅ¡ esmės nenurodė, nuo kurių konkrečių EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimų nagrinėjamu atveju buvo nukrypta.

EŽTT yra pažymėjęs, kad jis neturi nuspręsti dėl to, kokiu pagrindu (konkrečiu skaičiavimo metodu) nacionaliniai teismai turėtų vertinti mokėtinos kompensacijos dydį nusavinimo byloje; EŽTT negali užimti nacionalinio teismo vietos, nustatant metus, į kuriuos turėjo bÅ«ti atsižvelgta, sprendžiant nusavinto turto vertės klausimÄ ir vertinant mokėtinas sumas (žr., 2001 m. kovo 1 d. sprendimÄ byloje Malama prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 43622/98, par. 51). Å iuo aspektu valstybė turi plačias vertinimo laisvės ribas.

Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir nenustačius pagrindo vertinti, kad Å¡iuo atveju dėl kurių nors priežasčių buvo nukrypta nuo teisingos interesų pusiausvyros principo, teisėjų kolegija nukrypimo nuo EŽTT formuojamos praktikos neįžvelgia.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 pažymėjo, kad vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogiÅ¡kÄ nusavintajam žemės sklypÄ .

Be pagrindo iÅ¡mokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiÅ¡kam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sÄ skaita. Dėl to, anot kasacinio teismo, svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus žemės kainų pokyčius atlyginimo priteisimo metu. Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis jam nesuteikia galimybės įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ .

PrieÅ¡ingai, žemės sklypo vertės nustatymas sprendimo paimti nuosavybę dienÄ kaip tik ir iÅ¡reiÅ¡kia imperatyvÄ atlyginti savininkui jo turto praradimus iÅ¡mokant tokiÄ kompensacijÄ , kuri suteiktų galimybę įsigyti analogiÅ¡kÄ turtÄ , todėl nagrinėjamu atveju atlyginus atsakovui jo prarasto turto vertę, buvusiÄ 2008 m. balandžio 1 d., bÅ«tų sudarytos prielaidos jam nepagrįstai praturtėti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytÄ (atsakovo neginčijamÄ ) aplinkybę, jog įsigydamas ginčo žemės sklypÄ , žinojo, jog jo perkamo žemės sklypo dalimi eis aplinkkelis.

Atsakovas 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ir tai, kad žinojo ir tai, kurioje konkrečioje ginčo žemės sklypo vietoje eis aplinkkelis (teismo posėdžio garso įraÅ¡o dalis nuo 00:15:50 iki 00:16:00 val.). Kaip atsakovas paaiÅ¡kino nurodyto teismo posėdžio metu, kadangi atsakovo įsigytas žemės sklypas buvo didesnis nei planuojamos paimti visuomenės poreikiams žemės plotas, atsakovas likusiÄ Å¾emės dalį planavo panaudoti komercinei paskirčiai. IÅ¡ nurodytų byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kÄ iÅ¡ esmės pripažįsta ir atsakovas, kad jis neturėjo / negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių naudoti statybai ar kitiems tikslams žemės sklypo dalies, kuria buvo suplanuotas tiesti aplinkkelis.

Å iÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovas galėjo tikėtis naudoti tik pagal tuo metu buvusiÄ jo tikslinę – žemės Å«kio – paskirtį. Ginčo žemės sklypo valdymo teisė atsakovui, prieÅ¡ingai nei jis teigia, nebuvo apribota, nes, vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypÄ , taip pat neturi teisės Å¡io žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), taigi valdymo teisės nepraranda.Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobÅ«džio bylose kaip nagrinėjamas atvejis akivaizdus vieÅ¡ojo intereso elementas, teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva tirti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (CPK 179 str. 2 d., 320 str. 2 d.).

Kartu pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia bylos dalyvių nuo pareigos savo pozicijÄ grįsti įrodymais. Atsakovas iÅ¡ esmės neteigė ir neįrodinėjo, kad dėl ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rų taikymo jis patyrė kokius nors nuostolius, sietinus su negalėjimu naudotis ir disponuoti likusia jo įsigytos žemės dalimi, kuri visuomenės poreikiams nebuvo paimta. Kaip atsakovas paaiÅ¡kino 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu, jis kartu su UAB „Junesta“ planavo įsigytame žemės sklype vystyti projektÄ â€“ patvirtinus detalųjį planÄ , panaudoti likusiÄ Å¾emės dalį, kuri visuomenės poreikiams nebus paimama, komercinei paskirčiai, tačiau detaliojo plano tvirtinimas užsitęsė dėl įvairių priežasčių, viena iÅ¡ jų – gretimų sklypų savininkų pasiprieÅ¡inimas.

Taigi byloje esančių duomenų pagrindu negalima spręsti, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ vykdant greičiau, atsakovo patiriami nepatogumai bÅ«tų buvę mažesni ar jų bÅ«tų galima iÅ¡vengti.Å iuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas, nors ir teigdamas, kad buvo apribota jo teisė disponuoti ginčo žemės sklypu, neįrodė, kad įgytÄ Å¾emės sklypÄ jis bÅ«tų ketinęs parduoti ar kitaip juo disponuoti, per kokį laikotarpį planavo atlikti tokius veiksmus ir pan., nors kaip matyti iÅ¡ 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio protokolo, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ atsakovui iÅ¡aiÅ¡kino.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė nustatyti kitÄ nei nurodė ieÅ¡kovė paimamos nuosavybės kompensacijos vertę, taip pat priteisti nuostolius, kildinamus iÅ¡Â trečiajam asmeniui už suteiktÄ kreditÄ , kurio dalį atsakovas panaudojo ginčo žemės sklypui įsigyti, sumokėtų palÅ«kanų.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai nurodė, kad atsakovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl nuostolių – sumokėtų palÅ«kanų – priteisimo, todėl iÅ¡samiau Å¡iuo aspektu nepasisako. Ä® esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, jie dėl pirmiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Kiti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymoAtsakovas apeliaciniame skunde, be kitų praÅ¡ymų, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 2 000 Eur ekspertizės iÅ¡laidų ir priteista 17 588,25 Eur žyminio mokesčio valstybei, akcentuodamas, kad teismas iÅ¡ dalies jo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, taip pat jog teismas virÅ¡ijo maksimalų priteistino žyminio mokesčio dydį.

Su šiais apelianto argumentais iš dalies sutiktina.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizei patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 28 punktas; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 46 punktas).Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡io „pralaimėjęs moka“ principo: teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia esant poreikį taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ „pralaimėjęs moka“ principo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį negu prašė nustatyti Vilniaus miesto savivaldybė, nustačius tinkamÄ ieÅ¡kovės procesinį elgesį (sÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si savo procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliktas procesines pareigas), todėl ir Vilniaus miesto savivaldybės patirtos iÅ¡laidos už teismo ekspertizę, kurios pagrindu buvo nustatytas teisingas atlygis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę, iÅ¡ A. S. nepriteistinos. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo ir žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, buvo atleista (CPK 96 str. 5 d.).

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu, sumažinęs savo reikalavimus, prašė priteisti 233 548 Eur nuostolių – sumokėtų palÅ«kanų, nuo Å¡ios sumos esant mokėtinam 3 494 Eur žyminiam mokesčiui. Atsakovui sumokėjus 1 448,10 Eur (5 000 Lt) žyminio mokesčio, iÅ¡ jo likusi priteistina žyminio mokesčio suma už šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudaro 2 045,90 Eur.Apibendrinus Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui priklausančios kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydį, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir padarė tinkamas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas daro intervencijÄ Ä¯ procesinio pobÅ«džio – bylinėjimosi iÅ¡laidų – klausimo iÅ¡sprendimÄ (nutarties 33 punktas), tačiau nekeičia sprendimo dėl materialinio pobÅ«džio reikalavimų iÅ¡sprendimo. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau iÅ¡ jo rezoliucinės dalies Å¡alinama dalis, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 2 000 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, o priteista 17 588,25 Eur žyminio mokesčio suma valstybei mažinama iki 2‘045,90 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymoAtsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , ginčijo 4 943 813,30 Eur sumÄ , sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies (12 055 Eur) mokėjimas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Ši nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo. Duomenų apie kitas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo apeliacinis teismas nesprendžia.                                       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . IÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinti jos dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A. S. priteista 2 000 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, bei sumažinti valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 2 045,90 Eur (dviejų tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt penkių eurų devyniasdeÅ¡imt centų)Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 055 Eur (dvylika tÅ«kstančių penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinio skundo pateikimÄ .

TeisėjaiRomualda Janovičienė Gintaras Pečiulis Alvydas Poškus