2020-07-01 Nr. AB-13108-3-62-3-01615-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1210-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01615-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. buvo kalinamas Kybartų PN. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra veganas, bet jam buvo duodamas vegetariškas maistas. Daugiau kaip penkerius metus pareiškėjas negavo maitinimo pagal savo įsitikinimus. Pareiškėjas akcentavo, kad veganai tai patys giežčiausi vegetarai, kurie atsisako valgyti maisto produktus, susijusius su gyvūnų išnaudojimu ir žudymu. Veganai taip pat nevartoja pieno produktų ir kiaušinių, net medaus. Kadangi pareiškėjas valgo ne visą vegetarišką maistą, 2017 m. vasario 10 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir prašė jam skirti veganišką maitinimą. Buvo nurodyta, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir pasiūlyta maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas prašė ir Kybartų PN, kad jam skirtų veganišką maitinimą, tačiau jie taip pat atsakė, jog toks valgiaraštis nėra patvirtintas. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, kuris, išnagrinėjęs skundą, nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą, jog būtų sudarytas valgiaraštis veganams. Kontrolierius nustatė, jog tai, kad institucijos nepatvirtino valgiaraščio veganams, prieštarauja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalie 1 punktui. Tačiau atsakovui gavus minėtą sprendimą, pareiškėjui ir toliau buvo teikiamas vegetariškas maitinimas. Pareiškėjas nebuvo iš karto informuotas asmeniškai apie tai, jog jau yra patvirtintas veganinio maitinimo valgiaraštis. Pareiškėjas nurodo kentėjęs alkį, patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresiją, pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Kybartų PN pažymėjo, kad nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir vėlesniais šio įsakymo pakeitimais patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo taisyklės). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, atsakovo atstovas pažymėjo, kad nedirbantys nuteistieji yra maitinami pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuo vadovaujantis yra nustatyta pateikiamo maisto energetinė vertė ir kiekis. Kiekvienos dienos maisto davinio energetinė vertė yra skirtinga, todėl išvedus aritmetinį vidurkį, nustatyta, kad nedirbančiam nuteistajam vidutinė dienos maisto davinio energetinė vertė yra 2 421 kcal. Maisto davinio energetinė vertė nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį–cheminį tyrimą, kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras (toliau – ir Centras). Minėtam Centrui 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. kovo 9 d. atlikus tyrimus, nustatyta, kad patiekalų energetinė vertė yra 2 496 kcal ir 2 738 kcal, todėl Kybartų PN nepažeidė teisės aktais nustatytų maisto energetinių verčių, o teiginys, kad pareiškėjui nėra užtikrinama tinkama mityba, atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Kybartų PN akcentavo, kad, vadovaujantis BVK 92 straipsniu, nuteistieji gali įsigyti maisto produktų iš įstaigoje esančios parduotuvės už savo lėšas. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, ką patvirtina pateiktas Buhalterinės apskaitos skyriaus žiniaraštis. Maistas nuteistiesiems išduodamas direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimu, pagaminto maisto kokybę įvertinus atsakingam Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, du kartus per metus atliekami maisto tyrimai Centro laboratorijoje. Be to, Kybartų PN direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1/10-152 „Dėl nuteistų asmenų veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta veganiško maitinimo skyrimo ir nutraukimo nuteistiesiems tvarka. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas pabrėžė, jog Kybartų PN esantys nuteistieji maitinami, vadovaujantis teisės aktais nustatytais valgiaraščiais, energetinėmis vertėmis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Kybartų PN nuteistuosius maitina neracionaliai ir kankina alkiu. Nustačius, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas, teisės aktus atitinkantis maitinimas, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

6. Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, jog veganams valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-257. Iki tol kalinami asmenys galėjo valgyti pagal kitus patvirtintus valgiaraščius.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo (veganiško) pagal jo įsitikinimus.

10. Teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, Maitinimo taisyklių 7, 10 punktais ir pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinti valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims, valgiaraštis nedirbančioms moterims, valgiaraštis nepilnamečiams, valgiaraštis nėščioms moterims, valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštis. Tuo tarpu valgiaraštis veganams patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio 1.13 punktu buvo patvirtintas ir valgiaraštis veganams.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 21 d. (b. l. 51–52, 54) prašymais kreipėsi į Kybartų PN dėl veganiško maitinimo teikimo. Kybartų PN 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 7/1-298 (b. l. 50) bei 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 7/1-445 (b. l. 53) nurodė, jog teisės aktuose veganiško maitinimo valgiaraštis nėra numatytas, todėl pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinti. Pareiškėjas dėl veganiško maitinimo taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentą 2017 m. vasario 10 d. (b. l. 27–28, 30–31), tačiau Kalėjimų departamentas 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 2S-914 (b. l. 32) nurodė, jog veganams skirto valgiaraščio nėra patvirtinta ir pasiūlė maitintis pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį.

12. Su 2018 m. gegužės 3 d. prašymu (b. l. 46) pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN dėl informacijos pateikimo, kodėl nebuvo informuotas apie patvirtintą veganų valgiaraštį, bei klausė, kodėl jam iki šiol neteikiamas veganiškas maitinimas. Kybartų PN 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 7/1-584 (b. l. 45) nurodė, jog Kybartų PN nuteistųjų valgykloje informaciniame stende yra iškabintas veganams skirtas meniu, su kuriuo pareiškėjas gali susipažinti. Pataisos namų administracija neprivalo kiekvieną nuteistąjį asmeniškai supažindinti su visais patvirtintais valgiaraščiais. Nurodė, jog veganiškas maitinimas bus skiriama pareiškėjui po to, kai bus gautas pareiškėjo prašymas. Pareiškėjas su 2018 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į Kybartų PN ir prašė išduoti maitinimą pagal veganų valgiaraštį (b. l. 48). Kybartų PN 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 7/1-600 nurodė, jog prašymas bus patenkintas ir nurodė, jog pareiškėjas veganiškai bus maitinamas nuo 2018 m. gegužės 21 d. (b. l. 47). Pareiškėjas su 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Kybartų PN ir prašė paaiškinti, kodėl veganų valgiaraštis pakabintas tik 2018 m. gegužės 8 d. valgyklos informaciniame stende. Kybartų PN 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7/1-612 (b. l. 49) nurodė, jog valgiaraščiai buvo pakabinti tuomet, kai jie buvo pratvirtinti Kalėjimų departamento.

13. Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nebuvo įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialų valgiaraštį veganams iki 2017 m. liepos 1 d., todėl Kybartų PN, atsisakydami pareiškėjui teikti veganams skirtą maitinimą, teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, nepažeidė.

14. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo valgiaraštis veganams, patvirtintas Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas valgiaraštis veganams. Teismas pažymėjo, kad Kybartų PN valgiaraščiai vegetarams ir veganams patvirtinti nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl darė išvadą, kad asmenims yra sudaryta galimybė pasirinkti maitinimą, kiek įmanoma, atitinkantį pareiškėjo įsitikinimus nuo 2017 m. liepos 1 d.

15. Patvirtinus veganinio maitinimo valgiaraštį, pareiškėjas į administraciją kreipėsi tik 2018 m. gegužės 3 d. ir jam buvo paskirtas veganinis maitinimas nuo 2018 m. gegužės 21 d. (b. l. 47–48). Kitų duomenų, jog pareiškėjas anksčiau kreipėsi dėl veganinio maitinimo, byloje nėra.

16. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo supažindinimo su valgiaraščiu atmesti, kadangi Maitinimo taisyklių 10 punkte aiškiai numatyta, jog valgiaraščiai yra iškabinami nuteistųjų valgykloje. Atsakovas nurodė pareiškėjui, jog valgiaraščiai buvo iškabinti valgykloje. Duomenų, paneigiančių atsakovo tvirtinimą, pareiškėjas į bylą nepateikė. Be to, pareiškėjas neteikė prašymų, jog būtų supažindintas su patvirtintu valgiaraščiu, o teisės aktai neįpareigoja administracijos supažindinti nuteistuosius su visais priimtais teisės aktais.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iki veganų valgiaraščio patvirtinimo, nepažeisdamas savo įsitikinimų, galėjo maitintis ir pagal valgiaraštį vegetarams ar kitus valgiaraščius, tačiau nevalgydamas produktų, kurių nevalgo veganai, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais.

18. Teismas vadovavosi BVK 92 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nors pareiškėjas tvirtino, kad tokios galimybės neturėjo, nes jo artimieji negalėjo jo paremti finansiškai, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu į pareiškėjo sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos, pareiškėjas apsipirkdavo Kybartų PN veikiančioje parduotuvėje (b. l. 40). Teismas laikė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi BVK 92 straipsnyje įtvirtinta teise, įsigydamas reikiamus maisto produktus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Kybartų PN pažeidė BVK 173 straipsnio 4 dalį ir Maitinimo taisyklių 7 punkto nuostatas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos maitintis pagal jo įsitikinimus, joje nebuvo objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas šiuo pagrindu.

19. Nors pareiškėjas teigė, kad vegetarų valgiaraštyje buvo tokių maisto produktų, kurių veganai nevalgo, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo šių produktų nevalgyti ir trūkstamą maisto davinį nusipirkti parduotuvėje. Teismas pažymėjo, kad vegetariškas valgiaraštis iš esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie yra veganai. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, nepažeisdamas savo įsitikinimų, turėjo galimybę maitintis ir pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra jam netinkamų produktų, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais. Pareiškėjas teismui pateikė Laisvės atėmimo vietų ligonės išrašą iš medicininių dokumentų, tačiau tai nepatvirtino aplinkybės, jog liga yra pasekmė to, jog pareiškėjui nebuvo skirtas veganinis maitinimas. Be to, teismas akcentavo, kad išrašas yra 2016 m. kovo 2 d., duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo laikotarpiu byloje nėra. Be to, byloje nėra Sveikatos priežiūros tarnybos išvados, jog pareiškėjui turi būti skirtas specialus maitinimas. Pareiškėjas jokių kitų įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų liudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismui buvo pateikta Lygių galimybių kontrolieriaus pažyma, kurioje konstatuoti pažeidimai dėl pareiškėjui nesudaryto veganinio valgiaraščio, tačiau ji nebuvo įvertinta. Teismas, diskriminuodamas veganus, konstatavo, kad pareiškėjui buvo teikiamas pakankamo kaloringumo maistas, kas yra nepagrįsta, nes pareiškėjas gyvulinės kilmės maisto nevalgė. Pareiškėjas akcentuoja, kad valstybei tenka pareiga užtikrinti maitinimą pagal nustatytą kalorijų kiekį, o ne pačiam nuteistajam apsirūpinti maistu.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Kybartų PN pažymi, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais, ir akcentuoja, jog jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos jam nepadarė.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Kalėjimų departamentas pažymi, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 26 d. Kybartų PN neužtikrinant pareiškėjui tinkamo maitinimo (veganiško) pagal jo įsitikinimus, atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, kad teismui buvo pateikta Lygių galimybių kontrolieriaus pažyma, kurioje konstatuoti pažeidimai dėl pareiškėjui nesudaryto veganinio valgiaraščio, tačiau ji nebuvo įvertinta. Teismas, diskriminuodamas veganus, konstatavo, kad pareiškėjui buvo teikiamas pakankamo kaloringumo maistas, kas yra nepagrįsta, nes pareiškėjas gyvulinės kilmės maisto nevalgė. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad valstybei tenka pareiga užtikrinti maitinimą pagal nustatytą kalorijų kiekį, o ne pačiam nuteistajam apsirūpinti maistu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

32. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matyti, jog teismas, nors ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, tačiau pareiškėjo pateikto Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (17)SN-45)SP-46, kuriame konstatuotas Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas, nevertino ir dėl jo išvis nepasisakė, nors, kaip matyti iš bylos aplinkybių, dėl minėto sprendimo ginčo teisinis reguliavimas, susijęs su valgiaraščių veganams patvirtinimu, buvo vėliau pakeistas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas vertino ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, ši teismo sprendimo dalis iš esmės nemotyvuota.

33. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat keliamas ginčas dėl pareiškėjo supažindinimo su Kalėjimų departamento patvirtintu veganišku valgiaraščiu po jo patvirtinimo. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo valgiaraštis veganams, patvirtintas Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog veganų valgiaraštis pakabintas tik 2018 m. gegužės 8 d. valgyklos informaciniame stende. Kybartų PN 2018 m. gegužės 18 d. rašte Nr. 7/1-612 (b. l. 49) nurodė, jog valgiaraščiai buvo pakabinti tuomet, kai jie buvo pratvirtinti Kalėjimų departamento. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo teiginiais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl aptariamo valgiaraščio paskelbimo valgyklos informaciniame stende. Tokie įrodymai galėtų būti išreikalauti iš atsakovo atstovo, kuris turėtų pagrįsti savo teiginius.

34. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog daugiau kaip penkerius metus negauna maitinimo pagal savo įsitikinimus. Tačiau teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas anksčiau per minėtą laikotarpį yra kreipęsis dėl veganinio valgiaraščio sudarymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis į teismus, bet dėl kitų pažeidimų, be kita ko, ir kitose įkalinimo įstaigose.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo ABTĮ suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjo skundas atmestas, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

37. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė