2019-10-16 Nr. AB-19744-3-61-3-04300-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4847-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04300-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 7 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1P-1469 „Dėl nušalinimo nuo pareigų“; 2) grąžinti į ankstesnes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo nušalinimo iki grąžinimo į pareigas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi su skundu dėl Departamento 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1P-2096, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų ir prašė: 1) panaikinti skundžiamą įsakymą; 2) grąžinti į ankstesnes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo nušalinimo iki grąžinimo į pareigas; 4 ) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi abi bylos pagal pareiškėjo skundus buvo sujungtos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1B-936 sudarytos komisijos pirmininkas Ž. B. 2018 m. lapkričio 7 d. surašė pranešimą Nr. 7B-4322 dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2018 m. spalio 19 d. dirbdamas Raigardo kelio poste darbo vietoje Nr. 5 posto vadovaujančio pareigūno darbo vietoje tinkamai neatliko pavestų pareigų, nes į Raigardo kelio postą 2018 m. spalio 19 d. apie 4.29 val. atvykus transporto priemonėms ir numerių atpažinimo sistemai (toliau - NAS) pateikus pranešimus apie į postą atvykusias minėtas ieškomas transporto priemones ir kurių pranešimo nurodymuose buvo nurodyta, patikrinti pagal tikrinimo kodus: 745 (patikrinti automobilio interjero ir eksterjero detales, galimas ertmes) ir 802 (patikrinti keleivio gabenamas prekes (daiktus)) bei papildomai nurodžius patikrinimo instrukcijas – prieš užpildant patikrinimo aktus pateikti automobilių nuotraukas nurodytu el. paštu Muitinės kriminalinei tarnybai. Pareiškėjas davė pavedimą posto pareigūnui J. K. atlikti minėtų transporto priemonių muitinį tikrinimą ir jomis vykusių keleivių pagal minėtus tikrinimo kodus ir patikrinimo instrukcijas, tačiau visiškai nekontroliavo šių pavedimų vykdymo ir tikrinimo kokybės, t. y. akivaizdžiai matydamas posto pareigūno J. K. netinkamai atliekamus muitinius tikrinimus pagal duotus pavedimus ir dalyvaudamas minėtų automobilių tikrinime, neužtikrino tinkamo NAS naudojimo, nekontroliavo kaip atliekamas transporto priemonių tikrinimas, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų vykdymas bei transporto priemonėms neįvykdžius minėtų NAS pranešimų nurodymų, neatlikus patikrinimo instrukcijose numatytų veiksmų ir neužbaigus patikrinimo aktų, nebūtų leista išvykti iš posto, nors matė, kad transporto priemonėms ir minėtais automobiliais vykusiems asmenims nebuvo atlikti visi privalomi anksčiau minėti veiksmai.

3. Pareiškėjas, atsakydamas į Pranešimą, detaliai paaiškino aplinkybes apie 2018 m. spalio 19 d. įvykius, iš kurių matyti, kad jis nepadarė pažeidimo, apie kurį kalbama Pranešime. Nuo 2018 m. spalio 18 d. 8 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 8 val. jis buvo paskirtas vadovauti 5 darbo vietai. 2018 m. spalio 19 d. apie 4.30 val. suveikus NAS, vyresnysis inspektorius J. K. informavo, kad transporto priemones reikia detaliai patikrinti. Pareiškėjas, kaip vadovaujantis pareigūnas, davė nurodymą posto pareigūnui J. K. atlikti transporto priemonių ir jomis vykusių keleivių muitinį tikrinimą pagal gautus tikrinimo kodus ir patikrinimo instrukcijas. Vyr. inspektorius J. K. automobilius nukreipė į detalaus tikrinimo vietą ir informavo, kad yra reikalingas fotoaparatas pagal NAS nufotografuoti nurodytas automobiliuose vietas. Su fotoaparatu atėjus į detalaus tikrinimo vietą, pareiškėjas nufotografavo automobilių nurodytas vietas, kuriose jokių daiktų nebuvo. Kadangi tuo pačiu metu, buvo paskirtas ir 10-oje darbo vietoje, t. y. atvykstančių krovininių automobilių įforminimas, o poste buvo susidariusi krovininių automobilių eilė, pareiškėjas ėjo dirbti į 10-tą darbo vietą, todėl tolimesnį minėtų automobilių tikrinimą atliko vyr. inspektorius J. K. Fotoaparatas, kuriuo buvo padarytos automobilių tikrinimo nuotraukos, buvo perduotas pamainos viršininkui, kad jis išsiųstų padarytas nuotraukas nurodytu elektroniniu paštu. Vyr. inspektorius J. K. informavo pareiškėją, kad automobiliuose daiktų nebuvo rasta, todėl automobiliai buvo išleisti. Pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti kolega.

4. Pareiškėjo teigimu, pranešimas ir įsakymas, kuriuo jis buvo nušalintas nuo pareigų, buvo priimti skubotai, neišklausius jo, remiantis tik prielaidomis.

5. Departamento 2018 m. gruodžio 5 d. išvada Nr. 7B-5165 „Dėl V. T., A. G. ir J. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), pareiškėjo nuomone, grindžiama prielaidomis, subjektyvia pareigūnų nuomone bei nurodytomis aplinkybėmis. Be to, nebuvo surinkta įrodymų, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas. Jis, atlikdamas tyrimą, tyčinės veikos nepadarė. Komisija neteisingai įvertino medžiagą – pareiškėjas ir jo kolega prieš fotografuodami automobilių salonus iš tiesų neleido vairuotojams pašalinti neleistinų daiktų iš automobilių salonų, o leido pasiimti asmeninius daiktus. Kadangi neteisėtai gabenamų daiktų neaptiko, nenustatė jokių muitų ir teisės aktų pažeidimų, todėl ir nesiėmė kitokių privalomų atlikti veiksmų. Be to, neįrodyta, kad dėl pareiškėjo kaltės kilo kokios nors pasekmės.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigų nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki kol bus baigtas tarnybinis patikrinimas, nes susipažinus su gauta tarnybinio patikrinimo medžiaga, buvo nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų. Sprendimas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šiuo atveju, atliekant tarnybinį patikrinimą ir nustačius, kad tikrinimas atliekamas galimai dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo ar dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo, Departamento generalinis direktorius pagrįstai nušalino pareiškėją. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie teisės aktai ar jo teisės buvo pažeisti dėl nušalinimo, taip pat nenurodė, kokie faktai neatitinka tikrovės.

8. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-2096 buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, netinkamai vykdydamas savo funkcijas, posto detalaus tikrinimo vietoje tikrinant transporto priemones ir matant, kad salonuose ir bagažinėse neslepiant gabenamos akcizinės prekės (cigaretės), tyčia nesiėmė teisėtų privalomų atlikti veiksmų, siekiant užkirsti kelią daromiems muitų ir teisės aktų pažeidimams ir išleido iš posto teritorijos transporto priemones su kontrabandos būdu gabenamomis cigaretėmis. Tokia pareigūno A. G. veika, atsakovo nuomone, akivaizdžiai diskredituoja muitinę, žemina pareigūno vardą ir yra nesuderinama su muitinės pareigūno statusu, todėl ši A. G. tyčinė veika (neveikimas) vertintini kaip akivaizdus muitinės pareigūno vardo diskreditavimas. Pareigūno veika padaryta tyčia, kadangi pagal objektyviai nustatytas aplinkybes (vaizdo įrašai, ilgametė pareigūno tarnybos patirtis) pareigūnas A. G. suprato savo veikos žalingumą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad A. G. dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto vyriausiojo inspektoriaus pareigose. Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1B-936 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. lapkričio 6 d. surašė teikimą dėl A. G. ir jo kolegos J. K. nušalinimo nuo pareigų. Komisija 2018 m. lapkričio 7 d. surašė pranešimą Nr. 7B-4322 dėl tarnybinio nusižengimo. Tą pačią dieną, 2018 m. lapkričio 7 d., Departamento generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. 1P-1469, kuriuo nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2018 m. lapkričio 8 d. Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui 2018 m. lapkričio 8 d. 2018 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus į Pranešimą. 2018 m. gruodžio 5 d. Komisija surašė tarnybinio patikrinimo Išvadą dėl V. T., A. G. ir J. K. veiksmų. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. buvo supažindintas su Išvada. 2018 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas įsakymas atleisti pareiškėją A. G. iš pareigų.

11. Muitinės departamentas Išvadą iš esmės grindė tuo, kad cigarečių buvimą automobiliuose kontrolės metu įrodo tai, kad jos rastos rekontrolės metu, o Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau – ir MKT) pareigūnai sekė Audi ir Volkswagen automobilius nuo pasienio kontrolės posto iki sustabdymo vietos, taip pat tuo, kad vaizdo įraše matosi, kad automobilių tikrinimo procedūra nebuvo tinkamai atlikta – sudarė sąlygas automobilio Audi vairuotojui išimti daiktus iš salono prieš fotografuojant, nefotografavo Audi bagažinės, Volkswagen salonas fotografuotas taip, kad nesimatytų salone esančių cigarečių.

12. Teismas nurodė, kad vertinant įrodymus dėl cigarečių buvimo tikrintuose automobiliuose, esminis skirtumas susidarė tarp MKT pareigūnų (V. S., E. G., J. V., A. Č.) paaiškinimų, kad Audi ir Volkswagen buvo stebimi nuo išvažiavimo iš posto iki jų sustabdymo ir tarp pareiškėjo versijos, kad cigaretės automobiliuose atsirado jau kirtus sieną, už posto ribų. Tiek šių pareigūnų paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose, tiek duoti teismo posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštaringi. Nėra jokio pagrindo manyti, kad jie turi tikslą teikti neteisingus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu pareiškėjo versija, kuria jis remiasi, iš esmės yra Audi ir Volkswagen vairuotojų pateikta versija. Akivaizdu, kad jiems naudinga laikytis versijos, kad cigaretes į automobilius susikrovė jau kirtę sieną, kad išvengtų atsakomybės už cigarečių gabenimą per sieną. Audi ir Volkswagen vairuotojų pateikta versija visiškai neįtikinama, nėra nuosekli ir logiška, prieštarauja įprastiniams gyvenimo dėsniams. Aiškinimas, kad cigaretes, kurių vertė apie 10 000 Eur, jiems pakelės aikštelėje (griovyje) paliko Baltarusijos pilietis, kurio net pavardės ir kitų duomenų tiksliai nežino, taip pat nėra su juo atsiskaitę už cigaretes, nėra paremta jokiais rašytiniais (bent netiesioginiais) įrodymais, savo turiniu atrodo akivaizdžiai neįtikinamai. Abu vairuotojai nurodė, kad cigaretės buvo krepšiuose ir maišuose, tačiau rekontrolės metu darytose nuotraukose matosi, kad cigaretės taip pat buvo ir plastmasiniame bakelyje. Automobilio Volkswagen rekontrolės metu užfiksuoti atskiri (ne maišuose ar krepšiuose esantys) cigarečių blokai buvo tvirtai sukišti į salono plastikinę dėtuvę po sėdyne, įvairiose salono vietose. Tai reiškia, kad, kaip paaiškinimuose teigė vairuotojai, nebuvo greitai sumesti su maišais ir krepšiais. Paties pareiškėjo paaiškinimai dėl 2018 m. spalio 19 d. įvykių taip pat nenuoseklūs. 2018 m. lapkričio 11 d. paaiškinime jis nurodė, kad automobilių kontrolės metu buvo nuėjęs į kitą darbo vietą (Nr. 10), todėl tolesnėje kontrolėje nedalyvavo. Visgi skunde ir teismo posėdžio metu jis jau nurodė visiškai kitokias aplinkybes ir pakankamai detaliai aiškino kontrolės eigą.

13. Ištyrus byloje esančią vaizdo medžiagą (apie 4:43:10 val.) matosi, kad vairuotojo galinės durelės atidarytos, tačiau kas yra viduje, nesimato, todėl negalima daryti išvados, kad matosi, jog cigarečių nėra. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo palaikomą įrodymų vertinimo versiją, kad iš Audi rekontrolės nuotraukų sugretinimo su įrašu iš patikrinimo angaro reikėtų daryti išvadą, kad cigarečių Audi muitinio tikrinimo metu nebuvo.

14. Dėl to, kad kameroje užfiksuotas automobilių išvažiavimo iš posto laikas yra vėlesnis nei MKT pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas laikas, pasakytina, kad laikas skiriasi nedaug (apie 6 min.). Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė laiką „apie“. Toks laiko neatitikimas galėjo atsirasti dėl netikslaus kamerose fiksuojamo laiko ar kitų priežasčių. Laiko neatitikimas pats savaime MKT pareigūnų nurodomos aplinkybės – kad jie sekė Audi ir Volkswagen nuo sienos posto - savaime nepaneigia ir pareiškėjo versijos (kad buvo sustota pasikrauti cigarečių) nepatvirtina.

15. Įvertinęs visus pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog rekontrolės metu rastos cigaretės buvo automobiliuose ir detalaus tikrinimo muitinės poste metu.

16. Nėra ginčo, kad pareiškėjui ir jo vadovaujamam J. K. buvo suformuotas pavedimas patikrinti Audi ir Volkswagen interjerą ir eksterjerą detaliai įskaitant galimas slėpimo ertmes. Pareiškėjas neneigė, kad Audi bagažinės, kurioje rastas nemažas kiekis cigarečių (rekontrolės nuotraukos) apskritai nefotografavo, kodėl nenufotografavo paaiškinti negalėjo. Volkswagen salone pareiškėjas nufotografavo tik vieną salono vietą. Iš rekontrolės nuotraukų matyti, kad cigaretės buvo rastos bagažinėje ir kitose salono vietose. Pareiškėjas kartu su J. K. Volkswagen bagažinės taip pat nefotografavo. Laikydamas įrodytu faktą, kad detalaus tikrinimo metu rekontrolėje fiksuotos cigaretės buvo Audi ir Volkswagen automobiliuose tikrinimo metu, pareiškėjo veiksmai atliekant muitinį tikrinimą ir fiksuojant rezultatus laikytini akivaizdžiai netinkamais. Rekontrolės metu rastų cigarečių kiekis ir išdėstymo būdas rodo, kad jų nepastebėti pareiškėjas negalėjo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi ilgametę darbo muitinės poste patirtį (dirba nuo 1993 m.), todėl jis, atėjęs kartu su pareigūnu J. K., į detalaus tikrinimo patalpą, matė, kad pareigūnas J. K. tikrinimo pagal nurodytą muitinio tikrinimo pagal būdo kodą „745“ apibūdinimą neatliko, t. y. nepatikrino transporto priemonių atskirų mazgų, galimų ertmių, atsižvelgiant į galimą riziką jose slėpti nedeklaruotas prekes, taip pat matė, kad J. K. pagal muitinio tikrinimo būdo kodo „802“ apibūdinimą, netikrino paslėptų, draudžiamų arba ribojamų įvežti prekių (daiktų).

17. Teismas sutiko su Išvados teiginiais, jog pareiškėjas A. G., kaip posto vyriausiasis inspektorius, matydamas automobilyje cigaretes ir nefiksuodamas jų tyčia (suvokdamas, kad cigaretes reikia fiksuoti, bet nefiksuodamas ir siekdamas, kad jos nebūtų užfiksuotos, t. y. tiesiogine tyčia) pažeidė Raigardo kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 1 priede „Raigardo kelio posto darbo vietų aprašymas“ 5 darbo vietos 4 punktą (neužtikrino NAS tinkamo naudojimo, nekontroliavo NAS pranešimų nurodymų vykdymo) ir 7 punktą (nekontroliavo poste atliekamų transporto priemonių, krovinių detalų fizinį tikrinimą), pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 4 priedo „Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų ir Raigardo kelio postuose posistemio naudojimo taisyklės“ 6.4 punktą (nedelsdamas nesiėmė priemonių, kad ieškomai transporto priemonei nebūtų leista išvykti iš muitinės posto, kol nebus įvykdyti NAS pranešimo nurodymai) bei Vidaus tvarkos taisyklių 46 punktą (nekontroliavo pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybės), VTĮ (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.1, 7.8.2 papunkčių reikalavimus, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1B-111, 7.1, 7.3, 7.15, 7.20 ir 7.24 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, tokia veika taip pat akivaizdžiai neatitinka elgesio, kurio visuomenė tikisi iš muitinės pareigūno, prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės normoms, todėl diskredituoja muitinę kaip instituciją. Todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad savo poelgiu tarnybos metu diskreditavo muitinės pareigūno vardą.

18. Teismas sprendė, jog pareiškėjo padaryta veika sąmoninga ir akivaizdžiai priešinga pagrindiniams institucijos (muitinės) tikslams, paties muitinės pareigūno esminėms pareigoms – kontroliuoti prekių (ypač akcizais apmokestinamų) patekimą į Lietuvos teritoriją. Pažeidimas buvo padarytas tyčia. Vertintina ir tai, kad pareigūnas neatliko savo pareigos tinkamai tikrinti automobilius po to, kai gavo atskirą, rizikos valdymo faktoriais pagrįstą, pavedimą atlikti detalų patikrinimą. Dėl padarytos veikos atsirado pasekmės – didelės vertės (apie 10 000 Eur) akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai buvo atsidūrusios Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tolesnis jų cirkuliavimas buvo užkirstas tik dėl to, kad kiti asmenys (MKT pareigūnai) jas sulaikė. Dėl šių priežasčių padarytas nusižengimas laikytinas šiurkščiu. Atsižvelgęs tai, teismas nurodė, jog pareiškėjui skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga.

19. Pareiškėjas savo skundą dėl nušalinimo nuo pareigų iš esmės grindė tuo, kad nebuvo padaręs pažeidimo, už kurį būtų galimas atleidimas iš pareigų. Teismui konstatavus, kad buvo pagrindas atleisti pareiškėją iš pareigų, buvo atmesti ir skundo argumentai dėl nušalinimo nuo pareigų.

III. 20. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai bei nemotyvuotai padarė išvadą, jog jis 2018 m. spalio 19 d. apie 4.42 val. netinkamai vykdė savo funkcijas posto detalaus tikrinimo vietoje. Jo nuomone, transporto priemonės buvo patikrintos pagal NAS patikrinimo instrukcijose nurodytus veiksmus. Iš padarytų nuotraukų matyti, jog transporto priemonėse nebuvo jokių draudžiamų daiktų.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareigūnų paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymi, jog MKT pareigūnų V. S. ir E. G. parodymai rašytiniuose paaiškinimuose ir administracinio nusižengimo byloje, skiriasi nuo parodymų, duotų teismo posėdžio metu nagrinėjant pareiškėjo skundą, todėl teismas sprendime neteisingai vertino MKT pareigūnų paaiškinimus. Be to, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, t. y. vaizdo įrašų, nuotraukų, darytų Raigardo kelio poste nuo D. Č. ir V. S. įvažiavimo į Lietuvos Respubliką iki išvažiavo iš posto, t. y. jokių duomenų, kad automobilių bagažinėse ar salonuose būtų buvusios cigaretės.

23. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo paaiškinimai dėl 2018 m. spalio 19 d. įvykių yra nenuoseklūs. Jo parodymai buvo nuoširdūs ir nuoseklūs. Pareiškėjas atsakingai pareiškia, kad jis tinkamai, sąžiningai atliko ir kontroliavo NAS patikrinimo instrukcijose nurodytus veiksmus, jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios. Pareiškėjas nepadarė jokios sąmoningos ir akivaizdžiai priešingos pagrindiniams institucijos (muitinės) tikslams ir paties muitinės pareigūno esminėms pareigoms - kontroliuoti prekių (ypač akcizais apmokestinamų) patekimą į Lietuvos teritoriją veikos, t. y. nepadarė jokio tyčinio pažeidimo. Teismas nepagrįstai pareiškėjo padarytą nusižengimą, kurio jis tikrai nepadarė, laikė šiurkščiu, todėl, jo nuomone, jam skirta nuobauda yra neproporcinga.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktame skunde, tačiau nurodytos aplinkybės buvo vertintos ir nagrinėtos teismo posėdžio metu. Pareiškėjas nurodo, kad iš padarytų nuotraukų akivaizdu, jog tikrinamo automobilio salone jokių neteisėtai gabenamų daiktų nėra, bet nuotraukose nesimatė transporto priemonės vietų, kuriose rekontrolės metu buvo rasta neteisėtai gabenamų prekių. Dėl šių nuotraukų Departamentas yra detaliai pasisakęs tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu.

26. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas nesirėmė liudytojo A. S. parodymais. Šio liudytojo parodymais negalima remtis, kadangi jo paaiškinimai skiriasi nuo faktinių aplinkybių. Be to, kaip teisingai pastebėjo teismas, pirminiame 2018 m. lapkričio 22 d. paaiškinime A. S. nurodė, kad neprisimena, kas buvo automobiliuose. Be to, už neteisėtu būdu gabenamas prekes ir jų patikrinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė, todėl Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas A. S. gabenamų prekių netikrino ir dėl to neįsiminė tokios informacijos.

27. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pareigūnai davė melagingus parodymus. Pareiškėjas nepateikė, kas nesutampa paaiškinimuose ir apsiriboja abstrakčiais teiginiais bei citatomis iš liudytojų paaiškinimų. Teismo posėdžio metu buvo pašalintos visos abejonės ir galimi netikslumai. Pareiškėjo atstovas detaliai klausinėjo liudytojų ir visi jų paaiškinimai sutapo, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Nors pareiškėjas teigia, kad tyčinės veikos nepadarė, tačiau iš surinktų įrodymų visumos aiškiai matosi, kad pareigūnas matė netisėtu būdu gabenamas prekes.

28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais veiksmais diskreditavo muitinės pareigūno vardą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento direktoriaus įsakymų, kuriais pareiškėjas- muitinės pareigūnas - buvo nušalintas nuo pareigų ir vėliau atleistas iš tarnybos, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Skundžiamų aktų priėmimo pagrindu buvo 2018 m. spalio 19 d. anksti ryte Raigardo kelio poste vykę įvykiai : pareiškėjas ir kitas muitinės pareigūnas, gavę signalą iš NAS bei pavedimą iš Muitinės kriminalinės tarnybos, atliko dviejų transporto priemonių (Audi A4 ir Volkswagen Transporter) detalų patikrinimą, bet, neužfiksavę šiose priemonėse galimai esančių kontrabandos būdu gabenamų iš Baltarusijos Respublikos cigarečių, leido transporto priemonėms išvykti. Netrukus, šalia Raigardo kelio posto Muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnams šias transporto priemones sustabdžius ir atlikus jų pakartotinį patikrinimą, jose buvo rasta 87 520 vnt. neteisėtai gabenamų cigarečių.

31. Pareiškėjo teigimu, jis savo pareigas atliko tinkamai, tikrinimo metu automobiliuose draudžiamų įvežti daiktų nebuvo, vairuotojai galėjo kontrabandines cigaretes pasikrauti po jo atlikto detalaus tikrinimo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas ir jo kolega netinkamai atliko savo pareigas, sudarė sąlygas akcizais apmokestinamoms prekėms neteisėtai atsidurti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl savo elgesiu diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje.

33. Apeliantas apeliaciniame skunde visų pirma iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant šiam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taip pat apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog jo veiksmai buvo tyčiniai, nusižengimas šiurkštus ir paskirtoji nuobauda proporcinga.

34. Dėl pirmųjų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui argumentų nekartoja, tik juos papildo.

36. Apeliantas teigia, kad jis tinkamai vykdė savo funkcijas; posto detalaus tikrinimo vietoje nebuvo aptikta automobiliuose Audi A4 bei VW Transporter draudžiamų gabenti daiktų ar akcizinių prekių; teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai padarė išvadą jog pakartotinės kontrolės metu rastos cigaretės, kurios buvo transporto priemonėse, taip pat buvo ir detalaus tikrinimo muitinės poste metu. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad byloje įrodyta, kad minėti automobiliai buvo sustabdyti apie 600 m. atstumu nuo posto, praėjus vos kelioms minutėms nuo jų išleidimo, pareigūnai V. S. ir E. G. patvirtino, kad paminėtiems automobiliams judant nuo posto jie niekur nebuvo sustoję. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareigūnų liudininkų V. S., E. G., A. Č. bei J. V. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka iš karto po ginčo įvykio pareigūnų paaiškinimus užfiksuotus tarnybiniuose pranešimuose bei vaizdo medžiagą, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

37. Taip pat byloje yra įrodyta, kad patikrinus automobilius cigaretės pakartotinės apžiūros metu buvo rastos krepšiuose, specialiose dėtuvėse bagažinėje, tarp sėdynių, po vairuotojo ir keleivio sėdynėmis, kai kurioms cigaretėms išimti (t.y. ir įdėti) reikėjo laiko ir pastangų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo ir automobilių vairuotojų versija, kad vairuotojai per kelias minutes pravažiavę postą tamsiu paros metu šalia aikštelės sugebėjo surasti krepšius, paslėpti cigaretes yra nereali ir neįtikinama. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos paneigti šiai išvadai.

38. Apelianto darytose nuotraukose nesimato tikrintų transporto priemonių vietų, kuriose pakartotinės kontrolės metu buvo rastos neteisėtai gabenamos prekės, t. y. buvo atliktos tik dalinės minėtų transporto priemonių nuotraukos, nuotraukos padarytos taip, kad nesimato vietų, kuriose pakartotinos kontrolės metu buvo rastos neteisėtai gabenamos prekės prieš fotografuojant transporto priemonę Audi A4, iš jos buvo išimti salone esantys daiktai, todėl apelianto teiginiai dėl nuotraukų nepaneigia fakto, kad transporto priemonėse Audi A4 ir VW Transporter buvo neteisėtai gabenamos akcizinės prekės, kurios nefiksuotos tik dėl pareiškėjo netinkamai atliktų pareigų.

39. Atskirai pažymėtina, kad vieši teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-317/2019 D. Č. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 19 d. apie 5.00 val., iš Baltarusijos Respublikos į Raigardo kelio postą esantį, Gardino g. 130, Jaskonių k., Druskininkų sav., atvyko lengvuoju automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio salone, ant galinės sėdynės ir automobilio bagažo skyriuje vietoje atsarginio rato, buvo surasta nedeklaruotų 2240 pakelių (44800 vnt.) cigarečių „Minsk Superslims“, 600 pakelių (12000 vnt.) cigarečių „West“ ir 70 pakelių (1400 vnt.) cigarečių „L&M Blue“ su filtrais be banderolių, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius 9 116,70 Eur., o Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-18-314/2019, konstatavo, kad V. S. 2018 m. spalio 19 d. apie 05.00 val Druskininkų sav., Jaskonių k., Gardino g. 130, iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Raigardo kelio postą jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio salone ant galinės sėdynės ir automobilio bagažo skyriuje buvo surasta nedeklaruotų 1 450 pakelių (29 000 vnt.) cigarečių „Minsk Superslims“ be banderolių ir 16 pakelių (320 vnt.) cigarečių „Sobrane“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant mokėtinus mokesčius 4 588,58 Eur, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad neteisėtu būdu gabenamos prekės buvo minėtose transporto priemonėse apeliantui ir jo kolegai J. K. jas tikrinant. Šiuose nutarimuose bendrosios kompetencijos teismai pasisakė ir dėl pareiškėjo bei cigaretes gabenusių asmenų iškeltų versijų patikimumo.

40. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertina, kad aptikti cigaretes nebuvo sudėtinga, o byloje įrodyta, kad A. G. detalaus tikrinimo angare, vizualiai apžiūrėjo bei fotografavo automobilio Audi A4 salono vidų ir automobilio bagažinę; priėjęs prie automobilio VW Transporter, per atidarytas automobilio šonines ir galines duris, vizualiai apžiūrėjo automobilio salono vidų, tačiau fotografavo tik pasirinktas automobilių salonų vietas. Teismas, įvertinęs byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą, mano, kad byloje įrodyta, kad pareiškėjas suprato, kad neteisėtai per pasienio postą vežamos akcizais apmokestinamos prekės ir tyčia sąmoningai nesiėmė reikiamų veiksmų.

41. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad A. G. tarnybos metu matydamas automobilyje cigaretes ir nefiksuodamas to, tyčia pažeidė teisės aktų reikalavimus ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Pareiškėjo padaryta veika yra tyčinė, sąmoninga ir akivaizdžiai priešinga pagrindiniams institucijos (muitinės) tikslams, muitinės pareigūno pareigoms – kontroliuoti prekių (ypač akcizais apmokestinamų) patekimą į Lietuvos teritoriją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, kad nors pareiškėjo atleidimas iš tarnybos yra griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai jį įvertintino kaip šiurkštų ir A. G. paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų diskreditavus muitinės pareigūno vardą. Apelianto teiginiai, kad jis nediskreditavo muitinės pareigūno vardo atmetami kaip nepagrįsti.

42. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

43. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė