8100744f-2e1c-46dd-94fa-c5cd15755bb6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-966/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00028-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistojo D.

R. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 1 mėnuo 14 dienų ir D. R. skirta subendrinta 5 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. R. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), naudodamasis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės suteikimo (duomenys neskelbtini) nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos“ suteikta teise išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2019 m. vasario 3 d. apie 01.35 val. be pataisos įstaigos administracijos leidimo pasišalino iš jam priskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, t. y. pabėgo iš pataisos įstaigos.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad D. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 241 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir paties kaltinamojo prisipažinimu. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė į tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir skirti mažesnę su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. 3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad padarytas prasižengimas nėra tyčinis pabėgimo veiksmas. Iki bausmės pabaigos likus 1 mėnesiui ir 14 dienų niekas nebėga ir nesislepia. Padarytas prasižengimas yra administracinio pobÅ«džio. Dėl jo pilnai prisipažino. Teismas padarytÄ prasižengimÄ Ä¯vertino kaip kriminalinį.

Tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymai yra teisingi ir įrodo, kad padarytas prasižengimas, tačiau jis nėra kriminalinis nusikaltimas, už kurį turėtų bÅ«ti baudžiama laisvės atėmimo bausme. 3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad turi bÅ«ti vertinamos tos asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo iki nusižengimo padarymo, o ne po jo, nes prieÅ¡ingu atveju neaiÅ¡ku, kaip neigiamai charakterizuojamam asmeniui galėjo bÅ«ti suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos. Nuteistasis nesutinka su teismo teiginiais, kad prasižengimas rodo pavojingumÄ ir polinkį daryti naujus nusikaltimus.

Dėl savo prasižengimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti, taip pat prašė vertinti, ar nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikaltimas. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tuo pačiu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai Å¡io Kodekso pažeidimai. Nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, praÅ¡oma Å¡velninti nuosprendžiu skirtÄ bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina skundo ribose.

7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 241 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui numatytos dviejų rÅ«Å¡ių bausmės – areÅ¡tas ir terminuotas laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri esant pagrindui taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. laisvės atėmimo bausmę, bausmių skyrimÄ reglamentuojančių BK normų nepažeidė.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui ir jos individualizavimui, ir Å¡ias aplinkybes, prieÅ¡ingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, įvertino teisingai. Buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas. Ä®vertinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. R. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Taip pat įvertinti ir nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys – D. R. anksčiau teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikaltimÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu iÅ¡imtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, ne kartÄ baustas drausminėmis nuobaudomis, PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus charakteristikoje, kurioje pateikti ir vertinti duomenys ne tik apie nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir informacija apie jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, charakterizuojamas neigiamai.

Nagrinėjamu atveju labiau neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų buvimas, jam anksčiau taikytų bausmių – terminuoto laisvės atėmimo – neveiksmingumas pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti pagrindu skirti griežčiausios rÅ«Å¡ies BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę. Nuteistajam, net ir įvertinus jo labiau neigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, ankstesnius teistumus, buvo paskirta žymiai mažesnė, nei vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 641 straipsniu.

Paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, D. R. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga jo padaryto nusikaltimo bei asmenybės pavojingumui, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

10. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikÅ¡mės bausmės individualizavimui, nuteistojo argumentus dėl netyčinio veiksmų pobÅ«džio, mažesnio jų pavojingumo. Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas bÅ«damas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas areÅ¡to, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iÅ¡ jo laikymo vietos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavaliÅ¡kai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietÄ , kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali.

Nusikaltimas laikomas baigtu kai asmuo savavaliÅ¡kai palieka laisvės atėmimo vietÄ ir įgyja realias galimybes veikti savo nuožiÅ«ra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, bÅ«ti nekontroliuojamam ir pan.). Nusikaltimas yra tyčinis – asmuo supranta, kad neturi teisės pasiÅ¡alinti iÅ¡ buvimo vietos, tačiau nepaisydamas to atitinkamai veikia. Pabėgimo motyvai, tikslas teisinės reikÅ¡mės veikÄ kvalifikuojant pagal BK 241 straipsnį neturi.

11. Vertinant Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes aptartų BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių kontekste, jokių pagrįstų abejonių dėl D. R. veiksmų, kaip tyčinių, atitinkančių visus BK 241 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, vertinimo teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistajam D. R. buvo žinoma apie draudimÄ iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tabelyje nenustatytu laiku, iÅ¡ pataisos įstaigos teritorijos jis pasiÅ¡alino nuteistųjų, kuriems suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba palydos, dienotvarkėje nustatytu miego metu, neturėdamas tam leidimo ir tai suprasdamas.

Å ių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis. Tai, kad nuteistasis po to, kai buvo nustatytas jo pabėgimo iÅ¡ pataisos įstaigos faktas, telefonu bendravo su pataisos įstaigos pareigÅ«nais, ryte pats grįžo į įkalinimo įstaigÄ , kaip ir skunde D. R. nurodoma aplinkybė dėl sugedusio automobilio, jokios reikÅ¡mės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi, jo kaltės padarius BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ neÅ¡alina ir nesudaro pagrindo jo neteisėtus veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ar neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės. Kalinio pabėgimas, kaip minėta, laikomas baigtu nuo to momento, kai nuteistas asmuo neteisėtai, neturėdamas leidimo ir tai žinodamas, pasiÅ¡alina iÅ¡ įkalinimo vietos.

Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašytais ir vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis įvertintais įrodymais (b. l. 137, 138).

12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas D. R. padarytÄ nusikaltimÄ kvalifikavo teisingai, individualizuodamas bausmę jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ Ä¯vertino tinkamai, atsižvelgė į visumÄ kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ ir jos individualizavimÄ , yra iÅ¡samiai motyvuotas.

Esant tokioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį Å¡velninant D. R. paskirtÄ bausmę pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ atmesti Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Tesėjai Algirdas Giedraitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė