2020-05-27 Nr. AB-10557-3-62-3-01683-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-2047-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01683-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), priteisti 13 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. (tiksli data nenurodyta) iki 2017 m. birželio 16 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) 1-ame lokaliniame sektoriuje 5 būryje; nuo 2017 m. birželio 16 d. buvo perkeltas į 7 lokalinį sektorių 81 brigadą 2 sekciją (darbo zona); nuo 2018 m. gegužės 29 d. perkeltas į paprastą būrį, 140 brigadą, 6-ą lokalinį sektorių, 4 miegamąjį. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog darbo zonoje esančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma; pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas; prausykloje nebuvo karšto vandens, joje buvo tik 9 prausimosi vietos, kuriomis naudojosi 150–200 žmonių; tualete, kuriuo vienu metu naudojosi 150–200 žmonių, buvo įrengtos 5 sėdimos vietos, jos atitvertos maždaug 1,5 m sienele su tokio pat aukščio durelėmis, todėl nebuvo užtikrintas privatumas; tualetuose vanduo dažniausiai nenusileisdavo, nes unitazai būdavo sugedę; dušu naudotis buvo galima 1 kartą per savaitę, jame tebuvo 20 purkštukų, vienu metu dušu naudojasi 150–200 žmonių, todėl vienu purkštuku paprastai naudojosi 2–3 žmonės; gyvenamosios patalpos yra avarinės ir antisanitarinės būklės, įrengtos virš mechaninio apdirbimo cecho, kuriame naudojamos kenksmingos ir pavojingos sveikatai bei gyvybei sprogstamos medžiagos, dirbant šiame ceche nebuvo išduodami respiratoriai, jame nebūdavo net šalto vandens rankoms nusiplauti; lovos senos, todėl jose sunku miegoti; patalpose žiemą temperatūra būna vos 13 oC; sekcijoje būdavo pelių, tarakonų.

Pareiškėjas nurodė, jog jam atliekant bausmę 1 lokaliniame sektoriuje 5 būryje, teko mažesnis plotas nei nustatyta minimali norma vienam asmeniui; patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, jose laikydavosi drėgmė, veisėsi pelėsis, buvo šalta ir tamsu; nebuvo įrengtos rūkymo patalpos; pasportavus negalėdavo nusiprausti šiltu vandeniu. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. buvo perkeltas į 6 lokalinį sektorių, 14 būrį, 4 miegamąjį – kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas kalinimo sąlygas vertino kaip kankinančias, nežmoniškas, pažeidžiančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį.

Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, bendravimo su aplinkiniais pablogėjimu.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. liepos 28 d.–2018 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu tekdavo nuo 3,1 kv. m iki 3,78 kv. m ploto ir daugiau gyvenamojo ploto. Alytaus PN akcentavo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, higienos normų pažeidimų nėra nustatęs, gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, jos nėra avarinės būklės, o tik blogos, o 2018 m. liepos mėnesį pradėti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai. Teigė, kad nuteistiesiems sudaroma galimybė nusiprausti po dušu 1 kartą per savaitę, o 7 lokaliniame sektoriuje darbo cechuose yra įrengtas atskiras dušas dirbantiesiems, todėl po šiltu vandeniu jie gali nusiprausti kiekvieną dieną. Atsakovo atstovas teigė, kad dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalpų, virš dirbtuvių nuteistieji negyvena. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas privalo konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Alytaus PN vertino, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atliko nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

7. Teismas vertino bylos duomenis ir nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punkte (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 6 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kur jam teko nuo 3,77 kv. m ploto, todėl nusprendė, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

8. Teismas nustatė, kad reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui nurodyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 18–21 punktuose. Teismas aptarė Eksploatavimo taisyklių 20–21 punkto nuostatas ir atsižvelgęs į tai, kad Eksploatavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nėra konkrečiai apibrėžtas pasivaikščiojimo kiemelių dydis, pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl naudojimosi mažais pasivaikščiojimo kiemeliais, atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su prausyklų įrengimu, analizavo Laisvės vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 8 d.) nuostatas, bylos duomenis ir darė išvadą, kad praustuvų skaičius 2 ir 5 būriuose, atsižvelgus į nuteistųjų skaičių, atitiko tiek 2004 m. Aprūpinimo normose, tiek 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytas materialinio buitinio aprūpinimo normas.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimas tiekti karštą vandenį į prausyklas nėra įtvirtintas, pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, analizavo Eksploatavimo taisyklių, 2004 m. Aprūpinimo normos, 2017 m. Aprūpinimo normos nuostatas, atsakovo atstovo pateiktą informaciją ir, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

12. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog turėjo galimybę praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, teismas Alytaus PN neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

13. Teismas nenustatęs aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Alytaus PN paaiškinimais, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo paskyrimo į gyvenamąsias patalpas, įrengtas virš metalo apdirbimo cecho.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d.–2017 m. birželio 15 d. laikotarpiu buvo paskirtas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ Alytaus filialo Mechaninio apdirbimo cecho Metalo apdirbimo baro mokiniu šaltkalviu-remontininku, nuo 2017 m. birželio 16 d. – šaltkalviu-surinkėju, nuo 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas iš šio darbo buvo atleistas. Teismas nurodė, kad Asmeninių apsauginių priemonių išdavimo-priėmimo registravimo žurnalo duomenimis, pareiškėjui buvo išduotos pirštinės su taškučiais ir apsauginiai akiniai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėją darbo santykiai siejo su VĮ „Mūsų amatai“, kuri atsakinga už sveikų ir saugių dirbančiųjų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą, teismas nusprendė, kad Alytaus PN neturėjo teisės aktų nustatytos pareigos pareiškėją darbo vietoje aprūpinti apsaugos priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl atsakovo atstovo neišduotos apsaugos priemonės atmetė kaip nepagrįstus.

15. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su nepakankama patalpų ventiliacija, aptarė Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, 39 punktą, rėmėsi bylos duomenimis ir darė išvadą, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, o šią aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 užfiksuoti patikrinimo rezultatai. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 nurodė, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis. Teismas priėjo prie išvados, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, veiksmų.

16. Teismas vertino Higienos normos HN 134:2015 16 punkto nuostatas dėl gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie ginčo laikotarpiu patalpose buvusią oro temperatūrą, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų laikėsi. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų nebuvimo, ko pasekoje atsakovo atstovas tokių įrodymų negali pateikti ir pareiškėjo argumentus dėl netinkamos temperatūros atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas dėl pareiškėjo teiginio dėl Alytaus PN neįrengtų rūkymo vietų, analizavo Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Higienos normos HN 134:2015 7 punktą, aptarė atsakovo atstovo pateiktus į bylą dokumentus ir darė išvadą, kad Alytaus PN veikė tinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

18. Teismas vertino pareiškėjo teiginį, kad jis išeiti iš kameros galėjo tik 3 valandas per parą ir nustatė, kad iki 2017 m. balandžio 11 d. nuteistieji miegamuosiuose ar bendrabučio aukštuose nebuvo rakinami, o pagal Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1-106, nuteistieji yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val., rakinami ne miegamieji, o aukštai. Teismas analizavo Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1-152, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 731 punkto, 732 punkto nustatas ir darė išvadą, kad aptartas teisinis reguliavimas leidžia nuteistuosius laikyti užrakintus, laikantis Taisyklėse nustatytų sąlygų. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai, jog Alytaus PN nepagrįstai apribojo pareiškėjo judėjimo laisvę, nepagrįsti.

19. Teismas dėl avarinės būklės pastato, prastos patalpų būklės, rėmėsi Higienos normos HN 134:2015 12 punkto, 13 punkto nuostatomis, Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenimis ir darė išvadą, kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės ir reikalingas šio pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, būklė buvo bloga, o tai iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginį, jog bausmės atlikimo sąlygos dėl šios priežasties buvo netinkamos.

20. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi 2013 m. sausio 30 d. sutartį su V. M. individualia įmone bei 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157 su uždaraja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN įmonės paslaugomis naudojosi pastoviai pagal poreikį. Pateikti duomenys apie dezinfekcijos, deratizacijos paslaugų suteikimą leidžia daryti išvadą, kad paslaugos buvo teikiamos pastoviai, t. y. nuolat buvo poreikis teikti paslaugas – patalpose nuolat buvo parazitų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami, todėl konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo fizinei ir psichinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš dalies pripažino, kad jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeistos, tačiau nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinę žalą tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, nes asmens psichologinės emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugražinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialinę kompensaciją.

25. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Alytaus PN akcentuoja, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, nepakankamų veiksmų vykdant kenkėjų naikinimą), todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas iš dalies pripažino, kad jo teisės į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeistos, tačiau nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tenkinti jo prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nepateikė, nedetalizavo, kokias aplinkybes nori paaiškinti bei dėl kokių aplinkybių jis to nepadarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pranešimą, jog sutinka bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (I t., b. l. 62), taip pat nustatyta, kad šalių pozicijos nagrinėjamoje byloje yra išsamiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

32. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundo faktines aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos (dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, nepakankamų veiksmų vykdant kenkėjų naikinimą), o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas kaip neturtinės žalos kompensavimo forma šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis, bet mano, kad jo patirtą neturtinę žalą įmanoma kompensuoti tik pinigine kompensacija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

35. Pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių plotas – nuo 33,94 kv. m iki 62,12 kv. m, jose buvo įrengta nuo 9 iki 20 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,1 kv. m iki 3,78 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Nuo 2008 m. birželio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kur jam teko nuo 3,77 kv. m kameros ploto. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą pagal Taisyklių nuostatas nebuvo pažeista, ginčo dėl to nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, praustuvių skaičiaus, į prausyklą netiekto karšto vandens, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, dušo tik vieną kartą per savaitę, gyvenamųjų patapų įrengimo virš gamybinių patalpų, neišduotų apsauginių priemonių dirbant mechaninio apdirbimo ceche, higienos normų reikalavimų nesilaikymo, rakinimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakys, nes pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą spendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekveną šalies argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

36. Nagrinajamu atveju taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas gyveno bendrabutyje, kuris buvo blogos būklės, o patalpose nuolat buvo parazitų. Šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

37. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 13 600 Eur suma. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose ypatumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti jo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė