2018-04-19 Nr. AB-8023-3-63-3-01552-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-735-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01552-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1.; 53.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau ir – VšĮ Šilutės PSPC) ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T1-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu sprendimu nuspręsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą ir viešąją įstaigą Šilutės ligoninę, VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie VšĮ Šilutės ligoninės. Skundžiamas sprendimas VšĮ Šilutės PSPC atžvilgiu sukelia materialinius teisinius padarinius, kadangi sprendimu bus atlikti įstaigos statuso pakeitimai – įvykdžius sprendime nurodytus veiksmus, įstaiga kaip juridinis asmuo bus galutinai išregistruota (reorganizacija pabaigta). Skundžiamu sprendimu yra pažeidžiami viešieji interesai, pacientų teisės ir teisėti lūkesčiai, nes nėra numatyta, kaip po reorganizacijos būtų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, neaptartas licencijavimo klausimas, finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto klausimai, ginčijamas sprendimas priimtas neapsvarsčius pateiktų prieštaravimų ir peticijos, be to, daroma neigiama įtaka neigiamai nusistovėjusiai ir įtvirtintai greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) sistemai, kyla galima grėsmė GMP paslaugas teikiančių VšĮ Šilutės PSPC darbuotojų darbo sąlygoms. Šilutės rajono savivaldybė VšĮ Šilutės PSPC veiklai lėšų neskiria, ji finansuojama iš PSDF biudžeto, be to, ji teikia žymiai daugiau asmens sveikatos priežiūros paslaugų nei VšĮ Šilutės ligoninė, turi daugiau pacientų, veikia profesionaliai ir finansiškai sėkmingai. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai numato atskirą trijų lygių ir atskirų subjektų sistemą, todėl šios sistemos steigėjas (atsakovas) neturi teisės pažeisti prijungiant pirminio lygio paslaugas teikiantį asmenį prie antrinio lygio paslaugas teikiančio asmens ir tokiu būdu šį asmenį pabaigti. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas sprendimas yra grįstas tik politiniais interesais. Pažymėjo, kad apie parengtą reorganizavimo projektą VšĮ Šilutės PSPC net nebuvo informuotas, o sprendimo projektas iki posėdžio, kuriame jis turėjo būti svarstomas, paskelbtas likus vos 6 dienoms. Be to, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus procedūrinius reikalavimus (nepriimtas kvalifikuota balsų dauguma).

3. Pareiškėjas VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S1(1.2)-545 „Dėl atsisakymo nuo skundo“ nurodė, kad atsisako skundo, prašydamas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir administracinę bylą nutraukti.

4. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad skundžiamo sprendimo projektas buvo paskelbtas Šilutės rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje, tačiau jokie teisės aktai neįpareigojo atsakovą kreiptis į pareiškėjų nurodytas įstaigas ar organizacijas, derinti ar prašyti leidimo, sutikimo reorganizuoti savo viešąsias įstaigas. Atsakovas turi teisę spręsti klausimą dėl VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės reorganizavimo ir jis atliko visas būtinas procedūras skundžiamo sprendimo parengimui bei priėmimui, o prieštaravimų dėl skundžiamo sprendimo projekto negavo. Skundžiamas sprendimas priimtas teisėtai, pareiškėjai neteisingai aiškina skundžiamo sprendimo priėmimo procedūrą, kurią reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (13 str. 9 d.), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos reglamentas, patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. Tl-118 (toliau – ir reglamentas), nes savivaldybės taryba yra vienintelis abiejų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų dalininkas. Pažymėjo, kad pareiškėjas VšĮ Šilutės PSPC skundo atsisakė, o pareiškėjas Asociacija visiškai nėra susijusi su skundžiamu sprendimu ir bylos išsprendimas šiam pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Šilutės ligoninė atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą; bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skundą nutraukė, pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. priimto sprendimo Nr. T1-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“, kuriuo nuspręsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. reorganizuoti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą ir VšĮ Šilutės ligoninę, VšĮ Šilutės PSPC prijungiant prie VšĮ Šilutės ligoninės, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos teisės kreiptis į teismą, nurodė, kad nors Asociacijos įstatuose ir nurodoma, jog Asociacija atstovauja savo narius, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, be konkretaus įgaliojimo Asociacija negali teisme atstovauti savo narius. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas Asociacija šioje byloje nėra įgaliota vesti bylą VšĮ Šilutės PSPC ir kitų savo narių vardu. Pažymėjo, kad sprendimas daro tiesiogiai įtaką VšĮ Šilutės ligoninei ir VšĮ Šilutės PSPC, tačiau ne Asociacijai, todėl skundžiamu sprendimu Asociacija neįgyja daugiau ar mažiau teisių ar pareigų, t. y. Asociacijai jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taip pat teismas padarė išvadą, kad įstatymai nesuteikia teisės Asociacijai ar kitai visuomeninei organizacijai ginti viešąjį interesą sveikatos apsaugos srityje. Be to, Asociacija skunde taip pat neįvardijo įstatymo, kuris jai suteiktų teisę ginti viešąjį interesą sveikatos apsaugos srityje. Todėl teismas skundą dalyje dėl pareiškėjo Asociacijos reikalavimo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC teisės atsisakyti skundo, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėją VšĮ Šilutės PSPC turėjo teisę atstovauti tiek D. Ž., tiek A. V., kurios tarpusavyje nesuderino VšĮ Šilutės PSPC pozicijos ir pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC vardu 2016 m. lapkričio 15 d. teismui teikė skirtingus prašymus (D. Ž. skundą palaikė, A. V. skundo atsisakė ir prašė bylą nutraukti). Teismas pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 15 d. D. Ž. buvo perįgaliota atstovauti VšĮ Šilutės PSPC teisme, o A. V. turėjo tiesioginį įgaliojimą VšĮ Šilutės PSPC valdytojo, todėl teismas vadovavosi VšĮ Šilutės PSPC valdytojo tiesiogiai įgaliotos A. V. 2016 m. lapkričio 15 d. teisme pateiktu raštu „Dėl atsisakymo nuo skundo“. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad VšĮ Šilutės PSPC 2016 m. lapkričio 15 d. raštu atsisakė skundo, skundžiamas sprendimas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų bei viešojo intereso, pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC atsisakymą priėmė ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 4 p.).

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės reorganizavimo procedūrų, nurodė, kad pagal VšĮ Šilutės PSPC įstatų 2.1.5 punktą įstaigos steigėjas turi teisę steigti įstaigos filialus, gavus įstaigos administracijos projektą dėl įstaigos reorganizavimo, spręsti klausimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo. Šilutės rajono savivaldybės taryba yra įstaigos steigėja, taip pat yra vienintelė įstaigos dalininkė. VšĮ Šilutės ligoninės įstatų 9.5 punkte numatyta, kad įstaigos steigėjas turi teisę steigti įstaigos filialus, gavus įstaigos administracijos projektą dėl įstaigos reorganizavimo, spręsti klausimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo.

12. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir aplinkybę, kad Šilutės rajono savivaldybė yra vienintelė dalininkė abiejų viešųjų įstaigų – VšĮ Šilutės ligoninės ir VšĮ Šilutės PSPC, padarė išvadą, kad atsakovas vienasmeniškai galėjo nuspręsti reorganizuoti viešąsias įstaigas –VšĮ Šilutės ligoninę ir VšĮ Šilutės PSPC.

13. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl netinkamai įvykdytų procedūrinių reikalavimų (t. y. kad turėjo skundžiamą sprendimą priimti kvalifikuota balsų dauguma), pažymėdamas, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenustato, kad savivaldybės tarybos nariai dėl reorganizavimo sprendimą privalo priimti kvalifikuota tarybos narių balsų dauguma. Taip pat teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad atsakovas nustatytais terminais neinformavo visuomenės apie reorganizaciją, nes nustatė, jog likus 30 dienų iki reorganizavimo sprendimo priėmimo Šilutės rajono savivaldybės tinklalapyje apie reorganizavimą ir jo sąlygas paskelbta viešai (2016 m. gegužės 30 d.), taip pat šio turinio pranešimas paskelbtas ir VšĮ Šilutės ligoninės internetiniame tinklalapyje 2016 m. gegužės 27 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė pareigos paskelbti apie parengtas reorganizavimo sąlygas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, nurodė, kad darbdavys yra įpareigotas dėl reorganizacijos ir grupės darbuotojų atleidimo konsultuotis tik su darbuotojų atstovais, o šiuo atveju duomenų, jog VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojai priklauso profesinei sąjungai, nėra, todėl darbdavys turėjo tik pareigą informuoti darbuotojus apie DK 47 straipsnio 4 dalyje nurodytus sprendimus.

15. Teismas sprendė, kad VšĮ Šilutės ligoninės ir VšĮ Šilutės PSPC darbuotojai buvo informuoti apie reorganizaciją, kaip tai numatyta ir skundžiamo sprendimo 17 ir 18 punktuose, nes dar 2015 m. lapkričio 25 d. VšĮ Šilutės PSPC darbuotojai pasirašydami peticiją nepritarė šiai reorganizacijai, o į VšĮ Šilutės ligoninės ir VšĮ Šilutės PSPC reorganizavimo darbo grupės sudėtį sudarė ir šių įstaigų darbuotojai. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su darbuotojų informavimu apie reorganizaciją.

16. Teismas padarė išvadas, kad nors reorganizacijai nepritarė VšĮ Šilutės PSPC darbuotojai, Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, kurios teikė Šilutės rajono savivaldybei įvairius raštus, tačiau jie neteikė konkrečių siūlymų dėl interesų derinimo ir bendradarbiavimo reorganizuojant viešąsias įstaigas, be to, nenurodė teisės aktų, kuriems prieštarauja reorganizacija. Taigi pačios organizacijos nereiškė noro bendradarbiauti su savivaldybe, neteikė savo pasiūlymų, o tik griežtai nepritarė šiai reorganizacijai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų principų, be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai neįpareigoja savivaldybės gauti sutikimus iš kitų organizacijų reorganizuojant viešąsias įstaigas.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo teisės reorganizuoti VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninę, pažymėjo, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 ir 3 dalis savivaldybė turi teisę reorganizuoti pirminės sveikatos priežiūros centrą ir ligoninę, t. y. atsakovo sprendimu ligoninės padaliniu (filialu) gali būti pirminės sveikatos priežiūros centrai. Teismas pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai nėra pavaldi antrinės sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Šilutės ligoninė. Teismas sprendė, kad savivaldybė turi teisę reorganizuoti VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninę be Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimo, nes VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės vienintelė steigėja ir dalininkė yra Šilutės rajono savivaldybė. Taigi įstatymai savivaldybei suteikia teisę reorganizuoti ir ligonines, o šią išvadą patvirtina iš aplinkybė, kad Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimą, kuris nebeleistų savivaldybėms reorganizuoti pirmines ir antrines sveikatos priežiūros įstaigas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Sprendimo metu galiojančios teisės normos leidžia tokią reorganizaciją, nėra pagrindo pripažinti, kad VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės reorganizacija pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

18. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad įstaigų reorganizacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 patvirtinto Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano (toliau – ir Planas) 15.1 punktui, konstatuodamas, kad šiame Plane nėra įtvirtinto draudimo jungti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas. Pažymėjo, kad aukštesnės galios teisės akte – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 ir 3 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta teisė savivaldybės taryboms pirminės sveikatos priežiūros centrus prijungti prie ligoninių, t. y. jie gali veikti kaip ligoninių padaliniai (filialai).

19. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį nevertina skundžiamo sprendimo pagrįstumo ekonominiu ar politiniu aspektu. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad reorganizavus VšĮ PSPC bus pažeistos pacientų teisės, tačiau nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių.

III. 20. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti skundą ir pripažinti neteisėtu bei panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. Tl-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“; nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo, jeigu toks atsisakymas būtų pareikštas.

21. Pareiškėjas nurodė, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, jog nors bylą dalyje skundo atsisakymo nutraukia, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas padarė kitokias išvadas, t. y. pareikštas atsisakymas nuo skundo nebuvo priimtas pripažinus, kad svarstomas klausimas yra viešo intereso pobūdžio, skundas buvo nagrinėjimas iš esmės, teismas vertino argumentus, įrodymus ir atliko kitus procesinius veiksmus. Taip pat teismas netinkamai ir nepagrįstai vertino faktinę situaciją, taip pat netinkamai aiškino ir klaidingai interpretavo teisės aktų nuostatas, o tai lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

22. Pažymi, kad vietoje buvusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo L. I., kuris inicijavo teisminius procesus dėl reorganizacijos pripažinimo neteisėta, mero paskirti nauji laikinieji vadovai ėmėsi priemonių teikdami atsisakymus nuo skundų ir siekdami nutraukti visu teisminius procesus. Tačiau teismas, pripažinęs, kad yra viešasis interesas, ir atsisakymas nuo skundo negalioja, bylą dalyje nutraukė. Pažymi, kad VšĮ Šilutės PSPC laikinai vadovo pareigas pavesti eiti V. Z., ji teikia šį apeliacinį skundą, kartu išreikšdama įstaigos darbuotojų, pacientų pritarimą dėl tokio skundo ir siekdama ginti įstaigos interesus. Mano, kad atsisakymą nuo skundo pateikęs asmuo turėjo interesų konfliktą, nes buvo paskirtas atsakovo atstovo (mero) be konkurso. Taigi teismas negalėjo priimti atsisakymo nuo skundo tiek dėl galimo prieštaravimo viešam interesui, tiek dėl atsisakymo nuo skundo akivaizdaus neatitikimo pačio juridinio asmens interesams ir atsisakymo nuo skundo neatitikimo tokio procesinio veiksmo esmei ir tikslams.

23. Priešingai nei nurodė teismas skundžiamame sprendime, abiejose reorganizuojamose gydymo įstaigose veikia profesinė organizacija, Lietuvos Gydytojų Sąjunga. Teismas jokių duomenų neprašė, taip pat jais nesidomėjo, nors buvo proaktyvus sprendžiant kitus fakto klausimus, susijusius su Šilutės ligoninės pavaldumu, ieškant informacijos ir pateikiant jos šaltinius pačiame sprendime. Pažymi, kad profesinė organizacija sužinojusi apie prasidėjusį reorganizacijos procesą kreipėsi į atsakovą raštu (kopija pridedama), tačiau jis net ir pavėluotų konsultavimo ar informavimo procedūrų nei su teisėtu darbuotojų atstovu, nei su visais darbuotojais neatliko ir tinkamai neinformavo apie vykstančius procesus pačių darbuotojų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad su darbuotojais buvo konsultuojamasi, atsižvelgiama į jų nuomonę ar poziciją, kad jie buvo supažindinti su konkrečiais duomenimis, pagrindžiančiais tokios reorganizacijos būtinybę ir/ar tikslingumą. Aplinkybė, kad buvo sudaryta reorganizavimo darbo grupė nereiškia, jog kiekvienas atskiras darbuotojas galėjo ir/ar turėjo žinoti konkrečias reorganizacijos sąlygas, taip pat net nėra aišku, ar tokia komisija realiai veikė, gavo kokią nors konkrečią informaciją.

24. Nesutinka, kad įstaigų teikiamuose raštuose dėl prieštaravimų reorganizacijai nebuvo teikiami konkretūs pasiūlymai, nes egzistuojant viešajam interesui, būtent pats atsakovas nesiėmė jokių žingsnių ir veiksmų, bei vadovaudamasis tik bendro pobūdžio teiginiais, nepateikė jokių konkrečių tokio sprendimo motyvų ir toliau tęsė reorganizacijos procedūras visiškai nereaguodamas į raštu išsakytą įvairių institucijų, vietos gyventojų poziciją.

25. Atsakovas turėjo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, nes atsakovas turėjo teisę reorganizuoti tik VšĮ Šilutės PSPC, bet ne Šilutės ligoninę, nepriklausomai nuo to, kad jis vienintelis šios įstaigos savininkas. Tiek teisės aktais įtvirtinta, tiek faktiškai susiklostė, kad rajonų vietovėse veikia atskiros įstaigos – viena, teikianti pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kita – antrinio lygio. Pažymi, kad steigėjo teisės nėra absoliučios ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 63 straipsnio 1 dalies 7-8 punktai draudžia jungti pirminio ir antrinio lygio teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Be to, iš Plano akivaizdu, kad nors formaliai savivaldybė yra įstaigos savininke, tačiau sprendimus dėl visų ligoninių veiklios, strategijos, reorganizavimo priima valstybė per Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Pažymi, kad dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo atsakovo priimtas sprendimas pažeidžia šią nuostatą ir ateityje nebus jungiamos ligoninės su PSPC.

26. Skundžiamas atsakovo sprendimas turėjo būti motyvuotas, todėl teismas privalėjo vertinti, ar toks sprendimas dėl reorganizacijos yra paremtas aiškiais, konkrečiais ir racionaliais motyvais.

27. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

28. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pacientų teisių pažeidimo ir teisingai sprendė, jog skundžiamas sprendimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai bei viešajam interesui, bei dėl to pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC skundo atsisakymą priėmė, o administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.

29. Nurodo, kad tiek VšĮ Šilutės PSPC, tiek VšĮ Šilutės ligoninės vienintelė steigėja ir dalininkė yra Šilutės rajono savivaldybė, kuri pagal šių įstaigų įstatuose įtvirtintas nuostatas turi teisę steigti filialus, įvertinusi ekonominį naudingumą, teigiamus administravimo ir darbo organizavimo pokyčius, spręsti klausimus dėl įstaigų reorganizavimo ar likvidavimo. Reorganizavimo procedūra buvo pristabdyta dėl vykusios šios administracinės bylos. Taigi teisės aktai nedraudė atsakovui priimti ginčijamą sprendimą ir tik 2016 m. gruodžio 8 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis nurodyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įsigaliojanti 39 straipsnio redakcija taikoma tik po šios datos reorganizuojamoms Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms.

30. Teismas teisingai vertino DK 47 straipsnio nuostatas, konstatuodamas, kad darbdavys dėl reorganizacijos ir grupės darbuotojų atleidimo privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais, o ne su pačiais darbuotojais. Šiuo atveju nėra duomenų, kad VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojai priklauso profesinei sąjungai.

31. Atsakovas sudarė galimybę rajono visuomenei susipažinti su projektu, teikti pastabas, pasiūlymus ir daryti įtaką teisės akto projekto turiniui. Klausimas dėl viešųjų įstaigų reorganizavimo buvo svarstomas Všį Šilutės ligoninės Stebėtojų tarybos posėdyje ir Všį Šilutės PSPC Stebėtojų tarybos posėdyje. Savivaldybės meras 2016 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. Ml-1 buvo sudaręs viešosios įstaigos Šilutės ligoninės ir viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo darbo grupę, kurią sudaro 3 Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, 4 VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojai ir 4 VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šių įstaigų darbuotojai žinojo apie reorganizaciją, nes 2015 m. lapkričio 25 d. VŠĮ Šilutės PSPC darbuotojai parengė peticiją, kuria buvo nepritarta šiai reorganizacijai.

32. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai neįpareigojo atsakovą kreiptis į pareiškėjų nurodytas įstaigas ir organizacijas, derinti ar prašyti leidimo, sutikimo reorganizuoti savo viešąsias įstaigas. Atsakovas atliko visas būtinas procedūras pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ginčijamo Sprendimo parengimui ir priėmimui.

33. Pritaria teismo išvadoms, kad pačios organizacijos, reiškiančios prieštaravimą reorganizacijai, nereiškė noro bendradarbiauti su savivaldybe, neteikė savo pasiūlymų.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Šilutės ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

35. Trečiasis asmuo pažymi, kad VšĮ Šilutės ligoninė pagal skundžiamą atsakovo priimtą sprendimą yra ne reorganizuojama, o tik reorganizavime dalyvaujanti viešoji įstaiga, kuriai prijungimo būdu pereis visos VšĮ Šilutės PSPC teisės ir pareigos.

36. Nurodo, kad VšĮ Šilutės ligoninė, kaip ir VšĮ Šilutės PSPC, yra pavaldūs atsakovui, kuris yra vienintelis įstaigų dalininkas ir steigėjas, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl atsakovas turi teisę reorganizuoti įstaigas be Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimo.

37. Taip pat nurodo, kad visiškai palaiko skundžiamame teismo sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus dėl reorganizavimo procedūrų teisėtumo, nes atsakovas nepažeidė viešųjų įstaigų reorganizavimo procedūrų, taigi pradėtos reorganizavimo procedūros gali būti toliau tęsiamos, o VšĮ Šilutės ligoninė neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti Šilutės rajono savivaldybės 2016 m. birželio 30 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

40. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skundą nutraukė, pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

42. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje su teismo priimtu sprendimu nesutinka pareiškėjas viešoji įstaiga Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, nurodydamas, kad atsisakymą nuo skundo pareiškėjo vardu asmuo (A. V.) buvo šališkas ir teismas neturėjo priimti šio atsisakymo bei dėl jo nutraukti bylą dalyje; abiejose reorganizuojamose gydymo įstaigose veikia profesinė organizacija, atsakovas konsultavimo ar informavimo procedūrų nei su teisėtu darbuotojų atstovu nei su visais darbuotojais neatliko, egzistuojant viešajam interesui būtent pats atsakovas turėjo pateikti konkrečius motyvų dėl sprendimo reorganizuoti įstaigas, tačiau jis visiškai nereagavo į raštu išsakytą įvairių institucijų, vietos gyventojų poziciją, be to, turėjo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą ir pažymėjo, kad teismas privalėjo vertinti, ar toks sprendimas dėl reorganizacijos yra pagrįstas aiškiais, konkrečiais bei racionaliais motyvais.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Pasisakydama dėl pareiškėjos atsisakymo nuo jos pateikto skundo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teisėjų kolegija, aiškindama ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, nurodo, jog joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p.), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi.

45. Pažymėtina, kad vertinant sistemiškai į šią bylą pateiktus duomenis, matyti, jog pareiškėjo 2016 m. lapkričio 15 d. atsisakymas nuo skundo 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu buvo kvestionuojamas, t. y. šiam pareiškėjui atstovaujanti D. Ž. pagal į bylą pateiktą VšĮ Šilutės PSPC 2016 m. lapkričio 14 d. įgaliojimą palaikė pirmiau abiejų pareiškėjų paduotą skundą ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad jos su VšĮ Šilutės PSPC laikinai direktoriaus pareigas einančia A. V. pozicija dėl VšĮ Šilutės PSPC skundo atsisakymo nebuvo suderinta. Be to, pažymėtina, kad paskutinę buvusio VšĮ Šilutės PSPC direktoriaus L. I. darbo dieną (2016 m. lapkričio 14 d.) buvo pateiktas raštas dėl skundo atsisakymo atsiėmimo, kurio pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino (nors šis raštas ir pateiktas anksčiau už atsisakymą nuo skundo). Taigi atsižvelgiant į aplinkybes, kad ginčo dėl D. Ž. atstovavimo teismo posėdyje teisėtumo nėra, ši teisėta atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą skundą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vien formaliai vertinti 2016 m. lapkričio 15 d. pateikto atsisakymo nuo skundo, neatsižvelgdamas į visumą byloje esančių duomenų, ir konstatuodamas, kad vadovaujasi vien VšĮ Šilutės PSPC valdytojo tiesiogiai įgaliotos A. V. pozicija. Pažymėtina, kad posėdžio metu atstovavusiai D. Ž. pagal tikslinį VšĮ Šilutės PSPC 2016 m. lapkričio 14 d. įgaliojimą yra suteikta teisė atstovauti pareiškėją VšĮ Šilutės PSPC būtent administracinėje byloje Nr. eI-2819-162/2016, šis įgaliojimas yra galiojantis. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visumą faktinių aplinkybių nurodytu aspektu ir aiškiai išreikštą bei naujausiai pateiktą pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC vardu jo teisėtos atstovės D. Ž. poziciją dėl reikalavimų palaikymo. Taigi teismas dėl nurodytos priežasčių neturėjo pagrindo nutraukti bylos dalies dėl 2016 m. lapkričio 15 d. teismui pateikto VšĮ Šilutės PSPC atsisakymo nuo skundo, taip pažeisdamas pareiškėjui taikytino dispozityvumo principą, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą.

46. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pareiškėjo VšĮ Šilutės PSPC atžvilgiu neturėjo būti nutraukta nagrinėjama byla, toliau pasisako dėl su ginčo esme susijusių apeliacinio skundo argumentų.

47. Pareiškėjo teigimu, abiejose reorganizuojamose gydymo įstaigose veikia profesinė organizacija, tačiau teismas neprašė papildomų duomenų, nors buvo proaktyvus spręsdamas kitus fakto klausimus, taip pat pažymėjo, kad profesinė organizacija sužinojusi apie prasidėjusį reorganizacijos procesą, kreipėsi į atsakovą raštu, tačiau konsultavimo ar informavimo procedūros nei su teisėtu darbuotojų atstovu, nei su visais darbuotojais nebuvo atliktos, be to, nėra jokių duomenų, kad su darbuotojais buvo konsultuojamasi ir kad kiekvienas atskiras darbuotojas galėjo ir/ar turėjo žinoti konkrečias reorganizacijos sąlygas.

48. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateiktas Lietuvos gydytojų sąjungos 2016 m. liepos 26 d. raštas yra adresuotas pačiam pareiškėjui, o ne atsakovui, kaip nurodo pareiškėjas, t. y. Lietuvos gydytojų sąjunga prašė būtent pareiškėjo organizuoti darbuotojų susitikimą su Šilutės rajono savivaldybės meru ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu, todėl jeigu toks susitikimas nebuvo suorganizuotas pagal pateiktą prašymą, pats pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar Lietuvos gydytojų sąjunga kreipėsi į atsakovą su prašymu surengti susitikimą su profesine sąjunga, taip pat duomenų, kad VšĮ Šilutės PSPC ir VšĮ Šilutės ligoninės konkretūs darbuotojai priklauso profesinei sąjungai pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad prijungiamos įstaigos (VšĮ Šilutės PSPC), taip pat VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojai ir rajono visuomenė žinojo apie planuojamą reorganizaciją ir jos sąlygas, kadangi dar 2015 m. lapkričio 25 d. peticija ir 2016 m. liepos 8 d. raštu „Darbuotojų nepritarimas Šilutės PSPC reorganizacijai“ VŠĮ Šilutės PSPC darbuotojai nepritarė šiai reorganizacijai, o ginčijamo Sprendimo projektas likus 30 dienų iki reorganizavimo sprendimo priėmimo buvo viešai paskelbtas Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.silute.lt, kaip tai įtvirtina aktualus teisinis reguliavimas.

Be to, pranešimas apie parengtas reorganizavimo sąlygas ir būsimą reorganizavimą paskelbtas ir VšĮ Šilutės ligoninės internetiniame tinklalapyje www.silutesligonine.lt. Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad 2016 m. sausio 5 d. buvo sudaryta viešosios įstaigos Šilutės ligoninės ir viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo darbo grupė, kurią sudarė 3 Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, 4 VšĮ Šilutės ligoninės darbuotojai ir 4 VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, tačiau nurodo, kad ši aplinkybė nepatvirtina, jog kiekvienas atskiras darbuotojas žinojo apie reorganizacijos sąlygas.

Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes bylos medžiaga patvirtina, jog tiek VšĮ Šilutės ligoninės ir VŠĮ Šilutės PSPC darbuotojai, tiek Lietuvos gydytojų sąjunga, žinojo apie reorganizaciją, todėl šie duomenys yra pakankami spręsti, kad darbuotojų atstovams ir darbuotojams buvo perduota informacija apie planuojamą reorganizaciją Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies prasme, ir pareiga paskelbti apie parengtas reorganizavimo sąlygas ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo nebuvo pažeista (Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. 3 d.).

49. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, nes jis turėjo teisę reorganizuoti tik VšĮ Šilutės PSPC, bet ne Šilutės ligoninę, taip pat dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo atsakovo priimtas sprendimas pažeidžia šią nuostatą ir ateityje nebus jungiamos ligoninės su PSPC. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo teiginius, pažymi, kad atsižvelgiant į Sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso 2.96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi 21 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktu, 39 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsniu, turėjo teisę spręsti klausimą dėl Šilutės rajono savivaldybės viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės reorganizavimo (t. y.

Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro prijungimo prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, apimanti savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, dalyvavimą steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktas nustato, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso steigti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešąją įstaigą. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnyje įtvirtintos savivaldybės tarybos kompetencijos sveikatinimo veiklos klausimais, viena iš jų – steigti, reorganizuoti ir likviduoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vykdyti jų steigėjo funkcijas.

Pažymėtina, kad Sprendimo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra, taip pat šio straipsnio 3 dalis numatė, kad savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip nurodytų viešųjų įstaigų padaliniai (filialai). Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai (VšĮ Šilutės PSPC įstatų 2.1.5 p. ir VšĮ Šilutės ligoninės įstatų 9.5 p.) taip pat nurodė, kad įstaigos steigėjas turi teisę spręsti klausimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo, todėl Šilutės rajono savivaldybės taryba turėjo teisę spręsti klausimus dėl įstaigų reorganizacijos.

Taigi nurodyti teisės aktai taip pat neįpareigojo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo dėl įstaigų reorganizacijos ir nedraudė atsakovui priimti ginčijamą 2016 m. birželio 30 d. sprendimą. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. įsigaliojusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio redakcija (kuri draudžia jungtis ligoninei prie pirminės sveikatos priežiūros centro) yra taikoma tik po šios datos reorganizuojamoms šiame įstatyme nurodytoms įstaigoms ir laike atgal negalioja.

Pažymėtina aplinkybė, kad nurodyto įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte yra pabrėžta, jog šiuo metu tarpusavyje gali jungtis laisvai (ligoninė su poliklinika, ligoninė su pirminės sveikatos priežiūros centru ir pan.). Taigi dėl nurodytų priežasčių atmestini pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamą Sprendimą bei turėjo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, o pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad atsakovas atliko būtinas procedūras ginčijamo Sprendimo parengimui ir priėmimui.

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje nevertinamas atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumas politinio ar ekonominio tikslingumo aspektais, kadangi pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių pacientų teisių pažeidimą dėl reorganizacijos, ir kurių nebūtų išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

51. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė šioje dalyje neteisingą sprendimą, nutraukdamas bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 panaikinimo. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas sprendimas dalyje dėl bylos dalies nutraukimo keistinas, nurodant, kad abiejų pareiškėjų (viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos) skundas atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 yra atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje dėl bylos dalies nutraukimo pakeisti, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad pareiškėjų viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šilutės ligoninei dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-405 „Dėl viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės sąlygų aprašo, viešosios įstaigos Šilutės ligoninės įstatų ir viešosios įstaigos Šilutės ligoninės struktūros patvirtinimo“ panaikinimo atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė