Legislator Case Law & Legislation
80f1ee45-41de-4c8d-8de2-47febea4de10 AI generated

80f1ee45-41de-4c8d-8de2-47febea4de10 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 80f1ee45-41de-4c8d-8de2-47febea4de10
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P.JaržemskisVILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Audronei Petronytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

80f1ee45-41de-4c8d-8de2-47febea4de10 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pabrėžė, jog pirkimo-pardavimo sutarties registracija atitinkamame registre turi iÅ¡skirtinę juridinę reikÅ¡mę, nes sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Å i teisės norma buvo imperatyvi ir visuotinai buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas atitinkamoje nekilnojamojo turto registro įstaigoje tokiÄ sutartį daro negaliojančia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.JaržemskisVILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Audronei Petronytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-807/2009 pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino įregistruoti sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys F. K., S. K. (gim. 1952 m.), S. K. (gim. 1970 m.), V. K., A. K., J. T., VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A.

K. 2006-10-23 pateikė pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas:             1) Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po savo brolio V. K. mirties 2006-01-25 palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ - sodo namÄ su žemės sklypu, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini);              2) Atnaujinti praleistÄ terminÄ Ä¯registruoti VÄ® Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre 1996-07-15 V.

K. ir F. K. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr.P-2658), kurios pagrindu V. K. privačios nuosavybės teisėmis įsigijo ir iki mirties valdė 632 kv.m. ploto žemės sklypÄ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. , (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu sodo namu, turinčio 29,43 kv.m. bendro ploto, esančius , (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad terminas nurodytai sutarčiai įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nurodė, kad 2006 m. balandžio mėnesio viduryje rado tarp mirusiojo brolio V. K. dokumentų sodo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ . Pirmos eilės įpėdinių nėra, antros eilės įpėdinis mirusiojo V. K. tėvas nuo palikimo atsisakė, trečios eilės įpėdinės mirusiojo senelės A. K. ir J. T. nuo palikimo atsisakė. Kiti ketvirtos eilės įpėdiniai mirusiojo broliai S. K. ir V. K. nuo palikimo atsisakė. BÅ«damas vieninteliu ketvirtosios eilės įpėdiniu ir ketindamas priimti palikimÄ , pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad mirusysis V.

K. Å¡ios 1996-07-15 pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. P-2658) neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjas mirusiojo brolio nusipirktÄ sodo namÄ ir žemės sklypÄ valdo kaip atsiradusį palikimÄ nuo pat brolio mirties, t.y. pareiÅ¡kėjas įstojo į sodų bendrijÄ (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, remontuoja sodo namÄ , tvarko aplinkÄ . 2006 metų gegužės mėnesį pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad mirusysis V. K. siekė įteisinti savo įsigytÄ turtÄ , tačiau nespėjo dėl savo netikėtos mirties.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas priverstas praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ 3 mėnesių terminÄ tarp jo brolio V. K. ir F. K. sudarytai sodo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Suinteresuoti asmenys S. K. (gim. 1952 m.), S. K. (gim. 1970 m.), V. K., A. K., J. T. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad jį palaiko, nes visi yra atsisakę palikimo pareiÅ¡kėjo naudai ir tarp jų nėra jokio ginčo. Suinteresuotas asmuo F. K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 1996 m. liepos mėn. L. R., kurį jis laiko savo sÅ«numi, paprašė paskolinti pinigų. Kadangi praÅ¡omos pinigų sumos F. K. neturėjo, pasiÅ«lė parduoti savo sodÄ ir pasakė, kad reikalus tvarkytųsi pats L. R.. 1996-07-15 F. K. su V. K. pasirašė sodo namo ir žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigai 8400 Lt buvo sumokėti sutarties pasiraÅ¡ymo metu, juos paėmė L. R.. Maždaug po 2 mėnesių L.

R. F. K. pranešė, kad iÅ¡sprendė savo finansines problemas, todėl nenori likti skolingas ir susitarė sų pirkėju V. K., kad pastarajam grÄ Å¾ins pagal sutartį sumokėtus pinigus, o V. K. neregistruos pirkimo-pardavimo sutarties valstybiniame registre. Už tai V. K. iÅ¡siderėjo teisę gyventi sodo namelyje, mokant eksploatacines iÅ¡laidas. Tokiu bÅ«du V. K. nuosavybės teise niekada nevaldė, nedisponavo ir nesinaudojo ginčo žemes sklypu ir jame esančiu sodo namu. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas įregistruoti sutartį (1964 m.

CK 149 str., 255 str.).Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto 21 –ojo notarų biuro notarė V. Å eÅ¡kevičienė nurodė, kad, mirus V. K., Vilniaus miesto 19 –ame notaro biure, Vilniaus miesto 21-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kad V. K. gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, todėl neaiÅ¡ku, kuris notaras turi vesti paveldėjimo bylÄ . Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009-06-01 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai 160,92 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad 1996-07-15 pirkėjas V. K. už 8400 Lt nusipirko iÅ¡ pardavėjo F. K. 623 kv.m. žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo namu, turinčiu 29,43 kv.m. naudingo ploto, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad Å¡i sutartis per tris mėnesius turi bÅ«ti įregistruota Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir VÄ® „Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale.

Teismas pabrėžė, jog pirkimo-pardavimo sutarties registracija atitinkamame registre turi iÅ¡skirtinę juridinę reikÅ¡mę, nes sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Å i teisės norma buvo imperatyvi ir visuotinai buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas atitinkamoje nekilnojamojo turto registro įstaigoje tokiÄ sutartį daro negaliojančia.

Apie tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti įregistruota atitinkamoje įstaigoje ir jos neįregistravimas tokiÄ sutartį daro negaliojančia, žinojo ir pirkėjas V. K.. Teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina tik daikto įgijimÄ faktÄ . Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, todėl Å¡is turtas V. K. mirties momentu jam nuosavybės teise nepriklausė. Teismas nustatė, jog tiek V. K. mirties momentu, tiek Å¡iuo metu nuosavybės teisė į minėtÄ sodo sklypÄ su namu yra įregistruota F.

K. vardu. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas negali priimti Å¡io turto kaip įstatyminis V. K. įpėdinis, nes minėtas turtas V. K. mirties momentui nepriklausė. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neturi ir teisės paduoti turto registravimo įstaigai praÅ¡ymo įregistruoti minėto sodo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įgyvendinti tos teisės, kuriai realizuoti įstatymas numato termino atnaujinimÄ . Teismas atkreipė dėmesį, jog per visÄ laikÄ nuo 1996-07-15 (kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis) iki 1996-10-09 (kai buvo suimtas už padarytÄ nusikaltimÄ ) ir nuo 1999-05-26 (kai buvo paleistas į laisvę) iki 2006 m. sausio mėnesio (kai įgaliojo E. M. tvarkyti su turto įregistravimu susijusius reikalus) V.

K. neiÅ¡reiÅ¡kė valios įgyvendinti savo nuosavybės teises į nusipirktÄ sodo namÄ su žemės sklypu.Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K. nebuvo užkirstas kelias sutarties įregistravimui tiek per 3 mėnesius po jos sudarymo (jo laisvė buvo apribota tik likus 6 dienoms iki 3 mėnesių termino pabaigos), tiek ir per likusius septynerius metus iki V. K. mirties (jokių trukdžių įregistruoti sutartį Å¡iame etape taip pat nenustatyta, pareiÅ¡kėjo nurodoma priežastis – pinigų nebuvimas - negali bÅ«ti laikoma pateisinama termino praleidimo priežastimi).

Teismas atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ viso terminas įregistruoti sutartį buvo praleistas 10 metų ir toks ilgas laiko tarpas tik patvirtina tai, jog V. K. nebuvo atidus ir rÅ«pestingas, įgyvendindamas savo teises. Tai rodo jo visiÅ¡kÄ aplaidumÄ ir nesirÅ«pinimÄ tinkamu nusipirktų objektų įregistravimu bei nuosavybės teisių į juos atsiradimu. Teismas pažymėjo, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas juridinę reikÅ¡mę turintiems veiksmams atlikti gali bÅ«ti teismo atnaujintas tik šį terminÄ praleidusiam ir tuos veiksmus galinčiam atlikti asmeniui.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo atveju toks asmuo – V. K. – yra miręs, o pareiÅ¡kėjas tos teisės, kuriai įgyvendinti praleistas įstatymo nustatytas terminas, neturi, konstatavo, jog terminas negali bÅ«ti atnaujinamas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas dalyje dėl termino atnaujinimo yra atmestinas. Teismas nustatė, jog jokio kito turto, kurį bÅ«tų galima paveldėti, mirusysis V. K. neturėjo ir pareiÅ¡kėjas jo nepriėmė. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės nurodomi faktinio palikimo priėmimo veiksmai – įstojimas į sodininkų bendrijÄ , jos nario mokesčio mokėjimas, sodo namelio aplinkos priežiÅ«ra, yra susiję tik su objektais (sodo sklypu ir nameliu), kurie niekada nebuvo mirusiojo V.

K. nuosavybė ir jam nepriklausė ir kurie negali bÅ«ti paveldėti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime teismui prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po brolio mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti tik sodo namÄ su žemės sklypu. Nurodytas turtas negali bÅ«ti paveldėtas, nes mirties momentui jis nepriklausė V. K., pareiÅ¡kimas dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negali bÅ«ti tenkinamas (1964 m.

CK 149 str., 255 str., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).             PareiÅ¡kėjas A. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinio skundo argumentai:             1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutiko tik vienintelis buvęs turto savininkas F. K., savo atsiliepime nurodęs, jog iÅ¡ tikrųjų buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, bet paskolos sutartis, tačiau teismui dėl Å¡ių faktinių aplinkybių jis jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, o jo iniciatyva į teismÄ iÅ¡kviestas ir liudytoju apklaustas jo giminaitis L.

R. tik patvirtino tÄ faktÄ , kad Å¡alys siekė ir sudarė bÅ«tent turto pirkimo-pardavimo sutartį, o ne paskolos sutartį, kaip savo procesiniuose dokumentuose tvirtino suinteresuotas asmuo F. K.. Liudytojas L. R. buvo apklaustas teisme du kartus ir abu kartus jis teismui aiÅ¡kino vis kitas faktines aplinkybes. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad L. R. neva atpirko iÅ¡ V. K. jam parduotÄ turtÄ ir, kad neatlygintinai leido jam gyventi sodo name neribotÄ laikÄ , tik mokant mokesčius.

Nors liudytojas L. R. ir suinteresuotas asmuo F. K. tvirtino, kad V. K. nuosavybės teise niekada nevaldė, nesinaudojo ir nedisponavo nei ginčo žemės sklypu, nei jame esančiu sodo namu, tačiau abu pripažino tÄ faktÄ , kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties 1996 metais sudarymo momento jie ginčo turtu irgi nesinaudojo, jo nevaldė, mokesčių už žemę nemokėjo ir sodininkų bendrijai jokių nario mokesčių taip pat nemokėjo.             2) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neturi teisės realizuoti mirusiojo teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ sandoriui įregistruoti, nes Å¡i reikalavimo teisė iÅ¡imtinai priklausė tik mirusiajam.

V. K. siekė įregistruoti nurodytÄ pirkimo-pardavimo sutartį vieÅ¡ajame registre ir tuo tikslu gavo sutarties dublikatÄ (jo turėtas sutarties originalas buvo dingęs po to, kai jis buvo sulaikytas ir suimtas) ir iÅ¡davė įgaliojimÄ liudytojai Å¡ioje civilinėje byloje apklaustai E. M. ne tik įregistruoti sutartį, bet ir kreiptis į teismÄ dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo. Tik V. K. mirtis užkirto jam keliÄ Ä¯gyvendinti Å¡iÄ jo teisę teismine tvarka atnaujinti praleistÄ terminÄ ir įregistruoti sutartį, kurios registracija patvirtintų ne tik sandorio sudarymo faktÄ , bet ir nuosavybės teises į jį.

PareiÅ¡kėjo nuomone, bÅ«damas įstatyminiu mirusiojo brolio įpėdiniu, jis įgijo teisę ne tik paveldėti V. K. įsigytÄ nuosavybės teisėmis turtÄ , bet ir kreiptis į teismÄ dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.             3) Susiklosčiusi teisminė praktika, prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nedraudžia įpėdiniams pareikÅ¡ti teisme tokių reikalavimų, tačiau nurodo, jog termino praleidimo priežastys turi bÅ«ti įrodytos ir turi pateisinti laikotarpį, per kurį nebuvo atlikti bÅ«tini veiksmai sandoriui įregistruoti.

PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai ir tinkamai (raÅ¡ytiniais įrodymais ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais) įrodė, kad jo miręs brolis V. K. negalėjo laiku įregistruoti sandorio dėl tos priežasties, kad buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui sandoriui įregistruoti, o tai yra tinkama priežastis laikyti terminÄ praleistu dėl svarbių priežasčių, nes asmens sulaikymas ir jo vėlesnis suėmimas fiziÅ¡kai užkirto keliÄ sutarties įregistravimui.

Sodininkų bendrijos pažyma, pateikta teismui, patvirtina, kad jis įstojo į sodininkų bendrijos narius ir mokėjo mokesčius, taip pat suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jis rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo jo įsigytÄ turtÄ , prieÅ¡ingai, negu suinteresuotas asmuo F. K., kuris savo, kaip savininko, teisių jokiais veiksmai neįgyvendino.             4) Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jokio kito turto, kurį galėtų paveldėti pareiÅ¡kėjas mirusysis V. K. neturėjo.

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad mirusiojo skolas apmokėjo bÅ«tent pareiÅ¡kėjas per savo atstovÄ (o tai turi bÅ«ti pripažinta, kaip palikimo priėmimo faktinė aplinkybė), kad jis disponavo, kad ir menkaverčiais, bet vis tik mirusiojo daiktais. Neatnaujinus praleisto termino sandoriui įregistruoti, pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ F. K. grÄ Å¾inti jam sumokėtus pinigus už įsigytÄ sodo namÄ ir žemę, nes raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡ie pinigai mirusiajam buvo sugrÄ Å¾inti teismui nebuvo pateikta.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas turi teisę į palikimÄ , o teismas iÅ¡ jo tokiÄ teisę be jokio pagrindo atėmė. PareiÅ¡kėjo nuomone, ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo F. K. sandorio, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme, neginčijo, jis tik aiÅ¡kino, jog visus reikalus už jį tvarkė ir sprendė liudytoju Å¡ioje civilinėje byloje apklaustas L. R., kuris teismui duodamas parodymus, nuolat juos keitė ir jokių įrodymų, patvirtinančių jo iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, nepateikė.             Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundÄ .

             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, priimant teisingÄ sprendimÄ .             Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų faktinių aplinkybių, susijusių su palikimo atsiradimu ir galimų įpėdinių, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , visas mirusių asmenų turtas pereina Lietuvos valstybei.

             Sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad asmuo po palikėjo mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas valdyti palikėjo turtÄ , nereikia iÅ¡vardinti paveldimo turto objektų, nes paveldimu turtu gali bÅ«ti ne tik nekilnojamieji daiktai, bet ir turtinės teisės.              Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus praleisto termino sandoriui įregistruoti, lieka paveldėjimo teisės objektu pagal 1996-07-15 F.

K. ir V. K. pasiraÅ¡ytÄ sodo namo ir žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti 8400 Lt, nes byloje nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad Å¡ie pinigai buvo sugrÄ Å¾inti. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad vykdant 1997-02-24 teismo nuosprendį (1 t., b.l. 105-108) dalyje dėl V. K. ½ dalies turto konfiskavimo valstybės naudai, 1997-07-10 antstolis surašė aktÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ (1 t., b.l. 129), todėl bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos Lietuvos valstybės teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes nėra numatyta galimybė apeliacinėje instancijoje patraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos (CPK 37 str.).              Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ naikinti visa apimtimi, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

             IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).              Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str. 443 str. 8 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,  n u t a r ė:                          Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.          Kolegijos pirmininkė                       Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                         Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                                                  Andžej Maciejevski                                                                                                         Â