2019-10-16 Nr. AB-19633-3-61-3-00008-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1486-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00008-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 28-749(1); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-7244.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 28-749(1) skyrė jam nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15-ai parų. Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 2S-7244 konstatavo, kad nuobauda skirta pagrįstai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kratos metu jo miegamoje vietoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas. Pareiškėjo teigimu, krata atlikta neteisėtai, nes nei viename ginčijamame akte nėra nurodyta kokiu teisiniu pagrindu ji buvo atlikta. Krata suvaržo asmens teisę į privatų gyvenimą, nuosavybę. Nei vienas teisės aktas nenustato, kada ir kas gali atlikti nuteistųjų kratas (asmens ir jo daiktų), nenustato kratų tvarkos ir ribų, todėl pareigūnai kratą atliko neteisėtai ir nutarimas yra neteisėtas.

4. Atliekant kratą ir po kratos jis nebuvo supažindintas su sprendimais atlikti kratą, teise apskųsti tokius veiksmus, todėl ginčijami sprendimai nėra teisėti.

5. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo išaiškinimu, kad teisė į privatų gyvenimą gali būti suvaržyta tik motyvuota teismo nutartimi ir teigė, kad šiuo atveju teismo nutarties nebuvo, todėl ginčijami aktai yra neteisėti.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo filmuojamas, tačiau įrašas, kuris galėjo patvirtinti, kad telefone nebuvo SIM kortelės ir, kad telefonas priklauso ne jam, dingo.

7. Be to, Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu perkėlė jį į 2 būrį. Kiti dokumentai (2017 m. lapkričio 23 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-205, 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 28-786(1)) įrodo, kad perkėlimas į 2 būrį buvo bausmė. Taigi už vieną neteisėtą veiką jis buvo nubaustas du kartus, o tai daro skundžiamus aktus neteisėtais.

8. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

10. Nuobauda pareiškėjui R. V. skirta už tai, kad 2017 m. lapkričio 13 d. 22.45 val. atlikus kratą gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 gyvenančio 7-o būrio nuteistojo R. V. miegamojoje vietoje, kurioje tuo metu gulėjo minėtas nuteistasis, pakėlus antklodę, lovoje buvo rastas ir paimtas įjungtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“.

11. BVK 112 str. 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 124 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 76 p. nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Šis sąrašas yra baigtinis, sąraše nenumatyta mobiliojo ryšio telefonų ar SIM kortelių įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas nurodė nustatytas kratos aplinkybes pateiktame rašytiniame paaiškinime. Kratos aplinkybės yra fiksuotos tarnybiniuose dokumentuose, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-1185(1) ir 2017 m. lapkričio 13 d. protokole dėl nuteistojo asmens kratos Nr. 51-2986(1), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis jokio telefono neturėjo ir nesupranta iš kur jis buvo paimtas yra nepagrįsti. Krata buvo atlikta iš karto pareiškėjui atsikėlus iš miegamos vietos, pareiškėjui esant šalia, tiesiogiai stebint kratos procesą. Iš pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. pateikto rašytinio pasiaiškinimo matyti, jog pareiškėjas pateikė analogiškas aplinkybes, tačiau užėmė gynybinę poziciją, jog jam nėra žinoma iš kur jo miegamoje vietoje, po antklode atsirado mobiliojo ryšio telefonas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais pažeidimo faktą fiksuojančiais dokumentais, nenustatyta duomenų, jog pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį nubausti, tokių aplinkybių nepateikė ir pats pareiškėjas nei rašytiniame pasiaiškinime, nei skunde.

13. Kratų ir apžiūrų atlikimo tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentuoja laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija). Instrukcijoje nėra nustatyta, kad nuteistajam, kurio atžvilgiu atliekama krata būtų pateikiamas atliekamos kratos teisinis pagrindas, kaip nurodė pareiškėjas skunde.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. patalpoje Nr. 407 buvo atlikta nuteistojo R. V. miegamosios vietos, kurioje tuo metu gulėjo nuteistasis, krata. Kratą atlikęs pareigūnas surašė 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. 22.45 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 407, buvo atlikta 7-o būrio nuteistojo R. V. miegamosios vietos krata, kurioje tuo metu gulėjo minėtas nuteistasis. Kratos metu, pakėlus antklodę, lovoje buvo rastas ir paimtas įjungtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia”. Savo veiksmais nuteistasis R. V. pažeidė BVK 112 str. 4 d. reikalavimus bei Vidaus tvarkos taisyklių 76 p. ir 18 priedo reikalavimus.

16. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai surašė 2017 m. lapkričio 13 d. protokolą Nr. 51-2986(1), kuriame konstatavo, kad pareiškėjo miegamoje vietoje 2017 m. lapkričio 13 d. 22.45 val. buvo atlikta krata, tuo metu pareiškėjas gulėjo savo miegamoje vietoje. Kratos metu miegamoje vietoje po antklode buvo rastas įjungtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Nuteistasis R. V. 2017 m. lapkričio 15 d. paaiškinime patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 22.50 val. jo miegamoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas daiktas, panašus į mobiliojo ryšio telefoną. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma, iš kur jo miegamoje vietoje atsirado mobiliojo ryšio telefonas.

17. Vilniaus PN Drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu buvo svarstomas nuteistojo R. V. 2017 m. lapkričio 13 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Drausmės komisija, įvertinusi R. V. veiksmus konstatavo, kad jis pažeidė BVK 112 str. 4 d., Vidaus tvarko taisyklių 76 p. ir 18 priedo reikalavimus.

18. Vilniaus PN Drausmės komisija 2017 m. lapkričio 15 d. Teikimu Nr. 40-188(1) nusprendė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam R. V. skirti nuobaudą – perkėlimą 10 parų į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 str., taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 28-749(1) skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 2S-7244 konstatavo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Teismas nurodė, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, tiek pagal BVK nuostatas sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė.

20. Teismas, išanalizavęs BVK 112 straipsnio 4 dalį, Vidaus tvarko taisyklių 76 punktą bei šių taisyklių 18 priedą, nurodė, kad sąrašas yra baigtinis, sąraše nenumatytas mobiliojo ryšio telefonų ar SIM kortelių įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems. Teismas padarė išvadą, kad rastas mobilusis telefonas patenka į daiktų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

21. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už draudžiamo daikto laikymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Teismas akcentavo, kad įstatymu nustatyti draudimai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose turėti atitinkamus daiktus ir reikmenis yra adekvati teisinė priemonė užtikrinant galimų režimo pažeidimų prevenciją, sukuriant teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Taigi, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas BVK 112 str. 4 d. ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimų pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs į BVK 142 straipsnį padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jam skirtą nuobaudą. Teismas manė, kad nuobaudos rūšis ir dydis pareiškėjui parinkta tinkamai, jokių esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė. Ginčijami individualūs administraciniai aktai priimti kompetentingų pareigūnų, laikantis BVK reikalavimų, drausminė nuobauda parinkta tinkamai, pareiškėjo procesinės teisės pažeistos nebuvo, todėl ginčijamų administracinių aktų naikinti nėra pagrindo.

22. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog nėra teisės aktų nustatančių kratos atlikimo tvarką ir, kad jis nebuvo įspėtas dėl kratos atlikimo, kas pažeidė jo teises. Teismas nurodė, kad kratų ir apžiūrų atlikimo tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Instrukcija. Teismas atkreipė dėmesį, kad Instrukcijoje nėra nustatyta, kad nuteistajam, kurio atžvilgiu atliekama krata, būtų pateikiamas atliekamos kratos teisinis pagrindas.

23. Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 28-749(1) bei Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-7244.

25. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime yra iškraipoma pareiškėjo skundo esmė.

26. Teismas nevertino pareiškėjo nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo, o tai vertintina kaip teismo šališkumas. Teismas nepasisakė, kad kratos veiksmai buvo galimi, tik juos įstatyme nustačius tvarką ir ribas. Pareiškėjo teigimu, kaliniai gyvena ne teisinėje valstybėje, o represinėje valstybėje, kurioje pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės gali būti paneigiamos Kalėjimų departamento instrukcijomis. Be to, Instrukcija yra paneigiami Konstitucinio Teismo sprendimai, kadangi nuteistieji nėra supažindinami su teisės aktais, o tai išeina už protingumo ribų.

27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, jog prevencinio poveikio priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus teisės į privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais.

28. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad Vilniaus PN atlikta krata buvo neteisėta, nes pareigūnai kratą darė be pirštinių, be to, krata buvo atliekama apie 22.50 val., kai vyko pasiruošimas miegui.

29. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 28-749(1) bei Kalėjimų departamento 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 2S-7244 pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už draudžiamo daikto laikymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, todėl teismas Vilniaus PN direktoriaus įsakymą bei Kalėjimų departamento sprendimą pripažino teisėtais ir pagrįstais.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, buvo šališkas, be to, tik įstatyme nustačius kratos tvarką, galima atlikti nuteistųjų atžvilgiu kratas.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas pagrįstai nubaustas už draudžiamo daikto laikymą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, todėl detaliau dėl pirmosios instancijos teismo atlikto aplinkybių vertinimo nepasisako ir argumentų dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo nekartoja.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad įstatyme nėra įtvirtina teisė atlikti kratas nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad BVK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems daromos kratos. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai. Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į šios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondą. Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, BVK ir Suėmimo vykdymo įstatyme yra įtvirtinta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gali būti atliekamos kratos. Aplinkybė, kad Instrukcijoje yra nustatyta detali kratų atlikimo tvarka, nepaneigia pataisos įstaigų pareigūnų teisės atlikti asmens kratos.

37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su sprendimų atlikti kratą nesupažindimu ir teise į gynybą užtikrinimu, pastebi, kad nors Instrukcija nenustato tokios asmens teisės susipažinti su sprendimu dėl kratos atlikimo, vis dėlto pareiškėjui, atlikus kratą ir surašius protokolą, buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, be to, pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Vilniaus PN nutarimą dėl paskirtos nuobaudos ir šiomis teisėmis pareiškėjas pasinaudojo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju buvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą. Be to, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (BVK 183 straipsnio dalis). Taigi, pareiškėjas, manydamas, kad pataisos įstaigos pareigūnai neteisėtai atliko veiksmus kratos metu, juos galėjo skųsti BVK nustatyta tvarka.

38. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus PN atlikta krata buvo neteisėta, nes pareigūnai kratą darė be pirštinių, be to, krata buvo atliekama apie 22.50 val., kai vyko pasiruošimas miegui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. kratos neteisėtumą sieja su pirštinių (ne)mūvėjimu ir kratos atlikimo laiku. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas sprendimų neteisėtumą siejo su tuo, kad nei viename ginčijamame akte nėra nurodyta kokiu teisiniu pagrindu ji buvo atlikta, be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su sprendimais dėl kratos atlikimo. Nė vienas iš minėtų papildomuose paaiškinimuose nurodytų argumentų ir reikalavimų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodyti argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

39. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. teismas netenkino pareiškėjo skundo), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius