Legislator Case Law & Legislation
80f04f8a-1bf9-4172-8d71-76d6efa929f8 AI generated

80f04f8a-1bf9-4172-8d71-76d6efa929f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 80f04f8a-1bf9-4172-8d71-76d6efa929f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2505-624/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01664-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui J. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato atstovui Sauliui Klebavičiui, nedalyvaujant pareiškėjai I.

Legislator headnote

AI generated

80f04f8a-1bf9-4172-8d71-76d6efa929f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teritorinės policijos įstaigos generalinio komisaro nustatyta tvarka už savo veiklÄ atsiskaito policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei. Pažymėtina, kad teritorinė policijos įstaiga yra Policijos sistemos dalis. Pagal to paties įstatymo 13 str. 3 d., Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM), todėl pastaroji nėra atsakinga už kito juridinio asmens - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmus ar neveikimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2505-624/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01664-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui J. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato atstovui Sauliui Klebavičiui, nedalyvaujant pareiškėjai I.

S. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. K. ir I. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjai J.

K. ir I. S. skunde teismui praÅ¡o priteisti 70 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pareigÅ«nų akivaizdaus neveikimo. Nurodo, kad 2010-04-13 kreipėsi į LR vidaus reikalų ministrÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ jų sodininkų bendrijoje „Jurginas“, dėl neteisėto I. A. ir SB „Jurginas“ valdybos valdžios uzurpavimo, piktnaudžiavimo savo padėtimi, dėl savavaliÅ¡ko atjungimo nuo sezoninio vandens 24 sodininkų bendrijos narius, dėl pinigų reikalavimo Å¡iuo metu iÅ¡ 24 sodininkų bendrijos narių už prijungimÄ prie to paties jų įrengto 1968 m. giluminio vandens gręžinio, dėl nario mokesčių iššvaistymo, t. y. atlyginimas niekam nežinomam buhalteriui bei advokatams, dėl I.

A., V. K., A. J. neteisėtų veiksmų ir grasinimų. Jų pareiÅ¡kimas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, vėliau - Vilniaus m. 4 PK virÅ¡ininkui. IÅ¡ Vilniaus m. 4 PK virÅ¡ininko I. V. gavo 2010-05-25 raÅ¡tÄ Nr. 10-15-S-3108, kuriame paraÅ¡yta, kad jų pareiÅ¡kimas, neva patikrintas, dėl pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų faktų neva įvairiose institucijose buvo priimti atitinkami sprendimai ir jų pareiÅ¡kime jokių naujų aplinkybių nenurodoma, todėl pareiÅ¡kimo patikrinimas baigtas.

Tačiau Vilniaus m. 4 PK virÅ¡ininkas nenurodė konkrečiai kokiose institucijose buvo priimti sprendimai ir nenurodė, kokie konkretÅ«s sprendimai buvo priimti. Todėl mano, kad Vilniaus m. 4 PK nieko netikrino, eilinį kartÄ jiems nepadėjo ir jie gavome eilinį raÅ¡tÄ , kurio pagrindu policijos pareigÅ«nai Å¡aliÅ¡kai dangsto jų sodo bendrijos neteisėtos valdybos, G. J. ir I. A. neteisėtus veiksmus. Vilniaus m. 4 PK virÅ¡ininkas, baigęs patikrinimÄ ir raÅ¡ant 2010-05-25 raÅ¡tÄ dėl jų pareiÅ¡kimo neteisėtai ir netinkamai panaudojo LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.

Civilinė atsakomybė ir atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ( CK 6.246 str. 1 d.). VieÅ¡ojo administravimo institucija, vykdanti administracinę procedÅ«rÄ , prireikus gali atlikti faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje. PareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys turi bÅ«ti informuoti apie patikrinimo laikÄ , kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti patikrinime. Tačiau policijos pareigÅ«nai nieko nedarė, o tik akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai ir sÄ moningai dangstė sodo bendrijos valdybos neteisėtus veiksmus, nuolat raÅ¡ydami nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti.

Tačiau pagal vadinamos valdybos narių pareiÅ¡kimus, policijos pareigÅ«nai iÅ¡ kart raÅ¡o protokolus ir nutarimais skiria baudas. Dėl LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo pažeidimų ir neveikimo Vilniaus m. 4 PK pareigÅ«nai pažeidė jų teises ir padarė jiems turtinę ir neturtinę žalÄ . Kadangi Vilniaus m. 4 PK pareigÅ«nai sistemingai netikrina jų sodo bendrijos „Jurginas“ narių pareiÅ¡kimus dėl susiklosčiusios situacijos su sodo bendrijos turtu ir piktnaudžiavimu padėtimi sodo bendrijos neteisėtos valdybos ir pirmininkų: buvusio G.

J. ir I. A., pastarieji paliko juos be jų sodo bendrijos nuosavybės (vandens gręžinio) ir be vandens. Neturėdami vandens ir galimybės laistyti vasaros metu Å¡iltnamiuose augančias daržoves, o ypač gegužės mėnesį - ankstyvas daržoves, jie patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro ir sodo bendrijos „Jurginas“ 160 m giluminio vandens gręžinio kaina - apie 70 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.)  Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 10 000 Lt. Dabar jie priversti patys rÅ«pintis vandens Å¡altiniu savo žemės sklypuose.

Visi nesupratimai ir nesutarimai dėl nario mokesčio mokėjimo ir dėl aprÅ«pinimo sodo bendrijos narius vandeniu prasidėjo nuo 2000 metų, t. y. atsiradus naujam vandens gręžiniui, kuris, kaip mano, tampa pasipelnymo Å¡altiniu G. J., I. A., A. J., V. K. ir A. Å . (b. l. 3-5).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas J. K. palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad skundėsi policijai dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, dėl kurių jie neteko galimybės naudotis vandeniu, tačiau jų skundai nebuvo tenkinti.

Policijos pareigÅ«nų priimtų procesinių sprendimų neskundė, į teismÄ dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų nesikreipė.  PareiÅ¡kėja I. S. į teismo posėdį neatvyko, teismo Å¡aukimas jai adresu, nurodytu skunde ir Gyventojų registre, nėra įteikiamas. Pagal ABTÄ® 77 str. 1 d. nuostatas proceso dalyviai ir atstovai privalo praneÅ¡ti teismui apie savo adreso pasikeitimÄ bylos proceso metu, o nesant tokio praneÅ¡imo, Å¡aukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar bÅ«tų pakeitęs savo buveinę.

I. S. nepranešė teismui apie savo adreso ar procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimÄ proceso metu, todėl Å¡aukimas, iÅ¡siųstas paskutiniu teismui žinomu adresu, laikytas įteiktu tinkamai ir byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjai I. S. nedalyvaujant.  Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.273 str. 1 d. nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimÄ Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauti yra įgaliota valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 str., teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti.

Teritorinės policijos įstaigos generalinio komisaro nustatyta tvarka už savo veiklÄ atsiskaito policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei. Pažymėtina, kad teritorinė policijos įstaiga yra Policijos sistemos dalis. Pagal to paties įstatymo 13 str. 3 d., Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM), todėl pastaroji nėra atsakinga už kito juridinio asmens - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmus ar neveikimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai patikslintame skunde nenurodo jokių VRM, kaip valstybinio administravimo subjekto, arba jos pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o skundžia iš esmės tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnų, jų manymu, neteisėtus veiksmus, mano, kad VRM šioje administracinėje byloje apskritai neturėtų būti traukiama atsakovu, kadangi jokių pareiškėjų teisių ir/ar teisėtų interesų nėra pažeidusi, o tinkamas atsakovo atstovas šioje administracinėje byloje yra Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ . Neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Abiem atvejais konstatuojamas teisės vieÅ¡patavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bÅ«ti pagrįsti įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakomybės už turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų veiksmų, bÅ«tinÄ sias sÄ lygas reglamentuoja LR CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad LR CK 6.271 str. įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti konstatuoti Vidaus reikalų ministerijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys.

Tik nustačius visas paminėtas sÄ lygas atsiranda prielaidos pareiÅ¡kėjų patirtų nuostolių atlyginimui. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso normų taikymÄ sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atsiradimo klausimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , taikoma iÅ¡ esmės ta pati taisyklė atitinkamai atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , atskleistÄ LR CK 6.250 str. 1 d., ir minėtos žalos specifikÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 pažymėjo, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi, įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (Å¡iuo atveju - neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai reikalaudami iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Patikslintame skunde nurodyta turtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais, o remiamasi tik pareiÅ¡kėjų samprotavimais apie galimai patirtÄ Å¾alÄ ir galimÄ jos dydį. PareiÅ¡kėjų patirta neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu bÅ«tų galima logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas (b. l. 65-67).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodo, kad nagrinėdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis LR CK normomis. LR CK 6.246-6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y, neteisėti veiksmai, asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagal LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra bÅ«tina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigÅ«no ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir praÅ¡ančio atlyginti žalÄ nurodytų nuostolių. Tos pačios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti.

Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas. LR CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijos veiksmais. Kad atsirastų valstybės atsakomybė, yra svarbu nustatyti, kad valdžios institucija ar jos tarnautojas nesilaikė įstatymų ir dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos (veiksmų) neteisėtumo klausimÄ , kiekvienų konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios tos institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 944/2007).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjų teiginiai dėl pareigÅ«nų neveikimo grindžiami tik asmeninėmis prielaidomis ir neturi jokio teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde nurodė, kad 2010-04-13 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ situacijos, susiklosčiusios sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir s/b), t. y. dėl pareiÅ¡kime nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjai yra nepatenkinti. PareiÅ¡kimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atlikus procedÅ«rÄ , 2010-05-13 buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 10-8-IS-l 117, kurio esmė - nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Vilniaus m. ketvirtojo PK pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, nagrinėjant pareiÅ¡kimus konkrečiais atvejais. Taip pat konstatuota, kad dėl neiÅ¡spręstų klausimų (iÅ¡skyrus grasinimo atvejų, kas priklauso policijos kompetencijai) pareiÅ¡kėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu ir LR CK normomis. 2010-05-13 atsakymas dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiÅ¡kėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Vilniaus m. ketvirtajam PK.

Nustatyta, kad pagal J. K. ir I. S. skundÄ dėl galimai 2010-02-01 V. Kunickio iÅ¡sakytų grasinimų 2010-03-20 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., požymių. Atsakymas pateiktas 2010-03-23 Nr. 10-15-S-1770. Pagal I. S. pareiÅ¡kimÄ registruotÄ 2009-11-23 dėl V. K. veiksmų konflikto metu, kuris įvyko 2009-11-19 tvarkant aplinkÄ , 2009-12-11 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 250 str. 1 p., nesant teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. sudėties.

V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. numatyta tvarka, buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjai informuoti praneÅ¡imu Nr. 10-15-S-6935. Nurodytais atvejais pareiÅ¡kėjai buvo informuoti raÅ¡tu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamÄ situacijÄ ir nustačius, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai jau buvo iÅ¡tirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 p., 2010-05-24 buvo paruoÅ¡tas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie kÄ 2010-05-25 raÅ¡tu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiÅ¡kėjai.Taip pat nurodo, kad žalos atlyginimo klausimo sprendimui Å¡ioje byloje yra svarbus galimos žalos padarymo faktas ir jo priežastis.

LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 6.250 str. Taigi, žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir kt. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Å ia nuostata vadovaujamasi ir kai praÅ¡oma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ ar atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais veiksmais vykdant teisingumÄ . Turi bÅ«ti įrodyti ne tik teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta. PareiÅ¡kėjai jokiais raÅ¡ytiniais dokumentais nepagrindę turtinės ir neturtinės žalos buvimo fakto, bei jos dydžio. PareiÅ¡kėjai nepagrindę žalos padarymo fakto ir taip pat nenurodė priežastinio ryÅ¡io egzistavimo tarp neva neteisėtos veikos ir žalos padarymo.

Teisiškai reikšmingu pripažįstamas tik tiesioginis priežastinis ryšys tarp valdžios aktų ir atsiradusios žalos. Taigi, pareiškėjai nepagrindę, neįrodė fakto, kad jiems kilo žala, tiksliai neapibrėžę dėl kokių valdžios institucijos darbuotojų veiksmų galėjo kilti žala. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. nurodyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos policija nėra kompetentinga vertinti 2010-04-13 skunde, adresuotame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ir persiųstame nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodytas aplinkybes dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininko, valdybos narių veiksmų, kuriais sodininkų bendrijos nariams neleidžiama susipažinti su dokumentais, trukdoma atlikti geodezinius matavimus ir t. t. Nors pareiÅ¡kėjai skundu praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl pareigÅ«nų neveikimo, tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai savo skundÄ kildina iÅ¡ civilinių (privačiųjų), o ne administracinių teisinių santykių.

Mano, kad pareiÅ¡kėjų skundas negali bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip nepriklausantis administracinių teismų kompetencijai (b. l. 69-71).Teismo posėdyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai 2010-04-13 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ dėl situacijos, susiklosčiusios sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir s/b „Jurgina“), t. y. dėl pareiÅ¡kime nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjai yra nepatenkinti. Atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad minėtas pareiÅ¡kimas per PD prie LR VRM buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, apie pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti raÅ¡tu 2010-05-10 Nr. 10-S-8036.

Atlikus procedÅ«rÄ 2010-05-13 buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 10-8-IS-1117, kurio esmė - nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Vilniaus m. 4 policijos komisariato pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, nagrinėjant pareiÅ¡kimus konkrečiais atvejais. Taip pat konstatuota, kad dėl neiÅ¡spręstų klausimų (iÅ¡skyrus grasinimo atvejų, kas priklauso policijos kompetencijai) pareiÅ¡kėjai privalo vadovautis LR sodininkų bendrijų įstatymu ir LR CK normomis. 2010-05-13 atsakymas dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiÅ¡kėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Vilniaus m. 4 policijos komisariatui.

Taip pat nustatyta, kad pagal J. K. ir I. S. skundÄ dėl galimai 2010-02-01 V. K. iÅ¡sakytų grasinimų 2010-03-20 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti  ikiteisminį tyrimÄ , vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., požymių. Atsakymas pateiktas 2010-03-23 Nr. 10-15-S-1770. Pagal I. S. pareiÅ¡kimÄ registruotÄ 2009-11-23 dėl V. K. veiksmų konflikto metu, kuris įvyko 2009-11-19 tvarkant aplinkÄ , 2009-12-11 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., nesant teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. sudėties.

V. K., vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. numatyta tvarka, buvo oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio. Apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėja informuota raÅ¡tu Nr. 10-15-S-6935. Nurodytais atvejais pareiÅ¡kėjai buvo informuoti raÅ¡tu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamÄ situacijÄ ir nustačius, kad faktai, iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime, adresuotame ministrui, ir iÅ¡nagrinėtame Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate jau buvo iÅ¡tirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., 2010-05-24 buvo paruoÅ¡tas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie kÄ 2010-05-25 raÅ¡tu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiÅ¡kėjai.

Atsakyme nėra iÅ¡vardinti visi konkretÅ«s atvejai, kokiose institucijose buvo priimti sprendimai dėl pareiÅ¡kėjų skundų, kadangi patys pareiÅ¡kėjai skundo, adresuoto ministrui, priede pateikė turimus įvairių institucijų, taip pat ir policijos, atsakymus, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjai galėjo suvokti apie kokius jau žinomus, iÅ¡tirtus įvykius eina kalba. Mano, kad s/b „Jurginas“ pakankamai seniai susiklostė komplikuota situacija, kurios esmė - gilÅ«s vidiniai nesutarimai tarp atskirų narių, trÅ«ksta priimtų sprendimų, valdymo metodų skaidrumo, kas lemia atskirų narių nepasitikėjimÄ priimtais sprendimais ir daugybę skundų į įvairias institucijas.

PareiÅ¡kėjams ne kartÄ buvo siÅ«lyta kreiptis į Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkÄ arba teismÄ . Vilniaus m. 4 policijos komisariatas neturi informacijos ar dėl pagrindinės konflikto priežasties - gręžinio naudojimosi - pareiÅ¡kėjai ėmėsi veiksmų, kuriuos nustato įstatymai. Savo iniciatyva Vilniaus m. 4 policijos komisariatas 2009-12-10 raÅ¡tu Nr. 10-15-S-6886 kreipėsi į susivienijimÄ â€žSodai“, siekiant informuoti apie susiklosčiusiÄ situacijÄ s/b „Jurginas“.

Informacijos, kokių buvo imtasi veiksmų, siekiant Å¡alinti trÅ«kumus, neturi (b. l. 42-43).Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.Skundas netenkinamas. Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjo J. K., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėjai J. K. ir I. S. kreipėsi į LR vidaus reikalų ministrÄ 2010-04-13 skundu, įteiktu 2010-04-19, kuriuo prašė imtis priemonių paÅ¡alinti jų teisių pažeidimus, padarytus sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos, taip pat policijos pareigÅ«nų, kurie tik formaliai nagrinėja jų pareiÅ¡kimus dėl minėtų pažeidimų, neveikimÄ (b. l. 80-91).

Šį skundÄ LR vidaus reikalų ministerija perdavė iÅ¡nagrinėti Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, o pastarasis – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris skundÄ dalyje dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų pavedė iÅ¡tirti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK (b. l. 75), o skundÄ dalyje dėl policijos pareigÅ«nų neveikimo - Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Prevencijos skyriui (b. l. 78). IÅ¡nagrinėję pareiÅ¡kėjų skundÄ , Vilniaus apskrities VPK 2010-05-13 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjus, kad skundo tyrimo metu nenustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, taip pat kad ginčai, kylantys tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nagrinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjai dėl skunde minimų aplinkybių gali kreiptis į Vilniaus m. 4 apylinkės teismÄ (b. l. 45-48) , o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK 2010-05-25 raÅ¡tu - kad dėl skunde nurodytų aplinkybių yra priimti atitinkami sprendimai, todėl skundas iÅ¡ naujo nėra nagrinėjamas (b. l. 61-62).

Pateiktu skundu pareiÅ¡kėjai J. K. ir I. S. teigia, kad dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo, tiriant jų skundus dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, jie neteko galimybės naudotis vandens gręžiniu, todėl tokiais policijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padaryta 70 000 Lt turtinė žala, kuriÄ sudaro naujo vandens gręžinio įrengimas, taip pat 10 000 Lt neturtinė žala.              Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Ä®vertinus byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , galima teigti, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsirasti: kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. K. paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, apie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus skundus, taip pat pareiÅ¡kėjai informuoti apie galimybę dėl ginčų, kilusių tarp jų ir sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos, kreiptis į teismÄ civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 49-52, 100, 106, 108) pareiÅ¡kėjai buvo informuoti, tačiau Å¡ių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Kadangi minėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK procesiniai sprendimai nebuvo skundžiami ir nėra panaikinti, naujos aplinkybės pareiÅ¡kėjų 2010-04-13 skunde LR vidaus reikalų ministrui nebuvo nurodytos, Vilniaus apskrities VPK neturėjo jokio pagrindo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK – pradėti naujÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjų 2010-04-13 skunde LR vidaus reikalų ministrui nurodytų aplinkybių.

Be to, nors pareiÅ¡kėjai teigia, kad turtinė žala, kuri padaryta apribojant jiems galimybę naudotis iÅ¡ vandens gręžinio tiekiamu vandeniu, atsirado dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. K. paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, vanduo pareiÅ¡kėjams nėra teikiamas kilus ginčui tarp pareiÅ¡kėjų ir sodininkų bendrijos „Jurginas“ dėl teisės naudotis vandens gręžiniu, kuris savo esme yra civilinis ir, atsižvelgiant į LR sodininkų bendrijų 29 str. 1 d. nuostatas, nagrinėjamas ne vieÅ¡ojo administravimo subjektų, o bendros kompetencijos teisme.    Kadangi pareiÅ¡kėjai jiems padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ sieja su policijos pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu), kuriais netinkamai tirti jų skundai dėl sodininkų bendrijos „Jurginas“ administracijos veiksmų, Å¡ių policijos pareigÅ«nų veiksmų, kaip minėta anksčiau, nesant pagrindo įvardinti neteisėtais, taip pat nesant priežastinio ryÅ¡io tarp policijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kuriuos pareiÅ¡kėjai įvardija esant neteisėtais, ir atsiradusios žalos, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo: nesant minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjų J.

K. ir I. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                              ArÅ«nas Dirvonas                                  Â