80effbc9-6744-4ea3-87f4-d4ef0e96ca94 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3651-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01582-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. K., jo atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams R. L., V. V. ir Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui E. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Kauno tardymo izoliatoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus pataisos namai) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas E. K. su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-3651-968/2017 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–28) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Ministras (-ė)) 2017-04-12 įsakymÄ Nr. 1P-61 ,,Dėl pripažinimo E. K. padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 1P-61);

2) panaikinti Ministro 2017-04-12 įsakymÄ Nr. 1P-64 ,,Dėl E. K. atleidimo iÅ¡ tarnybos“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 1P-64);

3) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas valstybės tarnautojo pareigas;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – KTI) pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo dienos;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.2. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjui tiksliai nenurodė, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas. IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo turinio neįmanoma suprasti ir suvokti, kokiais neteisėtais veiksmais, kokios teisės normos pažeidimu pareiÅ¡kėjas įtariamas dėl kiekvieno pažeidimo. Su 2017-02-13 praneÅ¡imu jam įteiktas deklaratyvus reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, nepateikiant jokios su įtariamais nusižengimais susijusios medžiagos.

PareiÅ¡kėjas kelis kartus, t. y. 2017-02-24 ir 2017-03-13, su paaiÅ¡kinimais kreipėsi į tarnybinį patikrinimÄ atliekančiÄ KomisijÄ tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž. M. ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų padarymo (toliau – ir Komisija), praÅ¡ydamas pateikti su įtariamais nusižengimais susijusius dokumentus, įrodymus. Ä® tai Ministerija atsakė 2017-03-23 raÅ¡tu persiųsdama pareiÅ¡kėjui 68 lapus dokumentinės medžiagos, kurioje nurodyta tik pirminė informacija.

Be to, 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodyti nusižengimai savo esme buvo kitokie, negu nusižengimai, už kuriuos pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda ir už kurių tariamÄ padarymÄ jis buvo atleistas iÅ¡ tarnybos. Dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai pasiaiÅ¡kinti.2.2. PareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti.

Neaišku, kodėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas ne 1, o 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Statuto 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda gali būti skirta tik per 1 metus nuo nusižengimo padarymo, išskyrus specialius atvejus, kai tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo. Specialūs atvejai yra tokie:

1) Statuto 30 str. 7 dalyje nustatytas atvejis, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Å¡io Statuto 30 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, arba 2) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ , arba 3) kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitÄ patikrinimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda tik per 1 metus nuo atitinkamo nusižengimo padarymo dienos, kadangi nėra jokių iÅ¡vardytų iÅ¡imčių, t. y. nėra nei Statuto 30 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų atvejų, nei pažeidimai nustatyti atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ , nei Å¡iuo atveju buvo atliktas koks nors kompetentingos institucijos tarnybinis ar kitoks patikrinimas.

Atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo privalomas kaip toks remiantis vien Statutu bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis, ir negali būti laikomas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, nei tuo labiau kompetentingos institucijos patikrinimu. Tai patvirtina ir aktuali teisminė praktika (žr., pvz., LVAT 2014-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).2.3. Nors Komisijos 2017-04-07 išvadoje dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž.

M. ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų (toliau – IÅ¡vada) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas padarė gerokai daugiau tarnybinių pažeidimų, tačiau jis iÅ¡ esmės atleistas už Å¡iurkščius tarnybinius nusižengimus (Statuto 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurie nurodyti IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse. Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjas IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų Å¡iurkščių tarnybinių pažeidimų nepadarė, už neÅ¡iurkščių pažeidimų padarymÄ , neatsižvelgiant į jų visumÄ ir kiekį, atleidimas iÅ¡ tarnybos Statuto 30 straipsnio 2 dalies pagrindu yra negalimas.

PareiÅ¡kėjas IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų Å¡iurkščių pažeidimų nepadarė, nes nėra sÄ lygų pripažinti jį padarius Å¡iuos nusižengimus. Be to, IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodyti pažeidimai apskritai negali bÅ«ti traktuojami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl pareiÅ¡kėjo atleidimas iÅ¡ tarnybos pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Nors pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos neteisėtumas pripažintinas konstatavus, kad jis nepadarė nė vieno iÅ¡ IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų Å¡iurkščių pažeidimų, tačiau pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su IÅ¡vados turiniu, nesutinka ir su kitais joje nurodytais neÅ¡iurkščiais nusižengimais (IÅ¡vados 5.1–5.4, 6, 7, 10, 16, 17 dalys), mano, kad pažeidimai nustatyti nepagrįstai, nes jis pažeidimų nepadarė. 2.4.

Ministro 2015-02-04 įsakyme Nr. 1P-6 „Dėl E. K. laikino perkėlimo į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas“ nebuvo nurodytas perkėlimo terminas, bet buvo vadovautasi tuo metu galiojusios redakcijos Statuto 38 straipsnio 8 dalimi, pagal kuriÄ laikinas pareigÅ«no perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienus metus, pareiÅ¡kėjas suprato, kad per įstatyme nustatytÄ terminÄ jis bus sugrÄ Å¾intas į nuolatines pareigas. Ministerija, nepaisydama praleisto termino, pareiÅ¡kėjo į pareigas po 1 metų imperatyvaus termino negrÄ Å¾ino.

Be to, pareiÅ¡kėjas, perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, nebuvo supažindintas su KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu, nebuvo vertinama jo atitiktis KTI vadovo pareigybei keliamiems reikalavimams. PareiÅ¡kėjas anksčiau ėjo kitokio pobÅ«džio pareigas, negu jam buvo pavesta eiti perkėlus jį į KTI direktoriaus pareigas. Perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ KTI direktoriaus pareigas metinės užduotys jam suformuluotos nebuvo, o tai taip pat leido pagrįstai manyti, kad laikinas perkėlimas truks pakankamai trumpÄ laikÄ , ne ilgesnį, negu nustatyta įstatyme.

PagrįstÄ pareiÅ¡kėjo tikėjimÄ parodo ir tas faktas, jog, gyvendamas Vilniuje, jis per visÄ laikinojo perkėlimo laikotarpį neieÅ¡kojo kito gyvenamojo bÅ«sto ir visÄ laikotarpį važinėjo į KaunÄ iÅ¡ Vilniaus. Vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas laikinai į tokio pobÅ«džio pareigas, kurių anksčiau nėjo, kad perkeltas esant tarnybiniam bÅ«tinumui ir akivaizdžiai laikinai, lemia pripažinimÄ , kad IÅ¡vadoje nustatyti formalÅ«s pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas atleisti jį iÅ¡ tarnybos.

Nustatyti pažeidimai, jeigu ir pripažinus, kad tokie egzistavo įstaigoje, buvo daromi ne tiesiogiai pareiÅ¡kėjo, o jau seniai įstaigoje dirbusių kitų darbuotojų, pažeidimai buvo užslėpti, neakivaizdÅ«s. PareiÅ¡kėjas dėl pasiaukojimo ir lojalumo tarnybai, t. y. perkėlus jį tarnybinio bÅ«tinumo bÅ«du į kitÄ miestÄ , nepagrįstai buvo pripažintas kaltu už problemas, dėl kurių atsiradimo ar tęsimosi objektyviai negalėjo bÅ«ti atsakingas. PareiÅ¡kėjo perkėlimo į KTI direktoriaus pareigas laikotarpiu tarnybinis bÅ«tinumas buvo iÅ¡nykęs, bet Ministerija nesiėmė jokių veiksmų jį grÄ Å¾inti į nuolatines pareigas.

Ministerija, net ir esant galimam tarnybiniam bÅ«tinumui, nesiėmė jokių veiksmų Å¡iam bÅ«tinumui panaikinti, perkėlimo esant tarnybiniam bÅ«tinumui teise naudojosi nepagrįstai ir nemotyvuotai, o suėjus vienų metų perkėlimo terminui neteisėtai negrÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjo į nuolatines pareigas. Per visÄ pareiÅ¡kėjo laikinojo perkėlimo laikotarpį nebuvo skelbiamos atrankos ar konkursai į KTI direktoriaus pareigas. PareiÅ¡kėjas apskritai negalėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ KTI direktoriaus pareigų Ministro įsakymu, nes sprendimÄ dėl jo turėjo priimti jį į nuolatines pareigas priėmęs asmuo, t. y.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius.2.5. PareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – yra neadekvati, neprotinga ir neproporcinga. Nustatyti KTI veiklos trÅ«kumai atsirado ne dėl neteisėtos jo veikos ir kaltės, o dėl galimos kompetencijos stokos. Perkeliant pareiÅ¡kėjÄ laikinai į KTI direktoriaus pareigas, niekas neįsitikino jo atitiktimi KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 punkto reikalavimams, su Å¡iuo pareigybės apraÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas apskritai supažindintas nebuvo.

Iki laikinojo perkėlimo momento jam niekada neteko eiti įstaigos vadovo pareigų, dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose ar įstaigų Å«kinėje veikloje, todėl laikinai eidamas pareigas elgėsi sÄ Å¾iningai bei pagrįstai manė, kad pareigas ir visas procedÅ«ras vykdo teisingai. PareiÅ¡kėjas stengėsi užtikrinti tinkamÄ KTI funkcionavimÄ Å¡iuo laikinojo bÅ«tinumo laikotarpiu. IÅ¡vadoje Komisija konstatavo ir Ž. M. pažeidimus, tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos – siÅ«lė skirti ir Ž.

M., ir pareiÅ¡kėjui, tačiau nors IÅ¡vadoje Ž. M. pažeidimai nurodyti kaip padaryti piktnaudžiaujant tarnyba, padarytas didesnis kiekis tiek Å¡iurkščių, tiek neÅ¡iurkščių pažeidimų, jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o pareiÅ¡kėjui – atleidimas iÅ¡ tarnybos. Ministrė, spręsdama tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimÄ pareiÅ¡kėjui, neatsižvelgė į tai, kad jis KTI direktoriaus pareigas ėjo laikinai, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , taikė dvigubus standartus.

Nesuprantama, kuo remiantis Ž. M. už akivaizdžiai Å¡iurkÅ¡tesnį elgesį buvo skirta Å¡velnesnė nuobauda negu pareiÅ¡kėjui, kurio tariamai padaryti nusižengimai apskritai pasireiÅ¡kė ne tiesioginiais neteisėtais veiksmais, o tik tuo, kad jis neva nesukontroliavo jau įsisenėjusios ydingos praktikos KTI, nepastebėjo užslėptų kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesÄ Å¾iningumo ir t. t. IÅ¡ IÅ¡vados matyti, jog nurodytus pažeidimus iÅ¡ esmės darė kiti darbuotojai, t. y.

Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir kt., tačiau atsakomybė perkelta tik laikinai į pareigas perkeltam pareiÅ¡kėjui. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių.

Nustatydama pareiÅ¡kėjo kaltę, Komisija netyrė tiesiogiai už konkrečias funkcijas atsakingų darbuotojų padarytų nusižengimų aplinkybių (neparengtų ar netinkamai parengtų dokumentų, Viešųjų pirkimų komisijos, Inventorizacijos komisijos, Paramos gavimo komisijos, Organizacinės etatinės komisijos ir kt.) bei Å¡ių darbuotojų kaltės ir nekėlė Å¡ių darbuotojų atsakomybės klausimo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pateikė papildomus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.3.

Atsakovė Ministerija atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 11–32) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad:3.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų buvo pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2017-01-11 raÅ¡te ir jo prieduose, papildomai Ministerijoje gautuose praneÅ¡imuose bei žiniasklaidoje nurodytas faktines aplinkybes. Visos Å¡ios aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriame pareiÅ¡kėjui nurodyta visa gauta informacija, susijusi su galimais nusižengimais.

Tarnybinis patikrinimas pradedamas ne tada, kai tarnybinę nuobaudÄ skiriantis asmuo jau yra surinkęs visÄ informacijÄ ir įsitikinęs tarnybinio nusižengimo padarymu, o tada, kai gaunama pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju Ministrė, priimdama 2017-02-06 įsakymÄ dėl Komisijos sudarymo, turėjo tik pradinę informacijÄ , nurodytÄ STT 2017-01-11 raÅ¡te, R. K. praneÅ¡imuose ir kt. dokumentuose. KitÄ medžiagÄ Komisija rinko viso tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, t. y. iki pat IÅ¡vados suraÅ¡ymo, todėl nežinia kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas teigia, kad Komisija, suraÅ¡ydama 2017-02-13 praneÅ¡imÄ , jau turėjo visus dokumentus, tačiau atsisakė juos pateikti.

PrieÅ¡ingai, tarnybinio patikrinimo pradžioje daugiau informacijos apie galimai padarytus neteisėtus veiksmus turėjo ne Komisija, o pats pareiÅ¡kėjas, kuris tiesiogiai dalyvavo visuose 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ iÅ¡vardytuose procesuose. Pataisos pareigÅ«nas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimÄ , turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga tik baigus tarnybinį patikrinimÄ , t. y. suraÅ¡ius iÅ¡vadÄ , taigi, Ministerija galėjo visiÅ¡kai teisėtai neteikti pareiÅ¡kėjui net pradinės medžiagos, gautos iÅ¡ STT.

Ministerijos 2017-03-09 ir 2017-03-23 raÅ¡tais pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad aktuali medžiaga jam bus pateikta Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, be to, dėl konkrečių dokumentų pateikimo pareiÅ¡kėjas turėtų kreiptis į KTI, tÄ pareiÅ¡kėjas padarė 2017-02-17 ir 2017-03-07. PareiÅ¡kėjas Ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklės) 67 punkte įtvirtinta teise teikti tarnybinį patikrinimÄ atliekančiai komisijai informacijÄ bei dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, pasinaudojo 2017-02-23, 2017-03-13 ir 2017-03-28, o Komisija Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes vertino kartu su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

PareiÅ¡kėjo teiginiai apie tariamai neteisėtÄ informacijos ribojimÄ yra nepagrįsti ir akivaizdžiai klaidina teismÄ , kadangi visus jam reikalingus dokumentus pareiÅ¡kėjas gavo tiesiogiai iÅ¡ jais disponuojančių institucijų.3.2. Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimÄ , tarnybinį patikrinimÄ Å¡io straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Å¡io straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju suraÅ¡ymo dienos.

Taip pat Å¡ioje dalyje nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Å¡io straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitÄ patikrinimÄ . Å iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Taigi Statute yra nustatytos iÅ¡lygos, kai bendrasis 1 metų terminas nėra taikomas. Skunde pareiÅ¡kėjas cituoja tÄ pačiÄ normÄ , tačiau nurodo, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡lygos nėra taikytinos, nes Ministerijos atliktas tarnybinis patikrinimas negali bÅ«ti laikomas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, nei kompetentingos institucijos patikrinimu. IÅ¡ tiesų Ministerijos atliktas tarnybinis patikrinimas Å¡iuo atveju nėra laikytinas kompetentingos institucijos patikrinimu termino tarnybinei nuobaudai skirti skaičiavimo prasme, tačiau pareiÅ¡kėjas neįvertina aplinkybės, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R.

K. pateiktÄ informacijÄ apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir, 2016-12-21 nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimÄ , klausimÄ dėl kitokios atsakomybės formos Ž. M. ir E. K. taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms – Ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. BÅ«tent Å¡iuos STT atliktus tyrimo veiksmus Ministerija vertino kaip kompetentingos institucijos patikrinimÄ , sÄ lygojantį 3 metų termino skirti tarnybinę nuobaudÄ taikymÄ , todėl IÅ¡vadoje nurodant, koks terminas kiekvienam iÅ¡ atskirai tarnybinių nusižengimų taikytinas, buvo vertinama, ar atitinkamus veiksmus tyrė STT.

Dėl šios priežasties vieniems tarnybiniams nusižengimams buvo taikomas 3 metų terminas (tokiu atveju, skaičiuojant atgal nuo skundžiamų Ministro 2017-04-12 įsakymų, jis nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2014-04-12), kitiems – 1 metų terminas (kuris nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2016-04-12). Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginys, jog visais atvejais turėjo būti taikomas naikinamasis 1 metų terminas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

PareiÅ¡kėjas pagal eitas pareigas turėjo bÅ«ti gerai susipažinęs su valstybės tarnybÄ bei bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl jo tarnybinės atsakomybės neÅ¡alina deklaratyvÅ«s teiginiai apie tariamai neaiÅ¡kų skirtingų terminų taikymo pagrindÄ .3.3. IÅ¡vados 19 dalies 8.2 papunktyje yra konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iurkščius tarnybinius nusižengimus, nustatytus IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse. Ministerija sutinka su skunde iÅ¡dėstytu teiginiu, kad likusių tarnybinių nusižengimų visuma (nesvarbu, kiek jų yra) nedaro pažeidimo Å¡iurkščiu.

Vis dėlto, Ministerijos nuomone, IÅ¡vados 5.1–5.4, 6, 7, 10, 16, 17 dalyse nurodyti pareiÅ¡kėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai taip pat konstatuoti pagrįstai.3.4. Ä®staigos vidaus administravimo, racionalaus lėšų naudojimo, kontrolės mechanizmo reguliavimo ir kitus klausimus sprendžia įstaigos vadovas, kuris yra atsakingas už tinkamÄ Å¡ių procedÅ«rų sureguliavimÄ . Nors įstaigos vadovas turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, tačiau teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, Statuto 25 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, Ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų KTI nuostatų 17.1, 17.2, 17.5, 17.6 papunkčiuose, Ministro 2014-04-22 įsakymu Nr. 1R-136 patvirtinto KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.1, 7.2, 7.9, 7.22, 7.28 papunkčiuose, reikalauja, kad įstaigos vadovas, organizuodamas vadovaujamos įstaigos veiklÄ , tinkamai vykdytų perduotos funkcijos kontrolę.

Delegavimas be deleguotų funkcijų vykdymo kontrolės yra negalimas. Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamÄ kontrolės mechanizmÄ , atitinkamai atsako už tų funkcijų vykdymo padarinius. Pripažinus, jog įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, bÅ«tų paneigiama įstaigos vadovo pareigybės esmė. Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklėse taip pat yra nustatytos atitinkamos funkcijos KTI direktoriui, kaip perkančiosios organizacijos vadovui.

Taigi Komisija, tirdama viešųjų pirkimų srityje padarytus pažeidimus, nagrinėjo, ar atitinkamus veiksmus atliko (ar privalėjo atlikti) KTI direktoriaus pareigas ėjęs pareiškėjas. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepagristai teigia, kad buvo nubaustas ne dėl jo asmeniškai padarytų tarnybinių nusižengimų, bet dėl jam pavaldžių asmenų neteisėtų veiksmų. Kitų Išvadoje minimų KTI tarnautojų ar darbuotojų veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.3.5.

Pataisos pareigÅ«nų tarnybinės atsakomybės ir laikino perkėlimo (grÄ Å¾inimo) į kitas pareigas institutai tarpusavyje nėra susiję, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas tik laikinai buvo perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, nėra jo tarnybinę atsakomybę lengvinanti ar Å¡alinanti sÄ lyga. Tokiam perkėlimui pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡taravo. Jeigu pareiÅ¡kėjas mano, kad Ministerija neteisėtai negrÄ Å¾ino jo į ankstesnes pareigas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN), šį neveikimÄ galėjo skųsti per 2 mėnesius nuo 1 metus trukusio perkėlimo į KTI direktoriaus pareigas pabaigos,          t. y. iki 2016-04-13.

Dabar galiojančios teisės aktų nuostatos nenustato termino, griežtai ribojančio laikino perkėlimo trukmę. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 181 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos tik dvi sÄ lygos: statutinio valstybės tarnautojo raÅ¡ytinis sutikimas ir atitiktis pareigybės apraÅ¡yme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Ministerijoje 2015-02-02 buvo gautas pareiÅ¡kėjo sutikimas bÅ«ti laikinai perkeltam į KTI direktoriaus pareigas. Palyginus Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo ir KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymuose įtvirtintus specialiuosius reikalavimus matyti, kad jie yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki, o pareiÅ¡kėjas neginčija, kad neatitinka bent vieno iÅ¡ jų.

PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ , kai ėjo KTI direktoriaus pareigas, neprašė grÄ Å¾inti jį į ankstesnes pareigas, neinformavo apie pakankamos kompetencijos, žinių ar gebėjimų eiti KTI direktoriaus pareigas nebuvimÄ ar pan. 2015 metų tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje, kuriÄ 2016-01-19 pasirašė Ministras ir pareiÅ¡kėjas, E. K. gebėjimai įvertinti kaip geri. Taigi, skunde be pagrindo teigiama, kad Ministerija nevertino pareiÅ¡kėjo atitikties keliamiems reikalavimams, tuo labiau kad priverstinio laikino perkėlimo į kitas pareigas teisės aktai nenustato.

Jeigu pareiÅ¡kėjas mano, kad nebuvo pakankamai kompetentingas eiti KTI direktoriaus pareigas, jis turėjo nesutikti bÅ«ti perkeliamas, todėl skunde nurodyti teiginiai apie tariamÄ gebėjimų ir žinių trÅ«kumÄ vertintini kaip bÅ«das iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės. Diskrecijos teisė iÅ¡spręsti laikino perkėlimo klausimÄ priklauso Ministrui. PareiÅ¡kėjas į KTI direktoriaus pareigas buvo perkeltas todėl, kad anksčiau Å¡ias pareigas ėjusi Ž. M. buvo perkelta į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, taigi, buvo bÅ«tina nedelsiant užtikrinti tinkamÄ vadovavimÄ Å¡iai įstaigai, todėl pagrindas taikyti laikinÄ perkėlimÄ egzistavo ir neiÅ¡nyko.3.6.

Statuto 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudÄ pataisos pareigÅ«nui skiria arba sprendimÄ dėl pataisos pareigÅ«no, atleisto iÅ¡ tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima pataisos pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skyręs vadovas. Kadangi tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo skirta už tarnybinius nusižengimus, padarytus jam einant KTI direktoriaus pareigas, o Statuto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenis į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas skiria Ministras, tai ir nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui pagrįstai skyrė bÅ«tent Ministras.

IÅ¡vadoje yra detaliai nurodyti visi aspektai, į kuriuos buvo atsižvelgta (tarnybinių nusižengimų kiekis, kaltės forma, pažeidimų padarymo sritys ir kt.), todėl vien pats faktas, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau nebuvo baustas, negali turėti didesnės reikÅ¡mės nei kitos nustatytos aplinkybės. Pagal StatutÄ net vienintelio Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo pakanka taikyti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, o Å¡iuo atveju Ministras pritarė Komisijos iÅ¡vadoms, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso padarė 12 tarnybinių nusižengimų, iÅ¡ kurių 3 kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Be to, parenkant konkrečiÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui buvo atsižvelgta ir į jo kaltės formÄ , ir į tai, jog padaryti pažeidimai susiję su svarbiomis biudžetinės įstaigos veiklos sritimis – vieÅ¡aisiais pirkimais ir racionaliu valstybės lėšų naudojimu, ir viena esminių įstaigos vadovo funkcijų – tinkamu vadovavimu ir viešųjų finansų valdymo rizikos valdymu, ir į kitas IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes.

Å ioje byloje nėra ir negali bÅ«ti nagrinėjamas Ž. M. skirtos nuobaudos pagrįstumo klausimas.3.7. Be reikalavimo panaikinti Ministro 2017-04-12 įsakymus Nr. 1P-61 ir Nr. 1P-64, pareiÅ¡kėjas kelia iÅ¡vestinius reikalavimus grÄ Å¾inti jį į eitas valstybės tarnautojo pareigas ir priteisti iÅ¡ KTI vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismui atmetus pirmÄ jį reikalavimÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui neįrodžius, jog skundžiami įsakymai yra neteisėti, nėra pagrindo tenkinti ir kitus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo KTI direktoriaus pareigų Ministro 2017-02-09 įsakymu Nr. 1P-17, kurį jis taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) (administracinė byla Nr. el-2827-331/2017). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat reikalavo grÄ Å¾inti jį į tarnybÄ , bet ne į KTI direktoriaus, o Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas apskritai nenurodo pareigų, į kurias turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas, todėl reikalavimas nėra iki galo suformuluotas.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 105 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad skundas paliekamas nenagrinėtas, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, pareiÅ¡kėjui keliant tÄ patį reikalavimÄ du kartus skirtingose bylose, Å¡ioje byloje Å¡i skundo dalis turi bÅ«ti palikta nenagrinėta. Be to, sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų abiejose bylose, jis mano, kad jo perkėlimas į KTI direktoriaus pareigas (ir negrÄ Å¾inimas į ankstesnes) buvo neteisėtas.

Nepaisant to, vidutinį darbo užmokestį reikalaujama priteisti iÅ¡ KTI, o ne iÅ¡ Vilniaus PN. Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigų kategorija (16) yra žemesnė, nei KTI direktoriaus pareigų kategorija (17), tai lemtų mažesnį darbo užmokestį. Taigi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo reikalavimai ir jo argumentai skirtingose bylose iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems, todėl yra atmestini.Ministerijos atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, prašė skundÄ atmesti.4.

Atsakovas KTI atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 9–10) praÅ¡o skundo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo spręsti iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl atleidimo iÅ¡ KTI direktoriaus pareigų. Taip pat nurodo, kad sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų priėmė Ministras, KTI yra Kalėjimų departamentui pavaldi valstybės įstaiga. Teisės aktuose nėra nustatyta teisė tardymo izoliatoriui spręsti direktoriaus skyrimo, nuobaudų jam skyrimo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos ir darbo klausimų.

Dėl to KTI nepasisako dėl nuobaudos skyrimo pareiÅ¡kėjui ir atleidimo iÅ¡ tarnybos iÅ¡ KTI direktoriaus pareigų. Kadangi teismas nėra iÅ¡sprendęs skundo dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų ir tarnybos teisėtumo, KTI nėra prievolės iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ sumÄ .KTI atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus PN atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.6. Ministerija teismui pateikė septynis tomus Teisingumo ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. tarnybinių nusižengimų medžiagos (toliau – Patikrinimo medžiaga).

Taip pat Ministerija į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo asmens tarnybos bylÄ (toliau – Tarnybos byla). Teismas k o n s t a t u o j a :

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Ministro 2017-04-12 įsakymo Nr. 1P-61, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ ir jam paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, ir 2017-04-12 įsakymo Nr. 64, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimus grÄ Å¾inti jį į eitas valstybės tarnautojo pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo dienos.8.

Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad: 8.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-11-05 įsakymu Nr. P-264 „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ pareiÅ¡kėjas nuo 2012-11-08 perkeltas į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygio 16 kategorija) (Tarnybos byla, b. l. 108). Ministro 2015-02-04 įsakymu Nr. 1P-6 „Dėl E. K. laikino perkėlimo į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas“ pareiÅ¡kėjas nuo 2015-02-12, esant tarnybinei bÅ«tinybei, atsižvelgiant į jo sutikimÄ , iÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigų (A lygio 16 kategorija, pataisos vyresniojo pareigÅ«no pirmas rangas) perkeltas į KTI direktoriaus pareigas (A lygio 17 kategorija, pataisos vyresniojo pareigÅ«no pirmas rangas) paliekant suteiktÄ 1 kvalifikacinę kategorijÄ (Tarnybos byla, b. l. 181, 182).8.2.

STT 2017-01-11 raÅ¡tu Nr. 4-01-317 „Dėl R. K. pateikto skundo perdavimo“ (toliau – STT 2017-01-11 raÅ¡tas) (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 16–27), kuris, be kita ko, adresuotas Ministerijai (Ministerijoje gautas 2017-01-11), pateikė informacijÄ apie tai, kad: STT buvo gautas R. K. 2016-12-12 skundas dėl galimos korupcijos Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; STT 2016-12-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų KTI bei Kalėjimų departamente, tačiau nusprendė                       R.

K. 2016-12-12 skundÄ perduoti susipažinti Ministerijai; STT nusprendė R. K. 2016-12-12 skundo neperduoti Kalėjimų departamentui dėl Å¡iame skunde minimos Kalėjimų departamento vadovės Ž. M.. Prie STT 2017-01-11 raÅ¡to pridėtas STT 2016-12-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 18–22), kuriame, be kita ko, nurodyta, kokius duomenis pateikė R. K., kad ji apklausta kaip liudytoja, ir konstatuota, kad R. K. pateikė tam tikrus duomenis apie galimai neracionalų lėšų naudojimÄ KTI, galimai netinkamai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus, galimus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimus, tačiau nepateikta faktinių duomenų apie valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų padarytas korupcinio pobÅ«džio ar kitas nusikalstamas veikas.

Taip pat prie STT 2017-01-11 raÅ¡to pridėtas R. K. 2016-12-05 skundas (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 23–26) ir jos 2017-01-06 pateikta papildoma informacija (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 27–30). STT 2017-01-20 raÅ¡tu Nr. 4-01-607 „Dėl R. K. pateiktos papildomos informacijos perdavimo“ (toliau – STT 2017-01-20 raÅ¡tas), kuris Ministerijoje gautas 2017-01-23, Ministerijai perduota papildoma iÅ¡ R. K. gauta informacija (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 32–43). R. K. 2017-01-29 raÅ¡tu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuris Ministerijoje gautas 2017-01-30, patikslino informacijÄ apie galimai vykstančius pažeidimus KTI ir pateikė papildomus įrodymus (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 46–86). 8.3.

Ministro 2017-02-06 įsakymu Nr. 1P-14 sudaryta Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 88–89), jos sudėtis pakeista Ministro 2017-03-01 įsakymu Nr. 1P-36 (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 102). Ministro 2017-02-09 įsakymu Nr. 1P-17 pareiÅ¡kėjas nuÅ¡alintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 90). Å iame kontekste paminėtina, kad VAAT 2017-07-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2827-331/2017, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017-11-02 nutartimi paliko nepakeistÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame pastarasis, be kita ko, prašė panaikinti Ministro 2017-02-09 įsakymÄ Nr. 1P-17, pripažinti jo nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų neteisėtu ir grÄ Å¾inti į KTI direktoriaus pareigas, atmetė kaip nepagrįstÄ .8.4.

Komisijos pirmininkė 2017-02-13 praneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (1.39)7R-1350 (toliau – Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡imas) pareiÅ¡kėjÄ informavo apie jo atžvilgiu atliekamÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 91–94). Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas galimai nevykdė (netinkamai vykdė) VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, punktuose, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose įtvirtintų pareigų, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3.2, 3.4.1, 3.4.2, 3.5.1, 3.8.2 ir 4 punktų reikalavimų.

Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡imu papraÅ¡yta pareiÅ¡kėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl Å¡ių galimai padarytų Å¡iurkščių tarnybinių nusižengimų (esant poreikiui, pridedant pasiaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus), kuriuos padarius jis yra įtariamas, t. y.:(1) 2016 m. spalio mėnesį pareiÅ¡kėjas galimai darė KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininkei R. K. psichologinį spaudimÄ dėl jos atliekamų funkcijų ir iÅ¡sakytų galimai neracionalių lėšų naudojimo KTI atvejų, galimų neteisėtų KTI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. veiksmų vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, galimai siÅ«lydamas jai raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ tarnybos;(2) KTI buvo įsteigta Ūkio skyriaus pirties vedėjo pareigybė, nors įstaigoje galimai pirties nėra.

Minėta pareigybė taip pat galimai dubliuoja skalbėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas. Skalbėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas galimai atlieka KTI bausmę atliekantys nuteistieji, todėl Å¡i pareigybė galimai yra perteklinė. PareiÅ¡kėjas galimai nesiėmė veiksmų, kad minėtų pareigybių atsisakytų ir taip galimai neužtikrino racionalaus ir taupaus biudžetinės įstaigos lėšų naudojimo;(3) eidamas KTI direktoriaus pareigas, pareiÅ¡kėjas galimai neužtikrino racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymosi KTI vykdant Å¡iuos vieÅ¡uosius pirkimus: 2015-06-25 už UAB „Arvirita“ suteiktas paslaugas (gaisrinės įrangos patikrÄ ) buvo sumokėta 2 420 Eur, t. y. galimai gerokai brangiau nei rinkos kaina; 2015-12-17 už iÅ¡ UAB „Euro atletas“ įsigytas prekes (sporto inventorių) buvo sumokėta 20 811,10 Eur, t. y. galimai gerokai brangiau nei rinkos kaina; 2015-12-17 galimai buvo nupirktos Å¡aldymo įrengimų remonto paslaugos iÅ¡ UAB „Ekoterma“ už 11 700 Eur, nors remontuoti Å¡aldymo įrenginiai tuo metu buvo iÅ¡nuomoti UAB „Niklita“, kuri buvo sudariusi su KTI sutartį dėl nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo ir kuri galimai turėjo rÅ«pintis iÅ¡nuomotų įrenginių remontu; vykdant vieÅ¡uosius pirkimus galimai buvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos juos laimėti Å¡ioms įmonėms:

                UAB „Niklita“, UAB „Oro parametrai“, UAB „Vipita“, UAB „Tis“, UAB „Tis Lt“,                          UAB „Globinta“ (UAB „Rodasė“), UAB „Arvirita“; 2016-03-09 sudaryta energetinio audito parengimo ir investicinio projekto paslaugų sutartis Nr. 20-9/SS160309/1 (sutarties vertė –               11 858 Eur), galimai neįvertinus jos poreikio ir tolesnio panaudojimo galimybių; 2015 m. pabaigoje galimai buvo atlikti mokėjimai 100 proc. avansu tiekėjui už specialiosios paskirties automobilius galimai neįvertinus, ar šios sutarties vykdymas yra užtikrintas banko garantu, draudimo polisu ar kitomis tinkamomis sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis; 2015 m.

IV ketv.–2016 m. I ketv. iÅ¡ UAB „Arvirita“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AR64 buvo nupirktas guolis staklėms už                     700 Eur, t. y. galimai gerokai brangiau nei rinkos kaina; 2016-12-22 valstybės įmonei „MÅ«sų amatai“ buvo sumokėta 5 089,26 Eur už baldus, nors raÅ¡ytinė sutartis su minėta įmone galimai nebuvo sudaryta; pagal KTI su UAB „Oro parametrai“ sudarytas sutartis, minėta UAB turėjo atlikti patalpų remonto darbus, tačiau Å¡iems darbams galimai buvo pasitelkti KTI bausmę atliekantys nuteistieji, o už jų atliktÄ darbÄ galimai sumokama UAB „Oro parametrai“;

UAB „Niklita“,                  UAB „Globinta“ (anksčiau UAB „Rodasė“) savininkų sutuoktiniai galimai dirba KTI (I. K., V. P.), tai galimai galėjo turėti įtakos sudarant viešųjų pirkimų sutartis su minėtomis UAB;(4) pareiškėjas galimai neracionaliai naudojo valstybės biudžeto lėšas ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų skirdamas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, priedus ir priemokas. Priedai ir priemokos 2017-01-02 įsakymu Nr. 2-6, priimtu vadovaujantis Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511, kuris 2017-01-02 neteko galios (Konstitucinio Teismo 2015-09-29 nutarimas                       Nr. KT26-N15/2015), buvo skirti:

L. K., KTI Ūkio skyriaus pirties vedėjai, du kartus paskirta priemoka už papildomų darbų vykdymÄ (1.4 papunkčiu – 40 proc. priemoka ir 1.20 papunkčiu – 30 proc. priemoka); V. Å ., KTI Ūkio skyriaus skalbėjai, du kartus paskirta priemoka už papildomų darbų vykdymÄ (1.6 papunkčiu – 20 proc. priemoka ir 1.16 papunkčiu –              35 proc. priemoka); V. P., kaip KTI Socialinės reabilitacijos skyriaus bibliotekininkei, paskirtas 20 proc. priedas už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ ir 20 proc. priedas už tiesioginį darbÄ su suimtaisiais ir nuteistaisiais (1.3 papunktis), o kaip KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėjai – 40 proc. priedas už aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ ir 4 proc. priedas už tiesioginį darbÄ su suimtaisiais ir nuteistaisiais (1.13 papunktis); asmenims, paskirtiems į pareigybes, kurios iÅ¡ esmės nesusijusios su tiesioginiu darbu su nuteistaisiais ir suimtaisiais, nustatytas priedas už tiesioginį darbÄ su suimtaisiais ir nuteistaisiais (pvz., elektrikas, santechnikas, komendantas); priemokos skiriamos galimai nepavedus atlikti papildomų darbų, nes įsakyme tokie darbai nenurodyti;(5) pareiÅ¡kėjas galimai neužtikrino, kad darbuotojai laikytųsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų ir galimai piktnaudžiaudamas tarnyba paskyrė KTI Ūkio skyriaus vedėjÄ P. V. vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai ir vykdyti kvalifikacinę atrankÄ , kurioje dalyvavo UAB „Vipita“, kurios akcijų taip pat turi ir P. V.;(6) pareiÅ¡kėjas galimai nesukÅ«rė vidaus kontrolės sistemos, kuri užtikrintų, kad įstaigoje dokumentai bÅ«tų rengiami, o valstybės biudžeto asignavimai naudojami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei su juo susijusių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka), t. y. galimai ne visi biudžeto lėšų naudojimui įtakÄ darantys dokumentai teikiami vizuoti atsakingiems darbuotojams (priedų, priemokų skyrimo ir su jais susiję dokumentai).

PareiÅ¡kėjas galimai neužtikrino, kad 2016-03-18 kaip parama priimtos puÅ¡inės lentos apskaitoje bÅ«tų atvaizduotos tikrÄ ja rinkos verte, kad turtas (puÅ¡inės lentos) bÅ«tų saugomas įstaigoje ir nuraÅ¡omas tik jį faktiÅ¡kai sunaudojus, pagrindžiant tai objektyviais dokumentais;(7) pareiÅ¡kėjas galimai nesukÅ«rė vidaus kontrolės sistemos, kuri užtikrintų, kad įstaigoje (jo vadovavimo KTI laikotarpiu) iÅ¡ankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolės bÅ«tų vykdomos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei su juo susijusių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka).

Finansų kontrolės rÅ«Å¡ys neatskirtos taip, kaip tai nustatyta Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo bei su juo susijusių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatose (galimai P. V. vykdė procedÅ«ras nesilaikydamas reikalavimo, kad turi bÅ«ti užtikrintas tinkamas pareigų atskyrimas, t. y. vienas vieÅ¡ojo juridinio asmens valstybės tarnautojas arba darbuotojas negali tuo pačiu metu bÅ«ti atsakingas už Å«kinės operacijos arba sprendimo dėl valstybės arba savivaldybių turto panaudojimo arba įsipareigojimų tretiesiems asmenims tvirtinimÄ , vykdymÄ ir apskaitÄ );(8) pareiÅ¡kėjas galimai nesukÅ«rė efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, veikimo ir tobulinimo (t. y. galimai gavęs iÅ¡ atsakingų asmenų (KTI vyr. buhalterės) informacijos apie neteisėtÄ valstybės turto valdymÄ bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimÄ , apsaugos priemonių nuo sukčiavimo, iÅ¡Å¡vaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų neveiksmingumÄ , neužtikrino tinkamo vidaus kontrolės veikimo bei tobulinimo);(9) pareiÅ¡kėjas galimai piktnaudžiavo tarnyba, t. y. gavęs KTI vyr. buhalterės pasiÅ«lymÄ optimizuoti buhalterinę apskaitÄ tvarkančio padalinio pareigybių skaičių (viena pareigybė buvo ilgÄ laikÄ neužimta), galimai nesilaikydamas proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo principų ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytų terminų sumažino buhalterinę apskaitÄ tvarkančio padalinio darbuotojų darbo užmokestį.

Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas galimai siekė daryti neteisėtÄ poveikį KTI darbuotojams.8.5. PareiÅ¡kėjas 2017-02-23 pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodytų nusižengimų, kurių padarymu jis buvo įtariamas (Ministerijoje gautas 2017-02-24) (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 95–101). Ä® pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 paaiÅ¡kinime pareikÅ¡tus praÅ¡ymus pateikti dokumentus Komisija atsakė 2017 m. kovo mėnesio raÅ¡tu Nr. (2.41)7R-2158 (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 104), po Å¡io raÅ¡to pareiÅ¡kėjas 2017-03-13 pateikė paaiÅ¡kinimo papildymÄ (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 105–110).

Ä® pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, suformuluotus 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo patikslinime, Komisija atsakė 2017-03-23 raÅ¡tu, prie kurio pridėjo su tarnybiniu patikrinimu susijusiÄ informacijÄ (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 113–181), po Å¡io raÅ¡to pareiÅ¡kėjas 2017-03-28 pateikė paaiÅ¡kinimo papildymÄ (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 182–184). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 pateikto paaiÅ¡kinimo, 2017-03-13 ir 2017-03-28 papildymų turinio matyti, kad jis pasiaiÅ¡kino dėl visų Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodytų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų:(1) paaiÅ¡kindamas dėl galimai daryto psichologinio spaudimo R.

K. pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad jokio psichologinio spaudimo R. K. nedarė; R. K. 2015 m. pabaigoje minėjo, kad ruoÅ¡iasi eiti dirbti į privatų sektorių ir baigti tarnybÄ bausmių vykdymo sistemoje; nuo 2016-04-04 R. K. susirgo ir tarnyboje pasirodė tik 2016 metų gruodžio mėn. pabaigoje; kadangi iki susirgdama R. K. visiÅ¡kai sutvarkė kabinetÄ , pareiÅ¡kėjui susidarė įspÅ«dis, kad ji į tarnybÄ nebesugrįš; per R. K. nebuvimo darbe laikotarpį jis tik vienÄ kartÄ bendravo su ja telefonu;

R. K. buvo suteiktos atostogos; 2016 m. spalio mėn. R. K. sirgo ir atostogavo, pareiÅ¡kėjas darbo klausimais su ja susitikęs nebuvo ir neturėjo galimybės jai daryti spaudimÄ ; nedarbingumo laikotarpiu, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, R. K. neatvykus į tarnybÄ daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, atsižvelgiant į ligÄ , buvo iÅ¡duotas siuntimas pasitikrinti sveikatÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre dėl jos tinkamumo eiti pareigÅ«no pareigas; 2016-10-06 buvo gauta specializuota medicininės ekspertizės pažyma, kurioje konstatuota, kad pareigÅ«nė R.

K. yra tinkama tolesnei tarnybai; gavusi minėtÄ pažymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â R. K. daugiau nesirgo, tačiau į tarnybÄ nesugrįžo, nes jai buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai dėl vaiko slaugos; kilus įtarimui dėl iÅ¡duotų laikino nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo ir teisėtumo, 2016-11-18 KTI kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus direktorių (raÅ¡to Nr. 11-5744) su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, ar laikino nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡duotas vaiko slaugai, yra tapatus laikino nedarbingumo pažymėjimui, iÅ¡duotam dėl paties pareigÅ«no ligos; pasirodžius 2016-11-26 straipsniams „Praeities audra verslo nebaugina“ ir „Buvusį vieÅ¡Ä jį tualetÄ Ä¯sigijusi kauniečių pora jį pakeitė neatpažįstamai“ (savaitraÅ¡tis „Laikinoji sostinė“ ir interneto portalas l.rytas.lt), kuriuose buvo pateikiama informacija apie R.

K. galimai vykdytÄ darbinę veiklÄ jos nedarbingumo laikotarpiu, apie tai KTI 2016-12-02 raÅ¡tu Nr. 11-5993 taip pat informavo VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus direktorių; veiksmai, kuriais KTI iÅ¡ esmės įvykdė savo pareigas siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tarnautojos veiksmus, negali bÅ«ti laikomi psichologiniu spaudimu; nors                  R. K. 2016 metais sirgo apie 150 dienų, jos atleidimo procedÅ«ra nebuvo pradėta, nors Statuto 33 straipsnio 1 dalis nustato galimybę atleisti pataisos pareigÅ«nÄ iÅ¡ pareigų, jei jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybÄ daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių;

R. K. sugrįžus 2016 metų gruodžio mėnesį į tarnybÄ , iki pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo momento jos išėjimo iÅ¡ tarnybos klausimas taip pat nebuvo keliamas ir joks spaudimas nebuvo daromas. PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡iame punkte nurodytas galimas pažeidimas. PareiÅ¡kėjas 2017-03-28 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad jokio atostogų suteikimo R. K. mainais už praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ tarnybos nebuvo, o Å¡ios                           R.

K. 2017-01-29 pranešime nurodytos aplinkybės yra neatitinkančios tikrovės;(2) dėl KTI Ūkio skyriaus pirties vedėjo pareigybės pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: tokia pareigybė įsteigta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 1A-1; KTI direktoriaus įsakymu Nr. 1A-68 ši pareigybė nuo 2004-12-27 panaikinta, o 2008-05-13 įsteigta KTI direktoriaus įsakymu Nr. 1-29; iki šiol pareigybė yra numatyta tipinių etatų normatyvuose bei yra įsteigta ne tik KTI, bet ir kitose įstaigose (Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-12-08 įsakymo Nr. V-539 redakcija);

Å¡ias pareigas einančiam darbuotojui priskiriamas visas spektras įvairių funkcijų, t. y. jis atsakingas už skalbyklos darbo kontrolę ir organizavimÄ , laiku ir tinkamÄ skalbimÄ (suimtųjų ir nuteistųjų apatinių drabužių skalbimo kokybę, virÅ¡utinių drabužių valymo kontrolę), užtikrina skalbyklos patalpų sanitarinių higienos reikalavimų laikymÄ si bei buitinės technikos tinkamÄ naudojimÄ , užtikrina pirties, dušų patalpų sanitarinių higienos reikalavimų laikymÄ si bei juose naudojamos santechnikos kokybę, pagal patvirtintÄ tvarkos apraÅ¡Ä , organizuoja suimtųjų ir nuteistųjų kirpyklos darbÄ , užtikrina dezinfekcinės kameros higienos reikalavimų palaikymÄ , įrangos tinkamÄ naudojimÄ , organizuoja darbÄ indų plovykloje, užtikrina laiku indų plovimo priemonių ir aprangos iÅ¡davimÄ (prijuostė, guminiai batai), kontroliuoja ekonomiÅ¡kÄ priemonių naudojimÄ ; pirties vedėjo pareigas einantis asmuo, nesant Ūkio skyriaus komendanto, vykdo jam pavestas funkcijas bei kt.; skalbėjo funkcijos yra siauresnės ir apima tik skalbyklos darbÄ , priemonių apskaitÄ , nuosavos patalynės kontrolę, atidavimÄ ir kt.; skalbykloje yra įdarbintas Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistasis, atliekantis pagalbinio darbininko funkcijas;

KTI direktoriaus 2011-01-20 įsakymu Nr. 1-11 patvirtintas Nuteistojo skalbyklos tvarkytojo pareigybės aprašymas;

1. e. KTI direktoriaus pavaduotojo pareigas 2017-01-05 patvirtino Ūkio aptarnavimo nuteistųjų ir suimtųjų tvarkytojų įtraukimo į darbinę veiklÄ , darbo paskirstymo 2017 metų I ketvirčio planÄ ; kiekvienÄ mėnesį KTI iÅ¡skalbiama, sutvarkoma bei iÅ¡duodama suimtiesiems ir nuteistiesiems apie 2 000 kg skalbinių; siekiant efektyvinti bei optimizuoti darbÄ KTI, buvo svarstomas klausimas ne tik dėl skalbėjo funkcijos ir pareigybės atsisakymo, bet ir dėl skalbimo paslaugų pirkimo galimybės; skaičiavimai parodė, kad įstaigai yra ekonomiÅ¡kiau ir patogiau skalbti skalbinius vietinėje įstaigos skalbykloje (pvz., 2016 m. lapkričio mėn. 1 kg skalbinių skalbimo kaina buvo 0,2493 ct, gruodžio mėn. – 0,2772 ct, 2017 m. sausio mėn. –                   0,2277 ct), kadangi tai yra gerokai pigiau, nei panaÅ¡ias paslaugas pirkti rinkos kaina;

KTI pirties nėra, tačiau tik pareigybės pavadinimas neatspindi realių funkcijų. PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: atskirų pareigybių atliekamų funkcijų analizė bei Å¡ių funkcijų keitimo pasiÅ«lymų pateikimas yra administracinių padalinių vadovų ir Organizacinės-etatinės komisijos, o ne įstaigos vadovo prerogatyva; siÅ«lymų dėl pirties vedėjo ar skalbėjo pareigybių optimizavimo ar pareigybių apraÅ¡ymų pakeitimų pareiÅ¡kėjas nebuvo gavęs; pirties vedėjo ir skalbėjo pareigybės įsteigtos dar iki pareiÅ¡kėjÄ perkeliant į KTI direktoriaus pareigas; pagal KTI direktoriaus pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo 7.20 punktÄ , Å¡is analizuoja įstaigos personalo valdymÄ , įstaigos direktoriui teikia pasiÅ«lymus personalo valdymo tobulinimo klausimais, užtikrindamas įstaigos personalo sudėties tinkamumÄ ir pakankamumÄ ; pagal KTI Ūkio skyriaus virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktÄ , Å¡is administruoja Ūkio skyriaus veiklÄ (rengia skyriaus nuostatus, pareigybių apraÅ¡ymus, esant bÅ«tinumui juos koreguoja, skiria užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymÄ , užtikrina darbo drausmę, supažindina pasiraÅ¡ytinai su pareigybių apraÅ¡ymais ir skyriaus nuostatais), užtikrindamas KTI nuostatų, skyriaus nuostatų, darbo reglamento, vidaus tvarkos taisyklių įgyvendinimÄ ;

KTI direktoriaus 2016-06-27 įsakymu Nr. 1-154 yra sudaryta Organizacinė-etatinė komisija bei patvirtinti šios komisijos nuostatai, pagal kuriuos ši komisija svarsto KTI pataisos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikį, teikia siūlymus įstaigos direktoriui dėl pareigybių steigimo, naikinimo ar pakeitimo, pareigybių aprašymų turinio ir kompetencijų lygių nustatymo;(3) dėl KTI vykdomų viešųjų pirkimų pareiškėjas 2017-02-23 paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad: viešieji pirkimai KTI atliekami vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis vidaus procedūromis;

KTI yra patvirtintos visos reikalingos procedÅ«ros ir tvarkų apraÅ¡ai, kurie veikia efektyviai; daugumos taisyklių kontrolė pavesta direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už Ūkio skyriaus veiklos sritį (pvz., Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, Viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės Kauno tardymo izoliatoriuje taisyklės ir kt.); kiekvienas Viešųjų pirkimų komisijos narys, prieÅ¡ pradedamas eiti savo pareigas, privalo pasiraÅ¡yti neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijÄ (KTI Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto KTI direktoriaus 2009-09-24 įsakymu Nr.1-105, 7 punktas ir 1 priedas); pareiÅ¡kėjui laikinai einant KTI direktoriaus pareigas, praneÅ¡imų apie galimus interesų konfliktus nebuvo pateikta; dėl pažeidimų vykdant konkrečius pirkimus paaiÅ¡kinimus galės pateikti tik gavęs pirminius ir finansinius dokumentus, susijusius su nurodytomis aplinkybėmis, ir prašė skubiai juos pateikti.

PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: 2015-06-25 už UAB „Arvirita“ suteiktas paslaugas buvo sumokėta 2 420 Eur, apklausoje dalyvavo 3 įmonės ir UAB „Arvirita“ buvo pasirinkta kaip pasiÅ«liusi mažiausiÄ kainÄ , pareiÅ¡kėjas nėra Å¡ios srities specialistas ir nežino, kiek kainuoja panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugos, tačiau mano, kad Ūkio skyriaus darbuotojai tinkamai vykdė apklausÄ ir pasirinko pigiausiÄ paslaugÄ , informacijos, kad paslauga perkama galimai brangiau nei rinkos kaina, neturėjo, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakingų darbuotojų veiksmų teisingumu; sporto inventoriaus pirkimÄ vykdė KTI Viešųjų pirkimų komisija, bendra preliminari pirkimo vertė sudarė 13 000 Eur, pareiÅ¡kėjo duomenimis, KTI 2015-12-17 sumokėjo ne 20 811,11 Eur, bet 12 519,05 Eur, pirkimas nebuvo skaidytas ir buvo pasirinkta mažiausia pasiÅ«lyta kaina, KTI Viešųjų pirkimų komisija vykdė vienÄ neskaidomÄ 29 pavadinimų sporto inventoriaus pirkimÄ , atliktos visos pirkimui reikalingos procedÅ«ros, žiniasklaidoje kalbama tik apie svarmenis, tačiau nekalbama, pvz., apie dviratį treniruoklį, kuris svetainėje kainuoja                 990 Eur, o buvo nupirktas už 495 Eur, tai yra dvigubai pigiau, reikia vertinti bendrÄ pirkimo kainÄ , o ne atskiras vieno pirkimo prekes; 2015-02-15 sutarties Nr. 20-5 3.2.2 punktas nustato pareigÄ nuomininkui savo lėšomis atlikti nuomojamo inventoriaus, įrenginių einamÄ jį remontÄ , patalpų paprastÄ jį remontÄ , atliekamas Å¡aldymo įrenginių remontas buvo ne einamasis, bet kapitalinis, jau 2015-08-27 komisija pateikė maitinimo paslaugos kokybės ir virtuvės patalpų tikrinimo aktÄ Nr. 8-333, kuriame konstatavo, kad Å¡aldymo kameros temperatÅ«ra neatitinka higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimų, UAB „Niklita“ 2015-09-04 KTI pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl eksploatuojamos Å¡aldymo įrangos“ (gauta 2015-09-04, KTI reg.

Nr. 10-10581), kuriame taip pat nurodė, kad UAB „Niklita“ savo iniciatyva iÅ¡kvietė UAB „Ekoterma“ Å¡aldymo įrengimų priežiÅ«ros specialistÄ , kuris nurodė, jog nustatytų defektų negalima paÅ¡alinti atliekant einamÄ jį remontÄ , pirkimas buvo vykdomas per CVP IS ir jį vykdė Viešųjų pirkimų komisija, pareiÅ¡kėjui nesuprantama, kaip paprastu remontu gali bÅ«ti laikomas remontas, kai keičiami centriniai įrenginių mazgai; eidamas KTI direktoriaus pareigas, jis tinkamai užtikrino racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimÄ vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, iÅ¡skirtinės sÄ lygos laimėti vieÅ¡uosius pirkimus 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodytoms ar bet kokioms kitoms įmonėms sudaromos nebuvo, panaÅ¡aus pobÅ«džio informacijos pareiÅ¡kėjas neturėjo; 2016 m. spalio mėnesį iÅ¡ UAB „Arvirita“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AR64 buvo nupirktas ne vienas guolis staklėms už 700 Eur, t. y. galimai gerokai brangiau, nei rinkos kaina, bet 6 guoliai, 2 diržai, 1 juosta DNAR bei guolių tepalas, Å¡io pirkinio vertė buvo ne 700, bet 550 Eur; 2016-12-22 pareiÅ¡kėjui buvo pateikta pirkimo paraiÅ¡ka (2016-12-21 Nr. 39-458) dėl suimtųjų ir nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų su artimaisiais patalpų baldų įsigijimo, jokios informacijos, kad dokumentas parengtas neteisingai, pirkimas galimai neteisingai įforminamas ar įformintas, pareiÅ¡kėjas nebuvo gavęs; informacijos, kad nuteistieji galimai dirba darbus, kuriuos turi atlikti UAB „Oro parametrai“, pareiÅ¡kėjas neturėjo, atsakingi darbuotojai dėl to į pareiÅ¡kėjÄ nesikreipė; daryti įtakÄ sprendimams, susijusiems su UAB „Niklita“, I.

K. objektyviai negalėjo, pareiÅ¡kėjas neturėjo informacijos, kas yra UAB „Globinta“ vadovas ir kas yra jo sutuoktinė. Taip pat pareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiami Å¡iame punkte nurodyti galimi pažeidimai. PareiÅ¡kėjas                   2017-03-28 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: R. K. pareiÅ¡kėjo neinformavo, jog ji įtaria galimÄ pažeidimÄ , susijusį su gaisrinės įrangos ir gesintuvų patikra, Å¡ios patikros yra skirtingos paslaugos;

R. K. klaidina KomisijÄ ir kitus susijusius asmenis, paaiÅ¡kinimais nepagrįstai dubliuodama sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už sporto inventorių;(4) dėl priedų ir priemokų skyrimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad: KTI 2015-01-14 įsakymu Nr. 1-14, 2016-01-26 įsakymu Nr. 1-17 yra sudaryta Priedų ir priemokų skyrimo komisija, o KTI direktoriaus 2011-09-29 įsakymu Nr. 1-105 patvirtintas Priedų ir priemokų nustatymo ir mokėjimo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, tvarkos apraÅ¡as, kuriuo vadovaujasi Priedų ir priemokų skyrimo komisijos nariai; 2015 m. sausio mėnesį darbuotojai taip pat atliko papildomus darbus ir jiems buvo skirtos priemokos;

Å¡ių priedų ir priemokų skyrimu nebuvo pažeistas joks teisės aktas; siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti galimybę skirti priedus ir priemokas, Personalo skyrius ir Buhalterinės apskaitos skyrius kreipėsi į Darbo inspekcijÄ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , Å¡ios patvirtino, kad priemokos už papildomÄ darbÄ gali bÅ«ti mokamos; nesutinka su teiginiu, kad asmenims, paskirtiems į pareigas, kurių funkcijos iÅ¡ esmės nenumato tiesioginio kontakto su nuteistaisiais ir suimtaisiais (pvz., elektrikas, santechnikas, komendantas), neturi bÅ«ti mokamas nustatytas priedas už tiesioginį darbÄ su suimtaisiais ir nuteistaisiais; administracijos padalinių vadovai raÅ¡o tarnybinius praneÅ¡imus dėl priedų ir priemokų skyrimo, kuriuose kiekvienam skyriaus darbuotojui parenka ir pagrindžia nustatytus kriterijus; administracinių padalinių vadovai atsako už objektyvų ir teisingÄ kiekvieno darbuotojo įvertinimÄ per praėjusį laikotarpį.

PareiÅ¡kėjas                     2017-03-28 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: į KTI Priedų ir priemokų komisijÄ yra įtrauktas Buhalterinės apskaitos skyriaus atstovas, o pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ skirdamas priedus ir priemokas, visuomet konsultavosi su Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininku arba Å¡io skyriaus darbuotojais; prieÅ¡ darant etatinius pakeitimus visuomet buvo analizuojamos galimybės, pakeitimų pasekmės, teigiami ir neigiami veiksniai; kokybiÅ¡kÄ ir tinkamÄ darbo užmokesčio politikÄ KTI parodo ir tai, kad 2015–2016 metais lėšos buvo apskaičiuojamos bei naudojamos taip, kad jų pakaktų visiems metams; taupų lėšų panaudojimÄ parodo ir tai, kad ir 2015, ir 2016 metais KTI pavyko sutaupyti darbo užmokesčiui skirtus asignavimų;(5) dėl KTI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. paskyrimo vadovauti Viešųjų pirkimų komisijai pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad:

P. V., pareiÅ¡kėjÄ laikinai perkėlus į KTI direktoriaus pareigas, jau buvo paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku (2009-09-24 įsakymas Nr. 1-105), o KTI direktoriaus 2016-07-08 įsakymu Nr. 1-169 dėl komisijos narių kaitos buvo tik atnaujinta komisijos sudėtis, paliekant P. V. komisijos pirmininku; KTI direktoriaus 2014-03-20 įsakymu Nr. 1-53 patvirtintų Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.9 punkte nustatyta, kad Ūkio skyriaus vedėjas organizuoja ir dalyvauja įstaigos Viešųjų pirkimų komisijos darbe, vykdo viešųjų pirkimų dokumentų ir procedÅ«rų kontrolę, užtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymÄ bei procedÅ«rų skaidrumÄ ; sutartis su UAB „Vipita“ buvo sudaryta 2014-04-30, t. y. pareiÅ¡kėjui dar nesant laikinai perkeltam į KTI; nuo 2016-05-20 Å¡alutinių gyvulinių produktų tvarkymo paslaugÄ teikia UAB „Biodegra“ ir jos yra gerokai pigesnės;(6) dėl KTI vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimo pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus kontrolės sistema buvo sukurta iki jį paskiriant laikinai eiti KTI direktoriaus pareigas ir Å¡i sistema, pareiÅ¡kėjo nuomone, veikė efektyviai (2005 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. 1A-15 patvirtinti KTI vidaus kontrolės nuostatai), taip pat paprašė pateikti su Å¡iuo pažeidimu susijusiÄ informacijÄ ir dokumentus. PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: 2014-08-01 įsakymu Nr. 1-148 patvirtintas KTI darbo reglamentas, kuriame nustatyta KTI direktoriaus įsakymų ir kitų dokumentų derinimo ir pasiraÅ¡ymo tvarka; informacijos, kad kažkokie dokumentai kažkam nebuvo pateikti vizuoti, pareiÅ¡kėjas neturi, tačiau visuomet buvo priimta ir daroma taip, kad dokumento rengėjas, prieÅ¡ pateikdamas dokumentÄ Ä¯staigos vadovui, jį suderina su atsakingais darbuotojais; jo nuomone, suraÅ¡ant Atsargų inventorizavimo apraÅ¡Ä -sutikrinimo žiniaraÅ¡tį, padaryta techninė klaida, tai yra 12 kvadratinių metrų lentų buvo įvardyta kaip 12 kubinių metrų, o į šį klausimÄ galėtų atsakyti tarnybinis patikrinimas;(7) dėl finansų kontrolės KTI sukÅ«rimo pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime nurodė, kad KTI yra vykdomas tinkamas kontrolės mechanizmas, iÅ¡ankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolės yra tinkamai atskirtos ir vykdomos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o dėl                           P. V. pareiÅ¡kėjas paprašė nurodyti konkrečius jo padarytus pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad, jam papraÅ¡ius, KTI nepateikė konkretaus atsakymo, ar darbuotojai 2015–2016 metais pateikė pasiÅ«lymų dėl įstaigos vidaus kontrolės (įskaitant iÅ¡ankstinę, einamÄ jÄ ir paskesniÄ jÄ ) sistemos tobulinimo. Taip pat pareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡iame punkte nurodytas galimas pažeidimas;(8) dėl vidaus kontrolės tobulinimo atsižvelgiant į R.

K. informacijÄ pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad: duomenų apie galimai neteisėtÄ valstybės turto valdymÄ bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimÄ , apsaugos priemonių nuo sukčiavimo, turto iÅ¡vaistymo, jo pasisavinimo ar kitų neteisėtų veikų iÅ¡ Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininkės R. K. nėra gavęs; jo žiniomis, R. K. konfliktuodavo su Ūkio skyriaus vedėju P. V.; iÅ¡ Finansinių, materialinių iÅ¡teklių valdymo tarybos, kurios pirmininke buvo R.

K., jokios informacijos apie nurodytus galimus pažeidimus nebuvo gavęs. PareiÅ¡kėjas 2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad: siekdamas gauti papildomos informacijos, kreipėsi į KTI su paklausimu apie KTI darbuotojų 2015–2016 metais pateiktÄ informacijÄ apie galimai neteisėtÄ valstybės turto valdymÄ bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimÄ , apsaugos priemones nuo sukčiavimo, turto iÅ¡vaistymo, jo pasisavinimo ar kitas neteisėtas veikas; KTI 2017-03-01 raÅ¡tu pranešė, kad 2015–2016 metais užregistruotų praneÅ¡imų apie galimai neteisėtÄ valstybės turto valdymÄ bei įsipareigojimų tretiesiems asmenims imitavimÄ ar kitas neteisėtas veikas nėra; pareiÅ¡kėjo žiniomis, įtarimai jam pareikÅ¡ti KTI darbuotojo, atsakingo už iÅ¡ankstinę finansų kontrolę įstaigoje, pagrindu, todėl jam nesuprantama, kodėl R.

K., manydama, kad tam tikri dokumentai ar veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pati juos vizuodavo, apie tai nepranešdama jam jokiais įmanomais būdais; KTI yra sudarytos visos reikalingos tarybos, komisijos ir darbo grupės, jos turi teikti vadovui siūlymus dėl veiklos tobulinimo, lėšų paskirstymo ir racionalaus panaudojimo. Taip pat pareiškėjas 2017-03-13 paaiškinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas šiame punkte nurodytas galimas pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas 2017-03-28 paaiÅ¡kinimo papildyme nurodė, kad apie KTI vykdomus teisės pažeidimus R. K. jam turėjo teikti raÅ¡tu ir atsisakyti vykdyti įstatymams prieÅ¡taraujančius nurodymus;(9) dėl neteisėto poveikio KTI darbuotojams sumažinant buhalterinę apskaitÄ tvarkančio padalinio darbuotojų darbo užmokestį pareiÅ¡kėjas 2017-02-23 paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų darbo užmokestis (įskaitant priedus ir priemokas) nesumažėjo, jokio neteisėto poveikio įstaigos darbuotojams jis teigia nedaręs. PareiÅ¡kėjas                    2017-03-13 paaiÅ¡kinimo papildyme paprašė pateikti dokumentus ir (ar) įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡iame punkte nurodytas galimas pažeidimas.8.6.

Ministro 2017-03-01 įsakymu Nr. 1P-41 tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 103). 8.7. Komisija 2017-04-07 surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 40P-304 (IÅ¡vada) (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 295–339), kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė 12 tarnybinių nusižengimų (žr. IÅ¡vados 5.1–5.4, 5.6, 5.7, 6–8, 10, 16, 17 dalis), iÅ¡ kurių 3 kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s (žr. IÅ¡vados 5.6, 5.7, 8 dalis). 8.8.

Ministrė skundžiamu 2017-04-12 įsakymu Nr. 1P-61, vadovaudamasi Statuto 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, 13 dalimi, Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių 81.1 papunkčiu ir 82 punktu, Ministro 2017-02-09 įsakymo Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ 1 punktu, atsižvelgdama į IÅ¡vadÄ , pripažino, kad pareiÅ¡kėjas, iki 2017-02-09 ėjęs KTI direktoriaus pareigas, padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skyrė jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos (Patikrinimo medžiagos 1 t., b. l. 340).8.9.

Ministrė skundžiamu 2017-04-12 įsakymu Nr. 1P-64, vadovaudamasi Statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punktu, 43 straipsniu, Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklių 119 ir 120 punktais, Ministro 2015-02-04 įsakymo Nr. 1P-6 „Dėl E. K. laikino perkėlimo į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas“ 1 punktu, Ministro 2017-02-09 įsakymo Nr. 1P-17 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ 1 punktu ir Ministro 2017-04-12 įsakymo Nr. 1P-61 „Dėl pripažinimo E. K. padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ 2 punktu, atleido pareiÅ¡kėjÄ , 2015-02-12 perkeltÄ iÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo (statutinis valstybės tarnautojas, A lygio 16 kategorija, pataisos vyresnysis pareigÅ«nas, kuriam suteiktas pirmas rangas) pareigų ir iki 2017-02-09 ėjusį KTI direktoriaus (įstaigos vadovas, statutinis valstybės tarnautojas, A lygio 17 kategorija, pataisos vyresnysis pareigÅ«nas, kuriam suteiktas pirmas rangas ir pirma kvalifikacinė kategorija) pareigas, 2017-04-13 iÅ¡ tarnybos.

Dėl ginčo ribų 9. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Ä®sakymÄ Nr. 1P-61 ir Ä®sakymÄ Nr. 1P-64, reiÅ¡kia su tuo tiesiogiai susijusius reikalavimus. Paminėtina, kad, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo teismo (toliau – LVAT) praktika, skundžiamų įsakymų motyvai iÅ¡dėstyti ir IÅ¡vadoje. IÅ¡ skundžiamų Ministro įsakymų turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos atleistas už IÅ¡vadoje nustatytus pažeidimus skyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių iki šios tarnybinės nuobaudos paskyrimo būtų taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vadovaujantis Statuto 30 straipsnio 2 dalimi, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama tik už:

1) Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , apibrėžtÄ VTÄ®; arba 2) tarnybinį nusižengimÄ , jei prieÅ¡ tai Å¡iam pataisos pareigÅ«nui nors vienÄ kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Ä®sakymu Nr. 1P-61 pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – skirta ir Ä®sakymu Nr. 1P-64 jis iÅ¡ tarnybos atleistas nustačius, kad jis padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį pažeidimÄ , apibrėžtÄ VTÄ®.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad, kaip matyti iÅ¡ procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdyje teiktų paaiÅ¡kinimų, bÅ«tent taip skundžiamus įsakymus supranta tiek pareiÅ¡kėjas, tiek atsakovai.10. IÅ¡ IÅ¡vados turinio matyti, kad Komisija konstatavo Å¡iuos pareiÅ¡kėjo padarytus Å¡iurkščius tarnybinius nusižengimus (žr. IÅ¡vados 5.6, 5.7, 8 dalis):(1) pareiÅ¡kėjas dėl aplaidumo neužtikrinęs, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras, kurių metu KTI iÅ¡ UAB „Arvirita“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, bÅ«tų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos, laikomasi teisės aktų reikalavimų, patvirtinęs 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymÄ Nr. 71-86 ir pavedęs apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64, Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktus, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus (toliau – ir Pirmasis nusižengimas);(2) pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, 2016 m. liepos mėn., žinodamas, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų bÅ«du neskaidriai perkamos iÅ¡ su KTI darbuotojais susijusių įmonių, t. y. kad UAB „Globinta“ vadovÄ ir KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėjÄ V.

P. siejo giminystės ryÅ¡ys ir tai turėjo įtakos KTI vykdant vieÅ¡uosius pirkimus, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas UAB „Globinta“ laimėti vieÅ¡uosius pirkimus ir taip Å¡iurkščiai pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalis, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktų nuostatas (toliau – ir Antrasis nusižengimas). Ä®vertinęs IÅ¡vados 5.7 dalies turinį, teismas konstatuoja, kad Å¡iame punkte Komisija nustatė daugiau pareiÅ¡kėjo padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų, tačiau kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vertino tik viešųjų pirkimų pažeidimus, kuriais pareiÅ¡kėjas, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas UAB „Globinta“ (žr.

IÅ¡vados 52 psl. 1–4 pastraipas);(3) pareiÅ¡kėjas, 2016 m. kovo mėn. KTI buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms                   J. K., L. A. ir D. S. praneÅ¡damas prieÅ¡ 1–2 dienas apie tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimÄ ir priimdamas sprendimÄ dėl jų darbo užmokesčio sumažinimo, neįvertino teisinio reglamentavimo ir KTI direktoriaus 2012-10-10 įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole iÅ¡dėstytų aplinkybių teisingumo ir taip Å¡iurkščiai pažeidė KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktį, DK 203 straipsnį (IÅ¡vadų 64 psl. paskutinėje pastraipoje nurodyta DK 129 straipsnio 2 dalis laikytina raÅ¡ymo apsirikimu), Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas padarė aktyviais veiksmais, tyčia, suprasdamas, kad darbo apmokėjimo sÄ lygos minėtoms darbuotojoms keičiamos nesilaikant DK nustatytų terminų ir nesant faktinio pagrindo. Komisija nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad Å¡ie neteisėti veiksmai buvo padaryti piktnaudžiaujant tarnyba ar siekiant daryti poveikį KTI darbuotojams. Komisijos nuomone, Å¡is tarnybinis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ (pagal kuriÄ Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , žeminantis žmogaus orumÄ , ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises), nes Å¡iuo atveju buvo tiesiogiai pažeistos KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų J.

K., L. A. ir D. S. Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , t. y. sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti anksčiau, nei suėjo 1 mėnesio įspėjimo terminas (toliau – ir Trečiasis nusižengimas).11. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar Ministro 2017-04-12 įsakymu Nr. 1P-61 teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė PirmÄ jį, AntrÄ jį ir TrečiÄ jį nusižengimus, ar jam pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų ir ar jis teisėtai ir pagrįstai Ministro 2017-04-12 įsakymu Nr. 64 atleistas iÅ¡ tarnybos.12.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo atleidimas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas, o skundžiami Ministro įsakymai turi bÅ«ti panaikinti iÅ¡ esmės dėl to, kad tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti, 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ jam nebuvo tiksliai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, Ministerija neįrodė tarnybinių nusižengimų sudėties, o jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga nustatytiems tarnybiniams nusižengimams.

PareiÅ¡kėjo nuomone, skundžiami Ministro įsakymai yra neteisėti ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo laiku sugrÄ Å¾intas į Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, iÅ¡ kurių laikinai buvo perkeltas į KTI direktoriaus pareigas. Dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti 13. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda skirta nesilaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti. Nurodo, kad neaiÅ¡ku, kodėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytas ne 1 metų, o 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda jam galėjo bÅ«ti skirta tik per 1 metus nuo nusižengimo padarymo, nes Å¡iuo atveju nėra specialiųjų atvejų, kai tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. nėra nei Statuto 30 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų atvejų, nei pažeidimai nustatyti atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ , nei Å¡iuo atveju buvo atliktas koks nors kompetentingos institucijos tarnybinis ar kitoks patikrinimas.

Teigia, kad atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo privalomas remiantis vien Statutu bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis, todėl jis negali būti laikomas nei auditu, nei piniginių ar kitokių vertybių inventorizacija, nei tuo labiau kompetentingos institucijos patikrinimu. Tai patvirtina ir aktuali teisminė praktika (žr., pvz., LVAT 2014-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014).14. Atsakovė Ministerija nurodė, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išlygos, kai bendrasis 1 metų terminas nėra taikomas, kad Ministerijos atliktas tarnybinis patikrinimas šiuo atveju nėra laikytinas kompetentingos institucijos patikrinimu termino tarnybinei nuobaudai skirti skaičiavimo prasme, tačiau tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R.

K. pateiktÄ informacijÄ apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir, 2016-12-21 nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimÄ , klausimÄ dėl kitokios atsakomybės formos Ž. M. ir                                   E. K. taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms – Ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. BÅ«tent Å¡iuos STT atliktus tyrimo veiksmus Ministerija vertino kaip kompetentingos institucijos patikrinimÄ , sÄ lygojantį 3 metų termino skirti tarnybinę nuobaudÄ taikymÄ , todėl IÅ¡vadoje nurodant, koks terminas kiekvienam iÅ¡ atskirai tarnybinių nusižengimų taikytinas, buvo vertinama, ar atitinkamus veiksmus tyrė STT.

Dėl Å¡ios priežasties vieniems tarnybiniams nusižengimams buvo taikomas 3 metų terminas (tokiu atveju skaičiuojant atgal nuo skundžiamų Ministro 2017-04-12 įsakymų jis nebÅ«tų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po                        2014-04-12), kitiems – 1 metų terminas (kuris nebÅ«tų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2016-04-12).15. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija nustatė, jog PirmÄ jį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjas padarė 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais (žr.

Å¡io teismo sprendimo 10 punkto (1) dalį), AntrÄ jį – 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, 2016 m. liepos mėn. (žr. Å¡io teismo sprendimo 10 punkto (2) dalį), TrečiÄ jį – 2016 m. kovo mėn. (žr. Å¡io teismo sprendimo 10 punkto (2) dalį). Taip pat nustatyta, kad informacija apie R. K. 2016-12-12 skundÄ , STT 2016-12-21 nutarimÄ , kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų KTI, Ministerijoje gauta STT 2017-01-11 raÅ¡tu, prie kurio, be kita ko, buvo pridėtas STT 2016-12-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (žr.

Å¡io teismo sprendimo 8.2 punktÄ ). Nustatyta ir tai, kad Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryta Ministro 2017-02-06 įsakymu Nr. 1P-14 (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.3 punktÄ ), Ministro 2017-03-01 įsakymu Nr. 1P-41 tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas 30 dienų (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.6 punktÄ ), Komisija 2017-04-07 surašė IÅ¡vadÄ (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.7 punktÄ ), tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta ir jis atleistas iÅ¡ tarnybos skundžiamais Ministrės 2017-04-12 įsakymais (žr.

Å¡io teismo sprendimo 8.8, 8.9 punktus). Vadinasi, nuo Komisijos nustatyto Pirmojo nusižengimo padarymo iki skundžiamų Ministrės 2017-04-12 įsakymų priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, nuo Antrojo nusižengimo veikų, padarytų 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, – beveik daugiau nei dveji metai, o nuo padarytų 2016 m. liepos mėn. – mažiau nei vieni metai, nuo Trečiojo nusižengimo padarymo – Å¡iek tiek daugiau nei vieni metai.16. Statuto 30 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, iÅ¡skyrus atvejus, kai, inter alia (lot. be kita ko), „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių inventorizacijÄ arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitÄ patikrinimÄ â€œ, nes Å¡iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Teismas, aiÅ¡kindamas šį teisinį reguliavimÄ , pabrėžia, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimÄ , kurio metu gali bÅ«ti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sÄ raÅ¡as. Taip pat nurodytame teisiniame reguliavime sÄ voka „kitÄ patikrinimÄ â€œ reiÅ¡kia, kad Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sÄ raÅ¡as.17. Minėta, kad informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo galimai padarytus tarnybinius pažeidimus (įskaitant Å¡iurkščius) Ministerija gavo iÅ¡ STT 2017-01-11 raÅ¡tu.

Prie Å¡io raÅ¡to pridėtas STT              2016-12-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Å iame kontekste pabrėžtina, kad iÅ¡ STT 2016-12-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio akivaizdžiai matyti, jog Å¡i tarnyba atliko R. K. 2016-12-05 skunde nurodytos ir 2017-01-06 pateiktos papildomos informacijos patikrinimÄ , papildomai apklausė R. K., nustatė reikÅ¡mingas su nurodytais pažeidimais susijusias aplinkybes. STT 2016-12-21 nutarime nustatyti galimi pažeidimai ir su jais susijusios aplinkybės Ministerijai ir Ministrei, atsakingai už KTI direktoriaus paskyrimÄ Ä¯ pareigas ir atleidimÄ iÅ¡ jų, iki 2017-01-11 nebuvo žinomos (tai paneigiančių įrodymų byloje nėra, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas).

STT 2017-01-11 raÅ¡to ir STT 2016-12-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir IÅ¡vados turinys patvirtina, kad STT, atlikdama R. K. pateiktos informacijos pirminį patikrinimÄ , nustatė aplinkybes, tiesiogiai susijusias su galimais pareiÅ¡kėjo             E. K. padarytais tarnybiniais nusižengimais, įskaitant ir Å¡iurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos vėliau skundžiamais Ministrės įsakymais pareiÅ¡kėjui paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos.

STT sÄ moningai, siekdama, kad jie, be kita ko, bÅ«tų vertinami tarnybinės atsakomybės požiÅ«riu, savo pirminio patikrinimo medžiagÄ perdavė, be kita ko, už Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės taikymÄ atsakingai institucijai – Ministerijai.

18. Ä®vertinęs nurodytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad STT atliktas R. K. 2016-12-05 skunde nurodytos ir 2017-01-06 pateiktos papildomos informacijos pirminis patikrinimas, kurį atlikusi STT 2016-12-21 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o pirminio patikrinimo rezultatus 2017-01-11 raÅ¡tu persiuntė Ministerijai, laikytinas „kitu patikrinimu“, už kurio metu nustatytus pareiÅ¡kėjo galimai padarytus tarnybinius pažeidimus pagal Statuto 30 straipsnio 3 dalį tarnybinė nuobauda turėjo bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tokių tarnybinių nusižengimų padarymo dienos.

Nagrinėjamu atveju STT atlikto R. K. 2016-12-05 skunde nurodytos ir 2017-01-06 pateiktos papildomos informacijos pirminio patikrinimo nelaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nurodytu „kitu patikrinimu“, už kurio metu nustatytus pareiÅ¡kėjo galimai padarytus tarnybinius pažeidimus pagal Statuto 30 straipsnio 3 dalį tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tokių tarnybinių nusižengimų padarymo dienos, nepagrįstai bÅ«tų sudarytos sÄ lygos statutiniam valstybės tarnautojui (nagrinėjamu atveju įstaigos vadovui) formaliais pagrindais iÅ¡vengti tarnybinės atsakomybės.19.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas joks kompetentingos institucijos tarnybinis ar kitoks patikrinimas, netinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – jam skirta nesilaikant Statuto 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti ir kad taikyti 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra teisinio ir faktinio pagrindo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nepagrįstai teiginį, jog nagrinėjamoje byloje taikant atsakomybę už nustatytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus turėjo būti taikomas 1 metų naikinamasis terminas, grindžia LVAT                  2014-08-21 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014, pateiktais išaiškinimais, nes pareiškėjo minimos ir nagrinėjamos administracinių bylų ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

Dėl 2017-02-13 praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ 20. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Ministerija 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ tiksliai nenurodė, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, o iÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo turinio neįmanoma suprasti ir suvokti, kokiais neteisėtais veiksmais, kokios teisės normos pažeidimu pareiÅ¡kėjas įtariamas dėl kiekvieno pažeidimo. Su 2017-02-13 praneÅ¡imu pareiÅ¡kėjui įteiktas deklaratyvus reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, nepateikiant jokios su įtariamais nusižengimais susijusios medžiagos.

Dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai pasiaiÅ¡kinti.21. Atsakovė nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo buvo pradėtas atsižvelgiant į STT 2017-01-11 raÅ¡te ir jo prieduose, papildomai Ministerijoje gautuose praneÅ¡imuose bei žiniasklaidoje nurodytas faktines aplinkybes, kurios visos buvo iÅ¡dėstytos Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjui nurodyta visa gauta informacija, susijusi su galimais nusižengimais. Jam įteiktame 2017-02-13 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ pagal tuo metu Komisijos disponuotÄ informacijÄ pareikÅ¡ti įtarimai buvo suformuluoti aiÅ¡kiai ir konkrečiai, t. y. nurodyti konkretÅ«s jo atlikti veiksmai (neveikimas), Å¡ių veiksmų atlikimo data, konkretÅ«s asmenys, kurių teisės buvo pažeistos, ir kitos aplinkybės.22.

Å ioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas apie galimus tarnybinius pažeidimus buvo informuotas Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡imu, o atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, Komisija             2017 m. kovo mėn., 2017-03-23 raÅ¡tais, pareiÅ¡kėjui teikė papildomÄ informacijÄ , susijusiÄ su atliekamu tarnybiniu patikrinimu (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.4 punktÄ ). Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė 2017-02-23 paaiÅ¡kinimÄ , 2017-03-13 ir 2017-03-28 paaiÅ¡kinimo papildymus (žr.

Å¡io teismo sprendimo 8.5 punktÄ ).23. Ä®vertinęs Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡imo, 2017 m. kovo mėn., 2017-03-23 raÅ¡tų ir pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 pateikto paaiÅ¡kinimo, 2017-03-13 ir 2017-03-28 papildymų turinį, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos pakankamos galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl visų Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡ime nurodytų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui buvo suteikta 2017-02-13 praneÅ¡imo pateikimo jam dienÄ turėta informacija ir visi Ministerijos turėti dokumentai, be kita ko, susiję su aplinkybėmis, kurias Komisija vėliau priimtoje IÅ¡vadoje įvertinto kaip galimai pareiÅ¡kėjo padarytus Å¡iurkščius tarnybinius nusižengimus (žr.

Å¡io teismo sprendimo 8.4 punkto (3), (9) dalis, 8.5 punkto (3), (9) dalis, 10 punktÄ ).24. Atsižvelgus į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė suvokti, kad jis įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos skundžiamais Ministrės įsakymais jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos, ar kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybÄ , be kita ko, pateikdamas paaiÅ¡kinimus dėl nusižengimų, kurių padarymu buvo įtariamas.

Teismo nuomone, Komisijos 2017-02-13 praneÅ¡imas apie tarnybinius nusižengimus buvo pakankamai aiÅ¡kus ir iÅ¡samus, dėl to pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju galėjo tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas savo teises. Komisijos pateiktas praneÅ¡imas, vėlesni raÅ¡tai ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, jo papildymai, teismo nuomone, sudarė visas prielaidas nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikti iÅ¡samų ir objektyvų tyrimÄ .

25. Pabrėžtina, kad Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl kitų tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjui skyrimo procedÅ«rų teisėtumo, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant skundžiamus įsakymus, pareiÅ¡kėjui skiriant tarnybinę nuobaudÄ visos Statute ir Tarnybos organizavimo taisyklėse nustatytos procedÅ«ros buvo iÅ¡laikytos (žr. ir Å¡io teismo sprendimo 8 punktÄ ), todėl teismas plačiau Å¡io klausimo nenagrinėja. Dėl tarnybinių nusižengimų sudėties 26.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar Ministro 2017-04-12 įsakymu             Nr. 1P-61 teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė PirmÄ jį, AntrÄ jį ir TrečiÄ jį nusižengimus (žr. Å¡io teismo sprendimo 9–11 punktus).27. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad IÅ¡vados 5.6, 5.7 ir 8 dalyse nurodytų Å¡iurkščių pažeidimų nepadarė, nes nėra sÄ lygų pripažinti jį padarius Å¡iuos nusižengimus, jie apskritai negali bÅ«ti laikomi Å¡iurkščiais.

28. Statuto 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba, 2) papeikimas, 3) griežtas papeikimas, 4) atleidimas iÅ¡ tarnybos. Statuto 30 straipsnio, kuriame reglamentuojamas tarnybinių nuobaudų skyrimas, 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimÄ skiriama tarnybinė nuobauda, kuri skiriama, be kita ko, atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Statuto 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , apibrėžtÄ VTÄ®. Statuto 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudÄ pataisos pareigÅ«nui skiria arba sprendimÄ dėl pataisos pareigÅ«no, atleisto iÅ¡ tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima pataisos pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skyręs vadovas.29.

Å iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ voka ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas VTÄ® 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse. VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis                nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

VTÄ® 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkščiu pažeidimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , žeminantis žmogaus orumÄ , ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas); valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas (2 punktas); korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už Å¡iÄ veikÄ valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (3 punktas); piktnaudžiavimas tarnyba ir Å¡iurkÅ¡tus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas); dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje (5 punktas); nebuvimas tarnyboje (darbe) vienÄ ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (6 punktas); buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ (7 punktas); valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikÅ¡mingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikÅ¡mingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu (8 punktas);

įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas (9 punktas); kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (10 punktas).30. LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A146–700/2010,                Nr. A62-200/2011).

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimÄ , turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados –turinį (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010,                 2011-02-23 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).31.

Vadinasi, siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė PirmÄ jį, AntrÄ jį ir TrečiÄ jį nusižengimus (žr. Å¡io teismo sprendimo 9–11 punktus), be kita ko, bÅ«tina įvertinti IÅ¡vadoje pateiktus motyvus ir įrodymus, kuriais grindžiami kaltinimai pareiÅ¡kėjui. Å iame kontekste paminėtina, kad ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ nuodugniu, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

1) Dėl Pirmojo nusižengimo sudėties 32. Nustatyta, kad Pirmuoju nusižengimu IÅ¡vados 5.6 dalyje laikomas pareiÅ¡kėjo aplaidus neveikimas, neužtikrinant, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras, kurių metu KTI iÅ¡ UAB „Arvirita“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir bÅ«tų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos, taip pat pareiÅ¡kėjo veiksmai patvirtinant 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymÄ Nr. 71-86 ir pavedant apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr.

64. Nurodoma, kad tokia veika pareiÅ¡kėjas Å¡iurkščiai pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi skaidrumo principo), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktus (juose nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis Å¡iais principais:                        1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti tausojamas, neÅ¡vaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas), VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (pagal jį valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus (pagal juos biudžetinės įstaigos vadovas turi pareigÄ organizuoti biudžetinės įstaigos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (1 punktas) ir užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (6 punktas)).

IÅ¡vados 19 dalies 8.2 punkte nurodoma, kad Å¡is pažeidimas laikomas Å¡iurkščiu tarnybiniu nusižengimu.33. IÅ¡vadoje nenurodoma konkreti VTÄ® 29 straipsnio 5, 6 dalies nuostata. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs IÅ¡vados 5.6 dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertins, ar Pirmasis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ ir ar jis gali bÅ«ti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte.34.

IÅ¡vados 5.6 dalyje Komisijos nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs visų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste teismas konstatuoja, kad Komisija, siekdama nustatyti iÅ¡ UAB „Arvirita“ atlikto pirkimo, kurio metu pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, teisėtumÄ , vertino pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 paaiÅ¡kinime ir jo 2017-03-13, 2017-03-28 papildymuose pateiktÄ informacijÄ (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.5 punkto (3) dalį), dokumentus, gautus iÅ¡ KTI (žr.

Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 277–284), taip pat apklausė KTI Ūkio skyriaus vyr. specialistÄ A. R. (žr. e. bylos popierinę dalį, b. l. 34–40).

35. Teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad pirkimas iÅ¡ UAB „Arvirita“ buvo atliktas pagal 2015-09-01 KTI Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko A. A. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 9-1161 (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 277), taip pažeidžiant Å¡io pirkimo vykdymo metu galiojusios redakcijos KTI direktoriaus 2014-10-07 įsakymu Nr. 1-201 patvirtintose viešųjų pirkimų taisyklėse (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 34–55) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nes pagal jį galimybė įsigyti paslaugas pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ nebuvo numatyta. Teismas sutinka ir su Komisijos iÅ¡vada, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nebuvo esminės informacijos pirkimams planuoti, vertėms apskaičiuoti, pirkimo bÅ«dui parinkti, pirkimo užduočiai apibrėžti ir pirkimui vykdyti, todėl pirkimo procedÅ«rų pradėjimas ir vykdymas tokiu atveju iÅ¡ esmės lieka nepagrįstas, o pirkimo užduotis (ir objektas) aiÅ¡kiai neapibrėžta.

36. Iš 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymos Nr. 71-86 (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 283–284) turinio matyti, kad apklausa buvo vykdoma žodžiu, tačiau joje nurodyta, kad pirkimas atliktas vadovaujantis KTI Viešųjų pirkimų taisyklių 37.6.1 papunkčiu, kuriame numatytas pirkimo būdas apklausiant raštu; joje nurodytos papildomos prekės, t. y. 6 vnt. guolių, 2 diržai, 1 guolių tepalas, nors tokios prekės nebuvo nurodytos tarnybiniame pranešime Nr. 9-1161, o jų poreikis nepagrįstas jokiais dokumentais;

ši pažyma patvirtinta pareiškėjo. Taip pat nustatyta, kad visi tiekėjai pasiūlymus pateikė raštu, kurie KTI nebuvo registruoti (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 278–280). Iš pateiktų pasiūlymų (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 278–280) turinio matyti, kad UAB „ARV“ ir UAB „Stadoma“ pateikė pasiūlymus dėl 7 prekių, o tiekėja UAB „Arvirita“ dėl 8 (papildomai pasiūlyme nurodyta juosta DNAR), šie skirtumai nebuvo paaiškinti ir visi trys tiekėjai įtraukti į pasiūlymų eilę.

Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, Komisija pagrįstai konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas skaidrumo principas.37. Komisija nustatė, kad nors 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymoje Nr. 71-86 nurodytos 2015-10-08 apklaustų trijų tiekėjų kainos (UAB „Stadoma“ – 787,71 Eur, UAB ARV – 745,98 Eur, UAB „Arvirita“ – 550,32 Eur), nustatyta pasiūlymų eilė ir nuspręsta sudaryti žodinę sutartį su UAB „Arvirita“, kitų dviejų įmonių, t. y.

UAB „Stadoma“ ir UAB „Arvirita“, veikla buvo nesusijusi su perkamu objektu. UAB „Stadoma“ veiklos sritys yra „elektros instaliacijos darbai“, taip pat nurodyta, kad minėta įmonė atlieka pereinamųjų varžų matavimus, šalina elektros gedimus ir pan. UAB „Arvirita“ veiklos sritys yra „apsaugos sistemos patalpoms; Priešgaisrinė sauga, sistemos“. Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismui pateiktoje Patikrinimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas Komisijos išvadas, todėl šie Komisijos teiginiai laikytini neįrodytais.

38. Komisija nustatė, kad UAB „Arvirita“ dar 2015-10-13 surašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64 (Patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 282), kurioje nurodyta kaina – 550,32 Eur su PVM, nors teikėjų pasiÅ«lymų eilė ir laimėtojas nebuvo nustatyti, ir konstatavo, kad UAB „Arvirita“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje AR Nr. 64 nurodytos prekės buvo įsigytos iki užbaigiant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. Su Å¡ia Komisijos pozicija teismas sutinka, ji aiÅ¡kiai pagrįsta surinktais įrodymais.

Taip pat teismas neturi pagrindo nesutikti su IÅ¡vadoje Komisijos surinkta informacija, kad apie tuo metu vieÅ¡ai skelbtas prekių, kurios buvo įsigytos iÅ¡ UAB „Arvirita“, kainas ir kad tuo metu tinkamai planuojant ir vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ praktiÅ¡kai visas prekes, kurias KTI įsigijo iÅ¡ UAB „Arvirita“, KTI galėjo įsigyti kelis ar keliolika kartų pigiau. Å ias iÅ¡vadas Komisija grindžia vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, tiksliai nurodo tokiomis prekėmis prekiavusias įmones ir prekių kainas, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių Å¡iuos Komisijos teiginius paneigiančių įrodymų.39.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas tvirtino 2015-10-16 tiekėjo apklausos pažymÄ Nr. 71-86, o 2015-10-26 KTI Buhalterinės apskaitos skyriui pavedė apmokėti UAB „Arvirita“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AR Nr. 64, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui – įstaigos vadovui – buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma visa su Å¡iuo pirkimu susijusi informacija. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas privalėjo sustabdyti tokį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir neleisti jam įvykti. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo neveikimas Å¡iuo atveju pagrįstai buvo įvertintas kaip aplaidumas, kurio metu buvo pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktai, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai.

Teismas konstatuoja, kad Ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties   elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.40. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo padaryto Pirmojo nusižengimo veikoje yra įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai, o pats tarnybinis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , jis gali bÅ«ti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte.

Todėl Komisija IÅ¡vados 19 dalies 8.2 punkte teisėtai ir pagrįstai šį tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vardijo kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

2) Dėl Antrojo nusižengimo sudėties 41. Nustatyta, kad Antruoju nusižengimu IÅ¡vados 5.7 dalyje laikomas pareiÅ¡kėjo tyčinis veikimas 2015 m. kovo, gegužės mėnesiais, 2016 m. liepos mėn. sudarant iÅ¡skirtines sÄ lygas             UAB „Globinta“ laimėti vieÅ¡uosius pirkimus, žinant, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų bÅ«du neskaidriai perkamos iÅ¡ su KTI darbuotojais susijusių įmonių, t. y. kad UAB „Globinta“ vadovÄ ir KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėjÄ V.

P. siejo giminystės ryÅ¡ys ir tai turėjo įtakos KTI vykdant vieÅ¡uosius pirkimus. Nurodoma, kad taip pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo tarnyba ir Å¡iurkščiai pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį (joje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų), 2 dalį (pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (pagal jį valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus (pagal juos biudžetinės įstaigos vadovas turi pareigÄ organizuoti biudžetinės įstaigos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (1 punktas) ir užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (6 punktas)).

Tai, kad Å¡is pažeidimas laikomas Å¡iurkščiu tarnybiniu nusižengimu, nurodoma ir IÅ¡vados 19 dalies 8.2 punkte.42. Å io teismo sprendimo 10 punkto (2) dalyje, įvertinęs IÅ¡vados 5.7 dalies turinį, teismas konstatavo, kad Å¡ioje IÅ¡vados dalyje Komisija nustatė daugiau pareiÅ¡kėjo padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų, tačiau kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vertino tik viešųjų pirkimų pažeidimus, kuriais, Komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiaudamas tarnyba iÅ¡skirtines sÄ lygas sudarė UAB „Globinta“ (žr.

IÅ¡vados 52 psl. 1–4 pastraipas). Todėl, Å¡iame teismo sprendime vertinant Antrojo nusižengimo sudėtį, kiti IÅ¡vados 5.7 dalyje Komisijos nustatyti tarnybiniai nusižengimai nevertinami.43. IÅ¡vadoje nenurodoma konkreti VTÄ® 29 straipsnio 5, 6 dalies nuostata. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs IÅ¡vados 5.7 dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertins, ar Antrasis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ ir ar jis gali bÅ«ti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte.44.

Išvados 5.7 dalyje Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su                    UAB „Globinta“ laimėtais viešaisiais pirkimais, kuriuos organizavo KTI, įvertinęs visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, kad Komisija nagrinėjamu atveju surinko ir vertino susijusius dokumentus (žr. Patikrinimo medžiagos 3 t., b. l. 1–291; 4 t., b. l. 1–285; 5 t., b. l. 1–93), kurie iš esmės susiję su viešaisiais pirkimais iš UAB „Globinta“, kurie KTI buvo įvykdyti nuo tada, kai pareiškėjas jau buvo perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, t. y. nuo 2015-02-12.

Taip pat Komisija vertino pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 paaiÅ¡kinime ir jo 2017-03-13,                  2017-03-28 papildymuose pateiktÄ informacijÄ , susijusiÄ su vieÅ¡aisiais pirkimais iÅ¡                                 UAB „Globinta“ (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.5 punkto (3) dalį), apklausė KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėjÄ V. P. (žr. e. bylos popierinę dalį, b. l. 41–50).45. Patikrinimo medžiagoje esantys įrodymai patvirtina Komisijos nustatytas aplinkybes, t. y. kad:

KTI Ūkio skyriaus sandėlio vedėja dirbusi V. P. yra įmonės UAB „Rodasė“ vienintelė akcininkė (Patikrinimo medžiagos 5 t., b. l. 93), o jos sÅ«nus – UAB „Globinta“ vienintelis akcininkas (Patikrinimo medžiagos 3 t., b. l. 3); UAB „Globinta“ nuolat ir dideliais kiekiais iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas faktÅ«ras (pvz., 17 sÄ skaitų faktÅ«rų per dienÄ ) ir jose buvo skaidomi perkamų prekių kiekiai (Patikrinimo medžiagos 5 t., b. l. 1–87). Patikrinimo medžiagoje surinkti įrodymai pagrindžia IÅ¡vados 51 psl. pateiktuose pavyzdžiuose nurodytas aplinkybes, susijusias su KTI 2015 m. kovo mėn. vykdytu pirkimu (Patikrinimo medžiagos 3 t., b. l. 8–291) ir 2016 m. liepos mėn. vykdytu pirkimu (Patikrinimo medžiagos 4 t., b. l. 1–285), kuriuos laimėjo UAB „Globinta“.

Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti IÅ¡vadoje nurodyta informacija, kad UAB „Globinta“ ir UAB „Rodasė“ tiekiamų prekių vienintelis pirkėjas buvo KTI, t. y. KTI pirkimai sudarė 100 proc. Å¡ių įmonių apyvartos, o iÅ¡ Å¡ių įmonių buvo įsigyjamos kanceliarijos ir kitos smulkios prekės itin dideliais kiekiais, per Å¡ias įmones buvo vykdomi kiti smulkÅ«s pirkimai.46. Ä®vertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir Patikrinimo medžiagoje surinktus dokumentus, teismas sutinka su Komisijos 5.7 punkte padaryta iÅ¡vada, kad apie šį sistemingai pasikartojantį pirkimÄ iÅ¡ KTI darbuotojos V.

P. artimiems giminaičiams priklausančių (valdomų) įmonių pareiškėjas negalėjo nežinoti, nes KTI vardu pasirašydavo sutartis, jo nukreipiamose vykdyti paraiškose aiškiai matomi nuolat besikartojantys tiekėjų pavadinimai, kartu su pirkimo dokumentais nuolat buvo pateikiami minėtų įmonių dokumentai (kaip įstatai, įgaliojimai, išrašai iš VĮ Registrų centro), kuriuose buvo nurodami dalyvaujančių įmonių direktorių vardai, pavardės (R. P., V. P., E. P.). Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, žinodamas V.

P. sÄ sajas su UAB „Globinta“, sudarė iÅ¡skirtines sÄ lygas Å¡iai įmonei laimėti vieÅ¡uosius pirkimus, ir tokius jo veiksmus vertino kaip tyčinius, padarytus piktnaudžiaujant tarnyba. Taip pat teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalis, VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktus. Å iuo atveju pagrįstai galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo tarnyba (Å¡iame kontekste paminėtina, kad pagal VTÄ® 2 straipsnio 13 punktÄ Å¡io įstatymo prasme piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiÅ¡kais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (kerÅ¡to, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais virÅ¡ijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama), t. y. užimamÄ tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais ir ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.47. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo padaryto Antrojo nusižengimo veikoje yra įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai, o pats tarnybinis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , jis gali bÅ«ti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte.

Todėl Komisija IÅ¡vados 19 dalies 8.2 punkte teisėtai ir pagrįstai šį tarnybinį nusižengimÄ Ä¯vardijo kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ .

3) Dėl Trečiojo nusižengimo sudėties 48. Nustatyta, kad Trečiuoju nusižengimu IÅ¡vados 8 dalyje laikomi pareiÅ¡kėjo tyčiniai veiksmai, kuriais jis pažeisdamas tuo metu galiojusiame DK 203 straipsnyje nustatytÄ vieno mėnesio įspėjimo terminÄ , neįvertinęs teisinio reglamentavimo ir KTI direktoriaus 2012-10-10 įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole iÅ¡dėstytų aplinkybių teisingumo, 2016 m. kovo mėn. priėmė sprendimÄ dėl darbo užmokesčio KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms              J.

K., L. A. ir D. S. sumažinimo. Taip pareiÅ¡kėjas Å¡iurkščiai pažeidė KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktį (jame, be kita ko, nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad vadovaujamos įstaigos veikla bÅ«tų pagrįsta teisėtumo, įstatymų virÅ¡enybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymus, humanizmo principais), DK 203 straipsnį (jame nustatyta, kad apie tai, kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki jų įsigaliojimo), VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (pagal jį vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus), BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (jame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareiga yra užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų), VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (pagal jį valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų).49.

Komisijos nuomone, Å¡is tarnybinis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ (pagal kuriÄ Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , žeminantis žmogaus orumÄ , ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises), nes Å¡iuo atveju buvo tiesiogiai pažeista KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų J.

K., L. A. ir D. S. Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , t. y. sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti anksčiau, nei suėjo 1 mėnesio įspėjimo terminas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertins, ar Trečiasis nusižengimas atitinka VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ .50. IÅ¡vados 8 dalyje Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo 2016 m. kovo mėn. priimtu sprendimu dėl darbo užmokesčio KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms J.

K., L. A. ir D. S. sumažinimo, įvertinęs visų byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste teismas konstatuoja, kad Komisija nagrinėjamu atveju surinko ir vertino susijusius dokumentus (Patikrinimo medžiagos 7 t., b. l. 1–142). Taip pat Komisija vertino pareiÅ¡kėjo 2017-02-23 paaiÅ¡kinime ir jo 2017-03-13, 2017-03-28 papildymuose pateiktÄ aktualiÄ informacijÄ (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.5 punkto (9) dalį).51. Patikrinimo medžiagoje esantys įrodymai (Patikrinimo medžiagos 7 t., b. l. 49–51) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016-03-25 pasirašė sutikimus, adresuotus KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad nuo 2016-04-01 joms bus pakeisti (sumažinti) tarnybinio atlyginimo koeficientai, informacija, susijusi su kitų darbo sutarties sÄ lygų (atliekamų funkcijų kiekiu ar kt.) pasikeitimu, nebuvo nurodyta, o su sutikimais J.

K. ir D. S. pasiraÅ¡ytinai susipažino 2016-03-30, o L. A. – 2016-03-29, t. y. likus atitinkamai vienai ir dviem dienoms iki sprendimo mažinti tarnybinio atlyginimo koeficientÄ .

52. Ä®vertinus nurodytas faktines aplinkybes ir Patikrinimo medžiagoje surinktus dokumentus, konstatuotina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo mėn. sprendimÄ sumažinti darbo užmokestį KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms                             J. K., L. A. ir D. S. priėmė, žinodamas, kad taip pažeidžia tuo metu galiojusiame DK 203 straipsnyje nustatytÄ vieno mėnesio įspėjimo terminÄ ir sÄ moningai nevertindamas teisinio reglamentavimo ir KTI direktoriaus 2012-10-10 įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole iÅ¡dėstytų aplinkybių teisingumo.

Teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 papunktį, DK 203 straipsnį, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.53.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo padaryto Trečiojo nusižengimo veika atitinka VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , pagal kuriÄ Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybÄ , žeminantis žmogaus orumÄ , ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, nes Å¡iuo atveju buvo tiesiogiai pažeista KTI Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų J.

K., L. A. ir             D. S. Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , t. y. sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti anksčiau, nei suėjo 1 mėnesio įspėjimo terminas. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo 54. Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo padaryti Pirmasis ir Antrasis nusižengimai atitinka VTÄ® 29 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , jis gali bÅ«ti pripažintas kitu nusižengimu, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, kaip tai nustatyta 29 straipsnio 5 dalies 10 punkte, o Trečiojo nusižengimo veika atitinka VTÄ® 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytÄ Å¡iurkÅ¡taus tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , konstatuotina ir tai, kad Ministrė skundžiamu 2017-04-12 įsakymu Nr. 1P-61 turėjo teisę pareiÅ¡kėjui skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

Atsižvelgdamas į tai, į kitus sprendime išdėstytus argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams, kad nagrinėjamu atveju už tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra neadekvati, neprotinga ar neproporcinga, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami.55. Pareiškėjas teigia, kad jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra per griežta, nes, jo nuomone, Ž.

M. už analogiÅ¡kus pažeidimus skirta Å¡velnesnė tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. PareiÅ¡kėjui nesuprantama, kuo remiantis Ž. M. už akivaizdžiai Å¡iurkÅ¡tesnį elgesį buvo skirta Å¡velnesnė nuobauda negu jam, kurio tariamai padaryti nusižengimai apskritai pasireiÅ¡kė ne tiesioginiais neteisėtais veiksmais, o tik tuo, kad pareiÅ¡kėjas neva nesukontroliavo jau įsisenėjusios ydingos praktikos KTI, nepastebėjo užslėptų kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesÄ Å¾iningumo ir t. t.

Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius teismas pirmiausia pažymi, kad Ž. M. tarnybinės atsakomybės, taigi ir tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimas nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl jo plačiau nenagrinėja. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų turinį, tai, kad jis ginčo laikotarpiu ėjo KTI vadovo pareigas, konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai yra akivaizdūs, o jam paskirta tarnybinė nuobauda adekvati ir proporcinga.

56. Kritiškai vertintini ir pareiškėjo teiginiai, kad Išvadoje nurodytus pažeidimus iš esmės darė kiti darbuotojai, t. y. Viešųjų pirkimų komisijos nariai ir kt., o atsakomybė perkelta tik laikinai į pareigas perkeltam pareiškėjui. Šiame kontekste teismas pažymi, jog tai, kad kiti KTI darbuotojai galimai netinkamai vykdė savo funkcijas, niekaip nepaneigia pareiškėjo, kaip KTI vadovo, pareigos užtikrinti, kad jo vadovaujama įstaiga jai pavestas funkcijas atliktų nepažeisdama galiojančių teisės aktų.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas aktualiu laikotarpiu buvo įstaigos vadovu, todėl jis privalėjo ex officio (lot. pagal pareigas) veikti iÅ¡imtinai dėl KTI interesų. Tokio elgesio niekaip neatitiko jo pasirinktas elgesio modelis – toleruoti KTI vykdomus įstatymų pažeidimus. Dėl aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo perkėlimu iÅ¡ Vilniaus PN į KTI 57. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Ministro 2015-02-04 įsakymu Nr. 1P-6 į KTI direktoriaus pareigas jis buvo perkeltas laikinai, manė, kad po metų bus grÄ Å¾intas į anksčiau eitas nuolatines Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Ministerija, nepaisydama praleisto termino, pareiÅ¡kėjo į pareigas po 1 metų imperatyvaus termino negrÄ Å¾ino.58. Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, teismas pirmiausia pažymi, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.1 punktÄ ) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas sutiko su perkėlimu, perkėlimo įsakymo neginčijo. Vadinasi, perkėlimas į KTI direktoriaus pareigas nagrinėjamu atveju suponuoja pareiÅ¡kėjo pareigÄ , vadovaujantis KTI direktoriaus pareiginiais nuostatais, tinkamai ir laiku vykdyti KTI direktoriaus pareigas ir prisiimti visÄ atsakomybę (įskaitant ir tarnybinę) už Å¡ių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Ä®vertinus Ministro                2015-02-04 įsakymo Nr. 1P-6, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, turinį, jo teisinius pagrindus, inter alia (lot. be kita ko), tuo metu galiojusios redakcijos Statuto 38 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , akivaizdu, kad jame įtvirtintas pareigÅ«no laikino perkėlimo į kitas pareigas trukmės ribojimas – nustatant vienų metų terminÄ per 5 jo tarnybos metus – neeliminuoja tokiu bÅ«du perkelto asmens pareigos tinkamai vykdyti jam patikėtas laikinai vykdyti funkcijas net ir tuo atveju, jeigu laikinojo perkėlimo laikotarpis virÅ¡ija vienų metų per paskutinius 5 metus laikotarpį.59.

Atsižvelgiant į tai, kad nei 2015-02-04 įsakymas Nr. 1P-6, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo laikinai perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, nei Ministerijos galimas neveikimas, nesugrÄ Å¾inant pareiÅ¡kėjo į iki perkėlimo eitas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, taip pat įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas į KTI direktoriaus pareigas perkeltas jam sutikus, o laikinojo perkėlimo metu neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro bÅ«ti grÄ Å¾intas į iki perkėlimo eitas Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog pareiÅ¡kėjas Ministro 2015-02-04 įsakymu Nr. 1P-6 į KTI direktoriaus pareigas buvo perkeltas laikinai, neturi jokios įtakos Å¡ioje byloje nagrinėjamų Ministro 2017-04-12 įsakymų Nr. 1P-61 ir Nr. 64 teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo perkėlimu iÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigų į KTI direktoriaus pareigas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant šį ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų.60. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis, perkeltas į KTI direktoriaus pareigas, nebuvo supažindintas su KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu, nebuvo vertinama jo atitiktis KTI vadovo pareigybei keliamiems reikalavimams. Atsakant į Å¡iuos argumentus, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, kaip įstaigos vadovas, privalėjo pats pasirÅ«pinti ir susipažinti su jo pareigybei keliamais reikalavimais.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtį einant vadovaujamas pareigas pataisos įstaigų sistemoje (žr. Å¡io teismo sprendimo 8.1 punktÄ ), KTI direktoriaus pareigų vykdymo trukmę, pareiÅ¡kėjo pasiaiÅ¡kinimuose, skunde nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjas formaliai po KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu nėra pasirašęs, jam apie Å¡iame apraÅ¡yme nurodytus KTI direktoriui keliamus reikalavimus, užduotis ir atliekamas funkcijas buvo žinoma. Todėl faktas, kad nėra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡o ant KTI direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, vertinas kaip formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui netaikyti tarnybinės atsakomybės ar taikyti Å¡velnesnę tarnybinę nuobaudÄ .61.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo teiginius, kad esÄ jam trÅ«ko kompetencijos KTI direktoriaus funkcijoms atlikti, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas apie tai bÅ«tų informavęs sprendimÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ KTI vadovo pareigas priėmusius pareigÅ«nus – MinistrÄ ir (arba) Kalėjimų departamento direktorių. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kompetencijos stokos vertintini kritiÅ¡kai, laikytini jo gynybine pozicija.62. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Ä®sakymas Nr. 1P-61 ir Ä®sakymas Nr. 1P-64, kuriais pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos ir jis atleistas iÅ¡ pareigų, yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus, t. y. grÄ Å¾inti jį į eitas valstybės tarnautojo pareigas, priteisti iÅ¡ KTI vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki teismo sprendimo grÄ Å¾inti į pareigas įvykdymo dienos, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundÄ , netenkintinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.63. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atmesti.Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                Rytis Krasauskas