80efa519-ddbb-466f-8f7c-41b0a7e9afee · Klaipėdos apygardos teismas

Baudž

   Baudž. byla Nr. 1-51-557/2010

                                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija

                                                                         Â

1.1.6.1.; 1.2.3.2.8.; 1.2.26.2.1; 1.2.28.1.;

   1.2.29.3.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3. (S)

     Â

                                                              Â

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 23 d. Â

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Arvydo Daugėlos,  Â

sekretoriaujant Aurelijai UrbÅ¡aitytei,  Â

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,    gynėjui Žygimantui Rutkauskui,

nukentėjusiajai

B. B. ir jos įgaliotajam atstovui adv. Rimvydui Paulauskui,

nukentėjusiajai

bei nukentėjusiojo T. B. atstovei pagal įstatymÄ M. B. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Ligijai Marcinkienei,

Â

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

D. Š., g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1997-02-10 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, Kauno m. apylinkės teismo 1997-12-02 nutartimi 1961 m. BK 542 str. tvarka lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 m. 2 mėn.

8 d. paskirtos bausmės, 2000-05-01 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos bausmės atleistas, 2001-05-21 Panevėžio m. apylinkės teismo (su to paties teismo 2003-09-03 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 182 str. 3 d., 181 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliko 2004-01-06, 2004-12-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 25 paromis arešto, bausmę atliko 2005-01-06, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 284 str. 1 d., 302 str. 1 d., 291 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., ir nustatė:

kaltinamasis D. Š. 2006 m. liepos 7 d. apie 5 val. viešoje vietoje Palangos m., Šventojoje, Kopų g. 7 esančio baro

„Titanikas“ lankytojų salėje, įžūliai demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų rankoje laikomu stikliniu alaus bokalu tyčia sudavė nukentėjusiajam Ž. B. vienÄ smÅ«gį į kairį dilbį, padarydamas poodinę kraujosruvÄ smÅ«gio vietoje, ir tris smÅ«gius į galvÄ , ko pasekoje nuo pavartoto smurto nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkos daiktus, buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dilbyje, deÅ¡inėje pėdoje-čiurnoje bei kairėje blauzdoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose alkÅ«nėse. Dėl suduotų į galvÄ smÅ«gių nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairiojo gumburo srityje, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko poodinė kraujosruva ir kraujosruva deÅ¡inės akies obuolį gaubiančiuose virÅ¡utiniuose minkÅ¡tuosiuose audiniuose, lūžo kaukolės pamatas priekinės deÅ¡inės daubos srityje ir susidarė galvos smegenų sumuÅ¡imo kontuzinis židinys deÅ¡iniojo smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, muÅ¡tinė žaizda kairio momens gumburo srityje, lūžo kaukolės smegeninės dalies kaulai (apima ir pamatÄ ), pagal lūžio eigÄ liejosi kraujas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo,

spaudė smegenis, tai komplikavosi galvos smegenų koma, ko pasekoje Ž. B., nežiūrint taikyto gydymo, 2006 m. liepos 7 d. 15. 03 val. Klaipėdos ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis

D. Š. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė Ž. B. bei, viešoje vietoje įžūliai

demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis

D. Š. 2006 m. liepos mėn. laikotarpyje tarp 7 ir 13 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, iš buto (duomenys

neskelbtini), slapta pagrobė fizinio asmens dokumentÄ - savo brolio N. Å . asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamÄ

veikÄ , kaltinamasis D. Å . 2006 m. liepos 13 d. apie 13 val. Lazdijų raj. Akmenių km. esančioje Lazdijų tarptautinio pasienio kontrolės punkto

Akmenių užkardoje iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos šį pagrobtÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas pasienio kontrolę vykdžiusiems pareigÅ«nams ir tokiu bÅ«du, neturėdamas savo galiojančio asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sienÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2006-06-08 įstatymo Nr. X-675 redakcija) 5 str. 3 d. reikalavimus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Apklaustas teismo, kaltinamasis D. Å . kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad Panevėžyje susitiko pažįstamÄ I. A., kuris pasakė, kad su draugu važiuoja į PalangÄ . Tuomet jis susiskambino su pažįstama

mergina, tuo metu buvusia Palangoje, ir susitarė susitikti, po to paprašė I. A. ir jį nuvežti į PalangÄ . Ä® PalangÄ nuvyko kartu su I. A. ir V. K., kurie važiavo pas

kažkokį draugÄ . Palangoje su jais iÅ¡siskyrė ir apsistojo pas minėtÄ merginÄ kažkokiame vieÅ¡butyje, kurio pavadinimo ir adreso nežino. Merginos anketinių ir kontaktinių duomenų taip pat nežino. Po to vėl susitiko su I.

A. ir kartu valgė bare „Vikingas“. Pavalgęs vienas nuėjo į Å¡alia esantį barÄ â€žTitanikas“, kur buvo sutaręs susitikti su minėta mergina. Buvo apsirengęs maikute, Å¡ortais ir Å¡lepetėmis, taip pat apsibintavęs sužalotÄ deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ . Atėjus merginai, su ja iÅ¡gėrinėjo, tačiau apgirtęs nebuvo, nes per visÄ vakarÄ gurkÅ¡nojo tik vienÄ bokalÄ alaus. Prie jų stalelio buvo prisėdęs ir

I. A., kažkuriuo metu taip pat atėjęs į „TitanikÄ â€œ. Å okant jį užkliudė iki to jam nepažįstamas nukentėjusysis, matomai jis tai padarė tyčia, nes vietos praeiti buvo pakankamai, po to paklausė „ko žiÅ«ri“, į kÄ jis atsakė „turiu akis ir žiÅ«riu“. Baigus Å¡okti, nukentėjusysis priėjo prie jų stalelio ir pradėjo kažkÄ sakyti. Ä® pokalbį įsikiÅ¡us merginai, nukentėjusysis ėmė jÄ Ä¯Å¾eidinėti. Jis užstojo merginÄ , atsistojo ir bandė nustumti nukentėjusįjį nuo jų stalelio, tačiau Å¡is griebė kėdę, užsimojo ir bandė jam smogti, tačiau nepataikė. Tada jis kaire ranka čiupo nuo stalo alaus bokalÄ ir juo du kartus trenkė nukentėjusiajam į galvÄ . Bokalas nuo smÅ«gių nesudužo. Vaikinas nuo smÅ«gių atsitraukė atgal, paslydęs nukrito nuo laiptelių ir parklupo ant grindų. Tuo metu pribėgę apsauginiai juos iÅ¡skyrė, Å¡alia buvo pribėgęs ir I. A.. Nukentėjusysis buvo iÅ¡vestas į laukÄ , o jis buvo bare dar apie 15 minučių, kol jį iÅ¡sivedė I. A.. Po konflikto baro veikla nenutrÅ«ko, visi toliau Å¡oko. Daugiau su niekuo bare nekonfliktavo. Nukentėjusiojo mirties nesiekė ir nenumatė, kad jis gali mirti. Netrukos po įvykio autobusu grįžo į Panevėžį. Dar prieÅ¡ kelionę į PalangÄ buvo suplanavęs vykti į užsienį, tačiau neturėjo asmens dokumentų. Naujų dokumentų iÅ¡siimti negalėjo, nes žinojo, kad yra ieÅ¡komas Panevėžio policijos dėl kažkokios vagystės, kurios nebuvo padaręs. Todėl, užėjęs į tėvų namus, iÅ¡ sekcijos savavaliÅ¡kai pasiėmė kartu su tėvais gyvenusio brolio N. Å . asmens tapatybės kortelę ir keleivius vežančiu autobusiuku iÅ¡vyko į VokietijÄ , po to – į IspanijÄ . Lietuvos sienÄ kirto 2006-07-03 apie 13 val. Lazdijų PKP,

pateikdamas brolio asmens tapatybės kortelę. Jau būdamas Ispanijoje, iš V. K. sužinojo, kad bare alaus bokalu jo sumuštas vyras

mirė. V. K. įkalbinėjo jį grįžti, sakė, kad jam bus geriau, tačiau iÅ¡sigandęs jis liko Ispanijoje. IÅ¡ Ispanijos buvo keletÄ kartų grįžęs į LietuvÄ , naudodamasis pagrobtu brolio dokumentu, bet kiek pabuvęs, vėl iÅ¡vykdavo į IspanijÄ , kur ir buvo sulaikytas pareigÅ«nų.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo parodymus, 2009-08-12 duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 125-126), kaltinamasis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiÅ¡kinti teismui, kodėl apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nieko neminėjo, kad bare buvo su kažkokia mergina ir tvirtino, kad į barÄ atėjo dviese su I.

A. ir bare leido laikÄ kartu su juo, taip pat tvirtino, jog nukentėjusysis nugriuvo nuo suduotų smÅ«gių bokalu, o ne paslydęs nuo laiptų.

Nukentėjusioji B. B. parodė, kad jos sūnus Ž. B. gyveno jos bute kartu su sugyventine M.

B. ir sÅ«numi T., vertėsi prekyba automobiliais. 2006-07-04 ji iÅ¡vyko į ItalijÄ , o Ž. B. su sÅ«numi ir pusbroliu D.

M. iÅ¡vyko pailsėti į Å ventÄ jÄ . BÅ«dama Italijoje iÅ¡ D. M. telefonu sužinojo, kad jos sÅ«nus negyvas, todėl nesiskaitydama su iÅ¡laidomis, skubiai grįžo namo, norėdama spėti į laidotuves. D. M. jai papasakojo, kad grįžus iÅ¡ vakarinio pasivaikščiojimo, Ž. B. vienas

išėjo į barÄ iÅ¡gerti alaus. Paryčiais jam kažkas paskambino, jog Ž. B. sužalotas ir yra ligoninėje. Ligoninėje Ž. B. susiuvo pramuÅ¡tÄ galvÄ ir iÅ¡leido, neatlikę jokių

tyrimų. Grįžus į namelį, kuriame buvo apsistoję, Ž. B. atsigulė miegoti, o ryte D. M. rado jį lovoje be sÄ monės. Ji skundėsi dėl netinkamo medikų darbo, tačiau atliktas auditas trÅ«kumų suteikiant Ž. B. medicininę pagalbÄ nenustatė.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad su Ž. B. buvo pažįstami nuo 1997 m., kartu gyveno neįregistravę

santuokos, turi sūnų T., kuriam dabar yra 9 metai. Ž. B. per

mėnesį uždirbdavo 2000-5000 litų ir buvo pagrindinis Å¡eimos maitintojas. D. M. pakvietus vykti į Å ventÄ jÄ , ji negalėjo palikti darbo,

todėl Ž. B. su sūnumi išvyko be jos. Liepos 6 d. dienos metu su Ž. kalbėjosi telefonu, viskas buvo tvarkoje. Vėliau D.

M. papasakojo, kad Ž. tÄ patį vakarÄ vienas išėjo į barÄ iÅ¡gerti alaus, ten buvo sužalotas ir pateko į ligoninę, iÅ¡ kur buvo iÅ¡leistas. Grįžus į namelį, atsigulė į lovÄ , kur neteko sÄ monės. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, Ž. jam nepasakojo.

Liudytojas D. M. parodė, kad su Å¡eima, pusbroliu Ž. B. ir jo sÅ«numi iÅ¡vyko pailsėti į Å ventÄ jÄ . 2006-07-06 po

vakarinio pasivaikščiojimo į namelį grįžo jau po vidurnakčio, grįžę lauke su Ž. iÅ¡gėrė po 3 butelius alaus. Jis atsigulė miegoti, o Ž. vis iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti, ir jis net nepastebėjo, kuriuo metu Ž. išėjo. Paryčiais iÅ¡ Ž. telefono paskambino kažkokia mergina ir pasakė, kad Ž. sumuÅ¡tas ir yra ligoninėje. Nuvykęs į ligoninę, rado Ž. susiÅ«ta galva, kitų sužalojimų nepastebėjo. Ž. buvo geros nuotaikos, tačiau skundėsi galvos skausmu, apie įvykį smulkiau nepasakojo, sakė, kad „reikėjo kažkam prisikabinti“. Ligoninėje buvo ir mergina, kuri jam skambino. MerginÄ jis pavežė iki jos namų, pakeliui klausinėjo, kas atsitiko. Kiek pamena, mergina sakė, kad Ž. bare „Titanikas“ sumušė panevėžiečiai, smÅ«gius bokalu sudavė vaikinas mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais. Grįžus į namelį, Ž. apsiprausė, nusirengė ir atsigulė. Ryte pastebėjo, kad Ž. guli lovoje nesÄ moningas, ir iÅ¡kvietė medikus, tačiau jiems iÅ¡gelbėti Ž. gyvybės nebepavyko.

Liudytoja G. L. parodė, kad 2006-07-07 paryčiais su drauge R. N. leido laikÄ bare „Vikingas“. Ten matė nukentėjusįjį Ž. B., kuris mėgino jas kalbinti ir norėjo pavaiÅ¡inti, taip pat vaikÅ¡tančius ir iÅ¡gėrinėjančius du vyrus, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip panaÅ¡ius į D. Å . ir I. A.. Užsidarius „Vikingui“, jos abi nuėjo į „TitanikÄ â€œ, kur sėdėjo prie baro. R. N. gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo girta, o ji buvo blaivi, kadangi ryte turėjo eiti į darbÄ . Vienu tarpu atsisukusi nuo baro pastebėjo, kad tiedu „Vikinge“ matyti vyriÅ¡kiai, tuo metu sėdėję prie stalelio netoli išėjimo kartu su nukentėjusiuoju, atsistojo, ir vienas jų, vilkėjęs maikutę ir Å¡ortus, kurį ji iÅ¡ nuotraukos atpažino kaip panašų į D. Å ., alaus bokalu ne mažiau 4 kartų smogė nukentėjusiajam į galvÄ , smÅ«giai buvo labai stiprÅ«s. Nukentėjusysis bandė stotis, dengtis galvÄ rankomis, tačiau nuo smÅ«gių nuvirto kniÅ«bsčias ant grindų nuo pakylos, buvusios Å¡alia stalelio. Apsaugos darbuotojai minėtus du vyriÅ¡kius iÅ¡vedė iÅ¡ baro, matė, kad jie abu nuėjo pėsčiomis link tilto. Nukentėjusįjį baro darbuotojai iÅ¡vedė į laukÄ ir pasodino ant Å¡aligatvio bortelio, jo galva buvo sužalota, kruvina. Nukentėjusysis davė jai savo telefonÄ ir paprašė paskambinti kažkokiam giminaičiui, kÄ ji ir padarė. Atvykus baro darbuotojų iÅ¡kviestai GMP, ji palydėjo nukentėjusįjį į ligoninę, kur atvyko ir jo giminaitis. Važiuojant nukentėjusysis verkė, pergyveno, kÄ reikės pasakyti sÅ«nui ir artimiesiems, kad jam praskėlė galvÄ . Ligoninėje nukentėjusiajam susiuvo galvÄ ir po 15 min. iÅ¡leido, neatlikę jokių tyrimų.

Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu buvo perskaityti liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2006-07-08 duoti parodymai (t. 2, b. l. 29-30), iš kurių matyti, jog

liudytoja parodė, kad 2006-07-07 apie 5 val. būdama bare „Titanikas“ su G. L., išgirdo riksmus ir muštynių garsus, atsisukusi

pamatė, kad maždaug už 3 metrų prie stalo stovintis vyriÅ¡kis, vilkintis mėlynais sportiniais marÅ¡kinėliais ir Å¡ortais, rankoje laikydamas alaus bokalÄ juo 3-4 kartus trenkė prie stalo sėdėjusiam vaikinui į galvÄ , nuo paskutinio smÅ«gio bokalas sudužo. Sėdėjęs vaikinas mėgino dengtis iÅ¡tiestomis rankomis ir atsistojo, tačiau nugriuvo nuo pakylos.

Liudytojas V. R. parodė, kad dirbdamas bare „Titanikas“ didžėjumi 2006-07-07 apie 5 val. pamatė, kad pradėjo konfliktuoti prie stalo sėdintys 3 vyriÅ¡kiai. Nukentėjusysis sėdėjo prie stalo nunarinęs galvÄ ir matomai snaudė. Greta jo sėdėjusius du vyriÅ¡kius jis buvo pastebėjęs, jiems atėjus į barÄ . Vienas jų, kuriam buvo subintuotas deÅ¡inės rankos rieÅ¡as, buvo priėjęs prie jo pasisveikinti, sakė „Panevėžys trukdo“ ir prašė parduoti narkotikų, tačiau jis atsakė, kad narkotikais neprekiauja. IÅ¡girdęs kažkÄ dūžtant pamatė, kad bÅ«tent tas vyriÅ¡kis stodamasis nuo stalo trenkė alaus bokalu nukentėjusiajam per galvÄ . Po to nukentėjusysis nugriuvo nuo laiptelių (jie buvo salės grindyse Å¡alia stalų) ant salės grindų. Nepamena, ar nukentėjusysis nugriuvo nuo smÅ«gio, ar todėl, kad traukdamasis atbulas paslydo. Tuo metu jis iÅ¡jungė muzikÄ , kad visi suvoktų, kas atsitiko. Darbas ėjo į pabaigÄ , todėl lankytojų bare buvo nedaug, apie 10. Kas vyko toliau, nematė, nes vaizdÄ jam užstojo salės atitvaras. Nukentėjusįjį kažkas iÅ¡vedė į laukÄ ir pasodino, jo galva buvo kruvina. Jis atnešė ledo ir padavė prie nukentėjusio buvusiai merginai, po to iÅ¡kvietė GMP.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2006-07-07 dirbo bare „Titanikas“ padavėju. Pastebėjo, kaip apie 01 val. į barÄ atėjo du vyriÅ¡kiai, vienas kurių vilkėjo maikutę ir Å¡ortus. Jie buvo iÅ¡gėrę, tačiau elgėsi normaliai, gėrė alų ir visÄ vakarÄ buvo kartu. Apie 4-5 val., jau baigiantis darbui, jis iÅ¡ virtuvės nuėjo iki didžėjaus stalelio paklausti, kiek dar gros muzika. Grįždamas pamatė, kaip kaip prie staliuko, esančio prie įėjimo, vienas iÅ¡ tų vyriÅ¡kių, kuris vilkėjo maikutę ir Å¡ortus, trenkė bokalu į galvÄ kažkokiam vyrui, ir Å¡is nugriuvo nuo Å¡alia stalelio buvusių laiptelių. Konflikto pradžios jis nematė, matė tik šį paskutinį smÅ«gį. Po to apsaugos darbuotojai smÅ«giavusį vyriÅ¡kį ir jo draugÄ iÅ¡vedė iÅ¡ baro, padėjo atsikelti nukentėjusiajam. SumuÅ¡tas jaunuolis taip pat išėjo į laukÄ ir atsisėdo ant Å¡aligatvio, jam buvo prakirsta galva, pakauÅ¡is. Tuo metu bare lankytojų jau buvo nedaug.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2006-07-07 apie 5 val. linksminosi bare „Titanikas“, Å¡oko. Matė, kad prie stalelio Å¡alia išėjimo sėdėjo du vyrai ir gėrė alų. Å okant iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė, kad tie vyrai atsistojo, vienas jų stodamasis užsimojo bokalu ir smogė kitam į galvÄ . Jis matė suduodant du smÅ«gius bokalu į galvÄ , tačiau girdėjo dar ir trečio smÅ«gio garsÄ . Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo ir jokių puolamųjų veiksmų neatliko. Traukdamasis nuo smÅ«gių, nukentėjusysis nugriuvo nuo Å¡alia stalelio buvusių laiptelių. Jį mušęs vyriÅ¡kis norėjo ir toliau smurtauti, tačiau priėjęs jo draugas, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip panašų į I. A.. jį nuramino, ir jie abu pasiÅ¡alino.

Liudytojas N. S. parodė, kad 2006-07-07 jis dirbo bare „Titanikas“ apsaugos darbuotoju. Apie 5 val. Å¡okių salėje pastebėjo kažkokias grumtynes, tuo metu bare dar buvo apie 20 žmonių. Priėjęs arčiau pamatė, kad vienas vaikinas guli ant žemės, o kitas, panaÅ¡us į kaltinamÄ jį, įsiutęs ir susinervinęs veržėsi prie jo, tačiau jį laikė ir ramino kitas vyras, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A.. Ant grindų buvo pribarstyta stiklo Å¡ukių, prieÅ¡ tai girdėjo kažkÄ dūžtant. Abu vyrus jis su kolega iÅ¡vedė iÅ¡ baro. Nukentėjusiajam buvo praskelta galva, tačiau jis buvo sÄ moningas, juokavo, todėl buvo iÅ¡kviesta tik GMP. Nesitikint, kad viskas taip blogai baigsis, policijos nekvietė.

Liudytojas T. L. parodė, kad jis 2006-07-07 dirbo bare „Titanikas“. Apie 4 val. į barÄ užėjo du iÅ¡gėrę vyrai, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A. ir

D. Š.. D. Š. vilkėjo marškinėlius ir šortus, jo dešinės rankos plaštaka buvo subintuota. Apie 5.20 val. virtuvėje tvarkydamas indus išgirdo šalėje kažkokį šurmulį, nutilo muzika. Tuo metu bare buvo apie 25 lankytojus. Išėjęs iš virtuvės, pamatė už 4-5 metrų prie laiptelių

šalia didelio stalo krentantį ant žemės nukentėjusįjį, prie jo veržėsi D. Š. su bokalu rankoje, o I. A. jį

laikė ir bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nugriuvo

kniūbsčias, jau griūnant jo galva ir kaklas buvo kruvini. Po to apsauginiai D. Š. ir I. A. išvedė iš baro,

iÅ¡eidamas D. Å . bokalÄ padėjo ant stalo. Nukentėjusysis atsistojo pats ir norėjo iÅ¡eiti, tačiau jam iÅ¡kvietė GMP ir užriÅ¡o galvÄ , kadangi iÅ¡ jos bėgo kraujas. Incidento vietoje buvo iÅ¡vartytos kėdės, ant žemės mėtėsi stiklo Å¡ukės, buvo prilašėję kraujo.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio naktį dirbo bare „Titanikas“. Apie 5.20 val. bÅ«damas virtuvėje iÅ¡girdo salėje kažkokį Å¡urmulį, nutilo muzika. Išėjęs iÅ¡ virtuvės, pamatė salėje ant grindų gulintį vyrÄ . Jis buvo gavęs kažkokiÄ traumÄ , ir aplinkiniai teikė jam pagalbÄ . Prie gulinčio nukentėjusiojo agresyviai veržėsi kitas vyras, o jo draugas bandė jį sulaikyti, po to tie du vyrai pasiÅ¡alino. Abu vyrus jis buvo prieÅ¡ tai aptarnavęs, jie buvo gerokai iÅ¡gėrę ir nusiteikę agresyviai, elgėsi nemandagiai, keikėsi. Vyras, kuris veržėsi link nukentėjusiojo, vilkėjo marÅ¡kinėlius ir Å¡ortus, jo deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka buvo subintuota. Aptarnaudamas vyrus girdėjo, kaip kitas vyras, kurį pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A., pirmajam kalbėjo „visi čia duchai, iÅ¡daužysiu visus“.

Liudytojas S. S. parodė, kad 2006-07-06 maždaug nuo 22-23 val. dirbo bare „Vikingas“ Šventojoje. Matė prie staliuko sėdėjusius du išgėrusius vyriškius, kuriuos pagal nuotraukas ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip I. A. ir D. Š.. D. Š. vilkėjo marškinėlius ir šortus, jo dešinės rankos plaštaka buvo subintuota. Išeidami vyrai priėjo prie jo, ir I.

A. klausė, kur galima įsigyti „ratų“, t. y. narkotikų. Vėliau apie 5-6 val. gatvėje ant Å¡aligatvio Å¡alia prieÅ¡ais esančio baro „Titanikas“ matė sėdintį vaikinÄ kruvina galva. Kolega jam pasakojo, kad vaikinÄ sumušė du vyriÅ¡kiai. Kaip suprato iÅ¡ jam nupasakotos tų vyrų iÅ¡vaizdos, tai buvo bÅ«tent jo prieÅ¡ tai matyti vyrai.

Liudytojas I. A. parodė, kad 2006-07-07 buvo Šventojoje. Ten atvyko su V. K., tačiau detalių neprisimena, nes buvo labai girtas. Neradus kur apsistoti, V.

K. liko miegoti automobilyje, o jis nuėjo į barÄ â€žTitanikas“. D. Å . iÅ¡ matymo pažįsta, tačiau neprisimena, ar jis tÄ naktį

buvo bare, nežino, kaip D. Å . atsidÅ«rė Å ventojoje. Bare vyko kažkoks konfliktas, tačiau apie jį nieko neprisimena. Išėjęs iÅ¡ baro, grįžo į automobilį. KitÄ dienÄ Palangoje nusipirko naujus drabužius, kadangi prieÅ¡ tai vilkėti buvo purvini. Po to buvo sulaikytas policijos.

 Liudytojas V. K. parodė, kad jis 2006-07-07 naktį Šventojoje buvo su I. A. ir D., kurio pavardės

nežino. Buvo su jais bare „Vikingas“. Pavalgęs jis iÅ¡važiavo, palikęs I. A. ir D. bare girtauti, kÄ jie toliau veikė, nežino.

Neprisimena, ar D. Å . į Å ventÄ jÄ atvyko kartu su jais.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2006-07-08 12.08 val.

apžiÅ«rėjus Å ventojoje, Kopų g. 7 esantį barÄ â€žTitanikas“, įvykio vietoje Å¡ukių,

panaÅ¡ių į kraujÄ dėmių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta. Salės grindys iÅ¡klotos betoninėmis plytelėmis. Stalas prie kurio vyko konfliktas, yra ovalo

formos, prie jo 4 kėdės. Å alia stalo apie 1 metro atstumu yra mediniai apie 0,5 m. aukščio laiptai į kitÄ Å¾emiau esančiÄ salę, į kuriÄ buvo nugriuvęs nukentėjusysis (t. 1, b. l.

11-17). Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad baro „Titanikas“ aplinka įvykio metu nebuvo filmuojama nei viduje, nei išorėje (t. 1, b. l. 23).

IÅ¡ byloje esančios gydymo įstaigų dokumentacijos matyti, kad GMP į barÄ â€žTitanikas“ Ž. B. buvo iÅ¡kviesta liepos 7 d. 5.20 val. Nurodyta, kad pacientas kavinėje buvo sumuÅ¡tas alaus bokalu per galvÄ , skundžiasi pykinimu, galvos svaigimu. Rasta apie 4 cm. skersmens gili kraujuojanti virÅ¡ugalvio žaizda, pacientui iÅ¡ burnos jaučiamas alkoholio kvapas. Nuvežus pacientÄ Ä¯ ligoninę, žaizda buvo iÅ¡plauta ir susiÅ«ta, patarta laikytis gulimo režimo, dėti Å¡altus kompresus, vartoti analgetikus (t. 1, b. l. 27-35). IÅ¡ valstybinės medicininio audito inspekcijos kokybės kontrolės ataskaitos matyti, kad audito metu nustatyta, jog po žaizdos susiuvimo pacientas atsisakė visų gydytojo skirtų tyrimų, procedÅ«rų ir pasiÅ¡alino iÅ¡ gydymo įstaigos. Konstatuota, jog medicinos paslaugos suteiktos tinkamai. Liepos 7 d. 11.15 val. pacientas GMP buvo pakartotinai pristatytas į ligoninę, kvietimo kortelėje nurodyta, kad draugai ryte rado be sÄ monės. Tolesnis gydymas buvo neefektyvus,

15.03 val. konstatuota biologinė mirtis (t. 5, b. l. 123-126).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad Ž.

B. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos. Nukentėjusiajam konstatuoti šie kūno sužalojimai, padaryti nedidelio laikotarpio intervale galimai 2006-07-07 apie 5 val.:

· galimai ir vieno traumuojančio smÅ«ginio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pavirÅ¡iumi, jį turinčiu daiktu į kairio momens gumburo sritį pasekoje susidarė muÅ¡tinė žaizda, lūžo kaukolės smegeninės dalies kaulai (apima ir pamatÄ ), pagal lūžio eigÄ liejosi kraujas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, spaudė smegenis, tai komplikavosi galvos smegenų koma, kuri, nežiÅ«rint taikyto gydymo, baigėsi mirtimi. Å io poveikio sukeltas mirtį sÄ lygojęs sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto,

· tikėtinai vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu į dešinės akies viršutinio voko sritį pasekoje susidarė poodinė voko kraujosruva, kraujosruva dešinės akies obuolį gaubiančiuose viršutiniuose minkštuosiuose audiniuose, lūžo kaukolės pamatas priekinės dešinės daubos srityje, susidarė galvos smegenų sumušimo kontuzinis židinys dešinio smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje. Šio poveikio sukeltas sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto,

· vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku ribotu paviršiumi, jį turinčiu daiktu į kaktos kairio gumburo sritį pasekoje padaryta poodinė kraujosruva,

· vieno traumuojančio smÅ«ginio kontakto su kietu buku juostos formos pavirÅ¡iumi, jį turinčiu daiktu vertikaliai į kairį žastÄ pasekoje padaryta poodinė kraujosruva,

· galimai dviejų traumuojančių smÅ«ginių kontaktų su kietais bukais ribotais pavirÅ¡iais, juos turinčiais daiktais į deÅ¡inę pėdÄ - čiurnÄ bei kairę blauzdÄ pasekoje padarytos poodinės kraujosruvos,

· galimai dviejų traumuojančių smūginių dinaminių kontaktų su kietais bukais paviršiais pasekoje (pvz., žmogui bloškiantis, atsitrenkiant bei slystant) susidarė kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejose alkūnėse,

· poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje galėjo susidaryti tiek pasyvios savigynos metu (ranka dengiantis nuo traumavusių poveikių), tiek asmenį fiksuojant - spaudžiant ir laikant (ribojant judesio amplitudę) kairę rankÄ . Visi paminėti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.

Sužalojimų visuma iÅ¡sidėsčiusi skirtingose anatominėse – topografinėse srityse, skirtinguose pavirÅ¡iuose, įvairiose pusėse, todėl nėra tikėtina, kad sužalojimus asmuo patyrė vieno savaiminio nugriuvimo ir atsitrenkimo į plokÅ¡tumÄ pasekoje. Ekspertiniam tyrimui pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti kokiÄ tai skaitinę alkoholio iÅ¡raiÅ¡kÄ nukentėjusiojo biologiniuose skysčiuose (t. 1, b. l. 40-50).

Ikiteisminio tyrimo metu tolesniam tyrimui buvo paimti I.

A. drabužiai (t. 3, b. l. 15), iš specialisto išvados matyti, kad ant I. A. kelnių ir kairės kojos bato rasta Ž.

B. kraujo (t. 1, b. l. 89-92).

Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariant Ž.

B. nužudymu, 2006-07-09 buvo paskelbta D. Å . operatyvinė paieÅ¡ka. Atliekant paieÅ¡kÄ nustatyta, kad D. Å ., pasinaudodamas savo brolio asmens dokumentais, 2006-07-13 13.19 val. iÅ¡vyko iÅ¡

Lietuvos Respublikos per Lazdijų tarptautinio PKP Akmenių užkardÄ E. B. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 216“, v/n (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 75). Å iuos

duomenis visiÅ¡kai patvirtina pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimÄ , kurioje taip pat nurodyta, kad iÅ¡vykęs asmuo pateikė N. Å . vardu iÅ¡duotÄ dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 139). IÅ¡ policijos pažymų matyti, kad N. Å . nuo 2005-08-18 turi galiojančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), D. Å . neturėjo ir neturi asmens tapatybės kortelės, nuo 2004-01-21 neturi ir galiojančio paso (t. 3, b. l. 80-81, 92; t. 4, b. l. 115). IÅ¡ policijos pažymos taip pat matyti (b.

l. 151, t. 3), kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimu D. Š. buvo paieškomas policijos nuo 2005-05-20.

Aukščiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. Š. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Kaltinamasis

pripažįsta alaus bokalu smÅ«giavęs Ž. B. į galvÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ar prieš tai nukentėjusysis būtų konfliktavęs su kitais asmenimis ar sužalotas kitomis aplinkybėmis. Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, jog jis smogė nukentėjusiajam bokalu tik du kartus,

byloje surinktais įrodymais yra paneigtas. Betarpiškai įvykį mačiusi liudytoja G. L. patvirtino, kad kaltinamasis

smogė nukentėjusiajam bokalu į galvÄ ne mažiau 4 kartų, pastarasis bandė nuo smÅ«gių dengtis galvÄ rankomis. IÅ¡ byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų matyti, jog Å¡i liudytoja taip pat parodė mačiusi suduodant 3-4 smÅ«gius bokalu į galvÄ . Liudytojas A. J. parodė, jog nors jis betarpiÅ¡kai matė suduodant tik du smÅ«gius, tačiau matė ne visÄ konfliktÄ , girdėjo ir trečio smÅ«gio garsÄ . Kiti smÅ«gių sudavimÄ matę liudytojai nurodė matę tik konflikto pabaigÄ ir paskutinį suduotÄ smÅ«gį. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai padaryti ne mažiau trijų traumuojančių smÅ«ginių kontaktų su kietu buku ribotu pavirÅ¡iumi, jį turinčiu daiktu pasekoje, be to, pasyviai savigynai nuo smÅ«gių bÅ«dingi sužalojimai fiksuoti ir nukentėjusiojo dilbyje. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo galvos sužalojimai, patirti kontaktuojant su ribotais ar bukabriauniais pavirÅ¡iais, nebÅ«dingi sužalojimams, kurie patiriami griÅ«nant ir atsitrenkiant į plokÅ¡tumÄ . Paties kaltinamojo tvirtinimu, net ir nukritęs nuo salėje buvusių laiptelių,

nukentėjusysis tik parklupo, nesitrenkdamas galva į grindis. Liudytojas T. L. patvirtino, kad nukentėjusiajam jau griūnant, jo galva

ir kaklas buvo kruvini, kas irgi patvirtina, kad galvos sužalojimus Ž. B. patyrė nuo smūgių alaus bokalu, o ne atsitrenkimo į

grindis griÅ«nant metu. Konflikto pradžiÄ mačiusių liudytojų G. L., V. R. parodymais taip pat nustatyta, kad kaltinamasis pradėjo smÅ«giuoti nukentėjusiajam stodamasis nuo kėdės ir atsistojęs, t. y. bÅ«damas aukščiau už nukentėjusįjį, tuo tarpu prieÅ¡ tai sėdėjęs Ž. B. ėmė stotis nuo kėdės ir dengtis rankomis tik gindamasis, reaguodamas į smÅ«gius. Tokia kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis taipogi visiÅ¡kai atitinka kaltinime nurodytÄ sužalojimo padarymo mechanizmÄ .

Tuo bÅ«du, remdamasis liudytojos G. L. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, ir kuriuos atskirose detalėse visiÅ¡kai patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 4 smÅ«gius alaus bokalu, kurių vienas, nukentėjusiajam dengiantis ranka, kliuvo į kairį dilbį, o kiti trys pataikė į galvÄ , sukeldami teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginį, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam 5 ir daugiau smÅ«gių alaus bokalu.

Žasto sužalojimas padarytas kietu buku juostos formos paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Šie žalojančio paviršiaus požymiai nebūdingi identifikuotam žalojančiam įnagiui – alaus bokalui, negalima paneigti prielaidos, kad sužalojimas žaste, kaip ir kiti specialisto išvadoje nurodyti rankų bei kojų sužalojimai, galėjo atsirasti ir griuvimo nuo laiptelių pasekoje. Nei vienas iš liudytojų teisme nepatvirtino matęs, kad nukentėjusiajam būtų suduoti daugiau kaip 4 smūgiai.

Remiantis iÅ¡dėstytu, kaltinimo dalis, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam alaus bokalu daugiau kaip 4 kartus, pripažįstama neįrodyta. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kiti byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas ir smurtavimo metu padaryti kÅ«no sužalojimai buvo tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis. Å iuo atveju atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusysis mirė, praėjus kuriam laikui po padarytos veikos, ir kad, pirminio greitosios medicininės pagalbos teikimo metu tinkamai diagnozavus sužalojimus bei taikant tinkamÄ gydymÄ , mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Byloje surinktais įrodymais visiÅ¡kai paneigtas ir kaltinamojo aiÅ¡kinimas, neva jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, gindamasis nuo pastarojo puolimo. Kaltinamojo versija, jog jis bare leido laikÄ su pažįstama mergina, kuriÄ užstodamas nuo nukentėjusiojo įžeidinėjimų su juo sukonfliktavo, yra pakankamai vėlyva, atsiradusi tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklausų ikiteisminio

tyrimo metu kaltinamasis tvirtino atėjęs į barÄ ir jame leidęs laikÄ su I. A.. Kaltinamasis negalėjo nurodyti teismui minėtos

merginos vardo, pavardės, buvimo vietos, kontaktinių duomenų. Nei vienas iš apklaustų liudytojų neparodė, kad kaltinamasis būtų buvęs bare su kokia tai mergina, priešingai, liudytojai visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu

kaltinamojo duotus parodymus, jog D. Å . ir I. A., prieÅ¡ tai leidę laikÄ bare „Vikingas“, kartu atėjo į

barÄ â€žTitanikas“ ir ten toliau kartu leido laikÄ . Aplinkybė, jog ant I. A. kelnių ir bato buvo rasta nukentėjusiojo kraujo,

taipogi patvirtina, kad smurtavimo metu I. A. buvo betarpiÅ¡kai prie pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o ne atėjo į konflikto vietÄ

vėliau, kaip bandė aiškinti teisme kaltinamasis. D. Š. ir I. A. aptarnavęs padavėjas A. M. parodė,

kad jie buvo nusiteikę agresyviai, elgėsi nemandagiai, keikėsi. Liudytojai V. R., S. S. patvirtino, kad D. Å . ir I. A. tÄ vakarÄ ieÅ¡kojo, kur

įsigyti narkotikų. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad nukentėjusysis bare „Titanikas“ būtų elgesis agresyviai, kibęs prie kaltinamojo

ar kokiu nors kitu bÅ«du iÅ¡provokavęs konfliktÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojas V. R. nurodė, kad nukentėjusysis prieÅ¡ konfliktÄ sėdėjo prie

to paties stalo, kaip ir D. Å . bei I. A. ir, nunarinęs galvÄ , matomai snaudė. Liudytojai G. L.,

A. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis prieÅ¡ konfliktÄ sėdėjo prie stalo, o ne priėjo prie jo, kaip bandė aiÅ¡kinti kaltinamasis. Todėl kaltinamojo aiÅ¡kinimas, neva nukentėjusysis, priėjęs prie jo stalelio, iÅ¡provokavo konfliktÄ ir bandė smogti jam kėde, vertintinas kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės ir atmetamas kaip aiÅ¡kiai neatitinkantis tikrovės.

Liudytojų parodymais nustatytos įvykio aplinkybės neginčijamai

patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas prieš Ž. B. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis

smurtas prieÅ¡ iki tol nepažįstamÄ Å¾mogų buvo panaudotas be jokios dingsties, vieÅ¡oje vietoje baro lankytojų salėje, Å¡ios įstaigos darbo metu, įvykį stebint paÅ¡aliniams asmenims, tokiais veiksmais demonstruojant aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , atvirÄ iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, prieÅ¡pastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiÅ«rį į juos. Akivaizdu, kad suduodamas daugybinius stiprius (kÄ patvirtina sužalojimų pobÅ«dis) smÅ«gius stikliniu alaus bokalu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ galvÄ , kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtÄ pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sÄ moningai siekė tokių pasekmių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. IÅ¡ kitos pusės, byloje nesurinkta įrodymų, jog D. Å . bÅ«tų turėjęs tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti Ž. B. – kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, bent kiek pamatuotos dingsties smurtauti kaltininkas neturėjo, nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, panaudojant pirmÄ po ranka pasitaikiusį tinkamÄ smÅ«giuoti įnagį, apsaugos darbuotojams nuraminus konfliktÄ , kaltininkas nebebandė toliau smurtauti. Byloje surinktais įrodymais nustatyti objektyvÅ«s kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) jis numatė bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų

atsiradimo. Todėl teismas konstatuoja, jog D. Š. nužudė Ž. B., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami

pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Apklaustų liudytojų

parodymais visiškai paneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog jo smurtavimas prieš Ž. B. nesutrikdė baro darbo ir

baro lankytojų poilsio. Liudytojų parodymais nustatyta, jog konfliktas įvyko

baro darbo metu, bare tuo metu dar buvo lankytojų, salėje vyko šokiai. D. Š. pradėjus mušti nukentėjusįjį,

kilo sumaištis, buvo išjungta muzika, apsaugos darbuotojams teko jėga išvesti D. Š. ir I.

A. iÅ¡ salės, dalis lankytojų po konflikto pasiÅ¡alino iÅ¡ baro, kiti kartu su baro personalu ėmėsi teikti pagalbÄ nukentėjusiajam – iÅ¡vedė jį į laukÄ , Å¡aldė sužalotÄ galvÄ ledu, kvietė GMP. Tuo bÅ«du nustatyta, jog kaltinamasis, matant aplinkui esantiems vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ - panaudodamas prieÅ¡ asmenį brutualų fizinį smurtÄ , sukėlė sumaiÅ¡tį ir iÅ¡gÄ stį nukentėjusiajam bei įvykį mačiusiems asmenims, juos Å¡iurkščiai pažemino ir Å¡okiravo, sutrikdė žmonių darbÄ ir poilsį. Todėl kaltinamojo veika taip pat kvalifikuojama ir pagal BK

284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinamasis D. Å . pilnai prisipažino pagrobęs brolio asmens tapatybės kortelę ir, ja pasinaudodamas, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Atitinkamų nstitucijų pažymomis nustatyta, kad nurodytu laiku kaltinamasis galiojančio paso ar asmens tapatybės

kortelės neturėjo, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. liepos 13 d. panaudota pasienio kontrolės punkte, buvo išduota N. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant operatyvinę kaltinamojo paieÅ¡kÄ taipogi nustatyta, kad su N. Å . iÅ¡duota asmens tapatybės kortele

Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės sienÄ perėjo D. Å ., o N. Å . į užsienį iÅ¡vykęs nebuvo.

Fizinio asmens dokumento pagrobimas ir fizinio asmens dokumento panaudojimas neturint teisėto pagrindo yra alternatyvÅ«s BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, Å¡iuos BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius jis realizavo, veikdamas vieninga tyčia. Kaltinamasis siekė iÅ¡vykti į užsienį, tačiau neturėjo tam reikalingo galiojančio asmens dokumento ir neturėjo galimybės legaliai jį įsigyti, kadangi žinojo, jog yra ieÅ¡komas policijos. Pasinaudodamas vizualiu panaÅ¡umu į savo brolį, kaltinamasis pagrobė brolio asmens tapatybės kortelę ir, jÄ pateikdamas pasienio kontrolei bei tokiu bÅ«du prisistatydamas N. Å ., neteisėtai iÅ¡vyko į užsienį. Todėl brolio asmens tapatybės kortelės pagrobimas ir vėlesnis jos panaudojimas neturint teisėto pagrindo kvalifikuojamas pagal BK 302 str. 1 d. kaip vieninga nusikalstama veika.

D. Š. kaltė dėl visų aukščiau išvardintų nusikaltimų visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

 Pagal BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumÄ . Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiÅ«ra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti Å¡ias nuostatas. Å iame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džiu bei laipsniu.

D. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 291 str. 1 d., padarymo metu galiojusios redakcijos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnis „Valstybės sienos kirtimo bendrieji reikalavimai“ nustatė, kad:

1. Valstybės sienÄ sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte.

2. Draudžiama išlaipinti arba įlaipinti į transporto priemones žmones, iškrauti arba pakrauti prekes (daiktus) ir kitas vertybes, vykstant nuo valstybės sienos iki pasienio kontrolės punktų ar atgal.

3. Asmenys, kertantys valstybės sienÄ , privalo turėti ir pateikti patikrinimÄ atliekančių valstybės institucijų pareigÅ«nams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sienÄ , transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus.

4. Dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sienÄ , nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai.

Lietuvai įstojus į Šengeno šalių grupę, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio redakcija buvo pakeista, papildyta ir nustatė, kad:

4. Dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sienÄ , nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos SÄ jungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti

teisės aktai.

5. Å io straipsnio 1 dalis netaikoma kertant vidaus sienÄ .

6. Å io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys taikomos:

1) patikrinimo prie išorinės sienos metu;

2) laikinai atnaujinus patikrinimÄ prie vidaus sienos siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nacionalinį saugumÄ .

 Taigi Lietuvai įstojus į Å engeno Å¡alių grupę, neteisėto valstybės sienos perėjimo, kaip veikos, pavojingumas visuomenei, prieÅ¡ingumas teisei, taip pat baudžiamumas neiÅ¡nyko, t. y. ji nebuvo dekriminalizuota, tačiau nebeliko pareigos (iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis) pereiti pasienio kontrolės patikrinimÄ bei Å¡io patikrinimo metu turėti ir pateikti patikrinimÄ atliekančių valstybės institucijų pareigÅ«nams galiojančius asmens dokumentus, kertant vidines Å engeno grupės valstybių sienas. Tai reiÅ¡kia, jog pereidamas Lietuvos

Respublikos valstybės sienÄ tame pačiame pasienio kontrolės punkte Å¡iuo metu, D. Å . nebeturėtų pareigos pereiti pasienio kontrolės

patikrinimÄ bei turėti ir pateikti patikrinimÄ atliekančių valstybės institucijų pareigÅ«nams galiojančius asmens dokumentus. Pasikeitusios faktinės aplinkybės lemia kitokį kaltinamojo D. Å . veikos, padarytos iki Lietuvai įstojant į Å engeno Å¡alių grupę, pavojingumo vertinimÄ . Pažymėtina, kad BK 291 str. 1 d. numatytas nusikaltimas nėra labai pavojingas ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡is D. Å . padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkų pasekmių ir nepadarė didelės žalos. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas laiko galimu, pamatuotu ir teisingu BK 36 str. numatytu pagrindu atleisti D. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 291 str. 1 d.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir, duodamas nuoÅ¡irdžius parodymus, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai tvirtina prieÅ¡ konfliktÄ bare „Titanikas“ iÅ¡gėręs nepilnÄ bokalÄ alaus, byloje nėra patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis buvo tiek apsvaigęs nuo alkoholio, jog tai bÅ«tų turėję įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Todėl D. Å . inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus bare „Titanikas“ jis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįstama neįrodyta.

D. Å . nusikalto, bÅ«damas tik 24 metų amžiaus, tačiau jis jau yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, du kartus yra atlikinėjęs realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nusikaltimus, tame tarpe labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) įžūlų smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei, visiÅ¡kai beprasmiÅ¡kai, be jokio preteksto britualiai smurtaudamas, nužudė jaunÄ vyrÄ , pilnavertį visuomenės narį. Inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys

kaltinamojo biografijoje, o yra logiška jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, jog dėl

nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kitų nusikaltimų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 302 str. 1 d., skiriama mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, už kitus nusikaltimus – sankcijų vidurkiui artimos laisvės aėmimo bausmės. Nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padaryti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o nusikaltimai, numatyti BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 302 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1 d., 2

d., 5 d. 1 p. ir 2 p.). Atleidžiant D. Š. nuo BK 291 str. 1 d. numatytos baudžiamosios atsakomybės, įvertinant

padarytos veikos pobÅ«dį ir nuo jos padarymo praėjusį ilgÄ laiko tarpÄ , priimant dėmesin už kitus nusikaltimus jam skiriamÄ ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, BK

67 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikomos.

Nukentėjusieji nužudytojo Ž. B. sūnus (t. 1, b. l. 128-129) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. B. sugyventinė bei vaiko motina

M. B. byloje pareiÅ¡kė 50000 litų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 132-141). M. B. paaiÅ¡kino, kad dėl Ž. B. mirties ji ir sÅ«nus patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , susirÅ«pinimÄ ateitimi. Vaikas po tėvo mirties patyrė netikrumo jausmÄ , nebemiega vienas. Vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, dalį - 3900 litų - neturtinės žalos atlyginimo avansu T. B. iÅ¡mokėjo Teisingumo ministerija (t. 1, b. l. 122-125).

Nukentėjusioji nužudytojo Ž. B. motina B. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000000 litų

dydžio neturtinės žalos ir 17001 lito turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 107-108). PaaiÅ¡kino, kad dėl sÅ«naus žūties patyrė neturtinę ir turtinę žalÄ . SÅ«nų palaidojo savo lėšomis, turtinę žalÄ sudaro su laidojimu susijusios iÅ¡laidos. Taip pat yra gavusi 750 litų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ ir 4710 litų žalos atlyginimo (3900 litų neturtinės ir 810 litų turtinės – t. 1, b. l. 116-120) avansu iÅ¡ Teisingumo ministerijos.

Nukentėjusiosios B. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl jos turėtų sÅ«naus laidojimo bei kitų su tuo susijusių (laidotuvių dalyvių maitinimosi, transporto ir pan.) iÅ¡laidų, taip pat paminklo pastatymo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ dalies tenkintinas. IÅ¡ nukentėjusiosios teismui pateiktų dokumentų matyti (t. 5, b. l. 42-50), kad pinigines operacijas patvirtinančiais buhalteriniais dokumentais yra pagrįstos 11991 lito 85 ct. dydžio su laidojimu susijusios iÅ¡laidos. Pažymėtina, kad tokia pat B. B. turėtų laidojimo iÅ¡laidų suma buvo pripažinta įrodyta ir Teisingumo ministerijai priimant sprendimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo avansu, vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu. Å i dokumentais pagrįstų nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų dalis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 11241 lito 85 ct. sumoje, iÅ¡ ieÅ¡kinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautÄ 750 litų dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ (CK 6. 291 str. 2 d.). Likusi ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis nėra patvirtinta dokumentais ar kitais įrodymais, galinčiais pagrįsti turėtų iÅ¡laidų dydį ir realumÄ , todėl likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡vardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai. Jie atspindi žalÄ padariusio asmens - valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbÅ«s teisingos kompensacijos parinkimo požiÅ«riu. Kai nagrinėjama byla ne prieÅ¡ valstybę, o prieÅ¡ asmenį, savarankiÅ¡kai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikÅ¡mę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti kraÅ¡to ekonominės padėties duomenys.

IÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. Å . veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis Ž. B. mirties metu buvo 33 metų amžiaus, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog Ž. B. dirbo, iÅ¡laikė Å¡eimÄ ir padėjo motinai, gyveno aktyvų gyvenimÄ , palaikė pozityvius

socialinius ryšius. Nukentėjusiųjų parodymais taip pat nustatyta, kad Ž. B. su motina, sugyventine ir sūnumi siejo glaudūs

socialiniai ir emociniai ryÅ¡iai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiÅ¡kos, žiaurios ir beprasmės vyro, tėvo, sÅ«naus netekties patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų

nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios B. B. pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys

vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, taip atsitiko ne dėl pačios nukentėjusiosios, o dėl jÄ atstovaujančių teisininkų požiÅ«rio į neturtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, yra mažamečio vaiko tėvas. Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusioji B. B. (priimant dėmesin, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgÄ laikÄ galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį praÅ¡omos priteisti žalos. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis iÅ¡dėstytais kriterijais,

T. B. ir M. B. civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant jiems iš kaltinamojo D. Š. po 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. B. B. ieškinys dėl

neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiajai B. B. 100 000 litų

neturtinės žalos atlyginimo. Priimdama tokį sprendimÄ , kolegija taip pat atsižvelgia į bendrÄ neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, bei į aplinkybę, jog B. B., pagimdžiusiÄ , užauginusiÄ , iÅ¡auklėjusiÄ sÅ«nų, nuolat su juo bendravusiÄ ir po to, kai sÅ«nus sukÅ«rė savo Å¡eimÄ , su Ž. B. siejo tampresnis ir glaudesnis emocinis ryÅ¡ys, negu kad kitus Å¡ioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintus asmenis.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimÄ kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalÄ atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusiÄ smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos

nukentėjusiųjų turėtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti – 2500 litų B. B. ir 2500 litų M. B. (5 t., b. l.

51-54).

IÅ¡ policijos pateiktų pažymų matyti, kad dėl D. Å . perdavimo pagal Europos areÅ¡to orderį policija turėjo 9061 litÄ 05 ct. iÅ¡laidų (b. l. 2-5, t. 4). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jau iki inkriminuotų nusikaltimų padarymų paieÅ¡komas policijos, po Ž.

B. nužudymo D. Å . nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė užsienyje. Vykdant tolesnę paieÅ¡kÄ , besislapstantis nuo ikiteisminio tyrimo kaltinamasis buvo surastas Ispanijos Karalystėje, sulaikytas ir perduotas Lietuvai pagal Europos areÅ¡to orderį. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡Â nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Minimos iÅ¡laidos atsirado dėl kaltinamojo sÄ moningų veiksmų, kuomet jis, vengdamas gresiančios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, neteisėtai iÅ¡vyko į užsienį ir ten pasislėpė. Taigi minimas perdavimo pagal Europos areÅ¡to orderį iÅ¡laidas sukÅ«rė pats kaltinamasis. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos įvykdyti teisingumÄ â€“ iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti joje nuosprendį, todėl iÅ¡laidos, susijusios su kaltinamojo perdavimu pagal Europos areÅ¡to orderį, pripažintinos ir laikytinos proceso iÅ¡laidomis bei iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiųjų ir liudytojų kelionės išlaidos 2267 litai 71 ct. (5 t., b. l. 64, 83-84, 105).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Klaipėdos apskrities VPK NTB Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktų saugojimo kameroje:

· Ž. B. sportiniai bateliai, bridžai ir marÅ¡kinėliai grÄ Å¾intini nukentėjusiajai B. B.,

·

I. A. marÅ¡kiniai, kelnės ir bateliai grÄ Å¾intini I. A.,

· tamponas su nuoplova, plaukai, rankų nagų nuokarpos, seilių ir kraujo pavyzdžiai, diskelis su D. G. fotonuotraukomis sunaikintini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK  302 str. 1 d., ir jį nubausti:

· pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams,

· pagal BK 284 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams,

· pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1

p. ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti D. Š. laisvės atėmimu dvylikai

metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2009-05-11. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimÄ .

Vadovaujantis BK 36 str., D. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 291 str. 1 d. atleisti, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiosios B. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai

B. B. 96100 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 10431 litÄ 85 ct. turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios B.

B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiųjų T. B. ir M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai M. B. 25000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. B. 21100 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. 2500 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai B. B. ir 2500 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai M. B..

Išieškoti iš nuteistojo D. Š. 11328 litus 76 ct. proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus:

· Ž. B. sportinius batelius, bridžus ir marÅ¡kinėlius grÄ Å¾inti nukentėjusiajai B. B.,

·

I. A. marÅ¡kinius, kelnes ir batelius grÄ Å¾inti I. A.,

· tamponÄ su nuoplova, plaukus, rankų nagų nuokarpas, seilių ir kraujo pavyzdžius, diskelį su D. G. fotonuotraukomis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam D. Å . – nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Teisėjų kolegijos

pirmininkas                                                 Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                    Arvydas

Daugėla

                                                                                                Â

Dalius Jocys

    Â

 Â

Â