80eec2a2-fb6d-4cd5-a22c-dcf778ddb5c5 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-609-601/2021 Proceso Nr. 2-17-3-00421-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.6; 2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.2.6.14 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai RimaÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. A., atsakovei A. K., atsakovų atstovui advokato padėjėjui E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

J. ieÅ¡kinį atsakovams D. D. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. J. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. D. (toliau – atsakovas) ir A. K. (toliau – atsakovė) 43 212,77 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti), 930 Eur nuostolius už ekspertizės atlikimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis su atsakovais D. D. ir A. K. (toliau – atsakovai) pasirašė preliminariÄ sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui už 76 000 Eur nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ , kitus inžinerinius statinius, nuotekų Å¡alinimo tinklus, esančius Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Atsakovai su ieÅ¡kovu susitarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d.

PrieÅ¡ sudarant preliminariÄ sutartį, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 20 000 Eur, o atsakovui – 16 000 Eur. Å alys susitarė, kad ieÅ¡kovas likusius 40 000 Eur sumokės pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Atsakovai garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų nekilnojamojo turto trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto nebÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad bÅ«simas pirkėjas, žinodamas apie tuos trÅ«kumus, nebÅ«tų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sÄ lygomis.

Å alys taip pat susitarė, jog ieÅ¡kovas pradės naudotis perkamu nekilnojamuoju turtu nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir nuo tos dienos įsipareigoja mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei turtui teikiamomis paslaugomis. 2017 m. spalio 9 d. Å¡alys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuosavybės teisėmis įgijo minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 76 000 Eur. IeÅ¡kovas su atsakovais visiÅ¡kai atsiskaitė. Po sutarties pasiraÅ¡ymo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradėjo ryÅ¡kėti nupirkto namo trÅ«kumai, t. y. paaiÅ¡kėjo, jog grindų Å¡ildymas veikia netinkamai, nes Å¡yla netolygiai ir ne visur, radiatoriai neÅ¡ilo, tačiau šį trÅ«kumÄ ieÅ¡kovas pats savo lėšomis paÅ¡alino, nes tai buvo bÅ«tina gyvenant su Å¡eima name.

Be to, atsirado pelėsis, iÅ¡ryÅ¡kėjo langų montavimo trÅ«kumai, nes jaučiamas Å¡altis ir vėjas, užšalo vandentiekis, vonios kambaryje nebėgo vanduo. Dėl krentančios oro temperatÅ«ros pradėjus ryÅ¡kėti nupirkto namo defektams, ieÅ¡kovui su Å¡eima gyventi name tapo labai sunku, todėl kilo abejonių, kokių dar paslėptų defektų turi nupirktas namas. Dėl nupirkto namo defektų nustatymo 2018 m. vasario mėnesį buvo kreiptasi į teismo statybos ekspertÄ S. Z. (S. Z.) (toliau – ekspertas), kuris nurodė, jog defektų yra nemažai ir jų Å¡alinimas gali siekti apie 40 000 Eur.

Atlikus ekspertizę, buvo nustatyti trÅ«kumai ir jų Å¡alinimo kaina. Kadangi atsakovai atsisakė geranoriÅ¡kai spręsti susidariusiÄ problemÄ , pardavė namÄ su trÅ«kumais, kurių Å¡alinimo kaÅ¡tai yra labai dideli, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo. 3. 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas T. J. paaiÅ¡kino, kad, prieÅ¡ įsigydamas gyvenamÄ jį namÄ , jį apžiÅ«rėjo, t. y. apžiÅ«rėjo namo iÅ¡orę, vidų, stogÄ , patiko, atrodė viskas normaliai.

Pardavėja sakė, kad sienos apÅ¡iltintos iÅ¡ vidaus, kai kur neÅ¡iltintos. Sakė, kad vienÄ kartÄ per metus buvo užpylę garaÅ¾Ä . Eksperto nurodyto įtrÅ«kimo iÅ¡orinėje sienoje nematė, tačiau matė įtrÅ«kimus namo viduje. Kadangi namas priduotas, sprendė, jog įrengtas tinkamai. Ä®sigijęs namÄ , iÅ¡ardė terasos stogÄ , laiptus, perdarė katilinę. Namo projektas jam buvo perduotas po preliminarios sutarties sudarymo, tačiau jis projekto nežiÅ«rėjo. Defektai atsirado pačiÄ pirmÄ Å¾iemÄ . 4. 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad praÅ¡o priteisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ nuostolių sumÄ (43 212,77 Eur), nes laiko, jog parduoto nekilnojamojo turto trÅ«kumai yra:

1) namo energetinio naudingumo savybių neatitikimas statinio reikalavimams, Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo kaina – 22 960,96 Eur, 2) drėgmė patenka į namo konstrukcijas, Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo kaina – 2 229 Eur, 3) netinkamas stogo konstrukcijos ir kamino sandÅ«ros įrengimas, Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo kainÄ praÅ¡o nustatyti teismo, 4) namo stogo konstrukcijos trÅ«kumai, jų Å¡alinimo kaina – 17 688,32 Eur, 5) neįrengtas drenažas, drenažo įrengimo darbai – 3 288 Eur, - kurių vertė virÅ¡ija ieÅ¡kinyje nurodytÄ nuostolių sumÄ . Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nenori grÄ Å¾inti nekilnojamojo turto atsakovams ir atgauti sumokėtų pinigų.

5. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto dalį paveldėjo po tėvo mirties, o atsakovė kartu su sutuoktiniu (L. D.) įsigijo neįrengtÄ namÄ (50 procentų baigtumo), t. y. namas buvo pastatytas, tačiau buvo be langų, buvo sumontuotos stogo gegnės, stogas uždengtas Å¡iferiu. Atsakovė su sutuoktiniu baigė įrengti namÄ , kuriame apsigyveno 2008 m. rugsėjo mėnesį visiÅ¡kai įrengus namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ . Atsakovė su sutuoktiniu pakeitė stogo dangÄ , nekeičiant patvarių, tinkamų stogo konstrukcijų.

Namo įrengimo darbus atliko samdomi darbininkai. Ä®gyjant ginčo turtÄ ankstesni savininkai perdavė namo projektÄ , statybos leidimus, namo projektÄ reikėjo tikslinti. Architektas projektÄ patikslino pagal pastatytÄ ir įrengtÄ namÄ , namas buvo įregistruotas. Name iki pardavimo gyveno devynerius metus. Iki to momento name nebuvo pelėsio. Namas buvo Å¡iltas. IeÅ¡kovas name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d., jam perduotas namo projektas. Å alys pagrindinę sutartį sudarė 2017 m. spalio mėnesį, todėl ieÅ¡kovas turėjo galimybę įvertinti turtÄ .

IeÅ¡kovui buvo nurodyta, kad namas iÅ¡ lauko neÅ¡iltintas, apÅ¡iltintos sienos iÅ¡ vidaus, nurodyta, kurios sienos neÅ¡iltintos, kad aplink namÄ nėra drenažo, kad porÄ kartų buvo užpylę garaÅ¾Ä . Jis matė, kaip apÅ¡iltintas stogas, kokia jo konstrukcija, tačiau pretenzijų neturėjo. Sienų įtrÅ«kimų nebuvo, be to, jie negali bÅ«ti laikomi užslėptais trÅ«kumais, nes yra namo iÅ¡orėje. Taip pat atsakovai nurodė, kad sutiktų atsiimti namÄ ir grÄ Å¾inti pinigus.

6. Liudytojai V. B., B. L., A. J., V. K. ir V. Z. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iki pardavimo lankydavosi atsakovų name žiemÄ , jame buvo Å¡ilta, name atsakovai laikė katę, Å¡unį, akvariumÄ su žuvytėmis, taip pat name buvo auginamos gėlės, jokių namo trÅ«kumų nematė. 7. 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas ieÅ¡kovo pasirinktas ekspertas S. Z. (atlikęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gyvenamojo namo trÅ«kumų nustatymo ekspertizę), nurodė, stogo konstrukcija padaryta ne pagal projektÄ , iÅ¡ nepakankamai iÅ¡džiovintos, apdorotos antiseptikais medienos.

Stogo konstrukcijÄ galėjo vizualiai matyti ir pats pirkėjas ar pasinaudojęs specialistų pagalba. Pelėsiui atsirasti įtakos turi oro drėgnumas, temperatÅ«ra, eksploatacija. Jis greitai plisti negali. Ar buvo užšalęs vandentiekis, negali pasakyti. Namo sienose buvo įtrÅ«kimai. Kada jie atsirado, negali pasakyti. Kadangi kanalizacijos Å¡ulinys yra mažesnio diametro, dažniau reikės Å¡ulinį valyti. Namas sertifikuotas C klase. Tai žemiausia pridavimo riba. Drenažo Å¡uliniai matomi vizualiai.

Jei jų nėra, reiškia nėra ir drenažo. Žmogus, gavęs dokumentus, turi matyti, kad namas statytas ūkio būdu. Nurodė, jog esminiai trūkumai – stogo konstrukcija, kelianti pavojų; sienų, grindų, stogo perdangos apšiltinimas; rūsio pelėsis, drenažas. Nepašalinus trūkumų, gyventi galima, tačiau bus patirtos didesnės išlaidos šildymui. III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados 8. Ieškinys atmestinas.

9. Nustatyta, kad atsakovė A. K. ir L. D. 2008 metais įsigijo 1990 metais pradėtÄ statyti (50 procentų baigtumo) gyvenamÄ jį namÄ Jonavos r., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – gyvenamasis namas). Gavę statybÄ leidžiančius dokumentus, 2009 metais baigė namo statybÄ , tačiau statybos užbaigimas nebuvo įregistruotas. Statybos pabaiga įregistruota 2016 metais. 2017 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovas T. J. su atsakovais A. K. ir D. D. (paveldėjusiu turto dalį po L. D. mirties) pasirašė preliminariÄ sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui už 76 000 Eur nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. 0,2482 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 228,14 kv. m bendro ploto pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų Å¡alinimo tinklus-nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini).

Atsakovai su ieÅ¡kovu susitarė pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.2 punktas). Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad, prieÅ¡ jÄ sudarant, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei A. K. 20 000 Eur, o atsakovui D. D. – 16 000 Eur (sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktai). Å alys susitarė, kad ieÅ¡kovas likusius 40 000 Eur sumokės pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka (sutarties 3.4 punktas). BÅ«simi pardavėjai (atsakovai) garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto nebÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad bÅ«simas pirkėjas, žinodamas apie tuos trÅ«kumus, nebÅ«tų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sÄ lygomis (sutarties 4.8 punktas).

Å alys susitarė, jog ieÅ¡kovas pradės naudotis perkamu turtu nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir nuo tos dienos įsipareigoja mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei turtui teikiamomis paslaugomis (sutarties 4.15 punktas). 2017 m. spalio 9 d. Å¡alys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuosavybės teisėmis įgijo minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), už 76 000 Eur kainÄ .

10. Tarp Å¡alių sudarytoje tiek preliminariosios sutarties 4.8 punkte, tiek pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties 7.6 punkte numatyta, kad bÅ«simi pardavėjai (atsakovai) garantuoja, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io turto nebÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad bÅ«simas pirkėjas, žinodamas apie tuos trÅ«kumus, nebÅ«tų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, o pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 punkte numatyta, kokiais bÅ«dais pirkėjas gali ginti savo teises, paaiÅ¡kėjus, jog turtas neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų ir/arba pardavėjų Å¡ioje sutartyje iÅ¡dėstytų patvirtinimų ir garantijų, arba paaiÅ¡kėjus, kad pardavėjas nuslėpė jiems žinomus turto kokybės trÅ«kumus.

11. Taip pat tiek preliminarioje sutartyje, tiek pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje (sutarties 7.12 punktas) pirkėjas (ieÅ¡kovas) patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo turtÄ . Pirkėjas dėl turto bÅ«klės ir kokybės pardavėjams jokių pretenzijų neturi, parduodamo turto bÅ«klė ir kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainÄ , kuriÄ pirkėjas moka pardavėjams už turtÄ . 7.13 punkte nurodyta, kad pirkėjas nežino ir nepastebėjo jokių paslėptų turto trÅ«kumų. 12. 2018 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo (pagal eksperto S. Z. paskaičiuotÄ trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ ), teigdamas, kad įsigijo turtÄ su trÅ«kumais (rÅ«syje atsirado pelėsis, pro langus pučia vėjas, namas netinkamai apÅ¡iltintas, namas pastatytas nukrypstant nuo projekto).

13. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje Å¡ie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau.

14. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.).

Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iÅ¡ kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi bÅ«ti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).

15. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).

16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

17. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021). 18. 2020 m. spalio 13 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė (toliau – teismo ekspertizės aktas) tikslu nustatyti gyvenamojo namo trÅ«kumus, užkertančius galimybę gyvenamÄ jį namÄ naudoti pagal paskirtį, jeigu jų yra, nustatyti jų Å¡alinimo kainÄ , ar trÅ«kumai akivaizdÅ«s. Atlikus ekspertizę, teismo ekspertas nustatė, kad: 18.1. Pastatas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų, galiojusių projekto jo statybai tęsti rengimo metu (2008 metais), o kartu ir esminio statinio reikalavimo „Energijos taupymas ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimas“; 18.2.

Namo statybinės konstrukcijos, iÅ¡skyrus stogo sandÅ«rÄ su kaminu (dÅ«mtraukiu), normatyvinius Å¡io pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Pastato dÅ«mtraukio sandÅ«ra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina; 18.3. Pastatas – gyvenamasis namas esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimus atitinka ne visa apimtimi. Netenkina visa apimtimi dėl to, kad pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo drėgmės infiltracijos į pastato pusrÅ«sio konstrukcijas ir kenksmingo jos (drėgmės) poveikio; 18.4.

Pastato pamatų, sienų ir pusrÅ«sio bei pirmojo aukÅ¡to perdangų konstrukcijos reikalavimus esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ tenkina; 18.5. Atskira iÅ¡vada dėl pastato medinių konstrukcijų tyrimo rezultatų ir atitikties nustatytiems normatyviniams reikalavimams. Atliekant pastato medinių konstrukcijų tyrimÄ nustatyta, kad vizualiai matomos gegnių sistemos elementų mechaninė bÅ«klė nustatytus reikalavimus tenkina. Kitos gegninės sistemos dalys bei jų atramos (mansardos perdangos medinės konstrukcijos) yra uždengtos kitomis pastato konstrukcijomis, sÄ lygų bei galimybių jas iÅ¡tirti sudaryta nebuvo (atidengimas atliktas nebuvo), dėl ko jų tyrimas atliktas nebuvo.

Tačiau vien tai, kad konstrukcijos dalis ar elementas tirtas nebuvo, daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i konstrukcijos dalis ar elementas netenkina reikalavimų, nesant tai pagrindžiančių duomenų, pagrindo nėra. IÅ¡vados: 18.5.1. Nėra įgyvendinti reikalavimai, susiję su medinių konstrukcijų patikimumo ir ilgaamžiÅ¡kumo iÅ¡saugojimu („Medinės konstrukcijos turi bÅ«ti atviros, gerai vėdinamos, pagal galimybes visose dalyse prieinamos apžiÅ«rėti, profilaktiÅ¡kai remontuoti, medienos apsauginiam apdorojimui atnaujinti ir kt.“); 18.5.2.

Yra tikėtina, kad įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina; 18.6. TrÅ«kumas, susijęs su namo stogo konstrukcijos ir kamino sandÅ«ros įrengimu užkerta galimybę namÄ naudoti pagal paskirtį saugiai, kaip to reikalauja normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai, susiję su statinio gaisrine sauga. Duomenys (darbų kiekiai ir bÅ«dai) Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo atsiras tik po Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo projekto parengimo.

Iki nebus parengtas Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo projektas, nebus ir duomenų trÅ«kumo Å¡alinimo statybos darbų kainos nustatymui. Todėl duoti iÅ¡vadÄ dėl trÅ«kumo Å¡alinimo kainos Å¡iuo metu galimybės nėra; 18.7. TrÅ«kumas, susijęs su pastato konstrukcijų apsauga nuo drėgmės infiltracijos į pastato konstrukcijas (pusrÅ«sio konstrukcijas) ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančio kenksmingo drėgmės poveikio, užkerta galimybę namÄ naudoti pagal paskirtį, kaip to reikalauja esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“.

Å io trÅ«kumo paÅ¡alinimui rekomenduotina taikyti kristalinės hidroizoliacijos bÅ«dÄ (pvz. 13 pav.). Å io trÅ«kumo Å¡alinimo, atliekamo tokiu ar panaÅ¡iu bÅ«du, skaičiuojamoji statybos kaina, apskaičiuota sustambintais įkainiais, yra 2 229 Eurai (Akto 5 priedas); 18.8. TrÅ«kumas, susijęs su pastato energinio naudingumo savybių neatitiktimi esminiam statinio reikalavimui „Energijos taupymas ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimas“ ir jį įgyvendinantiems aktams, užkerta galimybę namÄ naudoti pagal paskirtį energinio naudingumo sÄ lygomis, t. y. kad naudojamas Å¡iluminės energijos kiekis nebÅ«tų didesnis už reikiamÄ , apskaičiuotÄ pagal higienos normų ir pastato paskirties reikalavimus.

Apytikrė Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo kaina paaiÅ¡kės tik po atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano (projekto) Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimui parengimo ir patvirtinimo. Rengiant investicinį planÄ (projektÄ ) turės bÅ«ti: • atliktas energinio naudingumo projektavimas (numatytos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės ir siektini techniniai parametrai, numatomų priemonių energinio naudingumo vertinimas); • atliktas nustatymas numatomų priemonių įgyvendinimo skaičiuojamosios kainos; • atliktas numatomų priemonių ekonominio naudingumo (atsiperkamumo) įvertinimas.

Patikslinta (skaičiuojamoji) statybos kaina, paaiÅ¡kės tik parengus pastato atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektÄ . Todėl, nesant duomenų ir nesant galimybės juos gauti, Å¡iuo metu duoti iÅ¡vadÄ dėl trÅ«kumo Å¡alinimo kainos Å¡iuo metu galimybės nėra; 18.9. TrÅ«kumas, susijęs su pastato pusrÅ«sio iÅ¡orinių sienų vidaus pavirÅ¡ių drėgme vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia). Å is trÅ«kumas egzistavo, iÅ¡ esmės, nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rÅ«sio sienų vidaus pavirÅ¡ių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo bÅ«ti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės); 18.10.

Kiti trÅ«kumai, nustatyti atliekant šį ekspertinį tyrimÄ , nėra akivaizdžiai matomi (suvokiami) vidutiniam pirkėjui (tam reikia turėti specialių žinių). Lygiai taip pat nėra akivaizdžiai matomi (suvokiami) ir vidutiniam pardavėjui (namo savininkams). Pagrindinė priežastis, nulėmusi Å¡ių trÅ«kumų atsiradimÄ : pastato projekto, parengto 2008 metais, projektinių konstrukcinių sprendinių trÅ«kumai.

19. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovų parduotas gyvenamasis namas turi trūkumų, tačiau kilo ginčas, ar šie trūkumai buvo žinomi ieškovui (pirkėjui), ar trūkumai akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

20. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl gyvenamojo namo apšiltinimo, t. y. jog jame šalta. Ieškovas teigė, kad atėjus žiemos sezonui name šiluma pasiskirstydavo netolygiai (vienuose patalpose šalta, kitose šilta), užšalo antro aukšto vonioje vanduo, reikėjo daug malkų kūrenimui. Teismo ekspertizė patvirtina, kad gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C). Taigi, nėra abejonių, jog gyvenamasis namas nėra pakankamai apšiltintas, t. y. kad atitiktų esminius statinio reikalavimus.

Tačiau byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statytas Å«kio bÅ«du, jame buvo gyvenama pastoviai 10 metų, atsakovai name augino gėles, laikė gyvÅ«nus. Liudytojai nurodė, kad namas buvo Å¡iltas. Atsakovai pasakė ieÅ¡kovui, kad gyvenamojo namo sienos Å¡iltintos iÅ¡ vidaus, tačiau ne visos. Å iÄ aplinkybę pripažino ir ieÅ¡kovas, nurodė matęs vidinėse sienose įtrÅ«kimus (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu). IeÅ¡kovas patvirtino, kad apžiÅ«rėjo namo vidų, palėpę, stogÄ , iÅ¡orę, jokių pretenzijų dėl namo kokybės nereiÅ¡kė, gyvenamasis namas jam tiko.

Nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie gyvenamojo namo apÅ¡iltinimo trÅ«kumus, ieÅ¡kovas tai žinojo ir įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su žinomais trÅ«kumais. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kaip rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas turėjo suprasti, kad gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 1990 metais, apsigyventa jame 2008 m., o faktiÅ¡kais baigtas statyti 2009 m., negali bÅ«ti toks Å¡iltas (naudojantis mažai energijos), kaip gyvenamieji namai pastatyti 2017 metais (pirkimo metu).

21. IeÅ¡kovo pasirinktas ekspertas S. Z. nurodė stogo konstrukcijos neatitikimus projektui bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau teismo ekspertizės akte nustatyta, jog yra tikėtina, kad įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina. Be to pažymėtina, kad ekspertas S. Z. posėdžio metu patvirtino, kad stogo konstrukcijÄ , apÅ¡iltinimÄ pirkėjas galėjo matyti pats vizualiai ar specialisto pagalba. Juo labiau pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad apžiÅ«rėjo stogo konstrukcijÄ , turėjo gyvenamojo namo projektÄ , tačiau jokių trÅ«kumų nematė, projekto nelygino su faktine stogo gegnių (matmenų, tarpų atžvilgiu) padėtimi, nors tÄ padarius galima buvo nesunkiai nustatyti tam tikrus neatitikimus. Taigi, Å¡is trÅ«kumas buvo akivaizdžiai pastebimas.

22. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo statybinės konstrukcijos, iÅ¡skyrus stogo sandÅ«rÄ su kaminu (dÅ«mtraukiu), normatyvinius Å¡io pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Pastato dÅ«mtraukio sandÅ«ra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina. Å iuo atveju pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė tokio trÅ«kumo, Å¡is trÅ«kumas jam nekėlė nepatogumų, jis nustatytas tik paskyrus teismo ekspertizę 2021 m. Å is gyvenamojo namo trÅ«kumas nebuvo žinomas ir atsakovams.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į trÅ«kumo pobÅ«dį, jo buvimÄ jau ilgÄ laikÄ (daugiau kaip 10 metų), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas žinodamas apie šį trÅ«kumÄ , bÅ«tų įsipareigojęs pirkti gyvenamÄ jį namÄ sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. Be to, pažymėtina, kad Å¡is trÅ«kumas neužkerta kelio gyvenamojo namo naudoti pagal paskirtį, o jo Å¡alinimo kaina (nors ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie Å¡io trÅ«kumo Å¡alinimo kainÄ ) nelaikytina didele, kuri esmingai įtakotų gyvenamojo namo pardavimo kainÄ .

23. Kiti ieÅ¡kovo nurodomi gyvenamojo namo trÅ«kumai, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, yra tai, kad drėgmė patenka į namo konstrukcijas, drėksta pusrÅ«sio sienos, neįrengtas drenažas. Tačiau atsakovė teigia, kad pasakė ieÅ¡kovui, jog nėra drenažo, kad yra pavojus, jog gali apsemti pavasarį, kai staiga atleidžia (tai buvo atsitikę du kartus). IeÅ¡kovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovai sakė, kad vienÄ kartÄ buvo užpylę garaÅ¾Ä . Taigi, ieÅ¡kovas žinojo apie galimybę drėgmės patekimo į pastato konstrukcijas. Be to pažymėtina, kad:

1) teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „trūkumas, susijęs su pastato pusrūsio išorinių sienų vidaus paviršių drėgme vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia). Šis trūkumas egzistavo, iš esmės, nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rūsio sienų vidaus paviršių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo būti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės)“;

2) ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad drenažo šuliniai matomi vizualiai, todėl, jei jų nėra, reiškia nėra ir drenažo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nurodyti trūkumai buvo akivaizdžiai matomi ir žinomi ieškovui.

24. Kitais gyvenamojo namo trÅ«kumais (dėl buitinių nuotekų valymo įrengimo Å¡ulinio skersmens neatitikimo projektui; dėl namo iÅ¡orinės sienos įtrÅ«kimo), grindžiant nuostolių atlyginimo sumÄ , paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nesirėmė. Tačiau teismas pažymi, kad Å¡ie trÅ«kumai akivaizdžiai buvo matomi (jeigu jie buvo) perkant gyvenamÄ jį namÄ . Juos ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo pastebėti, juo labiau, kad ieÅ¡kovas gyvenamajame name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir gyveno apie 6 mėnesius iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2017 m. spalio 9 d.). Nors ieÅ¡kovas gyvenamajame name gyveno apie 6 mėnesius, tačiau sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nepareiÅ¡kė atsakovams jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo trÅ«kumų.

25. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes (iÅ¡vadas), teismas sprendžia, kad gyvenamojo namo trÅ«kumai ieÅ¡kovui (pirkėjui) buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovai (pardavėjai) buvo nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo atžvilgiu (bandė nuslėpti trÅ«kumus), prieÅ¡ingai, jie nurodė apie apÅ¡iltinimo trÅ«kumus, pusrÅ«sio apsėmimÄ , kas rodo jų sÄ Å¾iningumÄ ir siekį atskleisti jiems žinomus gyvenamojo namo trÅ«kumus. IeÅ¡kovas name gyvena ir nenori jo grÄ Å¾inti atsakovams bei atgauti sumokėtus pinigus (su kuo sutinka atsakovai), kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovui Å¡is namas yra tinkamas gyvenimui, nepaisant esamų trÅ«kumų. Taigi, ieÅ¡kinys atmetamas kaip neįrodytas.

26. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Taip pat, sprendimui įsiteisėjus, atsakovui D. D. grÄ Å¾intini pinigai (13 600 Eur) įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ , siekiant pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mÄ stÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovams priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovų atstovė 2019 m. vasario 4 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti atsakovams po 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimas (po 280 Eur), įrodymų byloje rinkimas (po 50 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (po 170 Eur), atsakovei A. K. papildomai priteisti 99,99 Eur iÅ¡laidų, turėtų antstolės paslaugoms fiksuojant faktines aplinkybes apmokėti. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovų atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti atsakovams po 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (patirtas bylÄ nagrinėjant po jos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo), kurias sudaro konsultavimas ir susipažinimas su byla, procesinių dokumentų ruoÅ¡imas, atstovavimas teisme.

29. Teismas sprendžia, kad atsakovei A. K. 99,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kaip nepagrįstos, nes į bylÄ nėra pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kitos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobÅ«džio advokato teisines paslaugas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteistina po 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos 36,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 510,50 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtÄ 180 Eur sumÄ už eksperto pakartotinį kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį, nes ekspertas nebuvo pakviestas. Teismas tenkina šį praÅ¡ymÄ , kadangi ekspertas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį (Å¡is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas). IeÅ¡kovui grÄ Å¾intina 180 Eur suma, kuri buvo įmokėta į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2020 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7.

32. Teismo ekspertas V. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ sumokėti jam likusiÄ neapmokėtÄ sumÄ (sumokėta 2 000 Eur, neapmokėta 1 500 Eur) už teismo ekspertizės atlikimÄ (sÄ skaita faktÅ«ra Nr. V21-02). Nustatyta, kad 2020 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę (toliau – ekspertizė) ir pavedė jÄ atlikti atsakovų pasiÅ«lytam teismo ekspertui V. G., užduodant klausimus, kuriuos iÅ¡ esmės suformulavo atsakovai. Atsakovai posėdžio metu nurodė, kad teismo ekspertas sutiko ekspertizę atlikti už 2 000 Eur.

Teismo nutartyje skirti ekspertizę atsakovai buvo įpareigoti sumokėti 2 000 Eur avansÄ už ekspertizės atlikimÄ , kurį jie sumokėjo. Atlikus ekspertizę, teismo ekspertas už ekspertizę pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 3 500 Eur sumai. Teismas sprendžia, kad toks teismo eksperto elgesys nėra sÄ Å¾iningas, nes teismo ekspertas, prieÅ¡ atlikdamas jam paskirtÄ ekspertizę, žinojo, jog jo ekspertizės kaina yra įvertinta 2 000 Eur (teismo ekspertas gavo nutartį, kurioje nurodyta už ekspertizę įmokama suma), todėl manydamas, jog jis negali atlikti ekspertizės už tokiÄ kainÄ , turėjo apie tai praneÅ¡ti teismui ir neatlikinėti ekspertizės. Teismo ekspertas negali pats vienaÅ¡aliÅ¡kai, po ekspertizės atlikimo nusistatyti jos kainÄ .

Pažymėtina, kad teismo ekspertui iÅ¡ karto nurodžius ekspertizės kainÄ 3 500 Eur, tikėtina, kad ekspertizė bÅ«tų paskirta kitam ekspertui, o galbÅ«t ir atsakovai nesutiktų su tokia kaina ir praÅ¡ytų skirti kitÄ ekspertÄ , ar visai atsisakytų ekspertizės, kaip įrodymo gavimo. Taip pat svarbu paminėti, jog teismo ekspertas neatsakė į visus jam užduotus klausimus (neatsakyta, kokia trÅ«kumų Å¡alinimo kaina). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teismo ekspertas nepagrįstai praÅ¡o papildomai sumokėti už ekspertizę 1 500 Eur, todėl praÅ¡ymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36,54 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 54 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 510,50 Eur (penkis Å¡imtus deÅ¡imt eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant Å¡ias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui, kurios buvo keičiamos 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo, 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo ir 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimis. Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo įmokėtus (mokėjimo nurodymo Nr. 496707, data 2020 m. rugpjūčio 20 d.) į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 13 600 Eur (trylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų), pervedant juos į atsakovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų), sumokėtų į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ (2020 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7), pinigus pervedant į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Evaldas Burzdikas