80ed7a9e-692b-48d4-adee-c05b709cb3db · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1385-779/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00599-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovei L. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L. B., praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę L. B. paneigti ieÅ¡kovės J. G. garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius, pateikiant teismui arba iÅ¡siunčiant ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresu tokio turinio raÅ¡tÄ â€žAÅ¡, L.

B., 2015-09-13 teigdama tikrovės neatitinkančius teiginius, pasielgiau netinkamai ir neetiÅ¡kai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina J. G. garbę bei orumÄ . Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) J. G. atsipraÅ¡au“; priteisti J. G. naudai iÅ¡ atsakovės L. B. 500 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl jos garbę ir orumÄ Å¾eidžiančių atsakovės vieÅ¡oje vietoje iÅ¡tartų žodžių, ieÅ¡kovė kreipėsi dėl administracinės bylos pradėjimo, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas nustatęs, jog L. B., eidama link savo automobilio, pasakė žodžius ,,psiche, į durnių namus nuveÅ¡iu, beprote tu“, kurie buvo skirti J. G., administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

3. IeÅ¡kovės manymu, atsakovės iÅ¡tarti žodžiai buvo įžeidžiantys, neigiamai apibÅ«dinantys asmenį, todėl toks jos elgesys vieÅ¡oje vietoje nelaikytinas elgesiu, suderinamu su etikos normomis. Atsakovės teiginys vertintinas kaip atsakovės perteikta žinia, o ne nuomonė. Be to, nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Net vertinant teiginį kaip atsakovės subjektyviÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę, egzistuotų pagrindas pripažinti, kad tokia jos nuomonė žeidžia ir kartu žemina ieÅ¡kovę, nes yra pareikÅ¡ta neetiÅ¡kai, nepagarbiai ir užgauliai, todėl atsakovės paskleisti duomenys apie ieÅ¡kovę sumenkino jos savivertę, tai yra orumÄ , be to, žvelgiant iÅ¡ pasyvaus (paÅ¡alinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindÄ suabejoti jos asmenybės pilnavertiÅ¡kumu, tai yra, pažemino ir jos garbę, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog yra įstatyme nustatytos sÄ lygos ieÅ¡kovės garbei ir orumui ginti.

Dėl tokių atsakovės veiksmų (paskleistų duomenų) ieÅ¡kovė pradėjo jausti bejėgiÅ¡kumÄ , patyrė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , Å¡okÄ , pažeminimÄ , įskaudinimÄ .

4. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė seniai artimai bendrauja su Z. B. ir jos motina E. D.. Atsakovei atvykus pas jas į svečius, adresu Karaimų g. 19, Trakai, ieÅ¡kovė jÄ nuolat fotografuoja ir filmuoja. Atsakovė ieÅ¡kovės asmeniÅ¡kai nepažįsta, jokių reikalų su ja nėra turėjusi. Atsakovė nėra vieÅ¡as asmuo, tačiau ieÅ¡kovė jÄ nuolat fotografuoja bei filmuoja. Atsakovė neneigia, jog, siekdama apsiginti ir iÅ¡vengti persekiojimo jos atžvilgiu, galėjo pasakyti grubius žodžius ieÅ¡kovės atžvilgiu, tačiau kokius konkrečiai – neprisimena.

Toks ieÅ¡kovės elgesys atsakovę emociÅ¡kai traumuoja, nes neaiÅ¡ku, kokiu tikslu, kieno pavedimu ieÅ¡kovė jÄ filmuoja ir fotografuoja bei kur panaudos atsakovės atvaizdÄ . Tokie ieÅ¡kovės veiksmai jai sukelia didelį nerimÄ ir stresÄ . Taigi, ieÅ¡kovės vykdytas persekiojimas fotografuojant ir filmuojant, iÅ¡provokavo atsakovę ieÅ¡kovės atžvilgiu pasakyti grubius, galimai ne etiÅ¡kus žodžius. Atsakovė, sakydama Å¡iuos žodžius ieÅ¡kovei, buvo subjektyviai įsitikinusi, kad ieÅ¡kovės elgesys yra nenormalus, neadekvatus.

Pati ieÅ¡kovė tokiu savo elgesiu suformavo atsakovės neigiamÄ nuomonę apie jÄ . Atsakovės manymu, paÅ¡aliniai asmenys jos pasakytų žodžių ieÅ¡kovei negirdėjo, nes tiek Z. B., tiek E. D. buvo toliau nuo jos, o be to, jos buvo užsiėmusios, t. y. bendravo su vairuotoju, kuris norėjo prisiparkuoti automobilį aikÅ¡telėje prie Z. B. namų. Nors įraÅ¡e yra matomas ir paÅ¡alinis asmuo, tačiau jis negalėjo girdėti atsakovės sakomų žodžių, nes buvo pakankamai toli ir į kadrÄ pateko tik po kurio laiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Sprendime nurodė, kad nors ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė jÄ Ä¯Å¾eidė, sakydama „psiche, į durnių namus nuveÅ¡iu, beprote tu“, tačiau pateiktame vaizdo įraÅ¡e nėra girdėti atsakovės sakant „psiche“, tačiau yra aiÅ¡kiai girdimas kreipinys „“. Teismas, peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , nustatė, kad vaizdo įraÅ¡o 00.13 min. atsakovė, sėsdama į automobilį ir žiÅ«rėdama į filmuojantį asmenį, pasako:

„tu nustok filmuoti, aš tave į durnių namus nuvešiu, beprote tu“.

6. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai. Atsakovė, visų pirma, kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu jos nefilmuoti. Susiklosčius konfliktiÅ¡kai situacijai, kuriÄ iÅ¡provokavo pati ieÅ¡kovė, atsakovė iÅ¡sakė savo subjektyvų požiÅ«rį į situacijÄ bei nuomonę apie ieÅ¡kovę. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atsakovei sėdant į automobilį, kamera yra pasukama jos link. Teismas vertino, jog atsakovė turėjo pagrindÄ iÅ¡reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ susiklosčiusia situacija bei pakankamÄ faktinį pagrindÄ nuomonei apie ieÅ¡kovės elgesį susiformuoti.

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad žinia apie jÄ buvo paskleista tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovei pradėjus sakyti „tu nustok filmuoti...“, Z. B. prieina prie atvažiavusio automobilio ir kalbasi su vairuotoju jam rodydama kryptį, jokio dėmesio tuo metu tiek į filmuojančiÄ ieÅ¡kovę, tiek atsakovę nekreipdama. Kaimynė E. D., sėdinti neįgaliojo vėžimėlyje, yra nusisukusi nuo filmuojančios ieÅ¡kovės. Ä® nagrinėjamos situacijos metu atsakovės kreipimosi metu į ieÅ¡kovę pasakytus žodžius kaimynės niekaip nesureagavo.

Teismas sprendė, kad nesant CK 2.24 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų, pagrindo tenkinti ieÅ¡kiniui nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė J. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog susiklosčius konfliktiÅ¡kai situacijai, kuriÄ iÅ¡provokavo pati ieÅ¡kovė, atsakovė iÅ¡sakė savo subjektyvų požiÅ«rį į situacijÄ bei nuomonę apie ieÅ¡kovę.

Å i teismo iÅ¡vada padaryta nesant jokių konkrečių byloje įrodymų dėl ieÅ¡kovės provokuojančio elgesio, teismas iÅ¡vados nepagrindė jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais. 8.2. Teismo vidinis įsitikinimas susiformavo teismui pilnai neįsigilinus į byloje esančiÄ medžiagÄ , sutapatinus Vilniaus apygardos teismo nustatytas aplinkybes, visiÅ¡kai nesusijusias su Å¡ia byla, su ieÅ¡kovės elgesiu 2016 m. rugsėjo 13 d., kas lėmė nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimÄ .

IeÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta byla dėl neteisėto informacijos rinkimo atsakovės atžvilgiu, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas jÄ iÅ¡teisino ir dėl ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės prieÅ¡ atsakovę iÅ¡teisinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė. 8.3. Nesutiktina ir su tuo, kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, o ne paskleidė garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ Å¾iniÄ apie ieÅ¡kovę, o jos iÅ¡sakyta nuomonė apskritai, anot teismo, nebuvo paskleista nes tretieji asmenys tiesiog negalėjo girdėti, kÄ ji sakė. 8.4.

Nuo pat pirmo posėdžio ieÅ¡kovė teikė nuÅ¡alinimÄ teisėjui dėl jo ankščiau jos atžvilgiu priimtų sprendimų, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismo. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ , teisme taip pat buvo gauta baudžiamoji byla dėl ieÅ¡kovės neteisėtos informacijos rinkimo kaimynės Z. B. bei L. B. atžvilgiu. BylÄ nagrinėjo taip pat teisėjas R. PraÅ¡muntas. 2018 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovė teisėjo R. PraÅ¡munto nuosprendžiu buvo nuteista už neteisėtÄ informacijos rinkimÄ Z.

B. atžvilgiu, iÅ¡teisinant jÄ dėl epizodo su L. B.. IeÅ¡kovei nesutikus su apkaltinamuoju nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurio pasėkoje 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovė buvo pilnai iÅ¡teisinta. Gavus nuosprendį, ieÅ¡kovė dar kartÄ pareiÅ¡kė teisėjui nuÅ¡alinimÄ , tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė, iÅ¡nagrinėjus praÅ¡ymÄ , teisėjo nenuÅ¡alino. Teismui priėmus sprendimÄ skundžiamoje civilinėje byloje bei nesant jokio pagrindo nustačius ieÅ¡kovės provokuojantį elgesį filmuojant atsakovę, kas iÅ¡ esmės buvo vienintelis bÅ«das apginti ieÅ¡kovės interesus juos fiksuojant vaizdo kamera, nesant byloje jokių konkrečių įrodymų patvirtinančių provokacijÄ , o taip pat konstatavus, kad garsiai iÅ¡sakytų atsakovės žodžių niekas negirdėjo, ieÅ¡kovės nuomone, teisėjas proceso metu buvo jos atžvilgiu Å¡aliÅ¡kas, kas įtakojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

9. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė atsakovę eilę metų (5 - 7 metus) persekiojo, su filmavimo kamera, mobiliuoju telefonu fotografavo, darė garso įraÅ¡us ir tuo pačiu provokavo jos atžvilgiu pasakyti, kad ji „psichė“, ginantis nuo jos ne tik nuo neteisėtų, bet ir nusikalstamų veiksmų. Tokie jos provokuojamojo pobÅ«džio veiksmui sukėlė atsakovei neigiamų reakcijų į tokius veiksmus, todėl Å¡ioje situacijoje, tokie jos veiksmai pripažįstami neleistinais ir nesukelia jokių pasekmių kaip garbės ir orumo įžeidimas. 9.2.

Atsakovė iÅ¡sakė savo nuomonę, suvokimÄ dėl ieÅ¡kovės elgesio, o ne paskleidė žinias dėl garbės ir orumo, elgėsi sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės elgesį. 9.3. Atsakovės iÅ¡sakytos nuomonės ieÅ¡kovės atžvilgiu tretieji asmenys negirdėjo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Teismas konstatuoja: Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-434-626/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės maždaug nuo 2008 metų yra priešiški santykiai, kurie tęsiasi iki šiol. Šių aplinkybių neginčijo ir bylos šalys procesiniuose dokumentuose.

13. IÅ¡ į bylÄ pateikto įraÅ¡o bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 13 d. gatvėje, netoli adreso Karaimų g. 19, Trakai, atsakovė L. B., sėsdama į automobilį ir žiÅ«rėdama į filmuojantį asmenį, pasako: „tu nustok filmuoti, aÅ¡ tave į durnių namus nuveÅ¡iu, beprote tu“.

14. Ieškovės teigimu, aukščiau nurodytais veiksmais buvo pažeminta ieškovės garbė ir orumas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės garbės ir orumo pažeidimo, kadangi teismas be pagrindo pripažino, kad:

1) nurodytus atsakovės veiksmus išprovokavo pati ieškovė;

2) atsakovė iÅ¡sakė savo nuomonę, o ne paskleidė žiniÄ . Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 15. Asmens asmenines neturtines teises ir vertybes, įskaitant garbę ir orumÄ , gina įstatymas. Vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

17. Analizuojant, ar egzistuoja specialusis garbės ir orumo įžeidimo deliktas, bÅ«tina nustatyti, kÄ asmuo paskleidė – žiniÄ ar nuomonę, kadangi tik nustačius, kad asmuo paskleidė žiniÄ , analizuotinos kitos garbės ir orumo delikto sÄ lygos. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija;

žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr.

Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 metų tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, akivaizdu, kad Å¡alys viena su kita elgiasi prieÅ¡iÅ¡kai, reiÅ¡kia savo neigiamas emocijas viena kitos atžvilgiu. IÅ¡ į bylÄ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atsakovė ieÅ¡kovei adresuotus aukščiau minėtus žodžius pasakė dėl to, kad ieÅ¡kovė jÄ filmavo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė minėtus žodžius ieÅ¡kovei pasakė iÅ¡provokuota ieÅ¡kovės elgesio (filmavimo), siekdama, ne paskleisti tikrus (t. y. faktinę situacijÄ atitinkančius) faktus apie ieÅ¡kovę, tačiau sudrausminti ieÅ¡kovę, emocingai iÅ¡reikÅ¡dama savo nuomonę dėl ieÅ¡kovės veiksmų. IeÅ¡kovė savo žodžių nebandė grįsti jokiais faktais (jų vertinimu), taiga, nesiekė savo žodžių pristatyti kaip pagrįstų, atitinkančių tikrovę.

20. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė minėtais žodžiais kreipėsi tiesiogiai į ieÅ¡kovę, o ne į kitus asmenis, turėdama tikslÄ pasakyti tokiÄ informacijÄ , kaip tikrÄ , apie ieÅ¡kovę. Pritartina pirmosios instancijos teiginiams, kad nurodyto įvykio metu netoliese buvę asmenys (Z. B. ir E. D.) į ieÅ¡kovės ir atsakovės pokalbį dėmesio nekreipė, į atsakovės ieÅ¡kovei pasakytus žodžius niekaip nesureagavo. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad ginčo veiksmų atlikimo metu ieÅ¡kovė žinios (teiginio, kuris trečiųjų asmenų galėtų bÅ«ti suprantamas kaip teisingas, atitinkantis faktinę situacijÄ ) apie ieÅ¡kovę nepaskleidė. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino tinkamai.

21. Nustačius, kad ginčo veiksmų metu ieÅ¡kovė žinios nepaskleidė, nėra pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sÄ lygų, kadangi siekiant taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos Å¡io delikto bÅ«tinosios sÄ lygos kartu. Kadangi nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 2.24 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo analizuoti civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų ir dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovei priteisimo.

22. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, turi teisę, remiantis CPK 65-66 straipsniuose nurodytais pagrindais, teikti motyvuotÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo (CPK 68 str.).

Å ia teise ieÅ¡kovė pasinaudojo, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo nuÅ¡alinimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjos N. Z., laikinai ėjusios teismo pirmininkės pareigas, 2017 m. gegužės 15 d. neskundžiama nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo buvo atmestas, todėl nurodytoje teismo nutartyje atliktas teisinis vertinimas ir priimtas procesinis sprendimas negali bÅ«ti ginčijamas (CPK 279 str. 4 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovės argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ naujo nevertintini, kadangi buvo iÅ¡nagrinėti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir atmesti kaip nepagrįsti.

23. Dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).

24. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

26. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė nenurodė patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, jų priteisti neprašė, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,- n u t a r i a: IeÅ¡kovės J. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Inga Staknienė RÅ«ta Petkuvienė Vaclovas Paulikas