80ed22eb-e8a7-44cb-9347-bed2f61db191 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-652-426/2014                                   Proceso Nr. 3-61-3-02425-2013-2                       Procesinio sprendimo kategorija 13.4, 13.5, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams E. K. ir A.

S., atsakovės atstovei A. B., trečiojo suinteresuotojo asmens A. Å . individualios įmonės „Aulė“ atstovams A. Å . ir advokatui D. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Bendras turtas“ skundÄ atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – A.

Å . individuali įmonė „Aulė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba) dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „Bendras turtas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l–7), kuriame prašė panaikinti 2013-05-06 statybos užbaigimo akto Nr. SUA -00-130506-00218 (toliau – ir 2013-05-06 aktas, Aktas) galiojimÄ dėl pastatų , kurių unikalÅ«s Nr. 1099-5007-7037 ir Nr. 1099-5007-7048 (t. 1, b. l. 1–7).

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad valdo pastatÄ -parduotuvę, esančiÄ Gedvydžių g. 17, Vilniuje. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso visos pastate esančios prekybos patalpos. Nurodo, kad 2013-06-27 susitikimo su A. Å . individualios įmonės „Aulė“ (toliau – ir Ä®monė) atstovu A. Å . metu sužinojo, kad Ä®monės vardu buvo įregistruoti du nauji pastatai: prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7037, ir prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7048.VÄ® Registrų centro duomenimis, pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1998 m., tačiau aktas iÅ¡duotas tik 2013-05-06, tai yra praėjus 15 metų nuo statybos pradžios ir užbaigimo dienos.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Statybos užbaigimo aktas buvo neteisėtai iÅ¡duotas, nesant galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento.Pastatai pastatyti ant valstybinės žemės, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo statybai. Tokiu bÅ«du, pastatai buvo pastatyti pažeidžiant imperatyvias statybos teisės normas. Ä®monės pastatams be teisinio pagrindo suteiktas pareiÅ¡kėjos naudojamo žemės sklypo adresas.Bendrovės nuomone, pastatai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų esminių statinio reikalavimų, eksploatuojamų objektų gaisrinės saugos reikalavimų, pastatyti nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių atstumų iki gretimo sklypo ribos, eksploatuojami nesilaikant higienos reikalavimų, todėl kelia realiÄ grėsmę pareiÅ¡kėjos turtui, pastato nuomininkų bei lankytojų saugumui.PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Aktas iÅ¡duotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas bei jo teises ir teisėtus interesus.Pažymi, kad Ä®monė neturėjo ir neturi teisės bÅ«ti statytoju, kadangi pastatė pastatus laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas statybai.Statybos užbaigimo aktas iÅ¡duotas nesant galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento.

Statiniai pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki pareiÅ¡kėjo valdomo žemės sklypo ribos, neatitinka esminių statinio reikalavimų. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, iÅ¡duodant 2013-05-06 aktÄ , buvo pažeisti imperatyvÅ«s Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimai. Net ir tuo atveju, jei Ä®monė 1998 metais statė pastatus turėdama jų statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tai 2013-05-06 tokio statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, o statinio projektas neatitiko per 15 metų pasikeitusių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų.

Pažymi, kad pastatų teritorija nėra nuolat valoma, gamybos atliekos, šiukšlės neišgabenamos į specialiai tam paruoštas vietas. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus nelaisvi, netvarkingi. Tamsiu paros metu neapšviesti. Teritorijoje nėra išdėstytų pirminių gaisro gesinimo priemonių. Tokiu būdu, iš esmės pažeidžiami teritorijų priežiūrai keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai. Pastatų evakuacijos keliai ir išėjimai užkrauti ir nepritaikyti žmonėms evakuoti.

Rūsiuose laikomos degios medžiagos, neišvalytos šiukšlės. Neatskirtos, specialiais ženklais nepažymėtos ir tinkamai neįrengtos rūkymui skirtos vietos, koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose nėra evakuacijos kryptį nurodančių ženklų. Patalpose taip pat nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių. Mano, kad vietoje Akto privalėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau– ir Inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 100–104) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Ä®monė 2011-09-12 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktÄ pastatams – prekybos centrui su ofisais (4E2/p) bei prekybos centrui su ofisais (3E5/p), pastatytiems pagal 1998-02-11 leidimÄ Nr. Pl/98-04 (toliau - Leidimas).Statybos užbaigimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vedėjo potvarkiu nr. (23.1)-P3-922, 2013-04-29 priėmė skundžiamÄ AktÄ . Nagrinėjamu atveju, užbaigus naujo statinio statybÄ , pagal Statybos įstatymo 24 str. 1 d. buvo suraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas.

Pažymi, kad, priimant ginčijamÄ aktÄ , dalyvavo 7 asmenų komisija, kuriÄ sudarė atstovai iÅ¡ įvairių institucijų. Jiems buvo suteikta prieiga prie visos su praÅ¡ymu pateiktos dokumentacijos. PareiÅ¡kėja pateiktame skunde teismui iÅ¡dėsto argumentus, kuriais siekia įrodyti, jog Aktas buvo iÅ¡duotas pažeidžiant imperatyvius teisės normų reikalavimus, tačiau nėra suprantama, kaip, Å¡iuo atveju panaikinus ginčijamÄ AktÄ , bus apgintos jos galimai pažeidžiamos teisės, todėl skundas atmestinas.Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja teigia, kad statinių statyba atlikta dar 1998 m., t. y. nepasibaigus statybos Leidimo terminui, per kurį turėjo bÅ«ti pradėti statybos darbai. 15 metų statytojui nebuvo reiÅ¡kiamų jokių pretenzijų dėl galimai pareiÅ¡kėjos pažeidžiamų interesų esamais statiniais iki pat Å¡ios dienos.Atsakovei nesuprantamas pareiÅ¡kėjos tvirtinimas, jog Ä®monė neturėjo statytojo teisės. Taip pat Akto neteisėtumÄ pareiÅ¡kėja grindžia minimalaus teisės aktuose nustatyto atstumo iki žemės sklypo pažeidimu.

Tačiau, jokiais įrodymais nepagrįsdama, pareiškėja dėsto, jog Įmonei nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo, esančio Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294). Minėti statiniai pastatyti dar 1998 m., todėl atkreipia dėmesį, jog pagal kartu su skundu pateikiamo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis – žemės sklypo, adresu Gedvydžių g. 17, Vilnius (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastro duomenų nustatymo data tik 2012-05-07.

Vertinant skundžiamo Akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ minėtas pareiÅ¡kėjos argumentas nenagrinėtinas, nes žemės sklypas Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294), suformuotas tik 2012-05-07 jau esamais atstumais nuo 14 metų pastatytų statytojo Ä®monė statinių.Ä®statymų leidėjas statybos užbaigimo komisijai yra nustatęs diskrecijos teisę spręsti dėl to, ar konkretÅ«s nukrypimai laikytini nuo bendrųjų rodiklių yra esminiai, todėl kiekvienas komisijos narys pagal kompetencijÄ vertina statinio atitiktį statinio projektui ir aktas pasiraÅ¡omas, komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad faktinių statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra neesminiai.

Net ir pareiÅ¡kėjos keliamu gaisrinės saugos neatitikimo klausimu AktÄ pasirašė ir pastabų nepateikė Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkas A. L.. Atitinkamai minėto pobÅ«džio klausimai ir turėtų bÅ«ti keliami AktÄ pagal kompetencijÄ pasiraÅ¡iusių institucijų atstovams.Ginčijamas aktas iÅ¡duotas nuotoliniu bÅ«du, per statybos leidimų duomenų tvarkymo informacinę sistemÄ â€žInfostatyba“ 2013-04-29 pateikto praÅ¡ymo pagrindu.

Inspekcija daro iÅ¡vadÄ , jog skundas paduotas asmens, neturinčio subjektinės teisės ginčyti AktÄ , todėl atmestinas.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Ä®monė teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 58–65) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylÄ nutraukti, konstatavus, jog buvo praleistas skundo teismui pateikimo terminas. Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ praleidusi įstatyme nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , todėl Å¡i administracinė byla nutrauktina.

PaaiÅ¡kina, jog Ä®monei žemės sklypas Gedvydžių g. 17, Vilniuje buvo suteiktas ir jos valdomas teisėtai nuo 1991 m., todėl 1998 m. ji pastatė pastatus turėdama teisę bÅ«ti statytoja. Statyba baigta galiojant 1998-02-11 iÅ¡duotam statybos leidimui Nr. 97/98-09, o statybos užbaigimo procedÅ«ras galima vykdyti ir pasibaigus statybÄ leidžiančio dokumento (statybos leidimo) galiojimo laikui.PareiÅ¡kėjos sutikimas, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, pastatams statyti nebuvo ir nėra bÅ«tinas.

Nurodo, kad skunde reiÅ¡kiami reikalavimai suformuoti dirbtinai, siekiant kitų, nei skunde atskleista, ketinimų ir tikslų – nuosavybės teise įgyti trečiojo asmens turtÄ bei praplėsti valdomÄ teritorijÄ . Pagal Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymÄ â€žDėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“, pastatai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 bei kituose teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus.Atsiliepime pažymi, kad aktas priimtas 2013-05-06, o skundas paduotas tik 2013-07-09, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po akto priėmimo.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , t. y. pagal vieÅ¡ame registre esančius duomenis, įraÅ¡as apie aktÄ matomas jau nuo 2013-05-15. Atsižvelgiant į tai, jog vieÅ¡ajame registre esanti informacija yra vieÅ¡a, terminas skundui paduoti turėjo bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo Å¡io akto paskelbimo vieÅ¡ajame registre momento, t. y. nuo           2013-05-15. BÅ«tent nuo tos dienos pareiÅ¡kėja galėjo ir turėjo objektyvias galimybes sužinoti apie šį aktÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, kad pastatai pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas žemės sklypas jų statybai ir kuris nebuvo teisėtai suteiktas Ä®monei.Pagal Vilniaus miesto valdybos 1991-11-28 potvarkį Nr. 2025 V „Dėl žemės sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ trečiajam asmeniui buvo skirtas apie 0,6 ha papildomas sklypas Gedvydžių g., Vilniuje vaisių–daržovių parduotuvei, stiklo taros supirktuvei ir transformatorinei projektuoti ir statyti, paimant minėta sklypÄ ir valstybinei įmonei „Kapitalinė statyba“ skirto sklypo.Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 1993-11-16 raÅ¡tu Nr. 6-11-31 „Dėl leidimo projektuoti komercinį pastatÄ su ofisais“ leido trečiajam asmeniui turimame 0,6 ha žemės sklype Gedvydžių g. projektuoti komercinį pastatÄ su ofisais.Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkiu Nr. 391 V leista Vilniaus miesto valdybos    1991-11-28 potvarkiu Nr. 2025 V skirtame sklype Gedvydžių g., vietoje numatytų vaisių–daržovių parduotuvės ir stiklo taros supirktuvės, projektuoti ir statyti platesnio profilio prekybinių, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugų kompleksÄ .

Be to, tuo pačiu potvarkiu buvo nustatyta, kad trečiojo asmens prekybinių, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugų komplekso Gedvydžių g. 17 žemės sklypas yra 7 289,40 kv. m dydžio, kurio ribos pažymėtos miesto plano iÅ¡traukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-6.1996-01-18 pažyma patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės ArchitektÅ«ros ir statybos skyrius, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkiu Nr. 391 V, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugu kompleksui, esančiam Gedvydžių g. 17, nustatė 7 289 kv. m žemės sklypÄ .Ä®monė konstatuoja, jog žemės sklypas, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, buvo teisėtai suteiktas, valdomas ir naudojamas trečiojo asmens nuo pat 1991 m.Pastatų statyba baigta galiojant 1998-02-11 iÅ¡duotam statybos leidimui Nr. 97/98-09, o statybos užbaigimo procedÅ«ras galima vykdyti ir pasibaigus statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo laikui.Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 1998-02-11 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 97/98-09.

Pastatai buvo pradėti ir baigti statyti 1998 metais. Pažymi, jog skunde nepagrįstai nurodyta, kad, pasibaigus statybÄ leidžiančio dokumento galiojimui, statybos užbaigimo aktas negali bÅ«ti iÅ¡duotas. PrieÅ¡ingai, statybos leidimas reikalingas statybos darbams vykdyti, o statybos užbaigimo procedÅ«ras galima vykdyti ir pasibaigus statybÄ leidžiančio dokumento galiojimo laikui, jeigu užbaigti visi statybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybės ArchitektÅ«ros ir statybos skyriaus 1996-02-05 įsakymu Nr. 4-V „Dėl sklypo ribų ir dydžio nustatymo“ buvo patikslintas Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkio Nr. 391 V antras punktas, nustatant, kad Gedvydžių g. 17 sklypas yra 7 289 kv. m dydžio.PareiÅ¡kėjos argumentas, kad vietoj 2013-05-06 akto turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas yra nepagrįstas, kadangi statyba buvo pradėta bei vykdoma teisėtai, nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, ir baigta galiojant statybÄ leidžiančiam dokumentui.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos sutikimas pastatams statyti nebuvo ir nėra bÅ«tinas.

Statybos metu prekybos patalpos šalia pastatų UAB „Bendras turtas“ nepriklausė. Jai nuosavybės teise Gedvydžių g. 17 priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. 1099-5007-7015:0001. Pažymi, jog nurodytas prekybos patalpas 1994 m. pastatė ir iki 1997 m. nuosavybės teise valdė Įmonė. Šias prekybos patalpas trečiasis asmuo 1997-09-15 pardavė UAB „Vegida“. Pareiškėja nuosavybės teisę į nurodytas prekybos patalpas įgijo tik 2005-05-31. Prekybos patalpas UAB „Vegida“ įgijo pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens dar 1997 metais, o statyboms 1998 metais, UAB „Vegida“ ar jos atstovai neprieštaravo, šalys naudojosi bendru žemės sklypu, ginčai nevyko, nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos.

PareiÅ¡kėja tik 2005 metais akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties pagrindu tapo gretimai esančio nekilnojamojo turto savininku, t. y. tuo pačiu ir UAB „Vegida“ akcijų savininke, o prieÅ¡ akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymÄ Ä¯sivertino Å¡ios bendrovės turto bÅ«klę. Ä®sigydama turtÄ , patvirtino ir buvusiÄ turto padėtį, be kita ko, UAB „Vegida“ iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl statinių statybos, vietos bei iÅ¡dėstymo. PareiÅ¡kėja Å¡iuo metu reiÅ¡kia reikalavimus siekdama kitų, nei skunde atskleista, ketinimų ir tikslų.

Tokiu bÅ«du, vykdo spaudimÄ ir siekia nuosavybės teise įgyti trečiojo asmens turtÄ bei praplėsti valdomÄ teritorijÄ .Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, praėjus net penkiolikai metų po statybos pabaigos, skunde keliami reikalavimai patvirtina, jog skundžiamas aktas nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja argumentÄ , jog pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų, iÅ¡imtinai grindžia UAB „Mano bÅ«stas“ parengtu 2013-07-08 statybos bÅ«klės vertinimu.

Pažymi, jog ši bendrovė neturi reikiamos kompetencijos ir teisės nustatyti, kada ir kaip pažeidžiami statiniams ir patalpoms keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai. Ji teikia pastatų priežiūros paslaugas, todėl, trečiojo asmens vertinimu, teismas šiuos įrodymus turėtų vertinti itin kritiškai. Šiuo metu Įmonei priklausantys pastatai pilnai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.Pateikiamas 2006-09-25 statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 06-09/07, pagal kurį 2006 m. pastatų esamų konstrukcijų techninė būklė buvo gera, o neleistinų konstrukcijų defektų neužfiksuota.

Å iais metais darytos pastatų nuotraukos, kurios patvirtina, jog pastatai yra tvarkingi ir tinkamai eksploatuojami.Taip pat praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Ä®monės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime prašė priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra (t. 3, b. l. 7–9). Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Statybos įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, jog užbaigus naujo statinio statybÄ statinio rekonstravimÄ , atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namÄ ar negyvenamosios paskirties pastatÄ , Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka suraÅ¡omas statybos užbaigimo aktas.

Pagal minėto įstatymo 27 str., Inspekcija pagal kompetencijÄ suraÅ¡o statybos užbaigimo aktus. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) 8.2 p. nustatyta, jog statybos užbaigimo aktas <...> Å¡iame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos Komisijos suraÅ¡ytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendimus.

Minėtas Reglamentas nustato statybų užbaigimo tvarkÄ , o pagal Reglamento 8.1 p. statybos užbaigimo procedÅ«ros – Å¡iame Reglamente nustatytos procedÅ«ros, kurias atlikus suraÅ¡omos statybos užbaigimo aktas ar Deklaracija apie statybos užbaigimÄ . Reglamento 23 p. įtvirtinta, jog Komisijos nariai pagal kompetencijÄ vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, iÅ¡nagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėti juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar vykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams.

Komisija nustatė, jog statiniai, esantys Gedvydžių g. 17, atitinka statinio projekto sprendinius, todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo iÅ¡duotas ginčijamas statybos užbaigimo aktas.Reglamento 1 priede įtvirtinta Komisijos pirmininko ir jos narių kompetencija atliekant statybos užbaigimo procedÅ«ras. Pagal Reglamento 1 priedo 1 p. Komisijos pirmininkas organizuoja ProcedÅ«ras, Å¡io Reglamento nustatytais atvejais sprendžia, kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, nagrinėja Komisijos narių pateiktų prieÅ¡taravimų motyvus, priima sprendimus dėl Akto pasiraÅ¡ymo nedalyvaujant Komisijos nariams, jiems apie savo nedalyvavimÄ nepraneÅ¡us nustatyta tvarka, priima sprendimus atidėti, sustabdyti ar nutraukti procedÅ«ras, kitus su procedÅ«rų atlikimu susijusius sprendimus.

Reglamento 1 priedo 3 p. nustatytos savivaldybės įgalioto atstovo kompetencija Komisijoje atliekant statybos užbaigimo procedÅ«ras. Savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas tikrina: ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję projekto sprendiniai; ar nepažeisti su statinių architektÅ«ros reikalavimais susiję projekto sprendiniai; ar įgyvendinti infrastruktÅ«ros plėtros sutartyje numatyti projekto sprendiniai. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjos skunde nėra pateikiama argumentų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, dalyvaudamas komisijoje statybos užbaigimo procedÅ«rose, netinkamai atliko pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus, kurie suponuotų ginčijamo statybos užbaigimo akto negaliojimÄ .PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytÄ nuomonę, jog statiniai pastatyti nesant galiojančio statybos leidimo, paneigia Inspekcijos atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra (t. 3, b. l. 18–19).

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad jai priskirtos kompetencijos ribose turi teisę tikrinti, ar energetikos statiniai ir įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu byloje keliamas ginčas dėl minimalių atstumų ir gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Tačiau nurodytų aplinkybių Energetikos inspekcija nevertino. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Sveikatos centras) teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra (t. 3, b. l. 2–3).

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Sveikatos centro kompetencija apsiriboja tik visuomenės sveikatos priežiÅ«ra ir Å¡i funkcija yra vienintelė, kuriÄ jis įgyvendino bei apskirtai įgyvendina statybos procesuose. Sveikatos centrui nesuteikta kompetencija ar kokia nors teisė statybos procesuose dalyvauti kitais nei visuomenės sveikatos saugos klausimais.Pažymi, kad ginčo atveju buvo įvertinta geriamo vandens kokybės tyrimo, triukÅ¡mo matavimų, apÅ¡vietos matavimų ir mikroklimato matavimų dokumentai ir jų atitikimas visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams.

Sveikatos centras neatliko jokių veiksmų nei dėl pareiÅ¡kėjos minėto statybos leidimo iÅ¡davimo, nei projektavimo, nei statinių aukÅ¡tingumo, nei pastatų iÅ¡dėstymo ar kitų rodiklių derinimo, todėl Å¡iais klausimais savo pozicijos iÅ¡reikÅ¡ti negali.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Valdyba) teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 3, b. l. 4–6). Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad 2013 m. buvo atliktas pastato planinis ir operatyvinis patikrinimai.

Nustačius Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, buvo suraÅ¡ytas nurodymas pagerinti objekto prieÅ¡gaisrinę bÅ«klę, įmonės savininkas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nustatyti pažeidimai buvo paÅ¡alinti. Pažymi, kad, pasiraÅ¡ant ginčijamÄ statybos užbaigimo aktÄ , pastato neatitikimo gaisrinės saugos reikalavimams nenustatyta.              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovai patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Teismo posėdžio metu Ä®monės atstovai patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Skundas atmestinas.Nustatyta, kad Statybos užbaigimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Inspekcijos vedėjo potvarkiu Nr. (23.1)-P3-922, 2013-05-06 priėmė statybos užbaigimo aktÄ (toliau – ir Aktas, 2013-05-06 aktas), kuriame pažymėjo, kad statytojos Ä®monės pastatyti ir akto 5 p. nurodyti statiniai – prekybos centras su ofisais (4E2/p), statinio paskirtis: prekybos, unikalus Nr. 1099-5007-7048, statinio kategorija: ypatingas; prekybos centras su ofisais (3E5/p), statinio paskirtis: prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7037, statinio kategorija: ypatingas (toliau – ir ginčo statiniai, pastatai) – atitinka statinio projektinius sprendinius (7.1 p);

Komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus (7.2 p.); statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (t. 1, b. l. 32–34). Komisija nusprendė, kad 5 p. nurodytų statinių statyba yra baigta. Dėl termino 2013-05-06 aktui ginčyti eigos pradžios Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. taikymo prasme pripažintina, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (2006-01-12 nutartis adm.b. Nr. AS5-8/2006, 2006-10-25 nutartis adm. b. Nr. AS4-455/2006; 2006-10-25 nutartis adm. b. Nr. AS2-437/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog ta aplinkybė, jog aktas buvo registruoti vieÅ¡ajame registre, nelaikytina esmine nustatant terminų eigos pradžiÄ .

Todėl trečiojo asmens Ä®monė atsiliepime iÅ¡dėstyti motyvai, jog termino 2013-05-06 akto apskundimo eigos pradžia skaičiuotina nuo Å¡io akto įregistravimo vieÅ¡ajame registre dienos, t. y. nuo 2013-05-15, nelaikytini pagrįstais.Skundžiamas 2013-05-06 aktas Bendrovei nebuvo įteikiamas. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėja apie ginčijamo akto priėmimÄ sužinojo 2013-06-27 susitikimo su Ä®monės atstovu A. Å . metu.Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė apie ginčijamo akto priėmimÄ sužinojo ne anksčiau kaip 2013-06-27, skundas teismui pateiktas 2013-07-09, t. y. nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto termino.

Dėl pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo Teisminėje praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).

Taigi, kiekvienu atveju, pareiÅ¡kėjas kreipdamasis su skundu į teismÄ ir ginčydamas vieÅ¡ojo administravimo metu priimtÄ administracinį aktÄ , turi pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. nurodyti kokios jo teisės ar teisėti interesai bus apginami skundo tenkinimo atveju.IÅ¡ Bendrovės pateikto skundo motyvų bei argumentų matyti, kad skundas grindžiamas tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis:

1) Įmonė neturėjo teisės būti statytoju, kadangi ginčo pastatai pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas šių pastatų statybai;

2) statybos užbaigimo aktas iÅ¡duotas nesant galiojančio pastatų statybÄ leidžiančio dokumento;

3) pastatai pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos;

4) pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų (priešgaisrinių reikalavimų). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 str. 54 d. nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.

Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 str. 2 d.). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai. Taip pat pažymėta, kad mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu. Å ioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai bÅ«tų mažesni.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip formalus teisės bÅ«ti statytoju kaip vienos iÅ¡ nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobÅ«džio, turi tam tikrų viešųjų tikslų.

Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti Å¡iuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti (2010-07-09 nutartis civ b. Nr. 3K-3-226/2010). Minėtoje nutartyje Lietuvos aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai statinys pastatomas pažeidus norminiuose teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus, gretimo sklypo savininkas (savininkai) neprivalo įrodinėti savo teisių pažeidimo, o jo teisės turi bÅ«ti ginamo įstatymų nustatyta tvarka, t. y.

Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius.Kaip minėta, vienu iÅ¡ skundo motyvų pareiÅ¡kėja savo teisių pažeidimÄ kaip tik ir sieja su statybų neteisėtumu ta prasme, jog buvo pažeisti Aplinko ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.2.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 p. nustatyti atstumai, taip pat ginčo pastatų neatitikties esminiams statinio, t. y. gaisrinės saugos, reikalavimams (Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gretimame žemės sklype esančiame pastate, adresu Gedvydžių 17, Vilniuje, Bendrovė nuosavybės teisėmis valdo visas Å¡iame pastate esančias patalpas (t. 1, b. l. 1–19).Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėja, ginčydama ginčo pastatų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, taip pat skundÄ grįsdama norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų tarp pastatų reikalavimų pažeidimu, turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ 2013-05-06 akto panaikinimu.             Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., visÄ Lietuvos Respublikos valstybinę žemę (iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Tarp žemės valdytojo ir Įmonės nėra ginčo dėl žemės sklypo suteikimo (nesuteikimo) pastatų statybai. Todėl pripažintina, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriai grindžiamas statybų neteisėtumas tuo aspektu, jog ginčo statiniams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas žemės sklypas, o taip pat jog dėl to negalėjo būti išduotas leidimas statybai, niekaip nesusiję su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, todėl nėra teisiškai reikšmingi.

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo panaikinti Komisijos 2013-05-06 aktÄ , pagrįstumo ir teisėtumo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamo 2013-05-06 akto, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.Ginčo santykiai yra reglamentuojami Statybos įstatymo ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis. Dėl pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimų, susijusių su teisės aktais nustatytų minimalių atstumų nesilaikymu Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog ginčo pastatai pastatyti mažesniu negu 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, esančio Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294), nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių tas aplinkybes, kad faktinė ginčo statinių statyba buvo baigta dar 1998 metais. Tuo tarpu, Bendrovė nuosavybės teises į patalpas, esančias žemės sklype Gedvydžių g. 17, Vilniuje (pastato unikalus nr. 1099-5007-7015), įgijo tik 2005-05-31, Å¡io žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastriniai matavimai atlikti 2012-05-07 (t. 1, b. l. 11). Atsižvelgus į tai pripažintina, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastriniai matavimai atlikti jau esamais atstumais nuo Ä®monės pastatytų ginčo statinių, pareiÅ¡kėja nuosavybės teises į patalpas, su kurio naudojimo pažeidimu siejamas ginčo reikalavimas įgijo pasibaigus statyboms, o ginčas dėl norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų reikalavimų pažeidimu yra keliamas praėjus 15 metų nuo faktinės statybų užbaigimo pradžios.Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėja, 2005-05-31 įsigydama nuosavybės teises į prekybos patalpas, esančias Gedvydžių g. 17, Vilnius, akceptavo Å¡ių patalpų tiek faktinę, tiek teisinę padėtį, todėl ginÄÄ dėl gretimai esančių ginčo pastatų statybos teisėtumo kelia nepagrįstai.             Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama ir tuo, kad Statybos įstatyme nėra reglamentuojami senaties terminai neteisėtų ar pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus vykdomų statybų atveju.

Tačiau teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat iÅ¡plaukiantis iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmens teisinė padėtis negali bÅ«ti neapibrėžta nepagrįstai ilgÄ laikÄ .             Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. nustatyta, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.             Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju yra aktualus Statybos 23 str. 1 d. 5 p., 25 d. nustatytas reguliavimas.Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. pažymėta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 p. nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – statybas leidžiančiu dokumentu yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai.

Minėto straipsnio 25 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų nebuvo pateikta pretenzijų statytojui arba statinio savininkui.Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pretenzijos dėl normatyviniais teisės aktais nustatytų atstumų pažeidimų iki šioje byloje nagrinėjamo skundo pateikimo nebuvo reiškiamos.

Remiantis aptartais motyvais pripažintina, kad Bendrovė, ginčydama 2013-05-06 aktÄ iÅ¡ esmės, kelia ginÄÄ ir dėl norminiuose teisės aktuose nurodytų atstumu tarp pastatų pažeidimo, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 25 d., Å¡ios pareiÅ¡kėjos teisės negali bÅ«ti ginamos.Taip pat pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad, užbaigus naujo statinio statybÄ , statinio rekonstravimÄ , atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namÄ ar negyvenamosios paskirties pastatÄ , Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka suraÅ¡omas statybos užbaigimo aktas.

Statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo procedÅ«ros yra nustatytos Reglamente, kurio 8.2 p. nustatyta, kad statybos užbaigimo aktas – Å¡iame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos suraÅ¡ytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Pagal Reglamento 12 p., norėdamas gauti statybos užbaigimo aktÄ , statytojas padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia praÅ¡ymÄ .

PraÅ¡ymo forma, kurioje nurodyti su praÅ¡ymu privalomi pateikti dokumentai, pateikta Reglamento 2 priede.Reglamento 2 priede nurodoma, kad kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti privalomai pateikiama kompiuterinė laikmena su statinio projekto įraÅ¡u. Priedo iÅ¡naÅ¡oje pažymima, kad pateikiama statinio projekto, kurio antraÅ¡tiniame lape, kiekviename statinio projekto brėžinyje, techninėse specifikacijose yra žyma, kuriÄ sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo vardai ir pavardės bei paraÅ¡ai, kompiuterinė laikmena arba statinio projekto, patvirtinto statinio statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo elektroniniais paraÅ¡ais, kompiuterinė laikmena arba statinio projekto be žymų ar elektroninių parašų kompiuterinė laikmena, pridedant pažymÄ apie statinio atitiktį projektui.

Kompiuterinė laikmena formuojama pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 p. nurodytus reikalavimus.Reglamento 21 p. nustatyta, kad kiti su praÅ¡ymu neprivalomi pateikti Reglamento 3 priede nurodyti dokumentai pateikiami Komisijai jos darbo metu.IÅ¡ 2013-05-06 akto matyti, kad kartu su statinių projektu buvo pateikta 2012-11-13 pažyma apie statinio atitiktį projektui (t. 2, b. l. 142). Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundo motyvai, jog kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos užbaigimo aktÄ nebuvo pateiktas statinio projektas, taip pat kiti pareiÅ¡kėjos teismui pateiktame D.

B. ekspertizės akte nurodyti dokumentai, yra nepagrįsti.Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. ekspertizės akte yra iÅ¡reiÅ¡kiam tik nuomonė ginčo klausimais, o jame nurodyti kiti netikslumai (nenurodyti kadastriniai sklypo duomenys), nėra tiesiogiai susiję su pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų (pastatų atstumų iki sklypo ribos, gaisrinės saugos reikalavimų) pažeidimu.              Dėl ginčo pastatų atitikties Statybos įst. 4 str. 1 d. 2 p. nustatytiems statinių gaisrinės saugos reikalavimams              PareiÅ¡kėja skundo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje pagrindė tuo, kad ginčo pastatų teritorija nėra nuolat valoma, gamybos atliekos ir Å¡iukÅ¡lės nėra iÅ¡gabenamos, privažiavimo keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių ir gaisrinio inventoriaus nėra laisvi, laiptinėse ir ant durų nėra evakuacijos kryptį nurodančių ženklų, patalpose nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių.

Pareiškėjos teigimu, tokių būdu yra pažeidžiami statiniams ir patalpoms keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai.             Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus pareiškėjos motyvus, pažymi, kad jie susiję ne su ginčo pastatų atitiktimi Statybos įst. 4 str. 1 d. 2 p. nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimams, o su šių pastatų naudojimu, galimai pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisykles.             Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013-03-28 A.

Å . individualiai įmonei surašė nurodymus paÅ¡alinti pastato patalpose nustatytus neatitikimus bendriems saugos reikalavimams ir Å¡ie įpareigojimai buvo pilnai įvykdyti (t. 1, b. l. 95–96). Tai, jog buvo paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjos nurodyti galimi prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, patvirtina ir Ä®monės teismui pateikti įrodymai – antstolio I. G. 2013-10-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-10-21 suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo aktas (t.2, b. l. 186–191).             Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundo motyvai, kuriais teigiama, jog ginčo pastatai neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų yra nepagrįsti ir atmestini.IÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija 2013-05-06 suraÅ¡ydama statybos užbaigimo aktÄ faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal VieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja ir Ä®monė praÅ¡o teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Bendrovės skundo reikalavimas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Taip pat pripažintina, kad teismo sprendimu yra apginamos Ä®monės teisės, todėl jai atlygintinos pagristos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Ä®monė teismui nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas iÅ¡laidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas Å¡ioje byloje gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b.

Nr. A62–1367/2011 ir kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjos UAB „Bendras turtas“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                                   RÅ«ta Miliuvienė                                                                                              Margarita Stambrauskaitė                                                     Donatas Vansevičius