80ec2982-6469-4906-b049-e4041f8a3bbe · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-798-618/2021 Proceso Nr. 2-57-3-00188-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.3; 3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos bÅ«stui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieÅ¡kinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, vieÅ¡oji įstaiga „BÅ«sto energijos taupymo agentÅ«ra“.

Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtomis daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimų sÄ lygų (toliau – ir Pirkimų sÄ lygos) 3.1.11 ir 8.9 punktų sÄ lygas ir nutraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimo procedÅ«ras, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

Nurodė, kad trečiojo asmens vieÅ¡osios įstaigos (toliau – ir VÅ¡Ä®) „BÅ«sto energijos taupymo agentÅ«ra“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. interneto svetainėje www.beta.lt buvo paskelbti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų konkursai. Atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ administruoja daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų įgyvendinimÄ .

Pirkimų sÄ lygose nurodyta, kad pasiÅ«lymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijus sudarė: 1) PasiÅ«lymo kaina (C);

2) Kvalifikacijos reikalavimai (T), kurie susideda iÅ¡ dviejų parametrų – „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties“ (P1) ir „Darbų kontrolės užtikrinimo“ (P2). Pirkimų sÄ lygų 8.7.1 punkte nustatyta, kad ekonominis naudingumas apskaičiuojamas balais, tačiau nenurodyta, kaip skaičiuojami balai pagal „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ . Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga.

Pirkimo sÄ lygų 8.9 punkte nurodytos vienodos formulės skirtingiems vertinimo parametrams. Pirkimo sÄ lygose taip pat nenumatyta, kad paslaugÄ teikti turi bÅ«tent tas techninės priežiÅ«ros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę. 1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 18 punkte nurodyta, kad, nustatant kriterijų vertinimo sÄ lygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo gairėmis (toliau – ir Gairės).

Gairėse numatyta, kad taikomi kriterijai turi bÅ«ti susiję su pirkimo objektu. Laikoma, kad pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu Å¡ie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. 1.3. Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 18 punktu, pateikti pasiÅ«lymai vertinami pagal mažiausiÄ kainÄ arba kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį (ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ).

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai:

1) kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 40–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio); 2) atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija;

3) paslaugų atlikimo terminas;

4) tiekėjo mokamas vidutinis mėnesinis darbų vadovų ir darbus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis;

5) papildomo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo terminas (Tvarkos apraÅ¡o 18.1– 18.5 punktai). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų balų suma procentine iÅ¡raiÅ¡ka lygi 100. Pateiktų pasiÅ«lymų vertinimo sÄ lygos ir tvarka nustatomi pirkimo sÄ lygose, t. y. pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, kriterijų santykiniai vertinimai, ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo nustatymo formulės bei vertinimo procedÅ«ros apraÅ¡as (Tvarkos apraÅ¡o 18 punktas).

Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimo gairėse nurodyta, kad su kvalifikacija susiję vertinimo kriterijai gali bÅ«ti nustatyti tik vertinant pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacijÄ ir patirtį, kai tai daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Pirkimo vykdytojas sutartyje turi nusimatyti sutarties vykdymo priežiÅ«ros sÄ lygas, kurios užtikrintų, kad sutarties vykdymo metu paslaugas teiks tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytas personalas. 1.4. Nagrinėjamu atveju Pirkimų sÄ lygose nenumatyta, kad paslaugÄ teikti turi bÅ«tent tas techninės priežiÅ«ros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, todėl darytina iÅ¡vada, kad vertinimo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu, nes paslaugÄ gali teikti ne tas asmuo, kurio patirtis (stažas) buvo vertinami.

Be to, Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga. Be to, pagal Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimo gaires kvalifikacinis reikalavimas – turėti architekto iÅ¡silavinimÄ â€“ galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiÅ«ros paslaugas. Å iuo atveju ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, priskirti ypatingųjų statinių kategorijai. 1.5.

Pirkimų sÄ lygų 8.2 punkte numatyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas daugiausia balų surinkęs pasiÅ«lymas. Pagal Pirkimų sÄ lygų 8.3 punktÄ pasiÅ«lymas, surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas. Vis dėlto Pirkimų sÄ lygose nėra duomenų apie maksimalų balų skaičių ir balų apskaičiavimÄ . Pirkimų sÄ lygų 8.7 punkte yra nustatyti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai, tačiau nėra pateikiama duomenų apie tai, kiek balų galima gauti už konkretų pasiÅ«lymÄ .

„Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras siejamas su techninio prižiÅ«rėtojo vizitais objekte, tačiau nenurodyta, kaip apskaičiuojami ir už kÄ skiriami balai, t. y. nenurodytas minimalus ir (ar) maksimalus balų skaičius ir jų apskaičiavimo bÅ«das, o pateikta formulė yra neinformatyvi. Tai reiÅ¡kia, kad konkretaus pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPÄ®) įtvirtinto skaidrumo principo. 1.6.

Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte pateikta formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, yra analogiÅ¡ka formulei, kuri skirta apskaičiuoti „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mę.

2. Atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametru, teigdama, kad Pirkimų sÄ lygose nėra duomenų apie tai, jog paslaugÄ teikti turi bÅ«tent tas techninės priežiÅ«ros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant minėto kriterijaus reikÅ¡mę, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kovės pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti Å¡io reikalavimo teisme.

Be to, ieÅ¡kovės teiginiai yra vertintini kaip nepagrįsti, kadangi Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad vertinama bÅ«tent to techninės priežiÅ«ros specialisto, kuris paskirtas pirkimo objektui, patirtis. Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatyta, kad, grindžiant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumÄ , tiekėjas turi pateikti raÅ¡tÄ su numatomu skirti techninės priežiÅ«ros vadovu. Taigi Pirkimų sÄ lygose aiÅ¡kiai numatyta, kad vertinama to statybos techninio prižiÅ«rėtojo, kuris teiks techninės priežiÅ«ros paslaugas, patirtis. 2.2.

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte pateikta formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, yra analogiÅ¡ka formulei, kuri skirta apskaičiuoti „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mę, susiklostė dėl raÅ¡ymo apsirikimo. Å i klaida buvo iÅ¡taisyta, apie tai vieÅ¡ai paskelbta trečiojo asmens VÅ¡Ä® „BÅ«sto energijos taupymo agentÅ«ra“ interneto svetainėje, taip pat iÅ¡siųsti praneÅ¡imai visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ieÅ¡kovę.

Kitų aplinkybių, dėl kurių formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, gali bÅ«ti laikytina netinkama, ieÅ¡kovė nenurodė. 2.3. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kaip apskaičiuojami balai už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ . Formulė minėto parametro reikÅ¡mei apskaičiuoti yra aiÅ¡ki, t. y. reikÅ¡mė „Rp“ – tai vizitų į objektÄ skaičius kartais per savaitę, o reikÅ¡mė „Rmax“– geriausia to paties parametro reikÅ¡mė.

Gairėse rekomenduojama įvertinti poreikį nustatyti reikÅ¡mių virÅ¡utinę ribÄ (maksimalų balų skaičių), tačiau tai nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju netikslinga nustatyti maksimalų balų skaičių, nes didesnis apsilankymų objekte skaičius, užtikrina efektyviÄ kontrolę. Jei tiekėjas gali į statybos objektÄ atvykti kiekvienÄ dienÄ , taip užtikrindamas nuolatinę, nepertraukiamÄ kontrolę, toks pasiÅ«lymas vertintinas kaip ekonomiÅ¡kai naudingesnis. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad nenustačius minimalaus ir (ar) maksimalaus balų skaičius už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ , konkretaus pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio.

Minėtas kriterijus yra kiekybinis (objektyvus), jį galima tiksliai apskaičiuoti. 2.4. Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiÅ«lyti kvalifikuotÄ ir patyrusį specialistÄ , kuris turi architekto ar statybos inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, tiekėjams sudaryta galimybė pasiÅ«lyti specialistÄ , turintį tiek statybos inžinieriaus, tiek architekto iÅ¡silavinimÄ . Be to, pagal Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punktÄ tiekėjas privalo pasiÅ«lyti kvalifikuotÄ ir patyrusį specialistÄ , turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas ir turintį architekto ar statybos inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ .

Tiekėjas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų institucijų iÅ¡duoto kvalifikacijos atestato kopijÄ ir iÅ¡silavinimÄ patvirtinančių dokumentų (aukÅ¡tojo mokslo diplomo) kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos architektÅ«ros įstatymo (toliau – ir ArchitektÅ«ros įstatymas) 8 straipsnį atestuoti architektai, be Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas).

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį viena iÅ¡ pagrindinių statybos techninės veiklos sričių yra statinio statybos techninė prižiÅ«ra. Taigi asmenys, įgiję architekto iÅ¡silavinimÄ ir turintys statybos techninės priežiÅ«ros kvalifikacijÄ , gali eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas. Å iuo atveju Pirkimų sÄ lygose numatyta, kad tiekėjo nurodytas specialistas privalo turėti statybos techninės priežiÅ«ros vadovo kvalifikacijÄ (kompetentingos institucijos iÅ¡duotÄ atestatÄ ) ir aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ (architekto arba statybos inžinieriaus).

3. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , nurodydama, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pretenzijoje nenurodė tam tikrų aplinkybių dėl Pirkimų sÄ lygų neteisėtumo, neriboja teismo pareigos, pripažinus, kad Å¡ios pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, ex officio tokį pirkimÄ pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti. Pažymi, kad Pirkimų sÄ lygose nėra duomenų apie tai, kad paslaugÄ turi teikti bÅ«tent tas techninės priežiÅ«ros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, todėl Å¡is vertinimo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu ir sudaro prielaidas PirkimÄ laimėti tiekėjui, kuris įdarbins didžiausiÄ staÅ¾Ä turinti inžinierių, nors pastarasis techninės priežiÅ«ros paslaugų neteiks.

Be to, vadovaujantis Gairėmis, pirkimo vykdytojas sutartyje turi numatyti sutarties vykdymo priežiÅ«ros sÄ lygas, užtikrinančias, kad sutarties vykdymo metu paslaugas teiks tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytas personalas. Pirkimų sÄ lygose nėra nuostatų, kurios apribotų tiekėjo teisę po sutarties sudarymo keisti techninį prižiÅ«rėtojÄ mažesnį staÅ¾Ä turinčiu darbuotoju. Pirkimų sÄ lygų 8.2 punkte numatyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų, o laimėjusiu bus pripažintas daugiausia balų surinkęs pasiÅ«lymas.

Pagal Pirkimo sÄ lygų 8.3 punktÄ pasiÅ«lymas, už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas. Vis dėlto Pirkimų sÄ lygose nėra pakankamai duomenų apie maksimalų balų skaičių ir balų apskaičiavimÄ . Å iuo atveju maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrÄ yra 10. Tai reiÅ¡kia, jog siekiant, kad pasiÅ«lymas nebÅ«tų atmestas, už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ reikia surinkti bent 35 balus, tačiau įvertinus Pirkimų sÄ lygose nustatytÄ formulę matyti, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mė niekada nepasieks 35 balų.

Taigi Å¡iuo atveju nė vienas tiekėjas negali laimėti Pirkimo. Pirkimo sÄ lygų 3.1.11 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu, todėl negali bÅ«ti taikomas ir turi bÅ«ti panaikintas, kadangi sudaro prielaidas dalyvauti konkurse tiekėjui, kuris turi architekto, bet ne statybos inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ .

4. Atsakovė pateikė triplikÄ , nurodydama, kad ieÅ¡kovė turi pakankamÄ patirtį techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimuose, todėl turėjo galimybę iki kreipimosi į teismÄ visapusiÅ¡kai susipažinti su Pirkimų sÄ lygomis, jų reikalavimais ir laiku pateikti pretenzijÄ atsakovei dėl visų, ieÅ¡kovės manymu, neteisėtų sÄ lygų. Å iuo atveju ieÅ¡kovė aplinkybės apie tai, kad, jos manymu, Pirkimų sÄ lygų nuostatos sudaro galimybę paslaugÄ teikti kitam techninės priežiÅ«ros inžinieriui nei tas, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, atsakovei pateiktoje pretenzijoje nenurodė.

Be to, Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte nurodyta, jog vertinama bÅ«tent pirkimo objektui paskirto techninės priežiÅ«ros specialisto patirtis. Pažymėjo, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras yra aiÅ¡kus, jo reikÅ¡mė apskaičiuojama pagal Pirkimų sÄ lygose nurodytÄ formulę. IeÅ¡kovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad Pirkimų sÄ lygų 3.1.11. punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra vertintini kaip bÅ«tų nepagrįsti, neteisėti ar pažeistų tiekėjų teises, ribotų konkurencijÄ ir pan.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Pirkimų sÄ lygose numatyta ekonominio naudingumo formulė yra klaidinga, nė vienas tiekėjas pagal Å¡iÄ formulę negali surinkti Pirkimų sÄ lygų 8.3 punkte numatytų 45 balų. Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte nustatyta galimybė tiekėjui pasiÅ«lyti specialistÄ , turintį architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau pirkimo objektas yra statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugos, kurios nesusijusios su architekto veikla.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo byla, kadangi ji neatitinka Pirkimų sÄ lygų 3.1.5 punkto reikalavimų, todėl negali dalyvauti Pirkime. Pažymėjo, kad Pirkimų sÄ lygose nustatytos formulės yra teisingos, tačiau Pirkimų sÄ lygų 8.3 punkte yra klaida, t. y. vietoje 45 balų turi bÅ«ti nurodyta 0,45 balai. Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai gali pasiÅ«lyti specialistÄ , turintį architekto iÅ¡silavinimÄ , nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtas specialistas taip pat turi turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas.

Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo 7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VÅ¡Ä® „BÅ«sto energijos taupymo agentÅ«ra“ interneto svetainėje buvo paskelbti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų konkursai. IeÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama nutraukti PirkimÄ ir paskelbti naujas Pirkimo sÄ lygas.

Pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad: 1) „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė siejama su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau nėra aišku, kaip apskaičiuojami balai už šį kriterijų, todėl pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio;

2) Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga, t. y. minėtas kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu;

3) Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte nustatytos vienodos formulės balams už skirtingus kriterijus apskaičiuoti. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu su ieÅ¡kovės pretenzija nesutiko.

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiÅ¡kumo klausimÄ ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiÅ¡kai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, teisės į žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

9. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

Sprendžiant asmenų procesinio subjektiÅ¡kumo klausimÄ ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamÄ sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iÅ¡ naujo vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

10. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, inter alia:

1) kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį;

2) kai teismo proceso metu vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiÅ«lymus ir kai bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad naujas vieÅ¡asis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sÄ lygas ateity nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015);

3) jei konkurencijos sÄ lygų iÅ¡kraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panaÅ¡ioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014);

4) viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių;

5) kai tiekėjas pateikia pasiÅ«lymÄ , kuris atitinka ginčijamas sÄ lygas, t. y. Å¡ių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, jei iÅ¡ principo tiekėjai pagal konkurso sÄ lygas gali teikti pasiÅ«lymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017);

6) kai vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieÅ¡kovas), ginčydamas bet kurias jų, aiÅ¡kiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018);

7) kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai iÅ¡plėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos iÅ¡ esmės kartu reiÅ¡kia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiÅ¡kų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015);

8) kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sÄ lygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie Å¡ių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamÄ praÅ¡ymÄ ar pretenzijÄ ). Galimas pirkimo sÄ lygų pakeitimo, kurį inicijavo ieÅ¡kovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumÄ , kaip sÄ lygÄ inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiÅ«ros procedÅ«rÄ , apibrėžia dviejų elementų visuma: ieÅ¡kovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimÄ nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sÄ lygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

12. Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebÅ«tinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieÅ¡kovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimÄ , teisę dalyvauti naujame vieÅ¡ojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės statusas, vykdoma veikla ir interesas sudaryti statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų teikimo sutartis suponuoja subjektinį jos suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus elemento egzistavimÄ . Vis dėlto atsakovė ginčija ieÅ¡kovės suinteresuotumo materialiojo (teisių pažeidimo) elemento egzistavimÄ , teigdama, kad pastaroji neatitinka Pirkimų sÄ lygų 3.1.5 punkto reikalavimų, todėl negali dalyvauti ginčo Pirkimuose.

14. Pirkimų sÄ lygų 3.1.5 punktuose nustatyta, kad tiekėjas laikomas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, jei jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai jÄ Ä¯vykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta CK, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytÄ esminę pirkimo sutarties sÄ lygÄ vykdė su dideliais arba nuolatiniais trÅ«kumais.

Å iuo pagrindu tiekėjas taip pat paÅ¡alinamas iÅ¡ pirkimo procedÅ«ros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, pirkimo sutartyje nustatytÄ esminį reikalavimÄ vykdė su dideliais arba nuolatiniais trÅ«kumais ir dėl to ta ankstesnė pirkimo sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje pirkimo sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalÄ ar taikomos kitos panaÅ¡ios sankcijos.

15. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovės UAB „Vitės valdos“ 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymų atmetimo ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės pretenzijos atmetimo;

2) panaikinti atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2021 m. sausio 19 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymų atmetimo ir 2021 m. sausio 29 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės pretenzijos atmetimo;

3) atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2019 m. gegužės 23 d. praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl to, kad atsakovės UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus, nurodydamos, jog jie neatitinka daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų Pirkimo sÄ lygų 3 dalies „Reikalavimai tiekėjams“ 3.1.5 punktų reikalavimų (nutarties 14 punktas), kadangi atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2019 m. gegužės 23 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su ieÅ¡kove sudarytÄ 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiÅ«ros sutartį Nr. 14/08-26.

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-533-618/2021 ieÅ¡kovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1061-790/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad VPÄ® 46 straipsnyje yra nustatyti tiekėjų paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimo pagrindai, t. y. aplinkybės, susijusios su tam tikromis tiekėjų atliktomis nusikalstamomis veikomis, pažeidimais ir pan., kurias nustačius, tiekėjas yra paÅ¡alinamas iÅ¡ pirkimo. Å ios negatyvaus pobÅ«džio sÄ lygos, nors ir tiesiogiai nėra susijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes.

Pirkimo laimėtoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks pasiÅ«lymas, kurį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nėra paÅ¡alintas iÅ¡ pirkimo vadovaujantis VPÄ® 46 straipsniu (VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), todėl pirkimÄ vykdančiam subjektui kyla pareiga įvertinti, ar pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas atitinka Å¡iuos reikalavimus.

17. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo pažymėtina, kad Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – Direktyva) 57 straipsnio 4 dalies g punkte nustatyta, jog perkančiosios organizacijos gali paÅ¡alinti iÅ¡ dalyvavimo pirkimo procedÅ«roje ekonominės veiklos vykdytojÄ , kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę vieÅ¡Ä jÄ sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytÄ esminį reikalavimÄ vykdė su dideliais arba nuolatiniais trÅ«kumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalÄ ar taikomos kitos panaÅ¡ios sankcijos.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. C?267/18 nurodė, jog, kaip matyti iÅ¡ Direktyvos 57 straipsnio 4 dalies formuluotės, SÄ jungos teisės aktų leidėjas ketino perkančiajai organizacijai – ir tik jai – suteikti įgaliojimus dalyvių atrankos etape įvertinti, ar kandidatas arba dalyvis turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 34 punktas). Å ia galimybe, kuriÄ turi bet kuri perkančioji organizacija, paÅ¡alinti dalyvį iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros konkrečiai siekiama jai sudaryti sÄ lygas įvertinti kiekvieno dalyvio sÄ Å¾iningumÄ ir patikimumÄ .

Konkrečiai kalbant, Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte, siejamame su Å¡ios direktyvos 101 konstatuojamÄ ja dalimi, nurodytas neprivalomasis paÅ¡alinimo pagrindas grindžiamas svarbiausiu sutartį sudariusio konkurso laimėtojo santykių su perkančiÄ ja organizacija veiksniu – laimėtojo patikimumu, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 29 ir 30 punktai).

18. Taigi perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija neturi bÅ«ti automatiÅ¡kai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ tam, kad, ji galėtų, be kita ko, ypatingÄ dėmesį skirti proporcingumo principui, taikydama neprivalomuosius paÅ¡alinimo pagrindus (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 30 ir 32 punktai). Pagal šį principÄ reikalaujama, kad perkančioji organizacija pati iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų faktines aplinkybes.

Perkančioji organizacija turi pati įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo buvo nutraukta ankstesnė vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, elgesį. Å iuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, visų pirma, sprendimu nutraukti sutartį ir proporcingumo principu, ji turi rÅ«pestingai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti, ar Å¡is ekonominės veiklos vykdytojas, jos nuomone, atsakingas už didelius ar nuolatinius trÅ«kumus, padarytus vykdant Å¡ioje sutartyje jam numatytÄ esminį reikalavimÄ , dėl kurių gali nutrÅ«kti pasitikėjimo atitinkamu Å«kio subjektu santykiai.

19. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tai, jog atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2019 m. gegužės 23 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su ieÅ¡kove sudarytÄ 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiÅ«ros sutartį Nr. 14/08-26, sudaro pagrindÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovę, kaip tiekėjÄ , iÅ¡ konkretaus pirkimo. Tai reiÅ¡kia, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovės 2019 m. gegužės 23 d. praneÅ¡imu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta su ieÅ¡kove sudaryta 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiÅ«ros sutartis, pati savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė bus paÅ¡alinta iÅ¡ ginčo pirkimo.

20. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė gali dalyvauti ginčo Pirkimuose, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimais. Dėl Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte nustatytų „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“parametrų 21. IeÅ¡kovė nurodo, jog Pirkimų sÄ lygose nenumatyta, kad paslaugÄ teikti turi bÅ«tent tas techninės priežiÅ«ros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mę, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtas parametras nėra susijęs su pirkimo objektu, nes paslaugÄ gali teikti ne tas asmuo, kurio patirtis (stažas) buvo vertinami. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovė minėtos aplinkybės 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje nenurodė, todėl negali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl Å¡ios Pirkimų sÄ lygos.

22. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

23. AiÅ¡kindamas CPK 4233 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad net konkrečiu atveju konstatavus, jog tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iÅ¡kelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iÅ¡kelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimÄ teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iÅ¡kelti pretenzijoje, iÅ¡ esmės taikytina tik tiekėjui (ieÅ¡kovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras.

Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieÅ¡kinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieÅ¡ tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiÅ¡kinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiÅ¡kinimo ryÅ¡ius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiÅ¡kina ir taiko taip, kad tiekėjui bÅ«tų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybÄ ; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingÄ tiekėjo teisių gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

24. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiÅ¡kia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo bÅ«dus (CPK 4238 straipsnis).

Teismo diskrecija vieÅ¡ojo intereso gynimo bylose reiÅ¡kia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamÄ pareigÄ Å¡iÄ teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo iÅ¡plaukia, kad vien aplinkybė, jog Å¡alis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai jÄ Ä¯gyvendino, nagrinėjamu atveju – nesirėmė argumentais dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ikiteisminėje stadijoje, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl Å¡ių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

25. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad peržiÅ«ros institucijos kiekvienÄ kartÄ privalėtų nuodugniai iÅ¡nagrinėti kiekvienÄ ieÅ¡kovo nemotyvuotÄ abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikÅ¡mės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama nutraukti PirkimÄ ir paskelbti naujas Pirkimo sÄ lygas. Pateiktoje pretenzijoje ieÅ¡kovė nurodė, kad: 1) „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mė siejama su techninio prižiÅ«rėtojo vizitais objekte, tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip apskaičiuojami balai už šį kriterijų, todėl pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio; 2) Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga, t. y. minėtas kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu; 3) Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte nustatytos vienodos formulės balams už skirtingus kriterijus apskaičiuoti.

Taigi nagrinėjamu atveju pateiktoje pretenzijoje ieškovė nenurodė ginčo aplinkybių (sprendimo 21 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sÄ lygos aiÅ¡kintinos ir taikytinos sistemiÅ¡kai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiÅ¡kinimo metodo, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo rezultatas neturi lemti visiÅ¡kai prieÅ¡ingos iÅ¡vados, palyginus su lingvistine jų iÅ¡raiÅ¡ka; toks pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rÅ«pestingo tiekėjo teisėtais lÅ«kesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi bÅ«ti nustatoma iÅ¡ potencialių vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iÅ¡ tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sÄ lygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sÄ lygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

28. Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte ties „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametru nurodyta, kad vertinama pirkimo objektui paskirto techninės priežiÅ«ros specialisto patirtis. Pagal Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punktÄ tiekėjas kartu su pasiÅ«lymu turi pateikti raÅ¡tÄ su numatomu skirti techninės priežiÅ«ros vadovu ir duomenis, pagrindžiančius jo kvalifikacijÄ . SistemiÅ¡kai vertinant Å¡ias Pirkimų sÄ lygų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Pirkimuose bus vertinama bÅ«tent to techninio prižiÅ«rėtojo patirtis, kuris faktiÅ¡kai teiks techninės priežiÅ«ros paslaugas. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti Å¡ių Pirkimų sÄ lygų nuostatų teisėtumu ir pagrįstumu, nenustatyta.

29. IeÅ¡kovė taip pat ginčija Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte pateiktas formules „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikÅ¡mei nustatyti. Nurodo, kad pagal Pirkimų sÄ lygų 8.3 punktÄ pasiÅ«lymas, už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas, tačiau pagal ginčo formules tiekėjai Å¡io minimalaus balų skaičiaus surinkti negali.

Maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ yra 10. Tai reiÅ¡kia, jog siekiant, kad pasiÅ«lymas nebÅ«tų atmestas, už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ reikia surinkti bent 35 balus, tačiau įvertinus Pirkimų sÄ lygose nustatytÄ formulę matyti, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mė niekada nepasieks 35 balų. Taigi Å¡iuo atveju nė vienas tiekėjas negali laimėti Pirkimų.

30. VPÄ® 45 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiÅ«lymus vertina remdamasi ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijumi. Perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal:

1) kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainÄ arba sÄ naudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus;

2) sÄ naudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sÄ naudų metodÄ , apraÅ¡ytÄ VPÄ® 56 straipsnyje;

3) kainÄ (VPÄ® 55 straipsnio 1 dalis). Pasirinkti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ . PasiÅ«lymų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams bÅ«tų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumÄ ir įrodymus (VPÄ® 55 straipsnio 5 dalis).

Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiÅ¡kai naudingiausiam pasiÅ«lymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamÄ jį svorį, iÅ¡skyrus atvejus, kai ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas nustatomas tik pagal kainÄ . Kriterijų lyginamasis svoris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalÄ , į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikÅ¡mė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliÅ¡kumÄ mažėjimo tvarka (VPÄ® 55 straipsnio 6 dalis).

31. Vertindamas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Pirkimų sÄ lygų 8.2 punkte numatyta, jog užsakovo neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas tas pasiÅ«lymas, kuris gaus daugiausia ekonominio naudingumo balų. Pagal Pirkimų sÄ lygų 8.3.3 punktÄ pasiÅ«lymas atmetamas ir toliau nevertinamas, kai tiekėjas už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surenka mažiau nei 45 balus.

Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkte įtvirtintos formulės „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikÅ¡mei nustatyti, jame taip pat nustatyta, kad maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrÄ yra 10. Taigi sutiktina su ieÅ¡kove, jog tiekėjui, siekiant, kad jo pasiÅ«lymas pagal Pirkimų sÄ lygų 8.3.3 punktÄ nebÅ«tų atmestas, jis turi surinkti ne mažiau kaip 35 balus už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrÄ . 32.

„Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro formulė yra Rp/Rmax x L2 (Rp – tiekėjo nurodytas vizitų į objektÄ skaičius kartais per savaitę, t. y. tiekėjo įsipareigojimas atvykti į objektÄ nurodytÄ kartų skaičių per savaitę darbo kontrolei užtikrinti, kai vieno vizito trukmė, neįskaitant atvykimo, ne trumpesnė nei 30 min.; Rmax – geriausia to paties parametro reikÅ¡mė; L2 – 0,30). Tai reiÅ¡kia, jog, pavyzdžiui, vienam tiekėjui pasiÅ«lius 3 vizitus per savaitę, o kitam – 5, pirmasis iÅ¡ jų surinks 0,18 balų (3/5 x 0,3), o antrasis – 0,499 balus (5/3 x 0,3).

Taigi nė vienas iÅ¡ Å¡ių tiekėjų pagal nurodytÄ formulę negali surinkti 35 balų. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija susiklosto ir tiekėjams pasiÅ«lius daugiau nei po vienÄ vizitÄ per dienÄ . Pavyzdžiui, tiekėjams pasiÅ«lius po 15 ir 20 vizitų per savaitę, jie surinks atitinkamai 0,225 balus (15/20 x 0,3) ir 0,399 balus (20/15 x 0,3). Teismas sutinka su dublike nurodytomis aplinkybėmis, jog, vadovaujantis pateikta formule, tuo atveju, jei vienas iÅ¡ tiekėjų pasiÅ«lo 1 vizitÄ per savaitę, t. y. minimalų galimÄ vizitų skaičių, tuomet kitas tiekėjas, siekdamas surinkti 35 balus (34,8 balus) už ginčo parametrÄ , turi pasiÅ«lyti 116 vizitų per savaitę (116/1 x 0,3).

Akivaizdu, kad tai neatitinka protingumo principo.

33. Anksčiau nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pripažino ir atsakovės atstovas, pažymėdamas, kad pagal Pirkimų sÄ lygas tiekėjai iÅ¡ tiesų negali surinkti 45 balų, kaip to reikalaujama Pirkimų sÄ lygų 8.3.3 punkte. Vis dėlto atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad klaida Å¡iuo atveju yra bÅ«tent Pirkimų sÄ lygų 8.3.3 punkte, kadangi jame turi bÅ«ti nurodyta, jog atmetami tie pasiÅ«lymai, kurie surenka mažiau nei 0,45 balus, o ne 45 balus, kaip nurodyta Å¡iuo metu. Taigi atsakovė pripažino, jog Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkto nuostatos, kiek tai susiję su tiekėjų galimybe surinkti minimalų reikalaujamÄ balų skaičių, yra ydingos.

34. IeÅ¡kovės teigimu, „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras siejamas su techninio prižiÅ«rėtojo vizitais objekte, tačiau nenurodyta, kaip yra apskaičiuojami ir už kÄ skiriami balai, t. y. nenurodytas minimalus ir (ar) maksimalus balų skaičius ir jų apskaičiavimo bÅ«das, o pateikta formulė yra neinformatyvi, todėl konkretaus pasiÅ«lymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiÅ«rio, o tai neatitinka VPÄ® įtvirtinto skaidrumo principo. Teismas su Å¡iais argumentais sutinka iÅ¡ dalies.

35. Pažymėtina, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mės skaičiavimo principas, pagal kurį skaičiuojamas konkretus vizitų skaičius yra objektyvus, t. y. daugiau balų surenka didesnį vizitų skaičių pasiÅ«lęs tiekėjas. Vis dėlto sutiktina su ieÅ¡kove, jog Pirkimų sÄ lygose Å¡is parametras nėra pakankamai apibrėžtas ir neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos. Pavyzdžiui, atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, nenustačius maksimalaus galimo vizitų skaičiaus per dienÄ , tiekėjai, siekdami tapti Pirkimų laimėtojais, yra suinteresuoti pasiÅ«lyti kuo daugiau vizitų per dienÄ (ir atitinkamai – per savaitę).

Vis dėlto nėra aiÅ¡ku, kaip keli trumpi techninės priežiÅ«ros specialisto vizitai per dienÄ užtikrina didesnę paslaugų kokybę nei, pavyzdžiui, vienas kelias valandas ar ilgiau trunkantis vizitas. Taigi, nors sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į pirkimo objektÄ , jai nagrinėjamu atveju aktualu, jog tiekėjai varžytųsi, be kita ko, siÅ«lydami kuo daugiau techninės priežiÅ«ros specialisto apsilankymų objekte, tačiau, akivaizdu, kad tikslinga nustatyti virÅ¡utinę Å¡io parametro reikÅ¡mės ribÄ .

36. IeÅ¡kovė nurodo, jog „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ yra klaidinga, kadangi Å¡iam parametrui apskaičiuoti formulė nereikalinga, pakanka nustatyti, kad balai už šį parametrÄ skiriami už patirtį, t. y. po 0,5 balo už kiekvienus patirties metus, pradedant nuo 5 metų.

37. Pagal Pirkimų sÄ lygų 8.9 punktÄ â€žTechninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ (atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. rugpjūčio 19 d. praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡taisyta formulėje buvusi klaida) formulė yra Rp/Rmax x L1 (Rp – ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis; Rmax – geriausia to paties parametro reikÅ¡mė; L1 – 0,70). Pirkimo objektui paskirtas techninės priežiÅ«ros specialistas už kiekvienus darbo metus (iÅ¡dirbtus kaip techninės priežiÅ«ros specialistas) gauna po 0,5 balo.

Balai pradedami skaičiuoti nuo 5 metų darbo stažo, t. y. pirmieji penkeri darbo metai į vertinimÄ neįtraukiami. Pavyzdžiui, darbuotojas, turintis 10 metų techninės priežiÅ«ros darbo patirties, surenka 2,5 balus (5 m. x 0,5). Ä®vertinęs minėtas nuostatas teismas sutinka, kad, viena vertus, Pirkimų sÄ lygose numatyta atskira formulė „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikÅ¡mei apskaičiuoti, kita vertus, parametro reikÅ¡mės apskaičiavime numatyta, jog balai už šį parametrÄ skiriami bÅ«tent pagal darbo staÅ¾Ä (po 0,5 balo už kiekvienus patirties metus, pradedant nuo 5 metų).

Vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmei apskaičiuoti negali būti taikoma papildoma formulė.

38. Vertinant „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro formulės pagrįstumÄ , pažymėtina, jog, pavyzdžiui, vienam tiekėjui pasiÅ«lius 6 metų techninės priežiÅ«ros darbo patirtį (0,5 balai) turintį specialistÄ , o kitam tiekėjui – 20 metų darbo patirtį (7,5 balai, t. y. (20 m. – 5 m.) x 0,5) turintį specialistÄ , pirmasis tiekėjas surinktų tik 0,02 balo (0,5/15 x 0,7), antrasis tiekėjas – 10 balų (7,5/0,5 x 0,7), t. y. maksimalų galimÄ balų skaičių.

Taigi nagrinėjamu atveju minėta formulė sudaro galimybę tiekėjui surinkti maksimalų balų už „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrÄ skaičių, tačiau, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro formule, darytina iÅ¡vada, kad faktiÅ¡kai tiekėjai neturi galimybės surinkti minimalaus 45 balų skaičiaus, kaip tai numatyta Pirkimų sÄ lygų 8.3.3 punkte, tam, kad jų pasiÅ«lymai nebÅ«ti atmesti.

39. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tokios Pirkimų sÄ lygų 8.9 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai pateiktais pasiÅ«lymais iÅ¡ esmės neturi galimybės surinkti Pirkimų sÄ lygose nustatyto minimalaus balų skaičiaus – Å¡iuo atveju 45 – tam, kad jų pasiÅ«lymai nebÅ«tų atmesti, ir nenustatyta virÅ¡utinė „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikÅ¡mė, neatitinka VPÄ® reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl yra pagrindas jas pripažinti neteisėtomis, vieÅ¡ojo pirkimo konkurso procedÅ«ras nutraukti.

Dėl Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto 40. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto nuostatų. IeÅ¡kovės teigimu, Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslauga. Be to, pagal Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimo gaires kvalifikacinis reikalavimas – turėti architekto iÅ¡silavinimÄ , galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiÅ«ros paslaugas.

Å iuo atveju ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, priskirti ypatingųjų statinių kategorijai. Atsakovė su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai gali pasiÅ«lyti specialistÄ , turintį architekto iÅ¡silavinimÄ , nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtas specialistas taip pat turi turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas.

41. Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugų teikimui privalo pasiÅ«lyti kvalifikuotÄ ir patyrusį specialistÄ , kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas ir turi architekto ar statybos inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalis). Å iam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti tiekėjas turi pateikti raÅ¡tÄ su numatomu skirti techninės priežiÅ«ros vadovu, pridėti Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytų institucijų iÅ¡duotų kvalifikacijos atestatų ar užsienio Å¡alies specialistams iÅ¡duotų dokumentų, patvirtinančių turimÄ kvalifikacijÄ kilmės Å¡alyje, kopijas; gyvenimo apraÅ¡ymų ar kitų dokumentų, įrodančių specialisto patirtį teikiant kvalifikacijos reikalavimuose nurodytas paslaugas (paslaugų pavadinimas, apraÅ¡ymas), kopijas;

Lietuvos architektų rÅ«mų iÅ¡duotų kvalifikacijos atestatų ar užsienio Å¡alies iÅ¡silavinimÄ liudijančių dokumentų kopijas, specialistams iÅ¡duotų dokumentų, patvirtinančių turimÄ kvalifikacijÄ kilmės Å¡alyje, kopijas.

42. Tvarkos apraÅ¡o 18 punkte nustatyta, kad pateikti pasiÅ«lymai vertinami pagal mažiausiÄ kainÄ arba kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykį (ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo įvertinimui parenkami kriterijai:

1) kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 40–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio);

2) atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija;

3) paslaugų atlikimo terminas;

4) tiekėjo mokamas vidutinis mėnesinis darbų vadovų ir darbus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis;

5) papildomo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo terminas (Tvarkos apraÅ¡o 18.1– 18.5 punktai). Pateiktų pasiÅ«lymų vertinimo sÄ lygos ir tvarka nustatomi pirkimo sÄ lygose, t. y. pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, kriterijų santykiniai vertinimai, ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo nustatymo formulės bei vertinimo procedÅ«ros apraÅ¡as. Nustatant kriterijų vertinimo sÄ lygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis Gairėmis.

Minėtų Gairių skyriuje „Galimi kokybės kriterijai ir jų vertinimo ypatumai“, be kita ko, nurodyta, jog nors tiekėjo kvalifikacija negali bÅ«ti kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykio kriterijus, pirkimo dokumentuose gali bÅ«ti nustatomi kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykio kriterijai, kuriais vertinama pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis, kai tai daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Taigi, vadovaujantis Gairėmis, pirkimo sÄ lygose nustatyti kainos ar sÄ naudų ir kokybės santykio kriterijai, įskaitant darbuotojų kvalifikacijÄ , turi bÅ«ti susiję su pirkimo objektu.

43. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslauga. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, jog Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte numatytas reikalavimas tiekėjui pasiÅ«lyti specialistÄ , turintį statybos inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ , yra susijęs su Pirkimo objektu. IeÅ¡kovė nesutinka su Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte įtvirtinta teise tiekėjams siÅ«lyti specialistus, turinčius architekto iÅ¡silavinimÄ .

44. Vertindamas nurodyta aplinkybes, teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad architektas – fizinis asmuo, atitinkantis ArchitektÅ«ros įstatyme nustatytÄ apibrėžtį. Pagal ArchitektÅ«ros įstatymo 8 straipsnį atestuoti architektai, be Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę vykdyti Å¡iÄ veiklÄ :

1) Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);

2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui;

3) Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsauga susijusiÄ veiklÄ : rengti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;

4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Atestuoti architektai profesinės veiklos dokumentuose, kuriuose raÅ¡omas vardas ir pavardė, turi nurodyti kvalifikacijÄ â€žatestuotas architektas“ ir architekto kvalifikacijos atestato numerį. Architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatÄ , turi atitikti ArchitektÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, kurie reikalingi Å¡iuose įstatymuose nustatytai veiklai vykdyti ir siekiant gauti kvalifikacijos atestatÄ .

Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kuriÄ gali vykdyti atestuotas architektas. Visi atestuoti architektai gali verstis atestuoto architekto veikla, kuriÄ vykdyti suteikia teisę architekto kvalifikacijos atestatas, tik bÅ«dami Lietuvos Respublikos architektų rÅ«mų nariai (ArchitektÅ«ros įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalys).

45. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra:

1) statybiniai tyrimai;

2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;

3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;

4) statybos darbai;

5) statinio statybos techninė priežiūra. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas.

Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas).

Å ias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomÄ kvalifikacijos atestatų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarkÄ nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis Å¡io straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. AtestavimÄ atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, iÅ¡skyrus architektų atestavimÄ , kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rÅ«mai.

Fiziniai asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:

1) turėti Å¡io Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytÄ iÅ¡silavinimÄ ;

2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje (Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalys).

46. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos Statinių ar statinių grupės statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo gairių (toliau – ir Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų gairės) skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiÅ«rai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiÅ«ros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiÄ jÄ statinio statybos priežiÅ«rÄ , jos vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

Taigi Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų gairėse taip pat numatyta, jog statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojo pareigas gali eiti architekto iÅ¡silavinimÄ turintis specialistas. Sprendimo 45 punkte nurodytos aplinkybės įtvirtintos ir Statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų gairių 6 dalyje „Kvalifikacijos reikalavimai“.

47. Taigi teisės aktuose įtvirtinta teisė atestuotiems architektams eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės priežiÅ«ros vadovų pareigas. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjo siÅ«lomam specialistui turėti ne tik architekto iÅ¡silavinimÄ , tačiau ir teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas, t. y. atitikti teisės aktuose atestuotam architektui keliamus reikalavimus, taip pat numatyta pareiga pateikti duomenis, pagrindžiančius siÅ«lomo specialisto kvalifikacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto nuostatomis, tiekėjams sudaryta galimybė siÅ«lyti tik tuos architekto iÅ¡silavinimÄ turinčius specialistus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę eiti ypatingųjų statinių statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas.

48. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Pirkimų sÄ lygų 3.1.11 punkto nuostatos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Å¡ių sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 49. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 50. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 3 638,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 226 Eur žyminis mokestis ir 3 412,20 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Patenkinus 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1 819,10 Eur (3 638,20 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 056,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir 3 018,95 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Atmetus 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 528,48 Eur (3 056,95 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

53. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 290,62 Eur (1 819,10 Eur - 1 528,48 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimų 8.9 punkto sÄ lygų dalis dėl formulių „Techninės priežiÅ«ros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikÅ¡mei apskaičiuoti pripažinti neteisėtomis.

Nutraukti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos bÅ«stui“ vykdomų Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimų procedÅ«ras. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos bÅ«stui“, juridinio asmens kodas 140337250, 290,62 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“, juridinio asmens kodas 300620883.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Larisa Å imanskienė