80e9e2ff-07f5-40a2-b7a5-b59cab313dac · Kauno apygardos teismas

Teisėja Irma Blekaitienė                                                                   Baudž. byla Nr. 1A-832-594-2014Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                          Proceso Nr. 1-72-1-00349-2013-3                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2014 m. lapkričio 26 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, nuteistajam A.

V., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo (Nr. IX-1706) redakcija) - 1 metams laisvės apribojimo; pagal BK 140 str. 2 d. – 1 metams 1 mėnesiui laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) už tai, kad 2012-12-16, apie 2 val. (duomenys neskelbtini), savo buto, koridoriuje, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę J. V., kuriai ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ , bei pagriebęs jai už kaklo jį spaudė ir nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė į koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas, taip smurtaudamas, dėl poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimo deÅ¡inėje rankoje, kraujosruvos apatinėje lÅ«poje, nukentėjusiajai J.

V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Be to, jis nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2013-10-06, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), B. V. priklausančios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę J. V., kuriÄ pagriebęs už plaukų ir rankos, tampė po kiemÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ , dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje bei nubrozdinimo deÅ¡inėje Å¡launyje, nukentėjusiajai J. V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

V. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. Taip pat paskirti kompleksinę teismo medicininę – trasologinę ir DNR ekspertizes, pateikiant ekspertams apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad jis yra kaltas, praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Skunde jis teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, dalį jų grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymÄ , kas yra esminis pažeidimas, taip pat teismas neteisingai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimo bendrÄ sias nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad viso proceso metu neigė padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus.

Jis teigia, kad nesutarimai su buvusia sutuoktine prasidėjo seniai, gal prieÅ¡ 8 metus, nes sutuoktinė negalėjo pakęsti jo gerų santykių su vaikais, kėlė konfliktus. 2012 m. gruodžio mėnesį vakare jis buvo namuose, nuėjo miegoti ir užrakino duris, o apie 2 val. nakties iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, kurias atrakinęs pamatė, kad J. V. yra neblaivi. Ji pradėjo Å¡Å«kauti, triukÅ¡mauti, o jis paprašė liautis, bet ji to nedarė. Sutuoktinė buvo neblaivi ir bÅ«dama be koordinacijos eidama link vaikų kambario pargriuvo.

Buvo nugriuvusi aukÅ¡tielninka ir Å¡onu ant batų dėžės. Pasakė, kad pasidarys abdukcijÄ , o jis pasiÅ«lė kviesti policijÄ , bet ji dėl neblaivumo nekvietė, apsiramino. KitÄ dienÄ jis nematė jokių sumuÅ¡imų ant jos kÅ«no. 2013 metų vasarÄ vyko skyrybų procesas, o kartÄ ji grįžo iÅ¡ kalėdinio vakarėlio, sužalojimų jis nematė, nebent ant vienos jos rankos. Mėlynė buvo po griuvimų. Ji griuvinėjo nusirenginėdama koridoriuje 3-4 kartus ant batų, parfumerijos dėžių.

Jos kūnas jautrus, jei būtų griebęs, mėlynės būtų iš karto likę. Vienu momentu ji griebė apeliantui už priekio norėdama pastumti ar suduoti, o jis gal pastūmė ir atsitraukė atgal, ji griuvo į priekį užkabindama dėžes. Apeliantas teigia, kad prieš J. V. jokio smurto nenaudojo. A. V. teigia, kad teismas vadovavosi išimtinai vien tik suinteresuotos bylos baigtimi nukentėjusiosios parodymais. Be to teismas apelianto kaltę grindė netiesioginiais įrodymais - liudytojų E. L. ir V.

D. parodymais apie nukentėjusiosios sužalojimus, kuriuos jie patys matė bei sužinojo iš jos žodžių, nors pastaroji teisme nurodė, jog iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo apie 2012-12-16 įvykį niekam nepasakojo. Jei nukentėjusioji tai padarė po pradėto tyrimo, tai tokie liudytojų parodymai negali būti pripažinti kaip įrodymai, be to, jie yra neinformatyvūs.Apeliantas skunde teigia, kad specialisto išvadoje Nr. G3335/12(02) nenurodyta ar 2012-12-16 sužalojimai padaryti A. V. tiesioginiais tariamais smurto veiksmais, ar nukentėjusiajai pačiai nukritus ant grindų, ar pačių daiktų, o 2013-11-08 specialisto išvada Nr. pG2914/13(02) kategoriškai nepaneigia apelianto parodymų, kad J.

V. pati nugriuvo ir susižalojo. Be to, apklausto eksperto S. J. parodymai teisme nedavė jokios papildomos informacijos, paneigiančios nukentėjusiosios sužalojimus jai griÅ«nant ant batų dėžių. Nuteistasis nurodo, kad jam suformuluotame kaltinime nurodyta, jog jis pagriebęs nukentėjusiÄ jÄ už kaklo jį spaudė, bet Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios parodymus. Specialistas antrÄ dienÄ po įvykio ant J. V. kaklo nerado jokių kraujosruvų ar kitų smaugimo požymių.

Be to, suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis vienÄ kartÄ sudavė J. V. į veidÄ , pagriebęs jai už kaklo jį spaudė ir nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė į koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas. Taigi, jis jai padarė Å¡eÅ¡is trauminius poveikius, bet specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad kÅ«no sužalojimai jai padaryti 10 ir daugiau trauminių poveikių. Teismas neatsakė į klausimÄ - kas ir kaip padarė nukentėjusiajai dar mažiausiai keturis trauminius poveikius.

Ir svarbiausia - kaltinime nenurodyta, kad apeliantas nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė taip, kad ji atsitrenktų į sienÄ , kaltinime nurodyta, kad jis tik stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko ji pargriuvo ant grindų. Suformuluotas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o specialisto iÅ¡vados ir kiti byloje surinkti įrodymai neatskleidžia J. V. padarytų kÅ«no sužalojimų mechanizmo. Taigi, Å¡ioje byloje teismas neginčytinais įrodymais nenustatė ar J. V. kÅ«no sužalojimų visuma buvo padaryta tiesioginiais apelianto veiksmais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

A. V. pažymi ir tai, kad teismas įtikinamai nepaneigė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi ir galėjo pati nugriÅ«ti ir susižaloti, nors pati nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad kalėdiniame vakarėlyje gėrė alkoholinius gėrimus, kÄ patvirtina ir liudytojas V. D.. Nuteistasis teigia, kad 2012-12-16 nukentėjusioji tikrai buvo girta ir nekvietė policijos, nes suvokė, kad atvykę policijos pareigÅ«nai pamatys jÄ girtÄ , svirduliuojančiÄ , ir atitinkamai įvertins situacijÄ . Nukentėjusiosios girtumÄ Ä¯rodo ir tuoj po konflikto apelianto darytos nukentėjusiosios nuotraukos.

Be to, fotonuotraukose nesimato jos prakistos lÅ«pos ir paakiuose mėlynių. Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas neužsiminė apie A. V. kaltės formÄ ir tyčios rūšį, jos apibrėžtumÄ , susiformavimo momentÄ , o to nepadaręs teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 140 str. 1 d.) ir priėmė neteisėtÄ , ir nepagrįstÄ nuosprendį, padarant esminius BPK 20 str., 301 str. 2 d., 305 str. 1 d. pažeidimus.Dėl 2013 m. spalio mėnesio įvykio A. V. nurodė, kad buvo kaime, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė sÅ«nų TadÄ , kurį vaikosi sutuoktinė, tarp jų vyko konfliktas.

SÅ«nus kategoriÅ¡kai atsisakė važiuoti su ja, bet nukentėjusioji bandė vaikÄ pagriebti, juos apeliantas atstÅ«mė, susikibę su nukentėjusiÄ ja nebuvo, tik rankom atskyrė, jos plaukų nesuėmė, iÅ¡rautų plaukų nematė. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota jos koja ir suplėšyta kojinė, nežino, į rožių krÅ«mÄ jos nestÅ«mė. Jis pripažintas kaltu vadovaudamasis iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiosios prieÅ¡taringais ir nelogiÅ¡kais parodymais bei kitais prieÅ¡taringais įrodymais.

Liudytojo P. S. parodymai paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad jÄ A. V. tempė už plaukų, stÅ«mė į rožių krÅ«mÄ , klupdė ant žemės. Liudytojai D. S., V. S., J. T., A. E. G., J. Č., A. J., L. S., I. B., Z. Ž., V. Ž. nenurodė, kad jis bÅ«tų įstÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ rožių krÅ«mÄ . IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu darytų nuotraukų aiÅ¡kiai matosi, kad žemė aplink rožių krÅ«mÄ supurenta, apdėta eile akmenų, o kuolelis įsmeigtas prie pat krÅ«mo, supurentoje žemėje.

Jeigu nukentėjusioji bÅ«tų įstumta į rožių krÅ«mÄ taip, kad jos koja kontaktuotų su kuoleliu, bÅ«tų iÅ¡purentoje žemėje likę jos batų atspaudai. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji susižalojo kojÄ ne dėl kontakto su rožių krÅ«mu, pasikeitė, kai ji sužinojo specialisto 2013-10-07 iÅ¡vadÄ , kad sužalojimas padarytas veikiant deÅ¡inę Å¡launį kietu buku daiktu, galimai cilindrinį pavirÅ¡ių arba briaunÄ kontakto vietoje turinčiu, žalojančiu daiktu.

Ä®vykio vietoje buvo surastas medinis kuolelis, kuris, kaip nustatyta, yra supuvęs ir sudÅ«lėjęs (vėliau apžiÅ«rėtas kaip abejotinomis aplinkybėmis sulūžęs į tris dalis), įkaltas prie rožių krÅ«mo, tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu tas kuolelis nebuvo rastas, apraÅ¡ytas. Yra abejonių, kad teismui pateiktas ne tas kuolelis, kuris buvo paimtas nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu. Apeliantas pažymi, kad tyrėja R. Å . teisme pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡kilusi problema įrodyti, kaip buvo sužalota nukentėjusiosios koja, tÄ patvirtino pati nukentėjusioji ir liudytoja Z.

Ž.. Apeliantas teigia, kad tokiÄ versijÄ sugalvojo pati tyrėja, nors tai daryti negalima. Be to, parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta Å¡io veiksmo atlikimo data ir laikotarpis - 2013-11-25, pradžia 16.10 val., pabaiga 17.40 val. Apeliantas teigia, kad siekdama nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, po parodymų patikrinimo grįžusi į policijos komisariatÄ , tyrėja surašė nukentėjusiosios papildomos apklausos protokolÄ , kuriame užrašė nukentėjusiosios versijÄ apie kojos sužalojimÄ Ä¯ kuoliukÄ , bet Å¡iame protokole tyčia įrašė klaidingÄ apklausos laikÄ - pradžia 14.00 val., pabaiga 16.00 val..

Gynybai teisme iÅ¡kėlus Å¡iuos klastojimo faktus, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės už bylos dokumentų klastojimÄ , tyrėja R. Å . teisme pateikė versijÄ , kad ji suklydo, parodė, kad laikas įraÅ¡ytas per klaidÄ , nors tai paneigta parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nukentėjusiosios papildomos apklausos protokolu. Be to, Å¡i tyrėja teisme davė akivaizdžiai melagingus parodymus, nes ji dėl nukentėjusiosios aprangos negalėjo matyti kokiame aukÅ¡tyje nuo žemės pavirÅ¡iaus yra sužalojimai nukentėjusiosios kojoje ir juos sulyginti su kuoliuko aukščiu (56 cm), Å¡ie aukščiai neatitinka.

Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji neparodė, kad ji buvo pristumta prie kuolelio ir kaip su juo kontaktavo.Apeliantas teigia, kad nei vienas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pilnametis liudytojas neparodė, jog J. V. buvo sužalota į medinį kuolelį jÄ Ä¯stÅ«mus į rožių krÅ«mÄ . Nepilnametis liudytojas T. V., buvo pamokytas motinos kÄ kalbėti, patyrė pastovų neigiamÄ poveikį iÅ¡ motinos, nors paties incidento jis nematė, todėl Å¡io liudytojo parodymais negali bÅ«ti grindžiama apelianto kaltė.

Nuteistais teigia, kad liudytojo Ž. P. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, nes jis negalėjo matyti sužalojimų dešinėje nukentėjusiosios šlaunyje per nesuplyšusias juodos spalvos pėdkelnes, nors jis negalėjo daryti jos apžiūros dėl skirtingos lyties, todėl jo parodymais ir tarnybiniu pranešimu, kuris surašytas ne ant teisės aktų nustatytos ir patvirtintos formos blanko (dėl ko pareigūno pranešimas neturi įrodomosios prasmės) taip pat juo negali būti grindžiama apelianto kaltė.

Nuteistasis nurodo, kad teisme ekspertas pasiÅ«lė atlikti biologinius tyrimus ir paieÅ¡koti nukentėjusiosios kÅ«no audinių ar kitų pėdsakų ant kuolelio, ir tuo bÅ«du bÅ«tų iÅ¡sklaidytos visos abejonės dėl kÅ«no sužalojimo mechanizmo, tačiau teismas tai ignoravo, taip demonstruodamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, 2013-12-11 specialisto iÅ¡vada Nr. pG 122-1005/13(06) yra tikėtina ir tiesiogiai nepatvirtina nukentėjusiosios sužalojimo fakto. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos ir apžiÅ«rėtos nukentėjusiosios pėdkelnės ir nustatyta, kad plyÅ¡imai rasti kairėje kleÅ¡nėje, tačiau deÅ¡inėje kleÅ¡nėje, kur ir buvo sužalota nukentėjusiosios blauzda, jokių įplyÅ¡imų nėra, yra tik nubėgę akys, nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pėdkelnės yra abipusės, taip iÅ¡reikÅ¡damas akivaizdžiÄ iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl įrodymų vertinimo kaltinamojo nenaudai, buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, padarė ne tik esminį BPK 20 str. pažeidimÄ , bet ir pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ , kas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Be to, eksperto paaiÅ¡kinimai teisme paneigė, kad pėdkelnės plyšę toje vietoje, kur padaryti sužalojimai nukentėjusios deÅ¡inėje kojoje.Apeliantas teigia, kad kaltinime nurodyta, jog jis nukentėjusiÄ jÄ buvo sugriebęs už plaukų ir tampė po kiemÄ . Å iÄ aplinkybę teismas grindė nukentėjusiosios, liudytojų Z. Ž. ir A. P. parodymais, tačiau tyrėjas A. P. iÅ¡kritusių plaukų nepaėmė kaip svarbių daiktinių įrodymų, jų net neužfiksavo, neaprašė ir nenufotografavo įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

Specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po įvykio bÅ«tų iÅ¡rauti plaukai ar padaryti tai liudijantys pažeidimai. Be to, nuteistasis pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai. Prokurorė A. B. ikiteisminio tyrimo procesÄ organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo Å¡aliÅ¡kai, pažeidinėjo jo konstitucines teises - teisę į gynybÄ , teisę susipažinti su bylos medžiaga, teisę žinoti, kuo įtariamas. 2014-02-02 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokurorė A.

B. buvo nušalinta nuo šios bylos proceso, prokuratūra buvo įpareigota ištaisyti jos padarytus įtariamojo konstitucinių teisių suvaržymus. Nutartis priimta po to, kai beveik visi proceso veiksmai jau buvo atlikti, o tai reiškia, kad visam bylos procesui vadovavo, jį organizavo ir kontroliavo šališka prokurorė, todėl teismas privalėjo itin atidžiai vertinti ikiteisminio tyrimo duomenis.Be to, aiškinantis A. V. elgesio priežastis, objektyviai nustatyta, kad konfliktas kilo tarp sutuoktinių dėl mažamečio vaiko Tado.

KonfliktÄ sukėlė pati nukentėjusioji savo neteisėtais ir provokuojančiais veiksmais. Netgi pripažįstant, kad nukentėjusiÄ jÄ jis nustÅ«mė prie rožių krÅ«mo, kad dėl to ji susižalojo kojÄ , tai neįrodo apelianto tikslo ar tyčios padaryti jai kokius nors kÅ«no sužalojimus, tokie A. V. veiksmai gali bÅ«ti vertinami tik kaip neatsargumas. Neįrodžius kaltės formos - tyčios, apelianto veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėties. Apeliantas pažymi ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tiek 2012-12-16, tiek 2013-10-06 nukentėjusioji pati savo netinkamu ir provokuojančiu elgesiu sukėlė konfliktus ir iÅ¡provokavo A.

V. atitinkamai elgtis, todėl teismas tai turėjo pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 6 p.), o to nepadaręs, netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, neteisingai paskyrė apeliantui per griežtÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ - tenkinti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis iÅ¡ esmės neigia savo kaltę, kad 2012-12-16 ir 2013-10-06 nustatytose vietose ir aplinkybėmis smurtavo prieÅ¡ savo sutuoktinę J. V., kuriai nežymiai sutrikdė sveikatÄ , t.y. atitinkamai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., tačiau su A. V. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais ir juos pagrindžiančiais motyvais sutikti negalima.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iÅ¡­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iÅ¡­va­dos dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi bÅ«ti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mÄ Ä¯ kiek­vie­nÄ ar­gu­men­tÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas A. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, nuosprendyje iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, tinkamai įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ . Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

V. kaltės. IÅ¡ to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, dalį jų grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymÄ , kas yra esminis pažeidimas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų veikų, tačiau toks kaltės neigimas laikytas jo gynybine taktika ir siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuteistojo pateiktos 2012-12-16 ir 2013-10-06 įvykių aplinkybės ir nukentėjusiosios sužalojimo versijos yra paneigtos byloje esančiais įrodymais.Dėl 2012-12-16 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymoNors A.

V. neigia padaręs šį nusikaltimÄ , tačiau jo kaltę dėl Å¡ios veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios J. V. parodymai apie tai, kad tarp jos ir A. V. įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas smurtas. Ji buvo smaugiama, trenkiama į sienÄ , spardoma. Tai įvyko, kai grįžusi iÅ¡ kalėdinio vakarėlio nusirengė koridoriuje, tuomet A. V. griebė jÄ už plaukų, už gerklės, trenkė į sienÄ , o kai bandė eiti į kambarį buvo partrenkta ant žemės. Ji buvo spardoma į visur - į rankÄ , kojas, Å¡launis, spyrių buvo daug, tuo metu neskaičiavo jų, bet jų buvo daugiau nei penki.

Ji dengėsi galvÄ , bet ant veido liko žymės. Buvo prakirsta lÅ«pa, mėlynė ant akies. Iki įvykio nebuvo sužalota, namo grįžo sveika, o alkoholio buvo vartojusi tik Å¡iek tiek. Å iuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, nes jie buvo nuoseklÅ«s viso bylos tyrimo metu, be to juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytoja E. L. parodė, kad gruodžio mėn. J. V. vyko į Kalėdinį vakarėlį ir paprašė pasaugoti vaikus.

Tuo metu, kai nukentėjusioji jai paliko vaikus ant J. V. kÅ«no sužalojimų nesimatė, o kai po kelių dienų sutiko jÄ laiptinėje matė, kad J. V. po akimi mėlynė. J. V. buvo atėjusi ir papasakojo apie konfliktÄ tarp J. V. ir jos vyro, kuris vyko po Kalėdinio vakarėlio ir parodė mėlynę ant kairės Å¡launies (viduryje). L. V. D. parodė, kad J. V. važiuojant po firmos vakarėlio buvo blaivi, gal Å¡ampano taurę vakarėlyje ir iÅ¡gėrė, jokių sužalojimų iÅ¡oriÅ¡kai ant jos kÅ«no nebuvo.

Kai po kiek laiko pastebėjo sumuÅ¡imÄ veide, mėlynę, kuri buvo užpudruota, J. V. pasakė, kad paslydo, nes su bendradarbiais neatvirauja. L. T. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad be atvejo Giraitės kaime dar yra matęs kokius du kartus, kad tėtis jų bute smurtautų prieÅ¡ mamÄ , yra matęs ant mamos sumuÅ¡imo žymių, ant skruosto po akim buvo mėlynė. Å iuos nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 2013-10-06 specialisto iÅ¡vados Nr. G3335/12(02) kopija patvirtina, kad J.

V. konstatuota poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje rankoje, kraujosruva apatinėje lÅ«poje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o 2013-12-02 specialisto iÅ¡vada Nr. pG2914/13(02) patvirtina, kad sužalojimai padaryti deÅ¡imties ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-12-16. Å ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad poodinės kraujosruvos veide galėjo gautis sudavus tiesioginį smÅ«gį į veido sritį, o poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje alkÅ«nėje galėjo gautis savigynos metu.Aukščiau iÅ¡dėstyti nukentėjusiosios J.

V. ir liudytojų E. L., V. D., T. V. parodymai, taip pat raÅ¡ytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad A. V. 2012-12-16, nustatytoje vietoje vykusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - sutuoktinę J. V., kuriai ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ bei pagriebęs jai už kaklo jį spaudė ir nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė į koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas, taip smurtaudamas, dėl poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, veide, rankose, kryžkaulio srityje, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimo deÅ¡inėje rankoje, kraujosruvos apatinėje lÅ«poje, nukentėjusiajai J.

V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas jo kaltę grinė tik nukentėjusiosios ir kitais įvykio nemačiusių liudytojų E. L. ir V. D. parodymais, kurie, apelianto teigimu, laikomi neinformatyviais bei tai, kad jis jokio smurto prieÅ¡ J. V. nenaudojo, o ji galėjo susižaloti tuomet, kai bÅ«dama neblaivi, eidama koridoriuje griuvinėjo, yra atmetami kaip nepagrįsti, juolab, kad J. V. neblaivumo įvykio metu nepatvirtino ir jÄ prieÅ¡ įvykį namo parvežęs liudytojas V.

D.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija). Apeliantas skunde teigia, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3335/12(02) nenurodyta ar 2012-12-16 sužalojimai padaryti A. V. tiesioginiais tariamais smurto veiksmais, ar nukentėjusiajai pačiai nukritus ant grindų, ar pačių daiktų, o 2013-11-08 specialisto iÅ¡vada Nr. pG2914/13(02) kategoriÅ¡kai nepaneigia apelianto parodymų, kad J.

V. pati nugriuvo ir susižalojo. Tačiau iš specialisto išvados Nr. pG2914/13(02) matyti, kad nustatytai poodinei kraujosruvai veide susiformuoti būdingas tiesioginis smūgiavimas. Apklaustas ekspertas S. J. teisme taip pat patvirtino, kad nugriūnant būna dinaminis kontaktas, o šiuo atveju dėl J. V. nustatytų sužalojimų po 2012-12-16 konflikto matyti, kad jai buvo vienas nubrozdinimas, o daugiau mėlynės, tai reiškia, kad trauminis poveikis buvo ne su praslydimu, ne smailu kampu, o statmenai traumuojamai anatominei sričiai.

Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog nukentėjusioji buvo tokia neblaivi, jog galėtų griuvinėti ir taip pasidaryti pati sau sužalojimus ne mažiau kaip deÅ¡imties poveikių pasekmėje. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios neblaivumÄ patvirtina ir tuoj po konflikto apelianto darytos nukentėjusiosios nuotraukos, tačiau teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos negali bÅ«ti vertinamos kaip tinkamas įrodymas, nes neaiÅ¡ku kada ir kokiomis aplinkybėmis jos darytos, jos niekaip nepatvirtina nukentėjusiosios neblaivumo 2012-12-16 apie 2 val. nakties, t.y.

įvykio metu, be to, iš esmės gautos pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl nuteistojo skundo motyvai dėl nuteistosios neblaivumo atmetami.Nuteistasis skunde nurodė, kad jam suformuluotame kaltinime nurodyta, jog A. V. pagriebęs už J. V. kaklo jį spaudė, bet šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, išskyrus nukentėjusiosios parodymus. Nors specialistas ant J. V. kaklo nerado sužalojimų, tačiau įvertinus nukentėjusiosios parodymus, kitus specialisto jai konstatuotus sužalojimus, pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kad nuteistasis buvo pagriebęs jai už kaklo ir jį spaudė būtent taip, kaip nurodė nukentėjusioji, nėra, juolab, kad ne visais atvejais pavartoto smurto pasekmė būna akivaizdžiai matomi sužalojimai.

Apeliantas teigia, kad suformuluotame kaltinime nurodyta, jog jis nukentėjusiajai padarė Å¡eÅ¡is trauminius poveikius, bet specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad kÅ«no sužalojimai jai padaryti 10 ir daugiau trauminių poveikių. Å ioje dalyje A. V. inkriminuota tai, kad jis J. V. ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ bei pagriebęs jai už kaklo jį spaudė ir nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė į koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas.

Tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG2914/13(02) nurodyta, jog sužalojimai padaryti deÅ¡imties ar daugiau trauminių poveikių tik patvirtina, kad nukentėjusiÄ jÄ stumiant į koridoriaus sienos kampÄ , nuo ko jai pargriuvus ant grindų ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas, nurodytomis aplinkybėmis A. V. padarė J. V. sužalojimus, kurie medicininiu požiÅ«riu iÅ¡skiriami į ne mažiau kaip deÅ¡imt trauminių poveikių ir Å¡i aplinkybė A. V. inkriminuotam kaltinimui neprieÅ¡tarauja.

Be to, skunde nurodyta aplinkybė dėl abejonių apie nukentėjusiosios stÅ«mimÄ Ä¯ sienos kampÄ ar sienÄ , visiÅ¡kai nekeičia kalinimo esmės. Ä®vertinus tai, nuteistojo skundo motyvai, kad suformuluotas kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o specialisto iÅ¡vados ir kiti byloje surinkti įrodymai neatskleidžia J. V. padarytų kÅ«no sužalojimų mechanizmo, yra atmetami kaip nepagrįsti.Dėl 2013-10-06 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymoNors A. V. neigia padaręs ir šį nusikaltimÄ , tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios J.

V. parodymai, kad konfliktas tarp jos ir A. V. kilo dėl to, jog ji norėjo su savimi pasiimti sÅ«nų T. V., juo labiau, kad A. V. stovis dėl girtumo buvo netinkamas vaikÄ prižiÅ«rėti. A. V. giminaičiai taip pat sakė, kad ji pasiimtų sÅ«nų TadÄ . Kilus konfliktui A. V. pagriebė jÄ ir pradėjo už plaukų tempti, stÅ«mė jÄ Ä¯ rožių krÅ«mÄ , t. y. paėmė pakauÅ¡io srityje už plaukų savo deÅ¡ine ranka, o kita ranka paėmė už jos kairės rankos ir tempė tiesiog raudamas plaukus.

Prie rožių krÅ«mo A. V. jÄ du ar tris kartus įstÅ«mė į krÅ«mÄ ir klupdė ten ant akmenų. Kadangi ji buvo su suknele ir pėdkelnėmis, todėl pėdkelnės suplyÅ¡o ir matėsi sužalojimai. Nukentėjusioji mano, kad kojÄ susižalojo į kuoliukÄ rožei pariÅ¡ti, jai skaudėjo kojÄ ir galvÄ . Kai buvo nuvykę su tyrėja į įvykio vietÄ , tai buvo vienas kuoliukas sužalojimo lygyje, kurį per parodymus ir paėmė. Å iuos savo parodymus ji patvirtino 2013-11-25 parodymų patikrinimo vietoje metu ir papildomai patikslino, kad nuo tos vietos kur A.

V. jÄ pagriebė iki rožių krÅ«mo yra apie 9 metrų atstumas. Netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra, nes jie buvo nuoseklÅ«s viso bylos tyrimo metu, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojas T. V. parodė, kad tėtis paėmė ir stÅ«mė mamÄ Å¡onu, t. y. tėtis mamÄ paėmė už plaukų ir traukdamas stÅ«mė laikydamas už nugaros, mama dar apsidraskė rožių krÅ«me deÅ¡inę kojÄ . Mama prašė paleisti, bet jis nepaleido, mama pradėjo Å¡aukti ir tada atėjo kaimynai ir jį sutvardė.

Kaimynai sakė tėčiui ramintis, o mama nubėgo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo pas kaimynus. Tėtis buvo girtas, svirduliavo. Jis matė nubrozdintÄ mamos kojÄ ir atsiminė, kad rožių krÅ«me buvo stulpelis ir suprato, kad nusibrozdino į tÄ stulpelį. Liudytojas pareigÅ«nas J. Č. parodė, kad su kitu pareigÅ«nu Ž. P. pagal iÅ¡kvietimÄ važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė ant kelio stovinčiÄ moterį, kuri rankos gestu parodė į automobilį, kurį jie sustabdė ir paaiÅ¡kėjo, kad vienas iÅ¡ asmenų yra neblaivus, jis buvo agresyviai nusiteikęs ir papraÅ¡ius lipti į automobilį atsisakė, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į automobilį.

Liudytojas pareigÅ«nas Ž. P. parodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ matėsi, jog moteris buvo labai sutrikusi, verkė, jÄ reikėjo raminti, matėsi, kad yra stresinės bÅ«senos, o įtariamasis elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudoti antrankiai, nes įtariamasis vengė sėsti į jų automobilį, tačiau ir nuvykus į policijos komisariatÄ , įtariamasis atsisakė bendrauti, arogantiÅ¡kai ir neadekvačiai elgėsi, trukdė darbÄ . J. V. parodė, kad plaukai papeÅ¡ti, jam matant plaukai iÅ¡krito.

Jos pėdkelnės buvo suplyÅ¡usios deÅ¡inėje Å¡launyje, ten buvo nubrozdinimas, kurį, tame tarpe ir hematomÄ , kai apklausinėjo, parodė moteris, nes dėvėjo suknelę, todėl nubrozdinimas matėsi per suplyÅ¡usias pėdkelnes. Nukentėjusioji iÅ¡ karto parodė sodyboje rožių krÅ«mÄ , prie kurio vyko konfliktas. Ji aiÅ¡kino, kad A. V. paėmė jÄ už rankos, plaukų, lenkė prie žemės, tampė po kiemÄ . Å ie liudytojo pareigÅ«no Ž. P. parodymai atitinka ir jo 2013-10-06 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas įvykio aplinkybes.

L. P. S. parodė, kad iÅ¡girdo rėkiant J. V., ji Å¡aukėsi pagalbos. Kai atbėgo, kieme A. V., bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ pradžių sugriebė J. V. už kairės rankos, deÅ¡ine ranka jai už kaklo ir jai neleido prieÅ¡intis, jÄ lenkė link žemės, tačiau jis su J. T. iÅ¡gelbėjo atitraukdami A. V. nuo jos. J. V. verkė, buvo iÅ¡sigandusi, sutrikusi. Å iuos savo parodymus liudytojas P. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytoja A. E. G. parodė, kad į kambarį verkdama įlėkė J.

V. ir paklausė ar Å¡i liudytoja gali pažiÅ«rėti vaikÄ , dar sakė, kad A. V. sumušė jÄ ir iÅ¡bėgo pro duris. Matė ant Å¡launies suplyÅ¡usiÄ kojinę. Liudytoja D. S. parodė, kad kai JolantÄ antrÄ kartÄ pamatė, ji nebuvo rami, o ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad sÅ«nus jai sakė, jog A. V. J. V. tempė link rožių krÅ«mo ir viskas vyko piktuoju. Liudytojas J. T. parodė, kad girdėjo moters pagalbos Å¡auksmÄ , o atėjus A. V., kuris buvo iÅ¡gėręs, su J.

V. jau atsiskyrinėjo. L. Z. Ž. parodė, kad spalio 6 dienÄ jai paskambino J. V. labai verkdama, todėl suprato, kad A. V. jÄ užpuolė ir pasakė, kad kviestų policijÄ . Kai nuvažiavo į Giraitę, pamatė, kad J. V. kaklas buvo raudonas, pakauÅ¡yje buvo raudona, o plaukai iÅ¡peÅ¡ti. Kai grįžo į namus, matė, kad J. V. deÅ¡inės kojos Å¡launyje buvo mėlynė ir jai pasirodė lyg prakirsta žaizda. J. V. buvo su sijonu, todėl pakėlė sijonÄ ir parodė suplėšytas pėdkelnes, o toje vietoje buvo mėlynė.

J. V. sakė, kad jÄ su ranka A. V. tempė už kaklo, toje vietoje buvo paraudę. Galvoje, kur plaukai buvo iÅ¡peÅ¡ti, taip pat buvo paraudę ir draikėsi tie iÅ¡peÅ¡ti plaukai. Sakė, kad iÅ¡pešė plaukus kai tempė jÄ . Sakė, kad tempė į krÅ«mÄ kažkokį prie akmenų. L. V. Ž. parodė, kad paskambino J. V. verkdama, o kai jie atvažiavo, ji verkdama parodė, kad iÅ¡peÅ¡ta plaukų jai iÅ¡ galvos ir raudonas veidas buvo, paskui sakė, kad pėdkelnės suplėšytos ant kojų.

Matė J. V. iÅ¡rautus plaukus, kai ji pabraukdavo pati ranka, jie iÅ¡krisdavo. Ji verkė, skundėsi, kad skauda. Liudytojas A. J., perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi, o juose nurodė, kad matė kaip A. V. pagriebęs savo žmonai už peties ir kaklo, ar už pakarpos, bet ne iÅ¡ nugaros pusės, jÄ pievelėje pargriovė, tiksliau pargriovė prie kažkokio krÅ«mo. E. S. J. parodė, kad darant papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ buvo pateiktas kuolelis ir keliamas klausimas ar galėjo bÅ«ti padarytas sužalojimas nukentėjusiai Å¡launies srityje bÅ«tent kontaktuojant su mediniu strypu, kuris, jo nuomone, buvo įkaltas apie 30 cm į žemę.

Odos nubrozdinimas atsirado kai spaudimas buvo su judesiu, tai Å¡iuo atveju užkrentant ant kuoliuko ir praslystant gaunasi kaip ir cilindrinis pavirÅ¡ius. Jeigu buvo kaproninės pėdkelnės, jos objektyviai galėjo plyÅ¡ti, o ar Å¡iuo kuoleliu ar ne vis dėl to buvo pažeistas pavirÅ¡inis odos sluoksnio epitelis. Liudytoja tyrėja R. Å . parodė, kad ji atliko parodymų patikrinimÄ su nukentėjusiÄ ja, ji iÅ¡reiÅ¡kė, kad susižalojo įstumta į rožių krÅ«mÄ , į šį kuoliukÄ , todėl ji kuoliukÄ ir išėmė, vėliau jį pateikė ekspertui.

Ji apžiÅ«rėjo pėdkelnes, abejonių nekilo, kad jos suplėšytos kuoliuko. Kuoliuko aukÅ¡tis virÅ¡ žemės ir pėdkelnių plėšimas bei sužalojimas atitiko kuoliuko aukÅ¡tį. Parodymų patikrinimas su nukentėjusiÄ ja buvo daromas todėl, kad ji negalėjo tiksliai nurodyti kaip susižalojo, todėl nuvyko į įvykio vietÄ tam, kad vietoje bÅ«tų patikslinti J. V. parodymai.Å iuos nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 2013-10-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1005/13(06) nurodyta, kad J.

V. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas deÅ¡inėje Å¡launyje. Sužalojimas padarytas veikiant deÅ¡inę Å¡launį kietu buku, galimai cilindrinį pavirÅ¡ių arba briaunÄ kontakto vietoje turinčiu, žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2013-12-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG122-1005/13(06) nurodyta, kad pateiktas tyrimui medinis strypas gali veikti kaip kietas bukas, cilindrinį pavirÅ¡ių arba briaunÄ kontakto vietoje turintis, žalojantis daiktas, todėl neatmetama kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimo deÅ¡inėje Å¡launyje padarymo galimybė, kontaktuojant (krentant ir atsitrenkiant) su į žemę įsmeigtu mediniu strypu. 2013-11-27 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtos moteriÅ¡kos pėdkelnės, kurios buvo paimtos 2013-11-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Apžiūros metu nustatyta, kad žiūrint nuo juosmens žemyn 33,5 cm atstumu ant pėdkelnių vienoje iš klešnių matyti 1x0,5 cm įplyšimas ir 37,5 cm atstumu - 2x2 cm įplyšimas.Aukščiau išdėstyti nukentėjusiosios A. V. ir liudytojų T. V., pareigūno J. Č., pareigūno Ž. P., P. S., A. E. G., D. S., J. T., Z. Ž., V. Ž., A. J., I. B., eksperto S. J., tyrėjos R. Š. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad A. V. 2013-10-06, nustatytoje vietoje vykusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - sutuoktinę J.

V., kuriai pagriebęs už plaukų ir rankos, tampė po kiemÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ , dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje bei nubrozdinimo deÅ¡inėje Å¡launyje, nukentėjusiajai J. V. nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 2 d.. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad susikibę su nukentėjusiÄ ja jie nebuvo, tik rankomis atskyrė, jos plaukų nesuėmė, į rožių krÅ«mÄ jos nestÅ«mė, o jis pripažintas kaltu vadovaudamasis iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiosios prieÅ¡taringais ir nelogiÅ¡kais parodymais bei kitais prieÅ¡taringais įrodymais, yra atmetami kaip nepagrįsti.Nors nuteistasis skunde teigia, kad liudytojo P. S. parodymai paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog jÄ A.

V. tempė už plaukų, stÅ«mė į rožių krÅ«mÄ , tačiau Å¡io liudytojo parodymai nepaneigia, o patvirtina, kad A. V. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ - jis atbėgo iÅ¡girdęs J. V. pagalbos Å¡auksmÄ ir su J. T. atitraukė A. V. nuo J. V., kuri verkė, buvo iÅ¡sigandusi, sutrikusi. Kitas liudytojas A. J., perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi, o juose nurodė, kad matė kaip A. V. pagriebęs savo žmonai už peties ir kaklo ar už pakarpos, bet ne iÅ¡ nugaros pusės, jÄ pievelėje pargriovė, tiksliau pargriovė prie kažkokio krÅ«mo, todėl nuteistojo motyvai, kad byloje esančių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad A.

V. bÅ«tų įstÅ«męs J. V. į rožių krÅ«mÄ , yra atmetami. Nors nuteistasis teigia, kad žemė aplink rožių krÅ«mÄ buvo supurenta, todėl jam įstÅ«mus nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ rožių krÅ«mÄ , žemėje bÅ«tų likę jos batų atspaudai, tačiau iÅ¡ liudytojos tyrėjos R. Å . parodymų matyti, kad parodymų patikrinimo metu žemė apie rožių krÅ«mÄ nebuvo iÅ¡purenta. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji susižalojo kojÄ ne dėl kontakto su rožių krÅ«mu, pasikeitė, kai ji sužinojo specialisto 2013-10-07 iÅ¡vadÄ , tačiau net ir nukentėjusiajai patikslinus kokiomis aplinkybėmis ji susižalojo įvykio metu savo deÅ¡inę kojÄ , neduoda pagrindo abejoti jos parodymais.

Liudytoja tyrėjo R. Å . nurodė, kad parodymų patikrinimas su nukentėjusia J. V. buvo daromas, nes ji negalėjo tiksliai nurodyti kaip susižalojo, todėl nuvyko į įvykio vietÄ tam, kad vietoje bÅ«tų patikslinti jos parodymai. Be to, apeliantui taip pat kyla abejonių ar nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų galėjo susižaloti krisdama ir koja kontaktuodama su minimu kuoliuku nustatytomis aplinkybės, taip pat ar tyrimui pateiktas tas pats kuoliukas, kuris keistomis aplinkybėmis pareigÅ«nų transportuojamas sulūžo į tris dalis.

Tačiau liudytoja tyrėja R. Å ., kurios parodymais abejoti teismas pagrindo neturi, parodė, kad ji atliko parodymų patikrinimÄ su nukentėjusia, kuri iÅ¡reiÅ¡kė, kad susižalojo įstumta į rožių krÅ«mÄ Ä¯ kuoliukÄ , todėl tyrėja kuoliukÄ ir išėmė. Jis buvo supakuotas vietoje į maiÅ¡elį. Policijos komisariate išėmus kuoliukÄ iÅ¡ pakuotės jis buvo sulūžęs į tris dalis. Oro sÄ lygos buvo pasikeitę, buvo nukentėjusios kontaktas su juo, traukiant taip pat reikėjo jėgos, nes dalis jo buvo žemėje, turbÅ«t todėl transportuojant jis sulūžo.

Kuoliuko aukÅ¡tis virÅ¡ žemės ir pėdkelnių plėšimas bei sužalojimas atitiko kuoliuko aukÅ¡tį. Ji surašė daikto apžiÅ«ros protokolÄ , buvo apžiÅ«rėtas kuoliukas, ji nurodė dÅ«lėjimo požymius - pažeista žievė, matosi ant kuoliuko žemės. Vėliau kuoliukas buvo pateiktas ekspertui. E. S. J. parodė, kad darant papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ buvo pateiktas kuolelis ir buvo klausimas ar galėjo bÅ«ti padarytas sužalojimas nukentėjusiai Å¡launies srityje bÅ«tent kontaktuojant su mediniu strypu.

Ekspertas nurodė, kad odos nubrozdinimas atsirado kai spaudimas buvo su judesiu, tai Å¡iuo atveju užkrentant ant kuoliuko ir praslystant gaunasi kaip ir cilindrinis pavirÅ¡ius, o kad kuoliukas laisvai stovėjo, ekspertas netiki, tikėtina, kad kuoliukas buvo įkaltas į žemę apie 30 cm. Todėl nuteistojo skundo nurodytos abejonės, ar nukentėjusioji įvykio metu susižalojo deÅ¡inę kojÄ krisdama ir kontaktuodama bÅ«tent su minimu kuoliuku ir skundo teiginys, kad tokiÄ versijÄ neteisėtai iÅ¡galvojo pati tyrėja, yra atmetami.

Aptariamu atveju veikos kvalifikacijai aplinkybė ar nukentėjusioji A. V. smurto vartoto smurto pasekmėje susižalojo į rožių krÅ«mÄ ar į jame, ar Å¡alia jo buvusį kuoliukÄ , esminės reikÅ¡mės neturi, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojų parodymais.Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji susižalojo kojÄ ne dėl kontakto su rožių krÅ«mu, pasikeitė, kai ji sužinojo specialisto 2013-10-07 iÅ¡vadÄ , tačiau net ir nukentėjusiajai patikslinus kokiomis aplinkybėmis ji susižalojo įvykio metu savo deÅ¡inę kojÄ , tai neduoda pagrindo abejoti jos parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja tyrėja R. Å . nurodė, kad parodymų patikrinimas su nukentėjusia J. V. buvo daromas, nes ji negalėjo tiksliai nurodyti kaip ji susižalojo, todėl nuvyko į įvykio vietÄ tam, kad vietoje bÅ«tų patikslinti jos parodymai. Be to, apeliantui taip pat kyla abejonių ar nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų galėjo susižaloti krisdama ir koja kontaktuodama su minimu kuoliuku nustatytomis aplinkybės, taip pat ar tyrimui pateiktas tas pats kuoliukas, kuris keistomis aplinkybėmis pareigÅ«nų transportuojamas sulūžo į tris dalis.

Tačiau liudytoja tyrėja R. Å ., kurios parodymais abejoti teismas pagrindo neturi, parodė, kad ji atliko parodymų patikrinimÄ su nukentėjusia, kuri iÅ¡reiÅ¡kė, kad susižalojo įstumta į rožių krÅ«mÄ Ä¯ kuoliukÄ , todėl tyrėja kuoliukÄ ir išėmė. Jis buvo supakuotas vietoje į maiÅ¡elį. Policijos komisariate išėmus kuoliukÄ iÅ¡ pakuotės jis buvo sulūžęs į tris dalis. Oro sÄ lygos buvo pasikeitę, buvo nukentėjusios kontaktas su juo, traukiant taip pat reikėjo jėgos, nes dalis jo buvo žemėje, turbÅ«t todėl transportuojant jis sulūžo.

Kuoliuko aukÅ¡tis virÅ¡ žemės ir pėdkelnių plėšimas bei sužalojimas atitiko kuoliuko aukÅ¡tį. Ji surašė daikto apžiÅ«ros protokolÄ , buvo apžiÅ«rėtas kuoliukas, ji nurodė dÅ«lėjimo požymius - pažeista žievė, matosi ant kuoliuko žemės. Vėliau kuoliukas buvo pateiktas ekspertui. E. S. J. parodė, kad darant papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ buvo pateiktas kuolelis ir buvo klausimas ar galėjo bÅ«ti padarytas sužalojimas nukentėjusiai Å¡launies srityje bÅ«tent kontaktuojant su mediniu strypu.

Ekspertas nurodė, kad odos nubrozdinimas atsirado kai spaudimas buvo su judesiu, tai Å¡iuo atveju užkrentant ant kuoliuko ir praslystant gaunasi kaip ir cilindrinis pavirÅ¡ius, o kad kuoliukas laisvai stovėjo, ekspertas netiki, tikėtina, kad kuoliukas buvo įkaltas į žemę apie 30 cm. Todėl nuteistojo skundo nurodytos abejonės ar nukentėjusioji įvykio metu susižalojo kojÄ krisdama ir kontaktuodama bÅ«tent su minimu kuoliuku ir skundo teiginys, kad tokiÄ versijÄ neteisėtai iÅ¡galvojo pati tyrėja, yra atmetami.

Aptariamu atveju veikos kvalifikacijai aplinkybė ar nukentėjusioji A. V. vartoto smurto pasekmėje susižalojo į rožių krÅ«mÄ ar į jame, ar Å¡alia jo buvusį kuoliukÄ , esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai neturi, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojų parodymais.Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas neužsiminė apie A. V. kaltės formÄ ir tyčios rūšį, jos apibrėžtumÄ , susiformavimo momentÄ , o to nepadaręs teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 140 str. 1 d.) ir priėmė neteisėtÄ , ir nepagrįstÄ nuosprendį, padarant esminius BPK 20 str., 301 str. 2 d., 305 str. 1 d. pažeidimus.

Tačiau iš skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintomis nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nustatytomis aplinkybėmis 2012-12-16, tame tarpe ir 2013-10-06 smurtaudamas prieš J. V., A. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė pavojingos daromos veikos pobūdį, numatė pavojingų padarinių rūšį, jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių kiekybinės išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio ir siekė tik tam tikros rūšies padarinių, t. y. kad A.

V. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas smurtas sukeltų jai neigiamas pasekmes, skausmÄ ar kitus negatyvius iÅ¡gyvenimus. Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neįvardino ir atskirai neiÅ¡skyrė A. V. kaltės formÄ ir tyčios rūšį, jos apibrėžtumÄ , susiformavimo momento, kas yra teoriniai baudžiamosios teisės aspektai, jokiu bÅ«du neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad taip apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d.) ir priėmė neteisėtÄ , ir nepagrįstÄ nuosprendį, padarant esminius BPK 20 str., 301 str. 2 d., 305 str. 1 d. pažeidimus.

Minėtos aplinkybės taip pat paneigia skundo motyvus, kad net ir laikant A. V. kaltu dėl padarytų nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip neatsargumas, o neįrodžius tyčios, jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties – aptariamu atveju A. V. veiksmai buvo tyčiniai, o tai, kad kai kurie iš J. V. konstatuotų sužalojimų galėjo atsirasti jai kontaktuojant su kietais daiktais dėl jos atžvilgiu A. V. vartojamo smurto, nedaro A. V. padarytos veikos neatsargia.

Apeliantas skunde nurodo, kad tyrėja klastojo bylos duomenis, nes nukentėjusiosios papildomos apklausos protokole tyčia įrašė klaidingÄ apklausos laikÄ , tačiau liudytoja tyrėja R. Å . nurodė, kad protokole suklysta nurodant parodymų patikrinimo datÄ , tai techninė klaida. Parodymų patikrinimas su nukentėjusia J. V. buvo daromas, nes ji negalėjo tiksliai nurodyti kaip ji susižalojo, todėl nuvyko į įvykio vietÄ tam, kad vietoje bÅ«tų patikslinti jos parodymai. Abejoti Å¡iais pareigÅ«nės parodymai pagrindo nėra.

Tuo pagrindu nuteistojo motyvai, kad tyrėja teisme davė akivaizdžiai melagingus parodymus ir dėl nukentėjusiosios kojoje esančių sužalojimų aukščio, jų sulyginimo su kuoliuko aukščiu, yra atmetami.Skunde nuteistasis teigia, kad nepilnametis liudytojas T. V. davė parodymus įtakotas savo motinos, nors paties incidento jis nematė, todėl šio liudytojo parodymais negali būti grindžiama apelianto kaltė. Tačiau įvertinus kitus byloje apklaustų liudytojų parodymus, juos sugretinus su nukentėjusiosios parodymais, daroma išvada, kad liudytojo T.

V. parodymai tik patvirtina kitus įrodymus ir abejonių nekelia. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytojo Ž. P. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi, nes jis negalėjo matyti sužalojimų deÅ¡inėje nukentėjusiosios Å¡launyje per nesuplyÅ¡usias juodos spalvos pėdkelnes, be to, jis negalėjo daryti jos apžiÅ«ros dėl skirtingos lyties. Tačiau pats liudytojas Ž. P. parodė, kad nukentėjusiosios pėdkelnės buvo suplyÅ¡usios deÅ¡inėje Å¡launyje, ten buvo nubrozdinimas, kurį, tame tarpe ir hematomÄ , kai apklausinėjo, parodė moteris, nes dėvėjo suknelę, todėl nubrozdinimas matėsi per suplyÅ¡usias pėdkelnes.

Å io liudytojo policijos pareigÅ«no parodymai taip pat nekelia abejonių. AnalogiÅ¡kai vertinamas ir Å¡io liudytojo policijos pareigÅ«no suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, kuris užpildytas nepažeidžiant Lietuvos P. G. komisaro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-V-84 „Dėl policijos pareigÅ«nų reagavimo į praneÅ¡imus apie smurtÄ artimoje aplinkoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, patvirtinto Policijos pareigÅ«nų reagavimo į praneÅ¡imus apie smurtÄ artimoje aplinkoje apraÅ¡o. Tarnybiniame praneÅ¡ime nėra nurodyta kaip buvo patirtas sužalojimas, bet ne visada galima iÅ¡ karto nustatyti Å¡iÄ aplinkybę, nes nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, taip yra nurodyta praneÅ¡ime, o A.

V. iÅ¡ viso neigė smurtÄ , todėl esant tokiai situacijai įvykio vietoje, objektyviai nebuvo galimybės nustatyti kaip buvo patirtas sužalojimas.Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas elgėsi Å¡aliÅ¡kai atsisakydamas atlikti biologinius tyrimus, kad bÅ«tų iÅ¡sklaidytos visos abejonės dėl kÅ«no sužalojimo mechanizmo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teisme bylos aplinkybės buvo tiriamos detaliai ir iÅ¡samiai, o padarytos teismo iÅ¡vados dėl A. V. kaltės yra pagrįstos byloje esančiais ir abejonių nekeliančiais įrodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme nebuvo paskirtos apeliaciniame skunde praÅ¡omos paskirti ekspertizės, (tokį praÅ¡ymÄ protokoline nutartimi kaip nepagrįstÄ atmetė ir apeliacinės instancijos teismas), nepaneigia apelianto kaltės dėl aukščiau paminėtų veikų, kadangi nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Skunde taip pat keliamos abejonės ir dėl ant nukentėjusiosios pėdkelnių esančių plyÅ¡imų, jų sugretinimo su padarytais sužalojimais ant nukentėjusiosios deÅ¡inės kojos bei skunde teigiama, kad netinkamai vertindamas šį įrodymÄ , teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, padarė ne tik esminį BPK 20 str. pažeidimÄ , bet ir pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ , kas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti taip pat negalima.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž. P. parodė, kad J. V. pėdkelnės buvo suplyÅ¡usios deÅ¡inėje Å¡launyje, ten buvo nubrozdinimas, kurį, tame tarpe ir hematomÄ , kai apklausinėjo, parodė moteris, nes dėvėjo suknelę, todėl nubrozdinimas matėsi per suplyÅ¡usias pėdkelnes. FaktÄ apie suplyÅ¡usias pėdkelnes patvirtino ir liudytojai A. E. G., Z. Ž., V. Ž.. Ekspertas S. J. parodė, kad jeigu buvo kaproninės pėdkelnės, jos objektyviai galėjo plyÅ¡ti, o ar Å¡iuo kuoleliu ar ne vis dėl to buvo pažeistas pavirÅ¡inis odos sluoksnio epitelis.

Liudytoja tyrėja R. Å . parodė, kad ji apžiÅ«rėjo pėdkelnes, abejonių nekilo, kad jos suplėšytos kuoliuko. Todėl nuteistojo skundo motyvai Å¡iuo aspektu atmetami.Apeliantas teigia, kad kaltinime nurodyta, jog jis nukentėjusiÄ jÄ buvo sugriebęs už plaukų ir tampė po kiemÄ , tačiau tyrėjas A. P. iÅ¡kritusių plaukų nepaėmė kaip svarbių daiktinių įrodymų, to tinkamai neįformino, o specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po įvykio bÅ«tų iÅ¡rauti plaukai.

Tačiau aplinkybę dėl to, kad A. V. įvykio metu panaudodamas smurtÄ J. V. atžvilgiu iÅ¡rovė jai dalį plaukų, patvirtinta ir liudytojai Z. Ž. ir V. Ž., kurie nurodė, kad J. V. buvo iÅ¡peÅ¡ta plaukų. Tai savo parodymais patvirtino ir pareigÅ«nas A. P., todėl Å¡ioje dalyje abejonių dėl iÅ¡peÅ¡tų J. V. plaukų taip pat nekyla.Skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, nes tyrimui vadovavusi prokurorė A. B. buvo nuÅ¡alinta nuo Å¡ios bylos proceso, prokuratÅ«ra buvo įpareigota iÅ¡taisyti jos padarytus įtariamojo konstitucinių teisių suvaržymus, todėl teismas privalėjo itin atidžiai vertinti ikiteisminio tyrimo duomenis.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas savo iÅ¡vadas dėl A. V. kaltės pagal BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. pagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme kruopščiai patikrintais ir tinkamai, objektyviai įvertinais įrodymais, todėl ikiteisminiame tyrime Å¡ioje byloje buvę trÅ«kumai, kurie iÅ¡ esmės buvo paÅ¡alinti, nelaikytini trukdančiais iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes ir nustatyti tiesÄ byloje.Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas įrodymas negali bÅ«ti svaresnis už kitÄ , nes vertinama įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui (prokurorui) nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad konfliktÄ sukėlė pati nukentėjusioji savo neteisėtais ir provokuojančiais veiksmais, tačiau tokių faktų byloje nenustatyta, o kilę abipusiai nesutarimai tarp A.

V. ir J. V., jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti pagrindas abiem atvejais (2012-12-16 ir 2013-10-06) naudoti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , taip nežymiai sutrikdant jos sveikatÄ . Nenustačius, kad tiek 2012-12-16, tiek 2013-10-06 nukentėjusioji pati savo netinkamu ir provokuojančiu elgesiu sukėlė konfliktus ir iÅ¡provokavo A. V. smurtÄ jos atžvilgiu, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Tuo pagrindu atmetamas ir apeliacinio skundo motyvas, kad nepripažinęs Å¡ios aplinkybės nuteistojo atsakomybę lengvinančia, teismas neteisingai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimo bendrÄ sias nuostatas, t. y. BK 54 str. nuostatas, todėl neteisingai paskyrė apeliantui per griežtÄ bausmę. Kitų aplinkybių, kodėl A. V. teismas paskyrė per griežtas bausmes už kiekvienÄ nusikaltimÄ ar per griežtÄ subendrintÄ bausmę, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. V. bausmes už kiekvienÄ nusikaltimÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmes už kiekvienÄ nusikaltimÄ atskirai ir subendrintÄ bausmę.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

V., iÅ¡laidas iki 2014-11-05 sudaro 50 Lt / 14,48 Eur (t. 3, b. l. 71). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo A.

V. apeliacinį skundÄ atmesti.Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo A. V. antrinės teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                            Albinas Antanaitis Teisėjai:                                                                   Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                    Valdas Vitunskas