80e9a4b5-41b2-4e67-91e7-4e74246bc275 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1113-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01827-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

M. ieÅ¡kinį atsakovėms Z. M. ir I. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“, notarei Gražinai KazlaučiÅ«nienei dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ 2 640 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 76 459,68 EUR (264 000 Lt).

Nurodė, kad Å¡ios akcijos buvo įgytos santuokos su S. M. metu iÅ¡ bendrų lėšų. 2011 m. sausio 13 d. ieÅ¡kovė sužinojo, kad jos santuoka su S. M. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytos akcijos. Pradėjus procesÄ dėl bylos atnaujinimo, S. M. pažadėjo pusę akcijų perleisti jų dukrai G. M., todėl ieÅ¡kovė atsisakė nuo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , tačiau S. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties visÄ turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo mirusiojo motina I.

M., kuri paveldėjimo teisę pardavė atsakovei Z. M., kuri ir paveldėjo akcijas.

2. Atsakovė I. M. pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad jos sÅ«nus S. M. iÅ¡ jos (I. M.) 2001 m. gavo dovanų 2780,35 EUR (9600 Lt) ir iÅ¡ jos vyro S. M. – 2722,43 EUR (9400 Lt). Taigi padovanojo sÅ«nui 5502,78 EUR (19 000 Lt). Dovanojimo faktÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Be to, 2002 m. iÅ¡ jos ir iÅ¡ jos sutuoktinio sÅ«nus S. M. vėl gavo 5618,63 EUR (19 400 Lt). Tai taip pat buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Taigi per 2001–2002 metus dovanota ir deklaruota suma – 11 266,22 EUR (38 900 Lt). Taip pat 1997 m. birželio 15 d. dovanojo sÅ«nui 2693,47 EUR (9300 Lt), o jos sutuoktinis 1998 m. rugpjūčio 14 d. dovanojo taip pat 2693,47 EUR (9300 Lt). Minėtos sumos nebuvo deklaruotos, kadangi deklaravimas prasidėjo tik nuo 2001 m. Be to, tai patvirtina dovanojimo aktai. Atsakovė nurodė, kad sÅ«nus norėjo steigti įmonę, o tam trÅ«ko lėšų, todėl ji su vyru ir dovanojo jam savo sutaupytus pinigus.

3. Atsakovė Z. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimo teisės į paveldimas bendrovės akcijas neturi, nes ji nėra įpėdinė nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ . Paveldėjimo teisę į mirusiojo S. M., pagrindinio bendrovės akcininko, akcijas iÅ¡ S. M. mamos I. M. yra įgijusi ji (atsakovė Z. M.), jai be pagrindo yra neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visas bendrovės paprastÄ sias vardines akcijas. Atsakovės teigimu, bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu savo nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Todėl Å¡ie klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje pareikalavus atnaujinti procesÄ . IeÅ¡kovė prašė proceso atnaujinimo toje pačioje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-6426-826/2011, reiÅ¡kė reikalavimÄ atnaujinti procesÄ dėl ginčo akcijų, tačiau praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ atsisakė, sužinojusi, kad I.

M. savo anÅ«kei G. M. (ieÅ¡kovės dukrai) padovanojo butÄ . Vadinasi, toks bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«das ieÅ¡kovę tenkino, atsisakant nuo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pripažinta, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai iÅ¡spręsti. Pažymi, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismui pateiktas 2013 m. vasario 18 d., todėl ieÅ¡kovė yra praleidusi 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimui pareikÅ¡ti, kas sukelia jai teisines pasekmes, numatytas CK 1.131 straipsnio 1 dalyje.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ jos atsakovėms visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ (bendrovės direktorė atsakovė Z. M.) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė komercinėje įmonės veikloje nedalyvavo ir bendrovės akcijų neturėjo, o nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2001 m. spalio 11 d. S. M. savo asmeninėmis lėšomis bendrovės įstatinį kapitalÄ padidino nuo 1158,48 EUR (4000 Lt) iki 76 466,33 EUR (264 000 Lt) įsigydamas 2640 bendrovės akcijų, jų įsigijimo faktÄ deklaruodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriuje.

S. M. įgyjant akcijas ieÅ¡kovės valia jokia forma nepasireiÅ¡kė. Noro dalyvauti bendrovės veikloje: jÄ administruoti, prisidėti prie įstatinio kapitalo didinimo, dalyvauti bendrovės pelno (nuostolių) paskirstyme, pareiÅ¡kusi nebuvo. IeÅ¡kovės dalyvavimas bendrovės valdyme taip pat nebuvo apsunkintas. IeÅ¡kovė pasiraÅ¡ant akcijų sutartis nedalyvavo, kaip ir nedalyvavo steigiant bendrovę, kai 2001 m. liepos 23 d. bendrovės steigėjas S. M. už savo asmenines lėšas įgijo 40 vardinių paprastųjų akcijų.

Vadinasi, ieÅ¡kovės valia netrukdyti bendrovės veiklai pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais (neveikimu), todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad norimas atidalyti turtas – bendrovės akcijos – buvo asmeninė S. M. nuosavybė. Bendrovės buhalterijoje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės investicijas į bendrovės nuosavÄ kapitalÄ , kaip ir byloje nėra duomenų apie jos turėtas ir deklaruotas pajamas 2001 metais. IeÅ¡kovė akcijų įgijimo sandorių neginčijo, kas duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad S. M. ieÅ¡kovės atžvilgiu nuo 2001 metų elgėsi sÄ Å¾iningai.

Atitinkamai akcijų neįtraukimas į dalytino turto balansÄ santuokos nutraukimo byloje buvo logiÅ¡kas veiksmas, apsaugantis (savo) S. M. ir kitų bendrovės akcininkų turtines teises.

5. Trečiasis asmuo notarė Gražina KazlaučiÅ«nienė paaiÅ¡kino, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ji (notarė) bendravo su V. M. ir paaiÅ¡kino jai, kad turtas turi bÅ«ti padalytas arba teismas turi pripažinti Å¡ias ginčo akcijas asmenine S. M. nuosavybe. Taip pat V. M. turi teisę paraÅ¡yti, kad neturi pretenzijų į šį turtÄ . Z. M. jos veiksmų – atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ neginčijo. Å iuo metu ji (notarė) neiÅ¡duota liudijimo dėl likusių akcijų, kol teisme neiÅ¡spręstas jų likimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi bylÄ nutraukė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei Z. M., priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AukÅ¡to slėgio sistemos“. Pagrindiniai nutarties motyvai: 6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ (bylai suteiktas Nr. 2-6426-826/2011m.) civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovei V.

M., tretiesiems asmenims I. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. PareiÅ¡kėja praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nurodė, kad liko nepadalytas santuokoje įgytas turtas, konkrečiai – uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtos bylos dalykas dėl proceso atnaujinimo buvo uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos.

Nurodė, kad Å¡ioje byloje apeliantė (ieÅ¡kovė) savo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo atsisakė ir teismas nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nebegalės kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutartis įsiteisėjo. 6.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po minėtos nutarties (nutarties 6.1 punktas) priėmimo praėjus daugiau kaip pusantrų metų 2013 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė teismui kitÄ ieÅ¡kinį, pavadinusi jį „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“.

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kinio dalykas yra tos pačios uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Å iame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė tuo pačiu pagrindu, tai yra savo nuosavybės teises į ginčo akcijas kildino iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tapatus savo reikalavimu, pagrindu ir Å¡alimis, kas sudarė pagrindÄ bylos nagrinėjimÄ nutraukti. 6.3.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė naudojosi savo teise pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, prašė padalyti akcijas, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje dalyvaujant advokatui atsisakė nuo proceso, teismas atsakymÄ priėmė ir bylÄ nutraukė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė proceso atsisakė ne dėl kokio nors suklydimo ir kitų panaÅ¡ių veiksmų, o gavusi jÄ tenkinančiÄ satisfakcijÄ , tai yra jos dukrai buvo dovanotas butas (duomenys neskelbtini) mieste.

IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyto adreso matyti, kad ieÅ¡kovė ir Å¡iandien gyvena nurodytame bute. Taigi galima manyti, kad ieÅ¡kovė atsisakė ginti savo teises (gauti akcijų), kadangi jos tariamas teisių buvo kompensuotas kitu bÅ«du. Kai ieÅ¡kovė atsisakė tęsti bylÄ dėl proceso atnaujinimo ir teismas nutraukė bylÄ , pareiÅ¡kėja nebegalėjo kreiptis į teismÄ su kitu ieÅ¡kiniu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Klaipėdos apygardos teismui nesutikus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties – pakeisti jÄ ir atmesti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, atnaujinti ieÅ¡kovei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties apskundimÄ terminÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti apeliantė nurodo, kad ginčijama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., tačiau į Elektroninio paslaugų portalo sistemÄ Ä¯kelta 2019 m. balandžio 10 d., todėl teigia, kad atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 17 d. Apeliantė teigia, kad nepraleido termino, per kurį galėjo apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį. 7.2.

Dėl bylos nutraukimo apeliantė nurodo, kad tam, jog bÅ«tų taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas, turi bÅ«ti konstatuotas ieÅ¡kinio tapatumas ankstesnėje byloje iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui. IeÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Å iuo atveju santuokos nutraukimo byloje nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl turto padalijimo, nes dalijant turtÄ S. M. nenurodė, kad santuokos metu buvo įgytas turtas – uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos.

Pažymi, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Santuokos nutraukimo byloje Å¡i prezumpcija nebuvo ginčijama. Apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, kadangi S. M. nenurodė viso dalijamo turto. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pareiÅ¡kimo atsisakė. Nurodo, kad vėliau kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teises pripažinimo, o ne jos padalijimo dėl nurodytų akcijų, todėl, apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nesutampa ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas. 7.3.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliantė nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ buvo įtraukta teismo reikalavimu, ji bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, kad neturi suinteresuotumo byloje. Apeliantė mano, kad negali atsakyti už teismo sprendimÄ Ä¯traukti į procesÄ , kuris buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad Å¡i byla jau buvo iÅ¡nagrinėta ir buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, o po to iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka ir nė vienas iÅ¡ teismų nepadarė iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, negalėjo pakartotinai kreiptis į teismÄ .

Taip pat atsakovė nė vieno karto nekėlė klausimo dėl bylos nutraukimo, teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės naudai, kurias atsakovė patyrė pakartotinai nagrinėjant bylÄ . Toks teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principui, teismų praktikai.

8. Atsakovės Z. M. ir I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atsakovės nurodo, kad apeliantė praleido terminÄ atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama ne elektronine forma, todėl CPK 1751 straipsnis, reglamentuojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus netaikytinas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apeliantės atskirÄ jį skundÄ , kai apeliantės atstovo praÅ¡ymas atnaujinti apskundimo terminÄ nepagrįstas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tai yra nėra nurodytos priežastys, dėl kurių procesinis terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Atsakovės nurodo, kad apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas, teismui konstatavus, kad atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ . 8.2. Dėl bylos nutraukimo atsakovės nurodo, kad teismas bylas nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nurodo, kad apeliantė siekė atnaujinti procesÄ dėl ginčo akcijų santuokos nutraukimo byloje, tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu apeliantė nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Kaip iÅ¡siaiÅ¡kinta naujai iÅ¡keltos bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo metu, ieÅ¡kovė toje pačioje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-6426-826/2011 reikalavimÄ atnaujinti procesÄ dėl ginčo akcijų buvo pareiÅ¡kusi, tačiau praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ atsisakė, sužinojusi, kad I.

M. savo anÅ«kei G. M. padovanojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. 1. 36–38). Vadinasi, toks bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bÅ«das ieÅ¡kovę tenkino, atsisakymu nuo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pripažįstant, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai iÅ¡spręsti. 8.3. Dėl ieÅ¡kinio dalyko atsakovės nurodo, kad apeliantės teiginys, jog jai priklauso dalis uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, neturi teisinio pagrindo, nes nuosavybė įgyjama tik įstatymo numatytais pagrindais.

Nurodo, kad 1/2 jų dalį valdo atsakovė Z. M., o kita dalis, dėl kurios vyksta ginčas, dar nėra paveldėta. BÅ«tent teisę paveldėti Å¡iÄ dalį turėjo įpėdinė pagal testamentÄ I. M.. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).

10. Byloje yra kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tapatus (analogiÅ¡kas) kitam ieÅ¡kovės reikalavimui, pareikÅ¡tam santuokos nutraukimo byloje, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar nutraukdamas bylÄ nepadarė procesinių teisės normų taikymo pažeidimo. Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti 11. Apeliantė nurodo, kad ginčijama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., tačiau į Elektroninio paslaugų portalo sistemÄ Ä¯kelta 2019 m. balandžio 10 d., taigi atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 17 d., todėl nepraleido termino skundui paduoti.

Atsakovės teigia, kad apeliantė praleido terminÄ atskirajam skundui paduoti, jo atnaujinti neprašė, argumentų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirÄ jį skundÄ ir atskirojo skundo nagrinėjimas turi bÅ«ti nutrauktas. Atsižvelgiant į Å¡iuos Å¡alių argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantė praleido terminÄ atskirajam skundui paduoti ir ar pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės pažeidimų priimdamas apeliantės atskirÄ jį skundÄ .

12. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tÄ teismÄ , kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis Å¡io Kodekso nustatyta tvarka yra priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali bÅ«ti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalį, atskirasis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ ir Å¡is terminas neatnaujinamas, praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

13. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad Å¡is kuo greičiau iÅ¡spręstų ginÄÄ ir priimtų teisingÄ sprendimÄ (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., teismo posėdyje Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinus, kad nutarties paskelbimas atidėtas iki2019 m. balandžio 9 d. 16.30 val., atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai paduodami per tÄ teismÄ , kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad termino eiga atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2019 m. balandžio 9 d. ir apeliantė 2019 m. balandžio 17 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ praleidusi terminÄ vienÄ dienÄ .

14. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sÄ Å¾iningai procesine prasme elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001).

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teisinį reglamentavimÄ (nutarties 12 punktas), kasacinio teismo praktikÄ (nutarties 14 punktas), daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, tai yra viena diena. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei į tai, kad viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisminę gynybÄ dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , nesant duomenų, kad apeliantė bÅ«tų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis bylos metu, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantei galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirÄ jį skundÄ ir Å¡iuo atveju tenkinti atsakovių praÅ¡ymÄ dėl apeliacinės bylos nutraukimo (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos nutraukimo 16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas sutampa su pareiÅ¡kimu kitoje civilinėje byloje, kur buvo sprendžiamas apeliantės ir S. M. santuokos nutraukimo klausimas. Nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o santuokos nutraukimo byloje praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ siekė padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsakovės nurodo, kad apeliantė siekė atnaujinti procesÄ dėl ginčo akcijų santuokos nutraukimo byloje, tačiau Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu apeliantė nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M..

Pažymėjo, kad apeliantė santuokos nutraukimo byloje prašė atnaujinti terminÄ , tačiau Å¡io praÅ¡ymo vėliau atsisakė, pripažindama, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai iÅ¡spręsti.

17. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus (nutarties 16 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas identifikuodamas, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra tapatus reikalavimui, pareikÅ¡tam santuokos nutraukimo byloje, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl bylos nutraukimo.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas bylos nagrinėjimÄ nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Å i taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiÅ¡kiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant kitÄ tapačiÄ civilinę bylÄ . Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiÅ¡kia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys negali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis.

19. Draudimas iÅ¡ naujo nagrinėti teismo iÅ¡spręstÄ ginÄÄ Ä¯tvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

20. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir S. M. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), ji buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (I tomas, 24–25 b. l.). Nutraukdamas santuokÄ S. M. asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė garaÅ¾Ä , automobilius „Ford, Orion“ ir „Ford Transit“. Apeliantei iÅ¡ S. M. priteisė 1172,38 EUR (4048 Lt) kompensacijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu S. M. įsigijo uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ paprastųjų vardinių akcijų (I tomas, 27–28 b. l.). (duomenys neskelbtini) S. M. sudarė santuokÄ su Z.

M. (I tomas, 15 b. l.), o (duomenys neskelbtini) S. M. mirė (I tomas, 16 b. l.). 21. 2011 m. rugpjūčio 20 d. S. M. testamento pagrindu visÄ turtÄ , taip pat ir vertybinius popierius paliko savo motinai I. M. (I tomas, 118 b. l.). Po jo mirties palikimÄ pagal testamentÄ priėmė motina I. M. (I tomas, 22 b. l.), kuri paveldėjimo teisę pardavė atsakovei Z. M. (I tomas, 18 b. l.). 2012 m. sausio 30 d. Z. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ 2640 paprastųjų vardinių akcijų.

22. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė 2011 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti santuokos nutraukimo bylÄ , kadangi santuokos nutraukimo metu nebuvo padalytas visas turtas, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „AuÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 priimtas apeliantės pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 atsisakymo ir civilinė byla nutraukta. Nutartyje nurodyta, kad apeliantė ir jos atstovas pareiÅ¡kė, kad apeliantės dukrai buvo padovanotas butas, todėl atsisako savo pareiÅ¡kimo.

23. Apeliantė 2013 m. vasario 18 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurio pagrindu prašė pripažinti apeliantės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ 2640 paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 atsisakė pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo, kadangi S. M. pažadėjo padovanoti bÅ«stÄ jų dukrai G. M., tačiau S. M. savo pažadų galbÅ«t dėl sunkios ligos ir mirties neįvykdė.

Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-512/2013 ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir pripažino apeliantės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, tai yra teisę į 1320 paprastųjų vardinių akcijų. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

24. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartyje nurodė priežastis, dėl kurių minėtas sprendimas buvo panaikintas, tarp jų nurodė, kad byloje yra netinkamai nustatytas ieÅ¡kinio dalykas, tai yra apeliantė privalo nurodyti teisingai asmenį, kuriam reiÅ¡kia savo reikalavimÄ dėl 1/2 dalies akcijų, o teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl paveldėjimo teisių (akcijų) ir jų pardavimo apimties.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

26. Siekiant įvertinti, ar ieÅ¡kinys yra taptus jau iÅ¡nagrinėtam, bÅ«tinas ieÅ¡kinio dalyko sutapimas. IeÅ¡kinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra tinkamai iÅ¡spręstas klausimas ir paÅ¡alintos abejonės dėl ieÅ¡kinio tapatumo. Pažymėtina, kad nors santuokos nutraukimo byloje apeliantė prašė padalyti uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijas, o Å¡ioje byloje – pripažinti jos nuosavybės teisę į 1/2 dalį nurodytų akcijų, tačiau Å¡ioje byloje nagrinėdamas atsakovių apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 nurodė, kad ieÅ¡kovė byloje yra netinkamai nustačiusi ieÅ¡kinio dalykÄ , kuris turi bÅ«ti patikslintas, tai yra apeliantė turėjo nurodyti asmenį, kuriam reiÅ¡kia savo reikalavimÄ dėl 1/2 dalies akcijų, kadangi 1/2 dalis akcijų yra paveldėta atsakovės.

28. Kaip matyti, apeliantė Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus nurodė tik praÅ¡ymÄ Ä¯traukti civilinėje byloje atsakove I. M. ir trečiÄ jį asmenį Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarę G. KazlaučiÅ«nienę (II tomas, 102–103 b. l.), tačiau teismas neiÅ¡sprendęs visų trÅ«kumų, nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014, nagrinėjo 2019 m. vasario 12 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo apeliantė praÅ¡o pripažinti jos teisę į 1/2 dalį akcijų nenurodydama, kuriam asmeniui reikalavimas yra pareikÅ¡tas (nutarties 27 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad tik tinkamai suformulavus ieÅ¡kinio reikalavimus gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio tapatumo.

29. Tapataus ieÅ¡kinio požymis taip pat siejamas ir su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , todėl naujas ieÅ¡kinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

30. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl aplinkybės, kad nutraukiant apeliantės ir S. M. santuokÄ nebuvo padalytos uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos (I tomas, 24–25 b. l.) ir apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo praÅ¡ydama padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ , nėra, tačiau apeliantė nuo proceso atnaujinimo atsisakė, kadangi apeliantės dukrai buvo dovanotas butas (Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011).

Å ioje civilinėje byloje apeliantė prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į turtÄ , kadangi apeliantė identifikuoja save kaip ginčo turto savininkę, ir 2019 m. vasario 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad turi bÅ«ti taikomos daiktinės teisės instituto formos, kadangi (bylos) Å¡alys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos. Taigi nors abiejose bylose reiÅ¡kiami reikalavimai dėl uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡to slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, tačiau įvertinus iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieÅ¡kinys, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo įvertinta, ar ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl daiktinės teisės normų taikymo yra identiÅ¡kos nurodytos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančiÄ ieÅ¡kinio tapatumÄ , todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados 31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, dėl to netinkamai buvo taikytos procesinės teisės normos, todėl ginčijama nutartis naikintina. Tik pašalinus visas abejones dėl ieškinio tapatumo (nutarties 28 ir 30 punktai) ir ištyrus aplinkybes, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tapatumo ir CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Teisėja Erinija Kazlauskienė