80e2da61-738b-45df-8340-2f6ea9acc196 · Kauno apylinkės teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1-231-408/2017                                                                          Teisminio proceso Nr.1-01-1-09794-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;   2.3.6.4.5; 1.2.26.2; 1.1.7.2.2; 2.1.15.3.3.2;  2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.1.8. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,kaltinamajam G.

S., jo gynėjai advokato padėjėjai AuÅ¡rai Ragelienei,nukentėjusiajam T. T., jo įstatyminiam atstovui A. T., jų atstovui advokatui Evaldui Rapolui,Kauno m. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams Svetlanai Čumačenko, Vygintui AukÅ¡tuoliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis G. S. 2016-02-28, apie 14.30 valandÄ , vieÅ¡oje vietoje - miÅ¡kelyje, esančiame prie KiÅ¡kių gatvės namo Nr. 26, Kaune, matant mažamečiams M. M., S. M., E. P., priėjęs prie mažamečio T. T., tyčia jį suėmė rankomis ir apsuko, po to du kartus kumščiu sudavė jam į krÅ«tinę, T. T. nugriuvus ant žemės, jam bendrai 5 kartus spyrė į nugarÄ ir sėdmenis ir iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais bei pasakė „džiaukis, kad į galvÄ neužvožiau“.

Tokiais savo įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.Teismas G. S. veikÄ kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį nenurodant straipsnio dalių, nes nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcija.Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad 2016-02-28 po pietų, jo sÅ«nus D. grįžo į namus labai iÅ¡sigandęs. Jo paklausė kas įvyko.

Vaikas drebėdamas ir drebančiu balsu pasakė, kad jį sumušė vyresnis berniukas. Sumušė pagaliu, apspjaudė jį. Kiti buvę vaikai juokėsi iš to. Tada jis nuėjo prie kalniuko nuo kurio vaikai rogutėmis čiuožinėja. Atėjęs pamatė 4-5 vaikų grupelę. Griežtu balsu paklausė kas mušė D.. Vyriausias vaikas, kurio vardo jis nežino, norėjo pasišalinti. Tada jis jį paėmė už dešinio peties ir jam liepė su tėvais ateiti pas jį iki namų. Jį laikė už drabužių, laikė, kad nepabėgtų.

Bandydamas iÅ¡sivaduoti vaikas pargriuvo, nes buvo slidu. Tada jam pasakė, kad jis daugiau niekada gyvenime nebandytų prieÅ¡ D. rankos pakelti. Pakartojo, kad ateitų su tėvais, nes turės reikalų su policija. Eidamas link namų pamatė, kad vaikas pakilęs nuo žemės stojo prieÅ¡ jį į kovinę stovėsenÄ . Jis jam pasakė, kad jis nuleistų rankas. Dar pasakė „džiaukis, kad negavai“. Nesulaukus to vaiko tėvų, žmona su sÅ«numi nuvažiavo į policijÄ . Visi vaikai gyvena Å¡alia jo namų.

Visi kaimynai. Juos pažįsta iÅ¡ matymo. Su berniuku Å¡velniai tikrai nekalbėjo, kad keikėsi neprisimena. Kalbant su berniuku miÅ¡kelyje jam į nugarÄ ar sėdmenis nespyrė. Nors kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika visiÅ¡kai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais: Mažametis nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2016-02-28, apie 14 valandÄ jis kartu su draugais E. P., M. ir S. M. ir D., kurio pavardės nežino, ant kalno miÅ¡kelyje žaidė žaidimÄ â€žVagys ir policininkai“.

Žaidimo metu jis pastÅ«mė D.. Tada D. pasiėmė roges ir, nieko nesakęs, nuėjo namo. Po kokių 10 minučių atėjo D. tėvas, kuris keikdamasis jį apsuko ir du kartus ranka jam trenkė į krÅ«tinę. Tada jis nugriuvo ant žemės, o D. tėtis jam kelis kartus spyrė į nugarÄ ir sėdmenis. Po to, D. tėtis pradėjo eiti atgal namo. Kol jis dar buvo netoli nuėjęs, jis palydėjo jį akimis. Tai pastebėjęs D. tėtis, keikdamasis jo paklausė, ko jis žiÅ«ri ir pagrasino.

Tada jis pakėlė rankas gintis, nes manė, kad jam dar kartÄ trenks. Tačiau jis jo daugiau nemušė, o tik pasakė „ko čia rankas keli, džiaukis, kad į galvÄ neužvožiau“. Tada D. tėtis išėjo namo. Po kelių minučių jį iki namų palydėjo draugas M.. Tada jis paskambino savo tėčiui, nes mama neatsiliepė ir jam papasakojo apie įvykį. Dėl suduotų smÅ«gių jam skaudėjo, jis labai iÅ¡sigando. Kai jį D. tėtis mušė matė M., S. ir E..Liudytojas A.

T. parodė, kad 2016-02-28, apie 14.20 valandÄ , jam paskambino sÅ«nus T. T., kuris verkdamas pasakė, kad jį prie namų sumušė suaugęs vyras. Jis greitai parėjo namo. SÅ«nus T. laukė jo namuose. Parėjus namo sÅ«nus T. papasakojo, kad prie jų namų esančiame miÅ¡kelyje jis žaidė dar su keturiais berniukais. Du iÅ¡ jų M. ir S. pažįsta, nes jie kaimynai. Dar sÅ«nus pasakė, kad buvo dar du berniukai, kurių vardai D. ir E.. Å ių berniukų jis nepažįsta. SÅ«nus T. pasakė, kad jie visi žaidė žaidimÄ â€žPolicininkai ir vagys“.

Visi žaidė draugiÅ¡kai. Po to vienas berniukas, kurio vardas D. nuėjo namo. Po kurio laiko prie sÅ«naus priėjo D. tėtis, kuris T. suėmė rankomis, jį apsuko, du kartus ranka trenkė į krÅ«tinę ir pargriovė ant žemės. Gulint ant žemės, tas vyras jam bendrai 4-5 kartus spyrė į nugarÄ ir į sėdmenis. Tas vyras apsisukęs pradėjo eiti atgal link namų. Kai sÅ«nus į jį pažiÅ«rėjo, sÅ«nui pasakė kelis keiksmažodžius ir dar pasakė „ko žiÅ«ri“.

Po to tas vyras nuėjo namo. Ä®vykio metu sÅ«nui T. buvo suduoti smÅ«giai. SÅ«nus patyrė psichologinę traumÄ . Ä®vykio metu sÅ«naus T. drabužiai ar kitas turtas nebuvo sugadintas. Negali pasakyti, kodėl sÅ«nus buvo sumuÅ¡tas.Liudytoja E. M. parodė, kad 2016-02-28 dienos metu ji buvo savo namuose. Jos sÅ«nÅ«s S. ir M. su kitais vaikais žaidė netoliese esančiame miÅ¡kelyje. Apie 13.40 valandÄ Ä¯ namus sugrįžo jos vyras V.. Tada jam pasakė, kad eina pažiÅ«rėti vaikų, pažiÅ«rės kur jie ir kÄ jie veikia.

Išėjusi ieškojo vaikų ir juos surado miškelyje, prie jų gyvenamo kvartalėlio. Užlipo ant kalno, ant kurio pamatė roges. Užlipus ant kalno viduryje, pamatė žaidžiančius vaikus. Ji pastovėjo, stebėjo kas vyksta. Vaikai žaidė, kalbėjosi tarpusavyje. Tada pasikvietė savo sūnus S. ir M.. Prie jos atėjo visi vaikai ir D., kuris tempė roges. Jo pavardės nežino, apie 8-9 metų amžiaus. Jis buvo su stora kepure ir mėlyna striuke. Kitas vaikas buvo E.. Dar atėjo T. T. ir du jos sūnus M. ir S..

Vaikų paklausė kÄ jie veikia. Jie atsakė, kad jie žaidžia ar ruoÅ¡iasi žaisti „policininkus ir vagis“. Paklausė ar jie važinėjo nuo kalno su rogėmis. Vaikai atsakė, kad sniego per mažai. Vaikai buvo ramÅ«s. Nebuvo jokio konflikto. Niekas nesiskundė. Pasikalbėjus išėjo. Apie 14.30 valandÄ jos sÅ«nÅ«s ir jų draugas E. grįžo namo iÅ¡sigandę. M. verkdamas papasakojo, kad įvyko baisus dalykas, nes D. tėtis sumušė T.. E. pasakė, kad buvo labai baisu. D. tėtis daug keikėsi.

M. pradėjo pasakoti, kad jie žaidė, ant kalno „policininkus ir vagis“. Tada prie jų priėjo D. tėtis, kuris nieko nesakęs, savo rankomis už pečių paėmė T., pakiÅ¡o kojÄ , kad jis nukristų ant žemės. Po to, D. tėtis ranka T. sudavė du smÅ«gius į pilvÄ . T. pasisukus, du kartus spyrė į nugarÄ . T. pradėjo aÅ¡aroti. D. tėtis labai daug keikėsi. Vaikai sakė, kad rusiÅ¡kai. Po to D. tėtis pradėjo eiti. M. pasakė, kad D. tėtis pasakė „dar kartÄ prilįsi prie mano D., gausi į snukį“.

T. pradėjo verkti ir atsistojo. Kiek paėjęs D. tėvas sugrįžo. T. sudėjo rankas prieÅ¡ savo veidÄ , kaip norėdamas gintis. Tada D. tėtis pasakė „tu storas eik pas savo mamÄ blynų valgyti“. Ji klausė M. kur tada buvo D? M. paaiÅ¡kino, kad D. pasakė, kad veža rogutes namo ir išėjo. M. dar minėjo, kad jis bijo liudyti. Bijo D. tėčio. Po pokalbio su M. ji išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti kaip jaučiasi S. su E.. Po to paskambino T. T. tėvams. Kitas sÅ«nus S. papasakojo tÄ patį, tik trumpiau.

Jam 7 metai. Dvi dienas vaikai kalbėjo tik apie šį įvykį. Jie buvo labai iÅ¡sigandę.2016-03-24 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis liudytojas M. M. parodė, kad 2016-02-28 išėjo į miÅ¡kÄ ir nusprendė žaisti „vagis ir policininkus“. Žaidė jis, T., S., E. ir D.. Žaidė su lazdomis. D. su T. kovėsi, jis nežiÅ«rėjo, konflikto nematė. Nematė, kaip D. išėjo. Kai buvo vidury kalno, atėjo D. tėtis ir pradėjo keiktis, kalbėti, du kartus T. trenkė į nugarÄ ir pilvÄ , po to nuėjo, sakė, „ko žiÅ«ri storas, eik mamos blynų valgyti“, tada vėl atėjo, tada keikėsi aiÅ¡kino kažkÄ .

D. tėtis atėjęs sakė, kad „dar prilįsit prie mano D.“ ar kažkaip taip, sakė T.. Nežino, kas turėtų įvykti jai prilįs prie D.. T. D. tėtis pargriovė, paėmė maždaug už pečių, už nugaros užkiÅ¡o kojÄ ir tada T. pargriuvo ant nugaros ir Å¡ono. D. tėtis kalbėjo, smogė į pilvÄ ir du kartus spyrė į nugarÄ , neatsimena ar atsitÅ«pė prie T., kai smogė. T. akys pardėjo aÅ¡aroti nuo smÅ«gių. Tada D. tėtis nuėjo, sakė „ko žiÅ«ri storas, eik mamos blynų valgyti.“ Nežino, kodėl taip sakė, pagalvojo, kad tie žodžiais gal net jam sakyti.

Kai D. tėtis sugrįžo ir pradėjo keiktis, T. kilstelėjo rankas, lyg norėdamas gintis. T. pasakė, kad suprato, kai D. tėtis to paklausė. Dėl ko D. tėtis tai padarė nežino, gal T., kÄ D. padarė. Kokie jo ir D. santykiai nežino, jie tik pažįstami. Su T. jie draugai. Jis mano, kad ne nuo T. pas D. mėlynės. D. mušėsi su savo broliu einant į miÅ¡kÄ . Jam taip sakė S. ir kiti. Jis mėlynių nematė. S. turbÅ«t matė, kai jie mušėsi. Jo mama buvo atėjusi, kai jie žaidė, nuo kalno virÅ¡aus mama atėjo.

Nežino dėl ko žaidimas nutrūko. Kai D. išėjo, daugiau žaidimo netęsė. T. sakė, kad skaudėjo, po to sakė, kad praeina. Jis pats labai išsigando, kai D. tėtis mušė T.. Kokios mintys kilo, neprisimena. D. tėtis keikėsi rusiškai, šiek tiek supranta rusiškai, tuos keiksmažodžius jis žino (b. l. 34-35).2016-03-24 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis liudytojas S. M. parodė, kad 2016-02-28 atėjo jo draugo D. tėtis ir pradėjo mušti T., kai jie miške žaidė.

D. tėtis atėjęs pastÅ«mė T., jis nugriuvo ir jam du kartus smogė į pilvÄ ir į nugarÄ kumščiu. D. tėtis keikėsi, sakė, „jai dar paliesi mano D.“, kažkas bus, bet kas, jis neprisimena. D. tėtis į pilvÄ T. sudavė kumščiais. T. nugriuvo. D. tėtis tada jam spyrė į nugarÄ du kartus (parodė ant žaislo). Kai į pilvÄ sudavė, T. jau gulėjo ant žemės. Dar D. tėtis sakė „džiaukis, kad negavai į snukį“. Čia jau po smÅ«gių. Paskui jis išėjo ir dar kartÄ grįžo, ir pradėjo visaip keiktis, bet daugiau nieko nedarė, paskui vėl išėjo.

Kai keikėsi, tai mano, kad D. tėtis sakė viskÄ T.. T. pradėjo aÅ¡aroti akys, bet pagalbos jis nesiÅ¡aukė. Kai D. tėtis išėjo, palydėjo T. iki namų. Kodėl D. tėtis tai padarė – nežino. Tarp D. ir T. konflikto nebuvo, jie nesimušė. Jie tik pradėjo spjaudytis, t. y. M. su E., jis su T.. D. nespjaudė, ant jo bandė spjauti, tik neprisimena kas. T. D. tėčiui pakėlė rankas, bandė apsiginti, kai atsistojo. T. nieko nesakė. Po įvykio žaidimo nebetęsė, nes T. negalėjo žaisti, tai ir jie nežaidė.

T. buvo sumuÅ¡tas, jis skundėsi jiems. Jis sakė, kad jam vos nepataikė į saulės rezginį. O kÄ dar sakė – neprisimena. D. išėjo nusitempti roges ir nebegrįžo. Kai atėjo D. tėtis, jie žaidė. Atėjęs pradėjo keiktis. D. tėtis priėjo prie T., klausė, kuris T.. Ji pasakė, kuris. Anksčiau D. tėtį buvo matęs, žino, kad jis D. tėtis. D. jau nebe draugas, nes jis prie jo lindo, seniai nedraugauja. T. yra brolio draugas (b. l. 36-37).2016-03-24 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis liudytojas E. P. parodė, kad 2016-02-28 jis žaidė su draugais S., M., T. ir D. kalno apačioje.

Visi berniukai yra jo draugai, nebuvo jokio konflikto. Žaidžiant buvo atėjusi S. ir M. mama. Jie žaidė, o D. kažkas nepatiko. Jis pasakė einam pasiskųsti. D. jie nieko nepadarė, gal nepatiko jam tas žaidimas. T., M. ir S. jam nieko nepadarė. D. nesakė, kodėl jam reikia eiti pasiskųsti. Tada atėjo jo tėtis. D. tėtis priėjo prie T., nieko jam nesakė, kitiems irgi nieko nesakė, tylėdamas priėjo. D. tėtis paguldė T. ant šono, suspardė tada, spardė ir tiesiog mušė.

Å onu T. paguldė, nemoka pasakyti, kaip paguldė, ant Å¡ono paguldė (parodė ant žaislo), priėjo iÅ¡ deÅ¡inės prie T. ir paguldė (parodė ant žaislo) ir tada T. suspardė, matė tai. Spardė tiesiog į pilvÄ . Ä®spyrė vienÄ kartÄ , jai neklysta, arba du ir į kojas spyrė. Negali pasakyti D. tėčio žodžių, nes jie žiaurÅ«s, keiksmažodžiai. Nepamena kas pasakė, kad tai keiksmažodžiai. Tuos žodžius D. tėtis sakė T.. D. tėtis sudavė T. į pilvÄ , nematė kiek kartų.

Pirmiau paguldė ir spardė. Vėliau ranka į pilvÄ sudavė. Matėsi, kad T. skaudėjo ir po visko jis pradėjo verkti truputį. Jis negali pasakyti kaip tai matydamas jautėsi. Dar D. tėtis užlipo į kalnÄ ir į juos pažiÅ«rėjo ir sakė negražių žodžių. Jiems visiems juo sakė. Tai buvo keiksmažodžiai, tik nežino ar rusiÅ¡ki. Žaisdami vienas kito neužgavo, gražiai žaidė. Jis labai iÅ¡sigando, kai D. tėtis mušė T.. Žaidimo metu pagalių nenaudojo, jų nebuvo.

Vaikai nesispjaudė. Po visko papasakojo mamai ir tėčiui. Po visko S. ir M. mama nebuvo atėjusi pas jus į namus (b. l. 41-42).Liudytoja O. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Sutiko duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ asmenį. Ä®vykio dienÄ vaikas grįžo namo, labai nusiminęs, verkė, buvo pasipiktinęs, pasakė, kad jį sumušė. Vaikas taip atrodantis pirmÄ kartÄ grįžo namo. ApžiÅ«rėjo vaikÄ , sakė skauda kojÄ , nes mušė su pagaliu. Davė į pilvÄ , striukė buvo purvina.

Prie kairės akies smilkinyje buvo paraudimas, kitÄ dienÄ paraudimas dingo. KojÄ skaudėjo, ji buvo raudona ir matėsi sumuÅ¡imas. Su vaiku teko kalbėtis tÄ dienÄ , jam buvo labai sunku ir matėsi, kad jis patyrė psichologinį smurtÄ . SÅ«nus papasakojo, kad žaidė miÅ¡ke su E. ir atėjo vyresni berniukai su draugais ir pradėjo vienas berniukas kabinėtis, spardyti roges, sakė, tavo ,,Å¡Å«dinos“ rogės, parvertė ant medžio. Ji su vyru sprendė kÄ daryti, nežinojo berniuko, kuris vaiko skriaudikas, tik žinojo, kad tas vaikas Å¡alia gyvena, bet negalėjo įeiti į kiemus, nes kodai, bet tas berniukas ne primÄ kartÄ kabinėjosi.

Tuo metu, kai taip atsitiko jau buvo peržengtos visos ribos ir jie norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kas to vaiko tėvai. Apie vaiko tėvus nieko nežinojo. G. S. nuėjo į miÅ¡kelį, kur vaikas parodė žaidimo vietÄ . Vyras labai greitai grįžo, po kokių 5 min., pasakė vaikui, kad jis ateitų su tėvais, sakė vaikas agresyviai elgėsi ir buvo sunku susitarti. Po to, kitÄ dienÄ , kreipėsi į policijos nuovadÄ . VaikÄ ne tik mušė, bet ir smaugė ir apspjovė. Su kaltinimu vyrui yra susipažinusi.

Aplinkybes iÅ¡girdo iÅ¡ savo vaiko. IÅ¡gÄ sdino vaiko psichologinė bÅ«sena. Ji aiÅ¡kinosi detales, eigÄ , kas po ko vyko. Svarstė klausimÄ dėl kreipimosi į pareigÅ«nus.IÅ¡ 2016-03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G563/2016(02) matyti, kad T. T. iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b. l. 10).IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta yra miÅ¡kelyje, 250 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (1 t., b. l. 5-7).IÅ¡ byloje esančių Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2016-04-12 nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2016-05-16 ir Kauno apygardos teismo 2016-08-30 nutarčių kopijų matyti, kad atmestas pareiÅ¡kėjos O.

R. skundas dėl jos sÅ«naus D. S. sumuÅ¡imo (2 t., b. l. 18-25).Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytais bÅ«dais, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Kaltinamojo gynėja nurodo, kad jos ginamojo padaryti veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų padarinių, kad visuomeninė rimtis ir tvarka nebuvo realiai sutrikdytos, todėl G. S. veiksmai buvo dirbtinai kriminalizuoti. Teismas mano, kad tokie argumentai yra nepagrįsti. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina prieiti prie iÅ¡vados, jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).IÅ¡klausius teisme nukentėjusiojo T.

T. ir mažamečių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, įvertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog bÅ«tent kaltinamasis G. S. vieÅ¡ojoje vietoje - miÅ¡kelyje, esančiame prie KiÅ¡kių gatvės namo esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, matant mažamečiams M. M., S. M., E. P., priėjęs prie mažamečio T. T., tyčia jį suėmė rankomis ir apsuko, po to du kartus kumščiu sudavė jam į krÅ«tinę.

T. T. nugriuvus ant žemės, jam bendrai 5 kartus spyrė į nugarÄ ir sėdmenis ir iÅ¡keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais bei pasakė „džiaukis, kad į galvÄ neužvožiau“. Tokiais savo įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamojo G. S. savo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobÅ«džio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio metu tik iÅ¡barė nukentėjusįjį T.

T. dėl jo netinkamo elgesio mažamečio sÅ«naus D. atžvilgiu, paneigia nukentėjusiojo ir mažamečių liudytojų parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiÅ¡kiniai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis T. T. atžvilgiu buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo G. S. teiginiai, jog jis tik padarė pastabÄ T. T. dėl jo netinkamo elgesio savo sÅ«naus D. atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Kaip matyti iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, į miÅ¡kelį santykių su nukentėjusiuoju T. T. nuėjo aiÅ¡kintis G. S., tokiu bÅ«du inicijavęs konfliktÄ . Jis suėmė nukentėjusįjį už pečių, pargriovė ant žemės ir sudavė smÅ«gius T. T., kÄ Å¡iuo atveju patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis bÅ«tų inicijavęs neteisėtus veiksmus kaltinamojo sÅ«naus D. atžvilgiu. Todėl yra atmestinas ir kaltinamojo teiginys dėl nukentėjusiojo T.

T. netinkamo elgesio mažamečio D. atžvilgiu. Teismas konstatuoja, kad nebuvo realios priežasties vėliau įvykusiam konfliktui kilti.Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiojo mažamečio T. T. ir mažamečių liudytojų M. M., S. M., E. P. parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitÄ papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡ie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamÄ jį ar turėtų asmeninių pykčių su juo, bÅ«tų buvę pažįstami iki įvykio.

Teismas taip pat įvertina ir faktÄ , jog tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai yra mažamečiai, gerai sutaria tarpusavyje, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.NusikalstamÄ veikÄ G. S. įvykdė vieÅ¡oje vietoje – miÅ¡kelyje, įvykį matė liudytojai M. M., S. M., E. P., dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas iÅ¡gÄ stis ir sumaiÅ¡tis, dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesta policija. Taigi, G. S. tokiais, aukščiau aptartais veiksmais, akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismas konstatuoja, kad G. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Skirtina bausmė.Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. G. S. psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų centre neregistruotas, dirba, administracine tvarka baustas, neteistas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , atitinkamai parenkant jos dydį. Civilinis ieÅ¡kinys. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieÅ¡kinį.Nukentėjęs T.

T. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 9-13).Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam T. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs T.

T. patyrė fizinį skausmÄ bei iÅ¡gÄ stį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiÅ¡kinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieÅ¡kinio neturėtų reikÅ¡ti norÄ pasipelnyti.Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusiojo neatsiprašė. Jis dirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 300 eurų.Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovu, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo T. T. atstovas advokatas E. Rapolas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje esančios pažymos ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog mažamečio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. T. Advokatų profesinei bendrijai „Magnusson ir partneriai“ už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje sumokėjo 1873,08 eurus (2 t., b. l. 54-66). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, juose dalyvavo nukentėjusiojo advokatas, kuris parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinį ieÅ¡kinį bei jį pagrindžiančius dokumentus).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiojo įstatyminio atstovo išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš G. S..Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Daiktai, turėję reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - vaizdo įrašai, paliktini saugoti byloje. Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį 10 (duomenys neskelbtini)60 eurų (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties centų) dydžio bauda. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. S. priteisti T. T. 300 eurų (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ G.

S. A. T. 1873.08 eurus (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris aÅ¡tuonis centus) advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo įraÅ¡ais - palikti saugoti byloje.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatytas teismo raÅ¡tinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Virginijus Kalkauskas