80e1ce9f-d88d-4015-ac01-e90709cfe9b4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1709-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07146-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo V. M. 4 638,10 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 18 val. 7 min. (duomenys neskelbtini), atsakovas V.

M., važiuodamas dviračiu sukėlė eismo įvykį, kurio metu, be kita ko, buvo apgadinta transporto priemonė Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). PaaiÅ¡kino, kad remdamasis su draudėju M. S. sudaryta Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 350/3005577), atliko žalos sureguliavimÄ , apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, iÅ¡mokėdamas 4 638,10 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad žalos dydį pagrindžia prie ieÅ¡kinio pridedami dokumentai: praneÅ¡imas apie transporto priemonės žalÄ , transporto priemonės fotonuotraukos, „Audatex“ sistema parengta sÄ mata, PVM sÄ skaita faktÅ«ra, vietinio mokėjimo nurodymas.

Nurodė, kad, atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

2. Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1V-781 patvirtintÄ specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos apraÅ¡Ä , specialių transporto priemonių vairuotojai yra papildomai mokomi, kad gebėtų iÅ¡vengti eismo įvykių. Atsakovo vertinimu, Å¡iuo atveju, prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui, policijos transporto priemonė turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo tiek su juo, tiek su sustojusia transporto priemone Nissan Qashqai.

Policijos transporto priemonės vairuotojas turėjo objektyviÄ , realiÄ ir įgyvendinamÄ galimybę apvažiuoti atsakovÄ iÅ¡ deÅ¡inės, persirikiuojant į visiÅ¡kai laisvÄ antrÄ jÄ eismo juostÄ . Policijos transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rÅ«pestingas ir nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, siekiant iÅ¡vengti žalos. Atsakovo įsitikinimu, draudikas nepakankamai iÅ¡tyrė eismo įvykio aplinkybes ir neteisingai nustatė, kad už žalÄ yra atsakingas bÅ«tent atsakovas.

PaaiÅ¡kino, kad administracinio nusižengimo protokolas jam buvo suraÅ¡ytas tik 2018 m. spalio 23 d., o nutarimas priimtas tik 2018 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas buvo apskųstas teismui, jis įsiteisėjo tik 2019 m. liepos 30 d. (įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai). IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo savo klientui draudimo iÅ¡mokÄ neatlikęs jokio draudiminio įvykio tyrimo, nenustatęs ir neiÅ¡tyręs eismo įvykio aplinkybių (kadangi tokių duomenų iki 2018 m. gruodžio 5 d. net neturėjo ir jų nebuvo), neturėdamas tikslių duomenų apie eismo įvykį – jo aplinkybes, dalyvius, jų blaivumÄ (girtumÄ ), turimÄ teisę vairuoti transporto priemones, įvykio kaltininkÄ , o taip pat apie galutinį eismo įvykio tyrimo rezultatÄ (kuris tapo žinomas tik po 2019 m. liepos 30 d.).

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis nesutinka su nustatyta žala, nes draudikas žalÄ grindžia tik įmonės, remontavusios apgadintÄ transporto priemonę NISSAN QASHQAI, sÄ mata ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra, o ne įrodymais, patvirtinančiais, kad tokie darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti, byloje nėra darbų priėmimo–perdavimo akto.

3. Dubliku ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai šiai bylai turi prejudicinę reikšmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartyje nustatė, kad eismo įvykio metu kilusios pasekmės neabejotinai susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo priešingu teisei veiksmu ir atmetė atsakovo argumentus dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių bei priežastinio ryšio (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties byloje Nr. AN2-377-885/2019 11 punktas).

Teismas jau yra iÅ¡sprendęs Å¡ių aplinkybių kvalifikavimo ir vertinimo klausimÄ ir toks spendimas yra laikytinas prejudiciniu faktu. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo neva netinkamai atlikęs draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus. PaaiÅ¡kino, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas Å¡iuo atveju nepriklausė nuo to, kaip baigsis administracinio nusižengimo byla, nes ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui iÅ¡mokėjo savanoriÅ¡kos transporto priemonės draudimo sutarties (Kasko) pagrindu, o tokiu atveju draudikas neturėjo įsitikinti/nustatyti, kurios transporto priemonės vairuotojas buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykį.

Kasko draudimo sutartimi yra apdrausta transporto priemonė, o ne jos valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudimo iÅ¡moka mokama nepriklausomai nuo apdraustos transporto priemonės valdytojo atsakomybės. Be to, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad draudikas neprivalo tikrinti, kam yra naudojama jo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, o draudėjas, atitinkamai, neprivalo draudimo iÅ¡mokos panaudoti bÅ«tent padarytos žalos atstatymui. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimo iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grÄ Å¾inti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

Taigi nagrinėjamoje byloje įrodinėjant patirtos žalos dydį neturėtų būti vertinami duomenys, kam buvo panaudota ieškovo išmokėta draudimo išmoka.

4. Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį tik iš dalies. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiama tik dėl jo administracinės atsakomybės, bet nebuvo sprendžiama dėl to, ar policijos automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Todėl, atsakovo vertinimu, toje byloje nustatyti faktai neturi šiai bylai prejudicijos. Pažymėjo, kad automobilį vairavęs policijos pareigūnas sutiko, kad jis privalėjo tikėtis, jog dviratininkas staiga gali pasukti į dešinę.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad policijos automobilio vairuotojas turėjo galimybę persirikiuoti į kairėje esančiÄ visiÅ¡kai laisvÄ antrÄ eismo juostÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Akcentavo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė jam pretenzijÄ su reikalavimu atlyginti žalÄ 2018 m. lapkričio 14 d., t.y. nenustatęs visų svarbių aplinkybių ir dar nesant nustatyto eismo įvykio kaltininko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 638,10 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 104 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. 17.58 val., (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , žyminčiÄ eismo juostų kraÅ¡tus, iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ , nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, dėl ko policijos automobilio vairuotojas suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, į kelkraÅ¡tį, kur susidÅ«rė su sustojusiu automobiliu Nissan Qashqai, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 12 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ieÅ¡kovo apdraustas. IeÅ¡kovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” pagal pateiktÄ remonto sÄ matÄ 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr.1952 iÅ¡mokėjo 2018 m. spalio 11 d. automobilio savininkui 4 638,10 Eur. Teismas pažymėjo, jog palyginus pateiktÄ remonto sÄ matÄ 2018 m. rugsėjo 10 d.

Nr. 1952 su nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolu, praneÅ¡imu apie transporto priemonės žalÄ , nėra abejonių, kad Å¡iais remonto darbais yra paÅ¡alinti eismo įvykio metu automobiliui padaryti sugadinimai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas, atlyginti regreso tvarka eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , yra pagrįstas CK 6.1015 straipnsio nuostatomis ir tenkintinas. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo pateikta remonto darbų sÄ mata, nuotraukos, užfiksuoti automobilio pažeidimai autoįvykio vietoje yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes ji apima automobilio pataisymo, atstatymo iÅ¡laidas.

Taip pat teismas konstatavo, kad byloje įrodytos ir atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2019 m. gegužės 30 d. nagrinėjant atsakovo skundÄ dėl administracinio nusižengimo panaikinimo byloje Nr. II-168-1033/2019, bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartyje byloje Nr. AN2-377-885/2019 konstatuota, kad policijos automobilis važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliais bei garsiniais signalais ir atsakovo atliktas manevras akivaizdžiai rodo, kad jis neabejotinai matė ar bent jau privalėjo matyti važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliais, ir girdėti garsinius signalus.

Pažeidimo byloje teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė KET 8, 12 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , žyminčiÄ eismo juostų kraÅ¡tus, iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ , nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, ir tokiu bÅ«du sukėlė pavojingÄ situacijÄ , nes bÅ«tent dėl tokių veiksmų policijos automobilio vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį – sukti į kelkraÅ¡tį, kur susidÅ«rė su dviratininku ir papildomojoje juostoje sustojusiu automobiliu.

Å ios pasekmės, t.y. pavojinga situacija ir sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kilo dėl atsakovo padarytų KET pažeidimų, t. y. jos susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtu atsakovo veikimu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 2, 3 dalis. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio, CK 6.245-6.249 straipsnių, CK 6.251 straipsnio nuostatomis atsakovas yra atsakingas už kilusiÄ Å¾alÄ ir privalo jÄ atlyginti ieÅ¡kovui regreso tvarka.

Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog dėl eismo įvykio nėra jo kaltės, o dėl įvykio yra kaltas policijos automobilio vairuotojas. Eismo įvykio schema bei teismo priimti procesiniai sprendimai rodo, kad pavojinga situacija ir transporto priemonės buvo sugadintos būtent dėl atsakovo padarytų KET 8 punkto, 12 punkto, 3 priedo 1.1. punkto pažeidimų. Teismas taip pat nurodė, kad priteisia procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6.

Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatsakė į visus jo procesiniuose dokumentuose ir teisme iÅ¡sakytus argumentus. PaaiÅ¡kina, kad jis ginčijo savo atsakomybės už padarytÄ turtinę žalÄ apimtį, motyvuodamas tuo, kad civilinės atsakomybės požiÅ«riu Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti įvertinti ir policijos pareigÅ«nų veiksmai, lėmę žalos atsiradimÄ , kadangi, pirma, bÅ«tent policijos pareigÅ«nai tiesiogiai sukėlė trečiam asmeniui žalÄ (bÅ«tent policijos automobilis atsitrenkė į trečio asmens automobilį ir dėl Å¡ios veikos buvo apgadinta ieÅ¡kovo kliento transporto priemonė), antra, policijos automobilio vairuotojas, bÅ«damas papildomai specialiai apmokomas ir veikdamas neįprastomis, pavojingomis sÄ lygomis, turėjo didesnę pareigÄ bÅ«ti ypač atidžiam ir rÅ«pestingam bei imtis visų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos.

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ policijos automobilio vairuotojas net nestabdė transporto priemonės (tai patvirtina paties vairuotojo parodymai, vaizdo įraÅ¡as bei aplinkybė, kad jokių stabdymo žymių įvykio vietoje rasta nebuvo. Tačiau dėl Å¡ių argumentų teismas visiÅ¡kai nepasisakė. Teismas rėmėsi administracinio nusižengimo byla, bet administracinio nusižengimo byloje taip pat nebuvo tiriama ir pasisakoma dėl policijos automobilio vairuotojo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio.

Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimo turinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio reikalavimų: apraÅ¡omojoje dalyje nėra pateikta Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos. Sprendime visiÅ¡kai nebuvo pasisakyta dėl to, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , netinkamai atliko draudiminio įvykio tyrimÄ . Teisėjas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, nes bylos nagrinėjimo metu jam neuždavė nei vieno klausimo. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

7. IeÅ¡kovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teismas aptarė visus esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Å ioje byloje teismas nurodė iÅ¡samius motyvus, kuriais remiantis sprendė, kad dėl eismo įvykio bei jo metu sukeltos žalos yra atsakingas bÅ«tent apeliantas.

Pasisakydamas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio teismas sprendime vertino byloje esančius įrodymus – apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas, remonto darbų sÄ matÄ , eismo įvykio schemÄ . Pats apeliantas į bylÄ nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų kartu su ieÅ¡kiniu teiktus duomenis apie eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Sprendime teismas pakankamai iÅ¡samiai pasisakė dėl eismo įvykio aplinkybių – vadovavosi tiek administracinio nusižengimo medžiaga, tiek pats tyrė eismo įvykio schemÄ , visų eismo įvykio dalyvių veiksmus ir jų įtakÄ eismo įvykio kilimui.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino automobilį vairavusio policijos pareigūno veiksmų. Apelianto nurodyti teiginiai, kad teisėjas jam neuždavė nei vieno klausimo, neįrodo teisėjo šališkumo. Atsakovas nušalinimų teismo sudėčiai nereiškė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ apskųstoje dalyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl materialinių teisės normų taikymo.

10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pažeidė KET 8, 12 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , žyminčiÄ eismo juostų kraÅ¡tus, iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ , nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, ir tokiu bÅ«du sukėlė pavojingÄ situacijÄ , nes bÅ«tent dėl tokių veiksmų policijos automobilio vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį – sukti į kelkraÅ¡tį, kur susidÅ«rė su dviratininku ir papildomojoje juostoje sustojusiu automobiliu.

11. Teismas pagrįstai sprendė, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų KET pažeidimų ir kilusios žalos – sustojusio automobilio apgadinimo – yra tiesioginis ir pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tokias teismo išvadas patvirtina ne tik administracinio nusižengimo byloje teismų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. AN2-377-885/2019) padarytos išvados, kurios kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi prejudicinę reikšmę, bet ir šioje byloje teismo savarankiškai įvertinti įrodymai – eismo įvykio schema ir vaizdo įrašas iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus.

12. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, jog atsakovo nuomone, dėl eismo įvykio yra kaltas ir policijos automobilio vairuotojas. Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi eismo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä , visiÅ¡kai pritaria teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡ioje situacijoje policijos automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir nėra kaltas dėl įvykio. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad bÅ«tent dviračio vairuotojas, t.y. atsakovas, elgėsi neatidžiai ir Å¡ioje situacijoje – nepateisinamai.

Nagrinėjamu atveju dviratininko V. M. atliktas manevras, t.y. iÅ¡tisinės linijos kirtimas ir iÅ¡važiavimas į pirmÄ (greitėjimo) juostÄ , nebuvo susijęs su jo siekiu atlaisvinti keliÄ su Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu besiartinančiam policijos automobiliui, nors iÅ¡ visų aplinkybių matyti, kad jis turėjo girdėti garsinį policijos automobilio signalÄ , todėl privalėjo ir įsitikinti, kad Å¡iam automobiliui nesudarys kliÅ«ties. Eismo justos keitimas tokioje situacijoje, pagrįstai buvo įvertintas kaip labai pavojingas ir netikėtas manevras.

Apeliantas teigia, kad policijos automobilio vairuotojas turėjo bÅ«ti papildomai apmokytas, kaip elgtis panaÅ¡iose situacijose, ir važiuoti tik įsitikinęs eismo saugumu, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje tokio dviratininko elgesio policijos automobilio vairuotojas negalėjo nuspėti net ir atidžiai stebėdamas ir vertindamas, ar jį mato kiti eismo dalyviai ir duoda keliÄ .

13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad policijos automobilio vairuotojas galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, iÅ¡važiuodamas į antrÄ eismo juostÄ . Kaip minėta, eismo įvykio vietoje, antra eismo juosta buvo atskirta iÅ¡tisine kelių ženklinimo linija, o toks ženklinimas yra susijęs su tuo, jog Å¡ioje vietoje dėl skirtingo eismo juostų lygio ir dėl to, jog kelias keičia kryptį, pirma juosta važiuojantis vairuotojas objektyviai negali matyti ir įvertinti, ar antra eismo juosta yra laisva.

Vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina atsakovo teiginio, kad policijos automobilio vairuotojas matė, ar galėjo matyti, jog antra eismo juosta buvo laisva. Vaizdo įraÅ¡as tik parodo, kokia situacija buvo po susidÅ«rimo. Be to, iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad pagrindiniu keliu vyksta intensyvus eismas, važiuoja daug automobilių skirtingose juostose, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad policijos automobilio vairuotojas Å¡ioje situacijoje privalėjo jį apvažiuoti kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ ir įvažiuodamas į automobilių srautÄ , o ne siekti iÅ¡vengti susidÅ«rimo pasukdamas link kelkraščio.

14. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas sprendimo nemotyvavo, ar nepakankamai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tiek dėl ieÅ¡kovo, kaip draudiko, teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui pagal subrogacijos taisykles (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.245-6.249 straipsniai).

15. Apeliantas teigia, jog draudikas padarė procedÅ«rinių pažeidimų ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo bei pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo jam pateikė per anksti, iki galo neiÅ¡tyrus eismo įvykio aplinkybių. Tačiau kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas, nagrinėjamu atveju draudikas nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ pagal savanoriÅ¡kojo transporto priemonės (turto) draudimo nuostatas (Kasko), o ne pagal civilinės atsakomybės draudimo rÅ«Å¡ies taisykles. Kasko draudimo sutartimi yra apdrausta transporto priemonė, o ne jos valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudimo iÅ¡moka galėjo ir turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta neatsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ bei teismų iÅ¡vadas dėl eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės.

16. Kaip minėta, visos reikšmingos eismo įvykio aplinkybės teismo buvo įvertintos. Atsakovo keliamos abejonės, kad kiti eismo įvykio dalyviai galėjo būti neblaivūs ar kitaip galėjo pažeisti KET, neturi objektyvaus pagrindo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ar nuostoliai galėtų būti mažinami pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, t.y. atsižvelgiant į kito asmens kaltę dėl kilusios žalos.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl nustatyto žalos dydžio. Atsakovo argumentai, jog žala nukentėjusiajam buvo kompensuota ne atkuriant sugadintÄ turtÄ , bet iÅ¡mokant turto atkÅ«rimo kompensacijÄ , nesudaro pagrindo ieÅ¡kiniui atmesti. Atsakovas neginčijo, kad kurie nors transporto priemonės apgadinimai galėjo bÅ«ti nesusiję su Å¡iuo konkrečiu eismo įvykiu, taip pat neteikė įrodymų apie kitokį nuostolių įvertinimÄ .

18. Apeliantas nurodo, kad jam kyla abejonių dėl to, ar bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo neÅ¡aliÅ¡kas. Tačiau apelianto teiginiai, kad teisėjas teismo posėdžio metu jam neuždavė klausimų, teisėjo Å¡aliÅ¡kumo nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad Å¡ios bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, įvykio aplinkybes patvirtina objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai bei vaizdo įraÅ¡as, todėl nebuvo bÅ«tina papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių užduodant atsakovui klausimus.

19. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas neatitinka teismo procesinių sprendimų turiniui taikomų reikalavimų, nes sprendime nėra apraÅ¡yti visi Å¡alių iÅ¡sakyti argumentai. Pažymėtina, kad teismo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje yra pateikiama Å¡alių procesiniuose dokumentuos iÅ¡dėstytų argumentų santrauka. TokiÄ bylai reikÅ¡mingų argumentų santraukÄ teismas pateikė. Be to, tai, kad teismas neiÅ¡samiai aprašė visus ieÅ¡kovo ir atsakovo argumentus, neturi reikÅ¡mės priimtam sprendimui dėl ginčo esmės ir atsakovui pritaikytos civilinės atsakomybės pagrindų ir ribų.

20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (304 Eur) netenkinamas. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas taip pat netenkinamas, nes jis nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Atsakovo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko