2022-06-15 Nr. AB-16230-3-64-3-00203-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-375-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00203-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo tinkamo aptvėrimo, nebuvo oro šalinimo sistemos, jis pats yra infekuotas (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo izoliuotas nuo kitų kameroje esančių žmonių, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (toliau – ir Ginčo laikotarpis), priteisti 11 000 Eur.

3. Atsikirtime į pareiškėjo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai nurodė, jog pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 67, taip pat nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas neteikė Šiaulių TI direktoriui skundų dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 98, dėl pareiškėjo izoliavimo nuo kitų asmenų ir kt.

4. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui.

4.2. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. vasario 1 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 18,80 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Kadangi byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atsikirtime nurodytų aplinkybių, patikslino kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Ginčo laikotarpiu, bei nurodė, kad pareiškėjo prašymų dėl jo izoliavimo nuo kitų asmenų dėl pareiškėjui diagnozuotos ligos Ginčo laikotarpiu nebuvo gauta.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje Ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 10, Nr. 44, Nr. 98, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas nurodė, kad visą Ginčo laikotarpį vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m iki 17,92 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus, be to, minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista net ir iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą (pareiškėjas visą laiką buvo kalinamas kamerose, nepažeidžiant 3 kv. m normos vienam žmogui).

9. Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, taip pat sukelia papildomus nepatogumus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos normų nesilaikymo dėl temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, apšvietimo, pelėsio, ir kt., įvertino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), 15, 16, 17 punktų nuostatas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojo 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 redakcija) patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

11. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, konstatavo, kad higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini, ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

12. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, konstatavo, kad atsakovas pažeidė HN 134:2015, 12 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, nes kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi.

13. Teismas, spręsdamas dėl sanitarinių įrenginių Šiaulių tardymo izoliatoriuje įregimo, įvertino atsakovo pateiktus duomenis apie įstaigoje atliktą remontą, kurio metu buvo sumontuotos WC pertvaros, įrengti sėdimi WC, nuo sienų ir lubų nuvalytas pelėsis, užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išklijuotos plytelės ant sienų ar grindų, perkabintos pakabos, įrengtos spintelės kitoms WC priemonėms, atlikti kiti statybos bei remonto darbai (įrengti nauji san. mazgai, klozetai, kriauklės, pakabintos naujos užuolaidos, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, pakeisti seni elektros prietaisai naujais ir pan.). Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, o kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtas mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

14. Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atskyrimu nuo kitų asmenų, įvertino Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų (duomenys neskelbtini), laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“ nuostatas, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-250 nuostatas dėl somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašo patvirtinimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo nuostatas.

15. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekant veiksmus pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnį, pareiškėjas reikalavimų būti laikomam atskirai nuo kitų asmenų neišreiškė.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis suimtųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos namuose, nenumato, kad (duomenys neskelbtini) sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

17. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įtvirtina galimybę izoliuoti (duomenys neskelbtini) sergantį suimtąjį ar nuteistąjį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sąlygoms, t. y. sergančiajam išreiškus pageidavimą būti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimą jį izoliuoti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą informaciją, kad jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas įstaigai būtų pateikęs prašymą laikyti jį atskirai dėl (duomenys neskelbtini) nuo kitų suimtųjų, neturima, sutiko su atsakovo nuomone, kad šiuo aspektu teismas neturėtų pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų.

18. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo I. M. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2019/3447 įrašais, padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Ginčo laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

19. Teismas, įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), pažeidimo, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis – keliamų reikalavimų, t. y. neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas I. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pažeidžiant nustatytas higienos normas buvo laikomas palyginti neilgą laikotarpį (nepilnus 2 mėnesius), jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta teisės aktuose. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, ir pažymėjo, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilnai.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus byloje (pareiškėjo pateiktus kartu kalėjusių asmenų paaiškinimus), neatsižvelgė į tai, jog atsakovas teikė melagingus duomenis. Atsakovas nepagrįstai neigė aplinkybę, jog pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. atliko bausmę kameroje Nr. 67, nors pareiškėjas pateikė tą aplinkybę patvirtinančią pažymą, tačiau pirmosios instancijos teismas jos nevertino.

22.2. Pareiškėjui Ginčo laikotarpiu atliekant bausmę Šiaulių TI, kamerose nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai dėl tinkamos temperatūros, dėl tinkamai įrengto (atitverto) sanitarinio mazgo, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, be to, pareiškėjas nebuvo izoliuotas nuo kitų asmenų, nors serga (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

23.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

23.2. Atsakovas pažymi, jog teismui nei vienos proceso šalies subjektyvi nuomonė nėra privaloma, kadangi teismas vadovaujasi teisės aktais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, bei savo vidiniu įsitikinimu. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, be to, pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti apelianto orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

23.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nuslėpė aplinkybę, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 67, pažymi, jog jie šios aplinkybės neneigė, ir pirmosios instancijos teismui teiktame patikslintame atsiliepime nurodė apie pareiškėjo laikymą minėtoje kameroje.

23.4. Pasisakydamas dėl tinkamos temperatūros kamerose buvimo, atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl nenustatyto pažeidimo dėl temperatūros gyvenamosiose kamerose, bei pažymi, jog teismų praktikoje formuojama nuomonė, kad nesant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kuriose užfiksuoti teisės aktų pažeidimai, negalima konstatuoti, jog buvo nustatyti kokie nors su skundžiamomis aplinkybėmis susiję pažeidimai.

23.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais Ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas tinkamai, taip pat buvo užtikrintas natūralus vėdinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, kad Ginčo laikotarpiu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatos nebegaliojo ir negalėjo būti taikomos.

23.6. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekęs plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m (net iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

23.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis nepagrįstai nebuvo izoliuotas nuo kitų asmenų, nes serga (duomenys neskelbtini), pažymi, jog Šiaulių TI pareiškėjo prašymų jį izoliuoti nebuvo gauta, o apie pareiškėjo teiktus prašymus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir kitoms institucijoms atsakovas informacijos neturi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. vasario 1 d.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, neužtikrinus higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, ir mano, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016). Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakė į visus pagrindinius (esminius) pareiškėjo skundo argumentus, juos atitinkamai išanalizuodamas pagal ginčui aktualias teisės normas, o tai, kad nepasisakė dėl kai kurių įrodymų (pvz., dėl pareiškėjo pateiktų kartu bausmę atlikusių asmenų paaiškinimų ir kt.), negali būti vertinama kaip netinkamai atliktas įrodytų tyrimas.

30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas kelia atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų teisingumo klausimą. Tačiau pažymėtina, jog atsakovas patikslino pirmosios instancijos teismui teiktus duomenis, pateikdamas patikslintą atsiliepimą, o pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo papildomai pateiktus įrodymus.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ginčo laikotarpiu aktualų teisinį reglamentavimą, pagrįstai nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, ir, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis, sprendė, kad, pareiškėjui kalint Šiaulių TI kamerose, buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta ploto norma. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai neišskyrė kameros Nr. 67, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d., iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu šioje kameroje buvo nuo 2 iki 6 asmenų, ir mažiausias vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 3,83 kv. m, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta ploto norma, ir nebuvo nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

32. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

34. Pirmosios instancijos teismas aptariamu aspektu vertino Šiaulių TI sanitarinių mazgų kamerose lentelę Nr. 62/08-145 (b. l. 26-27), kurioje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė kamerose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, – 1 m 86 cm aukščio. Pateiktos kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 32–34; 92) patvirtina, jog įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis ar užuolaida. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo likusios patalpos užuolaida neužtikrina reikiamo privatumo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1036-968/2021 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo pažeistas.

35. Pasisakant dėl per mažo ploto, kuris skirtas sanitariniams mazgams, pažymėtina, jog pagal iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su tokių darbų atlikimu.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog Šiaulių TĮ sanitariniuose mazguose nėra įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas buvo nustatytas iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui tokia galimybė buvo užtikrinta.

37. Pareiškėjas skundėsi didele drėgme, šalčiu, netinkamomis higienos sąlygomis kameroje Nr. 98. Atitinkami reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 12, 15-16 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, konstatavo HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, nustatęs, kad kameroje Nr. 44 esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega dvi lempos iš keturių, kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės. Pažeidimų, susijusių su oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais pirmosios instancijos teismas nenustatė, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis, jog ginčo laikotarpiu kitos patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas (kameros Nr. 67, Nr. 10 ir Nr. 98), nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, ir jokių pažeidimų neužfiksuota.

38. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), todėl atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

39. Kaip buvo minėta, pareiškėjas higienos normų reikalavimų pažeidimus dėl drėgmės, šalčio, ir kt. siejo su jo laikymo sąlygomis kameroje Nr. 98. Pažymėtina, jog Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad minėta kamera atitiko nustatytus higienos reikalavimus. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog asmenys, atlikę bausmę kameroje Nr. 98, kreipėsi dėl išdužusio kameros lango stiklo pakeitimo, ir tai leidžia daryti prielaidą dėl kameroje buvusios žemesnės temperatūros. Atsakovas taip pat neneigė, jog dėl drėgmės trečiame aukšte esančių kamerų (tarp jų – ir kameros Nr. 98) gyventojai galėjo jausti žemesnę jutiminę temperatūrą dėl šių patalpų įrengimo specifikos. Dėl šių priežasčių, o taip pat dėl šios nutarties 38 punkte nurodyto įrodinėjimo pareigų paskirstymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu nepagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų dėl jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės aktai įtvirtina galimybę izoliuoti (duomenys neskelbtini) sergantį suimtąjį ar nuteistąjį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sąlygoms, t. y. sergančiajam išreiškus pageidavimą būti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimą jį izoliuoti.

41. Pareiškėjas teigia, jog jis 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą būti izoliuotu nuo kitų nuteistųjų, tačiau jo prašymas iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo išnagrinėtas. Atsakovas, išnagrinėjęs Šiaulių TI nuteistųjų prašymų, peticijų ir kt. žurnalus, nenustatė, kad pareiškėjas nurodytą dieną būtų pateikęs minėto turinio prašymą, taip pat nenustatė, kad Ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl patiriamo pažeminimo, diskriminacijos ar konfliktų dėl jam diagnozuotos ligos. Pažymėtina, jog pareiškėjas neteikė užklausimų dėl jo nurodyto prašymo nagrinėjimo tiesiogiai Šiaulių TI direktoriui, neprašė raštiškai supažindinti jo su teikto prašymo registracija, pareiškėjas taip pat neteikė pakartotinių prašymų dėl izoliacijos, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų dažniausiai teikė ne Šiaulių TI, bet tiesiogiai kitoms įstaigoms ir institucijoms, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, jog pareiškėjo raštiškas prašymas dėl jo izoliavimo Šiaulių TI direktoriui nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

43. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

44. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui dėl to sutriko sveikata, ar ne, ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas, t. y. higienos normų pažeidimas dėl techniškai netvarkingų apšvietimo įrenginių (nedega dvi lempos iš keturių), ir nesaugios aplinkos (kameroje išimti langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės) truko beveik mėnesį, be to, tamsiuoju metų laiku. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė higienos normų, susijusių su drėgme ir temperatūra, pažeidimų pareiškėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 98, kurie taip pat truko mėnesį, šaltuoju metų laiku, todėl, atsižvelgiant į papildomai nustatytus higienos normų pažeidimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-547-789/2021).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-470-662/2021).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (beveik po mėnesį tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku apšvietimo, taip pat temperatūros ir drėgmės parametrai neatitiko teisės aktų reikalavimų), taip pat tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

49. Pareiškėjas prašo priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nenustatė higienos normų pažeidimo pareiškėjui kalint kameroje Nr. 98, ir dėl to taikė netinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, ir buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pakeisti, ir pareiškėjui I. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė