2015-10-21 Nr. AB-20612-3-61-3-07219-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1090-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07219-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. D. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama priteisti jai 6 041,13 eurų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privaloma priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojančius iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-2433-552/2015.

Teismo vertinimu, ši byla yra vienareikšmiškai susijusi su administracine byla Nr. A-2433-552/2015. Abiejose bylose kilusių ginčų esmė – prokurorų darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl administracinėje byloje Nr. A-2433-552/2015 priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

III. Pareiškėja R. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėja mano, kad teismas tinkamai nepagrindė bylos sustabdymo būtinybės, apsiribojo tik argumentu, kad bylos yra susijusios, jose keliamas tapatus ginčas. Tvirtina, kad bylų nesieja prejudicinis ryšys, jų dalykai skiriasi ir šią bylą galima nagrinėti.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2305-437/2015 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2433-552/2015.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad nėra kliūčių nagrinėti šią bylą.

Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi pirmosios teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nėra pakankami. Teismas neanalizavo, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad bylos yra susijusios.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra byla Nr. 45/2014 su Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjančio administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., R. L. ir A. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė), dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, prašymu ištirti, ar 2014 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 6 straipsnio 2 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai. (Konstitucinės justicijos byla Nr. 45/2014).

Minėtu įstatymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1088 ekonominės krizės metu sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymas yra atidėtas iš esmės neapibrėžtam laikui. Iki 2015 m. gegužės 1 d. turi būti pateiktas tik atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymo įstatymo projektas, o pats atlyginimų kompensavimo mechanizmą reguliuojantis įstatymas gali būti priimtas ir vėliau. Toks atlyginimų mechanizmo nustatymo atidėjimo terminas, tiksliau konkretaus termino, iki kada bus patvirtintas minėtas mechanizmas, nebuvimas, teismo nuomone, nelaikytinas tinkamu teisiniu reguliavimu.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apskritai nėra įmanoma (į)vertinti atlyginimų kompensavimo mechanizmo nustatymo atidėjimo laikotarpio pagrįstumą, protingumą ar teisingumą. Minėtas įpareigojimas, teismo nuomone, be kita ko, suponuoja valstybės pareigą nepalikti asmenų teisinio neapibrėžtumo būsenoje, aiškiai nenurodant, kada bus nustatytas atlyginimų kompensavimo mechanizmas. Teismas abejoja, ar dėl nurodytų priežasčių minėtas įstatymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai.

Kaip jau minėta, pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktu skundu prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 6 041,13 eurų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privaloma priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus, galiojančius iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Savo reikalavimus pareiškėja kildina iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin.,2009 Nr. 49-1935) III skirsnio, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin.,2009 Nr. 91-3916) III skirsnio bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtoje konstitucinės justicijos byloje Nr. 45/2014 spręstinas teisės akto, kuris taikytinas ir šioje administracinėje byloje (Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-1088), konstitucingumo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į pareiškėjos pateikto skundo dalyką ir pagrindą, taip pat į teisės aktų nuostatas, kurių konstitucingumą tikrins Konstitucinis Teismas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos reiškiamų reikalavimų patenkinimas, atmetimas ar dalinis patenkinimas susijęs su būsimu Konstitucinio Teismo nutarimu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pripažįstant, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta pagrįstai, tačiau buvo nurodyta neteisingas jos sustabdymo pagrindas – administracinė byla stabdytina iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 45/2014 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-60/2014 ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip: „Sustabdyti administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 45/2014 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-60/2014 ir įsiteisės atitinkamas galutinis procesinis sprendimas.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė