2024-08-28 Nr. AB-12288-3-61-3-01841-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-467-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01841-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. G. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-322/06-2024) bei išspręsti ginčą iš esmės.

Pareiškėja taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pradėti (toliau – ir VMI) pradėti išieškojimą iš pareiškėjos Danijos valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad ji 2024 m. gegužės 13 d. gavo jau antrą VMI įspėjimą dėl 2024 m. sausio 24 d. mokestinės paskolos sutarties (toliau – ir Mokestinės paskolos sutartis) nutraukimo. Pareiškėjos įsitikinimu, VMI gali imtis išieškojimo veiksmų teismui dar neišnagrinėjus jos skundo. Pareiškėja teigė, kad VMI siekia kuo skubiau pradėti išieškojimo veiksmus. Pareiškėja VMI yra pateikusi prašymą pakeisti Mokestinės paskolos sutarties priedą dėl mokėtinų įmokų. Nors VMI šio prašymo dar neišnagrinėjo, tačiau atsiuntė antrą įspėjimą dėl Mokestinės paskolos sutarties nutraukimo.

II. Regionų administracinio teismo Vilnius rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėja tik įvardijo galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos argumentai yra tik manymas (subjektyvi nuomonė), tačiau nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra ypatingos (išskirtinės), patvirtinančios tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jos savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos prašymą ir uždrausti VMI pradėti išieškojimą iš pareiškėjos Danijos valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Pareiškėja nurodo, kad ji su skundu teismui pateikė įrodymus, jog VMI yra pateikusi jai jau antrą įspėjimą dėl Mokestinės paskolos sutarties nutraukimo. VMI jau buvo areštavusi pareiškėjos sąskaitą banke dar prieš pasirašant Mokestinės paskolos sutartį. Taigi, pareiškėjai kyla reali grėsmė, kad VMI bet kuriuo metu gali vėl taikyti jos sąskaitų banke areštą. Be to, pareiškėja pateikė VMI prašymą pakeisti Mokestinės paskolos sutartį, tačiau gavo atsakymą, kad jos prašymas bus priimtas svarstyti tik tada, kai pareiškėja pateiks papildomą informaciją.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų bylai esminės įtakos turinčių dokumentų ir argumentų, kurie leistų konstatuoti pareiškėjai kilsiančią sunkiai atitaisomą žalą. VMI pažymi, kad šiuo metu galiojant Mokestinės paskolos sutarčiai jokie išieškojimo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nėra atliekami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VMI pradėti išieškojimą iš pareiškėjos Danijos valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nurodė, kad VMI yra pateikusi jai jau antrą įspėjimą dėl Mokestinės paskolos sutarties galimo nutraukimo. VMI jau buvo areštavusi pareiškėjos sąskaitą banke dar prieš pasirašant Mokestinės paskolos sutartį. Taigi, pareiškėjai kyla reali grėsmė, kad VMI bet kuriuo metu gali vėl taikyti jos sąskaitų banke areštą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konstatavęs, kad pareiškėja nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo iš esmės tas pačias argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimų užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia savo manymu, kad VMI gali imtis išieškojimo veiksmų teismui dar neišnagrinėjus jos skundo, tačiau pareiškėja nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan