80db41f1-1668-4662-966c-e3bb68d7d021 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-457-530/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01628-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi V. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 17 d. apie 10.00 val. . (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį DAF FT XF 95, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje, ir iÅ¡ jo nuvažiavo, eismo įvykio metu apgadintas automobilis Honda, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 219.1 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., jam skirta 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda, bei padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., jam, pritaikius ATPK 301str., skirta 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. V. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimÄ dalyje, kurioje apeliantas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. ir pritaikius ATPK 301 str., nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti 1-ojo praÅ¡ymo, apeliantas praÅ¡o pritaikyti ATPK 301 str., ir už pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymÄ skirti tik baudÄ , be teisės vairuoti atėmimo.Skunde nurodo, kad nors Kauno apylinkės teismas pakankamai plačiai aprašė įvykio aplinkybes, kurios sudaro ATPK 130 str. 1 d. numatyto pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos objektyviÄ jÄ pusę, tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo Å¡io nusižengimo inkriminavimui taip pat bÅ«tinos, subjektyvios pusės. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad pasiÅ¡alindamas apeliantas tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai M.

P. padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.). Tik protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai įrodžius prieÅ¡ingai, bÅ«tų galima teigti, kad V. S. suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-22-511/2016).

Pirmosios instancijos teismas plačiau neanalizavo ir nepasisakė apie liudytojo D. S., nubraižiusio eismo įvykio schemÄ , parodymų, kad apeliantas dėl to, kad sunkvežimis yra gana aukÅ¡tas galėjo nematyti automobilio Honda Civic, kuri yra labai žema transporto priemonė. Teismas taip pat neanalizavo eismo įvykio metu buvusių eismo sÄ lygų - tuo metu jas apsunkino kitas eismo įvykis nutikęs gatvės viduryje, ko pasėkoje, transporto priemonės judėjusios ta pačia kryptimi, kliÅ«tį turėjo aplenkti iÅ¡ kairės arba deÅ¡inės kelio pusės. Teismas nepagrįstai vertino automobilio sugadinimo mastÄ , kaip duomenis pagrindžiančius apelianto tariamai sÄ moningai ignoruotÄ pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje.

Automobilio apgadinimas yra tik prielaida taikyti ATPK 130 str. 1 d. nuostatas (t.y. eismo įvykio faktas yra šios normos taikymo pagrindas), o šios normos taikymui visiškai nėra svarbu eismo įvykiu padarytos žalos dydis. Ši norma reikalauja vairuotojo kaltės. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta duomenų ir pirmosios instancijos teismo neanalizuotas apelianto kaltės klausimas, o apsiribota objektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių nustatymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad automobilis DAF FT XF 95, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Koegel SNCO 24 yra drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemonė priklauso apelianto darbdaviui, todėl tikslo nuslėpti įvykį jis visai neturėjo.

PrieÅ¡ingai, jis netgi turėjo bÅ«ti suinteresuotas, jeigu bÅ«tų eismo įvykį pastebėjęs (supratęs, kad toks įvyko), eismo įvykio aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimu, kadangi Å¡ių veiksmų neatlikimas jam taip pat gali bÅ«ti pagrindas taikyti materialinę atsakomybę pagal darbo kodeksÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas ir suÅ¡velnino apeliantui skirtÄ nuobaudÄ , tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju net ir sumažintos sankcijos pritaikymas apeliantui bÅ«tų visiÅ¡kai neproporcinga ir neadekvati nuobauda.

Apeliantui yra 57 metai, o teisė vairuoti automobilį yra vienintelis jo pajamų (pragyvenimo šaltinis). Už ATPK 130 str. 1 d. apeliantui paskirta 868 Eur bauda, kuri palyginti su jo gaunamomis pajamomis yra didelė suma. Nepanaikinus terminuoto teisės vairuoti atėmimo, apeliantas prarastų savo pragyvenimo šaltinį, būtų socialiai pažeidžiamas bei patirtų neproporcingų šios bylos aplinkybių kontekste, gyvenimo suvaržymu. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai šioje byloje galėtų būti pasiekti ir neatėmus teisės vairuoti.

Todėl Kauno apygardos teismui nusprendus Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinimo netenkinti, jis praÅ¡o vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, neskirti teisės vairuoti atėmimo.Atsiliepime į skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . V. S. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).

Kaip matyti iÅ¡ V. S. skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Teigia, kad Kauno apylinkės teismas visiÅ¡kai neanalizavo ATPK 130 str. 1 d. nusižengimo inkriminavimui bÅ«tinos subjektyviosios pusės – nėra nustatyta tiesioginė tyčia pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos.Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad V. S. sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo jis kaip vairuotojas buvo susijęs ir kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyręs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisÄ loginę grandinę, pripažino, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje V. S. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas.V. S. teiginius, jog nejautė, kad kliudė kitÄ automobilį, paneigia nuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, kuriose matyti, kad automobilio „Honda Civic“ įlenktas bagažinės dangtis ir nubraukti dažai, nuo galinio buferio dažai atitrÅ«kę, iÅ¡daužtas kairys galinis žibintas, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas ir durelės su nubrauktais dažais, nulenktas galinio vaizdo veidrodėlis bei įlenktas ir nubrauktas dažais kairės pusės priekinio bamperio kairys kampas (b.l. 3-5).

Liudytoja M. P. parodė, kad į jos automobilio „Honda Civic“ galinę dalį buvo atsitrenkta ne vienÄ , o du kartus, po to dar sunkiasvoris automobilis savo Å¡onine dalimi perbraukė kairį automobilio „Honda Civic“ Å¡onÄ , nudauždamas Å¡oninį vaizdo veidrodėlį. Liudytoja U. S. patvirtino, kad iÅ¡girdusi garsÄ â€“ traÅ¡kėjimÄ pamatė detales byrančias ant kelio. IÅ¡ apgadinto automobilio vairuotoja moteris negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nes neatsidarė durelės (b.l.36).

Automobilis „Honda Civic“ sugadintas nepataisomai, jai buvo iÅ¡mokėta likutinė automobilio vertė, kuri anot M. P. yra nedidelė ir ji negalės nupirkti kito automobilio. Å ių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje V. S. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojo D. S. nubraižiusio eismo įvykio schemÄ parodymų, kad apeliantas dėl to, kad sunkvežimis yra gana aukÅ¡tas galėjo nematyti automobilio „Honda Civic“, kuri yra žema transporto priemonė, nepaneigia minėtais įrodymais byloje pripažinto fakto, kad V.

S. ne tik turėjo justi, bet ir juto smÅ«gį. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. vertintinas automobiliui padarytos žalos mastas ir kontakto pobÅ«dis (žr. LAT 2015-06-02 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-57-139/2015). Byloje nustatyta, kad V. S. bÅ«damas krovinio automobilio vairuotojas ir turėdamas teisę vairuoti tokių gabaritų automobilius, privalo bÅ«ti atidus kelyje ir matyti visas transporto priemones esančias kelyje.

Ä®vykis buvo ryte, apie 9.30 valandÄ , todėl matomumas kitų transporto priemonių buvusių kelyje buvo geras. Å iuo gi konkrečiu atveju V. S. vairuojamas automobilis DAF FT XF 95, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL SNCO 24, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini) į lengvojo automobilio galinį bamperį atsitrenkė du kartus, be to trečiÄ jį kartÄ kontaktavo šonu, aplenkdamas lengvÄ jį automobilį iÅ¡ Å¡ono, taip įlenkdamas kairės pusės priekinį sparnÄ ir dureles, nulenkdamas galinio vaizdo veidrodėlį, bei įlenkdamas ir nubraukdamas dažus kairės pusės priekinio bamperio kairiajame kampe (b.l. 3-5).

Å iÄ situacijÄ pastebėjo moteris išėjusi iÅ¡ parduotuvės ir spėjo užraÅ¡yti krovininio automobilio numerį, kurį perdavė nukentėjusio automobilio vairuotojai. Patvirtino, kad kelyje mėtėsi stikliukai ir plastmasinės nuolaužos. Todėl bylos duomenų visuma rodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. S. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, nors turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ , kaip privalėjo tai padaryti pagal KET (2015-11-04 redakcija) 219.1 punkte nustatytus reikalavimus.

V. S. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ir ji priklauso darbdaviui, todėl nebuvo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015).

Dėl to apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad V. S. pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti atlyginti nukentėjusiajai M. P. padarytÄ Å¾alÄ , automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, negali bÅ«ti vertinamos kaip Å¡alinančios jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl V. S. tyčios, kuri buvo nustatyta pirmos instancijos teismo objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. V. S. apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti jam Å¡velnesnę bausmę, t.y. skirti tik baudÄ , be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta, kad Å¡io pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas bausmę už ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad sankcijoje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir sprendė, kad ATPK 20 str. nustatytų tikslų galima pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis. Todėl atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, V. S. asmenybę (dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, charakterizuojamas teigiamai), teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės sudarė teismui pagrindÄ taikyti ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui, kÄ pirmos instancijos teismas ir padarė.

Dar labiau Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ir visiÅ¡kai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prarastų pragyvenimo Å¡altinį, bÅ«tų socialiai pažeidžiamas ir patirtų neproporcingų suvaržymų teismų praktikoje nepripažįstama iÅ¡skirtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ visiÅ¡kai netaikyti vairavimo teisės atėmimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir nustatė V.

S. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , tinkamai individualizavo už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ skirtinÄ nuobaudÄ , todėl nutarimas nekeistinas, o V. S. apeliacinis skundas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. S. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja                                                                                 Danutė Giačaitė