80dae47c-fa25-4ac2-bcfb-8163fbbde3ad · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17301-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo M.

R. gynėjai advokatei RÅ«tai Survilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.M.

R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. R. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 31 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant laiptų, vedančių į (duomenys neskelbtini) takÄ , pribėgęs iÅ¡ už nugaros prie laiptais einančio M. K., trenkė jam vienÄ kartÄ rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko Å¡is krito nuo laiptų žemyn, tuo nukentėjusiajam M.

K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį randu (po žaizdos) kaktos kairėje, nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, nubrozdinimu kairio skruosto srityje, nubrozdinimu deÅ¡inės virÅ¡utinės galÅ«nės tolimesnėje dalyje, nubrozdinimu kairio dilbio vidiniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimu deÅ¡inio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimu kairio kelio priekinėje dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Å ie pažeidimai sÄ lygojo ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , jų nepagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei įvertinimu, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, kas laikytina esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu, suvaržiusiu įstatymų garantuotas jo kaip kaltinamojo teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtÄ ir teisingÄ nuosprendį.

Nuteistasis pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė teismui nuoseklius parodymus ir paaiÅ¡kino viskÄ , kas įvyko 2017 m. kovo 31 d., kai nukentėjęs patyrė sužalojimus. Jis nukentėjusiojo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, Å¡io atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir Å¡io nesužalojo. Nors jo parodymus, tai yra neprisipažinimÄ , pirmosios instancijos teismas vertino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, kodėl teismas priėjo prie tokios iÅ¡vados, skundžiamame nuosprendyje nėra argumentuota.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog 2017 m. kovo 31 d. buvo visose pamokose, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ elektroninio dienyno iÅ¡raÅ¡Ä , vertino tai kaip jo kaltę patvirtinantį įrodymÄ , konstatuodamas, jog duodant parodymus jis sakė netiesÄ , nes jam tÄ dienÄ buvo tik viena pamoka. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas ne tik elektroninio dienyno iÅ¡raÅ¡as, bet ir (duomenys neskelbtini) J. J. gimnazijos 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakymas, kuriame ugdymo įstaiga informavo, jog 2017 m. kovo 31 d. pagal individualų pamokų tvarkaraÅ¡tį jam trečios pamokos nebuvo.

Liudytoja N. V. B. patvirtino, jog įvykio dienÄ , pavėlavęs apie 10 min., jis buvo atvykęs į jos kabinetÄ savarankiÅ¡kai mokytis prieÅ¡ 12-os klasės egzaminus matematikos dalyko, tačiau teismas Å¡ios liudytojos parodymų nevertino, dėl ko liko tinkamai neįvertinta ir Å¡ios liudytojos nurodyta aplinkybė, kad, atvykęs į konsultacijÄ apie 10.00 val., jis atrodė normaliai, jokių emocijų nerodė. Taigi, tiek iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, akivaizdu, jog 2017 m. kovo 31 d. dvyliktokams, įskaitant ir jį, pamokos vyko pagal individualų pamokų tvarkaraÅ¡tį, dėl ko jis pirmosios instancijos teisme teisingai nurodė, jog tÄ dienÄ buvo visose pamokose.

Nors liudytoja N. V. B. nurodė, jog praėjo daug laiko ir neatsimena, kada tiksliai jis pas jÄ buvo atėjęs konsultuotis, tačiau tai buvo tas laikas, kai jam buvo laisva pamoka. IÅ¡ byloje esančio pamokų grafiko akivaizdu, jog tai galėjo bÅ«ti tik po dviejų pamokų, kaip jis ir teigė, nes vėliau vyko kitos pamokos pagal tvarkaraÅ¡tį. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, jo atžvilgiu nusikaltimas buvo įvykdytas 2017 m. kovo 31 d., apie 10 val. Tačiau kaip patvirtina byloje esančios mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės, 2017 m. kovo 31 d. nukentėjusiojo M.

K. mobilaus ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) veikimo zona 9:57:08 buvo (duomenys neskelbtini); 9:59:08 - 10:03:34 – buvo (duomenys neskelbtini); 10:05:27 - (duomenys neskelbtini); 10:13:21 - (duomenys neskelbtini); 10:17:52 - (duomenys neskelbtini), dėl ko akivaizdu, jog nukentėjusiojo parodymai nėra teisingi arba Å¡is buvo sužalotas kitu laiku. Pasak nukentėjusiojo, pasibaigus antrai pamokai, kurioje jie dalyvavo kartu, kÄ patvirtina byloje apklausti toje pamokoje buvę jų bendraklasiai, Å¡is išėjo iÅ¡ gimnazijos ir netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), laiptais, vedančiais į (duomenys neskelbtini), ėjo į V.

D. gatvę. Kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio pamokų laiko, antroji pamoka baigėsi 9.40 val., po kurios jis kartu su liudytoju P. P. ėjo žaisti stalo tenisÄ , o vėliau kartu ėjo parÅ«kyti ir, jiems iÅ¡siskyrus, jis nuėjo atgal į gimnazijÄ , akivaizdu, jog jis negalėjo įvykdyti inkriminuojamo nusikaltimo, nes nukentėjęs turėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas gerokai iki 9:57:08, kai Å¡io telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas P. P., tačiau teismas kritiÅ¡kai vertino pastarojo parodymus iÅ¡ esmės dėl to, kad Å¡is parodymus davė tik teisiamojo posėdžio metu ir nebuvo apklaustas tyrimo metu.

Nuteistojo teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nežinojo visų savo teisių, kadangi iki tol niekada nebuvo tokiame procese, neturėjo gynėjo, dėl to laiku ir nepasinaudojo teise praÅ¡yti apklausti liudytojus. Apie tai, kad turi teisę praÅ¡yti apklausti asmenis, jam tapo žinoma tik kreipusis teisinės pagalbos į advokatÄ , kuo jis ir pasinaudojo teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užduodami klausimai, su kuo buvo įvykio dienÄ Ä¯vykio metu, kas galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes ir pan., dėl ko, duodant parodymus, jis nieko neaiÅ¡kino apie tai, kÄ veikė po antros pamokos.

Taigi, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo P. P. parodymais, kuris iÅ¡ esmės patvirtino visÄ Ä¯vykio sekÄ , kas atitiko kitų byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, jog jis teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino Å¡io liudytojo nurodytų aplinkybių, kas įrodo, jog, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus ir apie juos nuosprendyje pasisakė. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad jo mobilaus ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) veikimo zona įvykio dienÄ nuo 09:40:47 iki 09.51.12 buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 09:59:04 iki 10:41:59 buvo (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja kitai byloje esančiai medžiagai.

Kaip matyti iÅ¡ mobiliojo operatoriaus atsakymo, pateikto jo gynėjai, įvykio dienÄ nuo 09:40:47 iki 09:51:12 jo mobilusis telefonas jungėsi ne prie celės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet jo veikimo zona buvo (duomenys neskelbtini), kas patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog jis neįvykdė inkriminuoto nusikaltimo, nes nebuvo įvykio vietoje, tačiau teismas jo pateiktų jį teisinančių įrodymų nevertino ir nuosprendyje nepasisakė, dėl ko nesivadovauja oficialiu mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus atsakymu.

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, kurie kartu su juo ir nukentėjusiuoju mokėsi toje pačioje mokykloje, nevertino liudytojų nurodytų aplinkybių, jog po įvykio nukentėjusysis mokyklos vadovybei nepranešė, kad bÅ«tent jis šį sumušė, o savo bendraklasiams aiÅ¡kino skirtingas versijas apie sužalojimų atsiradimÄ . Byloje esantys nukentėjusiojo susiraÅ¡inėjimai su liudytojais patvirtina, jog iÅ¡ karto po įvykio, nukentėjęs sprendė, kaip jam pridaryti nemalonumų, pasirÅ«pinti, kad jis bÅ«tų iÅ¡mestas iÅ¡ gimnazijos ir pan.

SusiraÅ¡inėdamas su merginomis socialiniuose tinkluose, nukentėjusysis nurodė joms, jog buvo užpultas nepažįstamo asmens ir sumuÅ¡tas. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, jam pateikus nukentėjusiojo susiraÅ¡inėjimÄ , pastarasis pripažino, jog tokias žinutes rašė. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių jo padėtį lengvinančių įrodymų nevertino. Vien faktas, kad po įvykio jam nukentėjusysis parašė 8 SMS žinutes ar skambino, pats savaime jo kaltės neįrodo, nes, duodamas paaiÅ¡kinimus, jis nurodė, kÄ patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai, jog įvykio dienÄ tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko apsižodžiavimas dėl pinigų, dėl ko nukentėjusysis turėjo ir kitÄ pagrindÄ jam skambinti ar raÅ¡yti žinutes.

Be to, byloje nėra SMS žinučių turinio, o teisiamojo posėdžio metu niekas nesiaiÅ¡kino, kodėl Å¡is jam skambino, kÄ jie kalbėjo ar kokio turinio žinutes jam rašė, dėl ko visos abejonės, nepavykus jų paÅ¡alinti, turėjo bÅ«ti vertinamos jo naudai. BK 2 straipsnio 4 dalis numato, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose. Vertinant byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, kas lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ , o skundžiamÄ nuosprendį daro neteisėtu ir naikintinu.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M.

R. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde yra suformulavęs praÅ¡ymÄ naikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, jam nepadarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad teisėjo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu bei selektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas Å¡ioje byloje tinkamai iÅ¡nagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų, abejonių pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl M.

R. kaltės nesunkiai sutrikdant kito asmens sveikatÄ .Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis apeliantas bando įrodyti savo nekaltumÄ , yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų N. V. B. ir P. P. parodymus bei nesivadovavo mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus pateiktu atsakymu dėl jo mobilaus ryÅ¡io telefono veikimo zonos, kuris patvirtina, kad jis kaltinime inkriminuotu laiku nebuvo įvykio vietoje. Nuteistojo teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, t. y. jis jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, 2017 m. kovo 31 d. buvo visose pamokose pagal sudarytÄ individualų tvarkaraÅ¡tį, todėl yra nuteistas nepagrįstai.

Å iems teiginiams teisėjų kolegija nepritaria. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dienÄ , t. y. 2017 m. kovo 31 d., nukentėjusysis M. K. ir nuteistasis M. R. turėjo bendrÄ fizikos pamokÄ J. J. gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), kurios metu įvyko žodinis konfliktas dėl skolos grÄ Å¾inimo. M. K. buvo paskolinęs M. R. apie 15-20 eurų ir, pamatęs, jog nuteistasis turi su savimi pinigų, paprašė grÄ Å¾inti skolÄ . Tačiau M. R. grÄ Å¾inti skolintų pinigų nepageidavo, todėl pinigus (20 eurų) iÅ¡ jo paėmė nukentėjusiojo draugas T.

M., sėdėjęs viename suole su M. R., ir perdavė nukentėjusiajam. M. K. nuteistajam siÅ«lė grÄ Å¾inti penkis eurus, nes jam perduotoji suma buvo per didelė, tačiau įsižeidęs M. R. pinigų neėmė ir atsakė, jog bus užpuolimas. TokiÄ konflikto pradžiÄ pirmosios instancijos teisme nurodė nukentėjusysis (1 t., b. l. 133-134). Toliau jis nuosekliai aiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto po fizikos pamokos išėjo iÅ¡ mokyklos ir ėjo link laiptų, besileidžiančių nuo funikulieriaus iki Karo muziejaus.

Tai buvo laikas maždaug nuo 9.45 val. iki 10.00 val. Laiptais jis ėjo vienas. Tuomet pasisukęs pamatė iÅ¡ paskos einantį M. R., kuris reikalavo grÄ Å¾inti jam 20 eurų. Jis nesutiko grÄ Å¾inti pinigų ir tuo metu nuteistasis trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį. M. K. neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito laiptais žemyn. Specialisto iÅ¡vada Nr. G1010/2017(02) (1 t., b. l.

22) M. K. nustatyta kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, randas (po žaizdos) kaktos kairėje, nubrozdinimas kairio skruosto srityje, nubrozdinimas dešinės viršutinės galūnės tolimesnėje dalyje, nubrozdinimas kairio dilbio vidiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais).

Randas kaktos kairėje laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvos, nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas G. A. C. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad randas yra atsikišusioje veido dalyje, jis galėjo atsirasti ir suduodant, ir krentant. Akyje sužalojimas galėjo atsirasti, jei buvo krentama ant mažesnio daikto, arba suduodant. Buvo trauma į galvos sritį, o po to kritimas. Sužalojimo dydis, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 159).

Taigi, atmestina versija, kad M. K. galėjo pats nukristi ir susižaloti.Teisėjų kolegija taip pat atmeta keltÄ versijÄ , jog nukentėjusįjį galėjo užpulti nepažįstamas asmuo. Apeliaciniame skunde M. R. pažymi, kad M. K. iÅ¡ karto po įvykio apie tai mokyklos vadovybei nepranešė, savo bendraklasiams aiÅ¡kino skirtingas versijas apie sužalojimų atsiradimÄ . Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. K. po incidento į mokyklÄ Ä¯vykio dienÄ nebegrįžo. Jis pats atsikėlė nuo laiptų ir nuėjo iki vieÅ¡ojo transporto sustojimo „Studentų skveras“, kur įsėdo į (duomenys neskelbtini) autobusÄ ir važiavo namo link (duomenys neskelbtini).

IÅ¡lipus iÅ¡ autobuso ir einant į namus, jam pasidarė bloga, silpna. Namuose jis iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , medikai, jį apžiÅ«rėję, iÅ¡vežė į klinikas. Byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., b. l.

23) patvirtina, jog medikams jis iš karto nurodė, jog buvo užpultas. Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l.

6) nurodyta, kad pranešėjas M. K. buvo sumuÅ¡tas pažįstamo asmens. Ä®vykio dienÄ jis jokių parodymų nedavė, nes buvo labai susijaudinęs, norėjo nusiraminti. KitÄ dienÄ M. K. paaiÅ¡kino patirto sužalojimo aplinkybes ir konkrečiai įvardijo asmenį, jo atžvilgiu panaudojusį fizinį smurtÄ , tai tos pačios gimnazijos kaip ir jis auklėtinis M. R.. Taigi, nukentėjusysis neslėpė, kas jį sumušė, vos tik atsigavęs po patirto iÅ¡gÄ sčio bei Å¡oko, nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes.

Tai, jog susiraÅ¡inėdamas su panelėmis M. K. tiksliai neįvardino, kas jį sumušė, nelaikytina apelianto nekaltumo įrodymu. I. K. nukentėjusysis rašė, kad „papuolė ant kažkokių narkomanų“, o G. D. aiÅ¡kino, jog „kažkoks asilas užsinarkaÅ¡inęs pribėgo ir spyrė į nugarÄ â€œ (2 t., b. l. 39-40). Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad jokių nugaros sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė, todėl akivaizdu, kad M. K. tiesiog nenorėjo panelėms pripažinti, jog buvo sumuÅ¡tas pažįstamo bendramokslio.

Priežastys, kodėl nukentėjusysis nenorėjo, kad mokykloje pasklistų kalbos apie jo ir nuteistojo smurtu pasibaigusį konfliktÄ (gėda, negarbė ir pan.) nusikalstamos veikos įrodytumui reikÅ¡mės neturi. Svarbu tik tai, jog kaltininkÄ jis nuo pat tyrimo pradžios atskleidė teisėsaugos institucijoms.Teisėjų kolegijos vertinimu, nei liudytojos N. V. B., nei liudytojo P. P. parodymai nepaneigia apelianto kaltės įrodytumo. M. R. teigia, kad po antros pamokos, kai sukonfliktavo su M. K., jam pamokos nebuvo, todėl jis ėjo pas mokytojÄ N. V.

B. savarankiÅ¡kai mokytis matematikos dalyko prieÅ¡ dvyliktos klasės baigiamÄ jį egzaminÄ . Antra pamoka baigėsi 9.40 val., tuomet jis su liudytoju P. P. ėjo žaisti stalo tenisÄ , vėliau parÅ«kyti, tuomet grįžo atgal į gimnazijÄ , t. y. po pertraukos ėjo tiesiai pas matematikos mokytojÄ N. V. B.. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu N. V. B. paliudijo, kad M. R. per savo pamokų langÄ ateidavo pas jÄ Ä¯ kabinetÄ konsultuotis, tai daryti galėjo bet kuris mokinys. 2017 m. kovo 31 d.

M. R. atėjo pavėlavęs apie 10 minučių, kuri tai buvo pamoka, neprisimena. Galėjo bÅ«ti trečia ar ketvirta pamoka, nes buvo po ilgosios pertraukos. M. R. atrodė normaliai, jokių emocijų nebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ apie muÅ¡tynes ji nieko negirdėjo (1 t., b. l. 160). Minėti liudytojos parodymai nepaneigia apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados, jog nuteistasis buvo įvykio vietoje. PrieÅ¡ingai, mokytojos liudijimas patvirtina, kad nuteistasis galėjo laisvai suspėti suduoti M. K. ir, lyg nieko nebÅ«tų atsitikę, sugrįžti į gimnazijÄ , nes N. V.

B. aiÅ¡kiai prisiminė, kad nuteistasis vėlavo į konsultacijÄ apie deÅ¡imt minučių, be to, prieÅ¡ tai buvo ilgoji pertrauka. Byloje esantis M. R. elektroninio dienyno tvarkaraÅ¡tis (1 t., b. l.

65) patvirtina, kad 2017 m. kovo 31 d., penktadienį, antra pamoka jam buvo fizika, trečios pamokos jis neturėjo ir tuo metu iÅ¡ tiesų galėjo eiti konsultuotis pas matematikos mokytojÄ . Antra pamoka baigiasi 9.40 val., o trečia prasideda 9.50 val., įvertinus tai, kad pas N. V. B. jis vėlavo apie 10 minučių, vadinasi, turėjo apie 20 minučių suduoti M. K. ir sugrįžti atgal į gimnazijÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai pakankamas laiko tarpas nusikalstamai veikai įvykdyti, įvertinus tai, jog laiptai, kuriais lipo nukentėjusysis, yra visai netoli J.

J. gimnazijos (tereikia pereiti per gatvę ir paeiti apie 100 metrų). Kadangi buvo suduotas kumščiu tik vienas smÅ«gis, abipusės muÅ¡tynės neįvyko, nes M. K., neiÅ¡laikęs pusiausvyros, iÅ¡ karto nuo laiptų nugriuvo, todėl M. R. galėjo netrukdomas sugrįžti į gimnazijÄ . BÅ«tent dėl to, kad nuteistasis veikė labai greitai ir tiksliai, N. V. B. nepastebėjo jokių grumtynių požymių ant nuteistojo, nes jų ir nebuvo, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu stipriu smÅ«giu. M.

R. iÅ¡ įvykio vietos nedelsdamas pasiÅ¡alino, jokių įvykio liudytojų nenustatyta.Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. R., matydamas, kad vien matematikos mokytojos liudijimo apie jo buvimÄ gimnazijoje trečios pamokos metu gali neužtekti inkriminuotam kaltinimui paneigti, neva prisiminė, jog po antros pamokos dar žaidė stalo tenisÄ bei rÅ«kė su bendramoksliu P. P.. Pirmosios instancijos teisme P. P. paliudijo, kad M. R. iÅ¡ antros pamokos išėjo apie deÅ¡imt minučių anksčiau. Kalbino ir jį iÅ¡eiti anksčiau, bet mokytoja jo neiÅ¡leido.

Pamokos metu jis girdėjo nukentėjusiojo ir nuteistojo apsižodžiavimÄ dėl pinigų, po pamokos susitiko su M. R. ir apie 10 minučių kartu žaidė stalo tenisÄ , tuomet 5-10 minučių rÅ«kė (1 t., b. l. 161-162). Teisėjų kolegija tokius liudytojo P. parodymus vertina kaip siekį padėti draugui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. nenurodė, jog pertraukÄ po antros pamokos praleido kartu su P. P.. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nežinojo visų savo teisių, neturėjo gynėjo, todėl nepasinaudojo teise praÅ¡yti apklausti liudytojus.

Apie tai, kad turi teisę praÅ¡yti apklausti asmenis, jam tapo žinoma tik kreipusis teisinės pagalbos į advokatÄ , kuo jis ir pasinaudojo teisminio bylos nagrinėjimo metu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija sutinka, kad M. R. dėl jauno amžiaus bei bendravimo su teisėsaugos atstovais patirties neturėjimo galėjo nežinoti, jog gali praÅ¡yti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų apklausti vienÄ ar kitÄ asmenį, galintį turėti reikÅ¡mingos tyrimui informacijos, tačiau jis negalėjo pats nepapasakoti, kÄ veikė jam inkriminuoto kaltinimo laikotarpiu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė gintis pačiam arba per pasirinktÄ gynėjÄ , tačiau apeliantas pareiÅ¡kė, kad Å¡iuo metu gynėjas jam nereikalingas (1 t., b. l. 62). Apklausos metu jis parodė, kad su M. K. apsižodžiavo pamokos metu dėl 15 eurų skolos. Nukentėjusiajam jis buvo skolingas 15 eurų, tačiau skolos atiduoti tuo metu neketino. M. K. pasiėmė 20 eurų, todėl jie apsipyko žodžiu, ar kiti tai girdėjo, nežino. Pasibaigus antrai pamokai, jis buvo mokykloje, iÅ¡ jos niekur išėjęs nebuvo.

Jam trečios pamokos nebuvo, t. y. buvo tuščias langas, todėl jis ėjo papildomai mokytis pas matematikos mokytojÄ N. V. B. (1 t., b. l. 64). Po protokolu M. R. pasirašė ir pažymėjo, kad jis suraÅ¡ytas teisingai. Taigi, nuteistasis nė žodžiu neužsiminė, kad pertraukos metu žaidė stalo tenisÄ ar rÅ«kė kartu su P. P.. Jokių pastabų M. R. neiÅ¡sakė ir užbaigus ikiteisminį tyrimÄ bei susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ susipažinti (1 t., b. l. 85, 88).P. P. buvo apklaustas 2018 m. sausio 31 d., t. y. praėjus lygiai deÅ¡imt mėnesių nuo analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Nepaisant praėjusio ilgo laikotarpio nuo įvykių, apie kuriuos jis davė parodymus, P. P. sugebėjo minučių tikslumu nurodyti, kÄ jis kartu su M. R. 2017 m. kovo 31 d. veikė po antros pamokos, t. y. apie 10 minučių žaidė stalo tenisÄ ir apie 5-10 minučių rÅ«kė. Tokius parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepatikimais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas gynėjÄ turėjo nuo pat pirmojo teisiamojo posėdžio apylinkės teisme dienos, todėl puikiai žinojo, kad, ginantis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, reikia teismui papasakoti viskÄ , kas jam yra žinoma apie inkriminuoto kaltinimo aplinkybes, įskaitant ir tai, kÄ jis veikė įvykio metu, jei, jo paties teigimu, jo įvykio vietoje nebuvo.

Tačiau 2017 m. gruodžio 21 d. apklausiamas teisme M. R. apie tai, kÄ veikė įvykio metu su bendramoksliu P. P., taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, net neužsiminė (1 t., b. l. 132-133). PraÅ¡ymas iÅ¡kviesti į kitÄ teisiamÄ jį posėdį minėtÄ asmenį ir apklausti jį kaip liudytojÄ pateiktas nebuvo. Nepaisant to, į 2018 m. sausio 31 d. teisiamÄ jį posėdį P. P. atvyko nuteistojo iniciatyva ir davė Å¡iam palankius parodymus. Todėl teisėjų kolegija Å¡ių parodymų nevertina kaip nuteistÄ jį teisinančių parodymų.Tai, kad nuteistasis buvo įvykio vietoje, patvirtina jo mobilaus ryÅ¡io telefono veikimo zonos nustatymas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 34-35) nustatyta, kad M. R. telefono numerio veikimo zona 2017 m. kovo 31 d., laiku nuo 9:40:47 iki 09:51:12, buvo (duomenys neskelbtini) g., o nuo 09:59:04 iki 10:41:59 – (duomenys neskelbtini) g. Byloje taip pat yra nuteistojo gynėjos pateiktas UAB „Tele2“ įgalioto asmens raštas (1 t., b. l. 174), kuriame nurodyta, kad celės Nr. 8042 veikimo zona laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 9.51 val. buvo (duomenys neskelbtini).

Apelianto teigimu, tai patvirtina tyrėjos padarytÄ vertinimo klaidÄ ir patvirtina, kad jis įvykio vietoje nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Atkreiptinas dėmesys, kad gavus Å¡iÄ naujÄ informacijÄ , prokurorė pateikė užklausÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos virÅ¡ininkui nustatyti, ar tyrėja S. M. teisingai suprato ir pateikė informacijÄ apie buvusius skambučius, žinutes, nukentėjusiojo ir nuteistojo buvimo vietÄ nusikalstamos veikos padarymo metu.

Gautas atsakymas, jog tyrėja pateikė teisingÄ informacijÄ apie užduotyje minimų asmenų buvimo vietÄ , tačiau suklydo dėl 8 SMS praneÅ¡imų ir 1 skambučio atlikimo, juos padarė nukentėjusysis, o ne nuteistasis (2 t., b. l. 2-3, 4). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Specialiųjų užduočių valdybos pareigÅ«nai turi ilgametę darbo patirtį vertinti tokio pobÅ«džio duomenis, todėl netikėti jų padarytomis iÅ¡vadomis nėra pagrindo. Be to, asmeniui judant, ryÅ¡ys automatiÅ¡kai seka paskui ir prisijungia prie kitų bazinių stočių, į kurių veikimo teritorijÄ patenka žmogus.

Mobilaus ryÅ¡io veikimo zonos gali persipinti. UAB „Tele2“ raÅ¡te taip pat pažymėta, kad mobilaus ryÅ¡io telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiÅ¡kumui, taip pat gamtos reiÅ¡kiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali jungtis prie skirtingų tÄ teritorijÄ aptarnaujančių celių. Tai priklauso nuo to, kuri bazinė stotis tuo metu veikia stipriausiai/kokybiÅ¡kiausiai. Be to, miestuose celės veikimo spindulys yra nedidelis – dažniausiai 0,2-1 km.

Todėl UAB „Tele2“ pateikta informacija nėra kategoriÅ¡ka, ji tik tikėtina. Teisėjų kolegija nuteistojo mobilaus ryÅ¡io telefono veikimo zonos nustatymui nesuteikia iÅ¡skirtinės, prioritetinės reikÅ¡mės ir Å¡iuos duomenis vertina visų surinktų įrodymų kontekste.Tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė M. R., patvirtina ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, bet reikÅ¡mingi ir liudytojų D. D., M. N. parodymai. Nors jie nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau D.

D. po kelių dienų nuo analizuojamo įvykio iÅ¡girdo pokalbį mokykloje, kad įvykio metu M. K. susistumdė bÅ«tent su M. R.. Jis taip pat žino apie Å¡ių asmenų ginÄÄ dėl skolos (1 t., b. l. 26, 160). Tai, kad nuteistasis yra skolingas nukentėjusiajam ir dėl to tarp jų pamokos metu įvyko žodinis konfliktas, patvirtino ir M. N. (1 t., b. l. 28). Å ioje nutartyje jau minėta, kad skolintus pinigus M. K. atgavo kito bendramokslio pagalba, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia M. R., bÅ«tent jo, o ne nukentėjusiojo ambicijos buvo užgautos.

M. K. neturi jokių priežasčių nuteistÄ jį apkalbėti ar jį Å¡meižti, tuo tarpu nuteistasis, supykęs dėl prieÅ¡ jo valiÄ paimtų pinigų, turėjo dingstį nukentėjusiajam atsikerÅ¡yti, kÄ iÅ¡ karto po pamokos pabaigos ir padarė.Visi Å¡ie aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad M. R. po kilusio žodinio konflikto nesugebėjo suvaldyti sukilusių emocijų, todėl staigiai, iÅ¡ pasalų užpuolė nukentėjusįjį, pagautas įnirÅ¡io sudavė Å¡iam smÅ«gį kumščiu į galvos sritį ir nedelsdamas pasiÅ¡alino, visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į tai, kad M.

K. po smūgio neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų, patirdamas įvairius kūno sužalojimus, t. y. M. R. neteisėtas veikimas buvo tiesioginė nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad M. R. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra įrodyta. Apelianto išteisinimui pagrindo nėra, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pateiktas apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M.

R. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas