Legislator Case Law & Legislation
80da8671-db58-4e3a-87d4-316765216420 AI generated

80da8671-db58-4e3a-87d4-316765216420 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 80da8671-db58-4e3a-87d4-316765216420
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Legislator headnote

AI generated

80da8671-db58-4e3a-87d4-316765216420 · Kauno apylinkės teismas: IÅ¡ stabdymo garso suprato, kad vairuotojas jÄ pastebėjo tik paskutiniu momentu (1 t., b. l. 36-37). Liudytojas D. Å . parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.05 val. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. pamatė didelį žmonių bÅ«rį (daugiau merginų) važiuojamoje dalyje. Pamatė važiuojamoje dalyje gulinčiÄ merginÄ . Suprato, kad jÄ partrenkė automobilis. Sustojo prie deÅ¡iniojo kelkraščio, pasiėmė vaistinėlę ir nubėgo prie sužeistos merginos.

Keywords

AI generated
driving without authorization motorcycle road accident right-of-way violation accident insurance premium gross traffic violation freight carrier liability
AI generated
0f837f74-899d-4745-8919-4225a642e647
?Baudžiamoji byla Nr. e1-2410-408/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-30959-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1; 1.2.25.6; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.2.12 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Virginijus Kalkauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G.
058b7742-02d2-4097-964e-55d6e3a708ce
Pranešėjas P Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.
9139487e-c455-422d-a00c-7741cb6a2469
Administracinė byla Nr                                                                                      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-540-405/2012Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00381-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; (S) 45.4.; 52.3.                                                                                    ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2012 m. balandžio 18 d.Å venčionys Å venčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. S.,iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gimęs Å venčionių r., LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „Arlena“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 1 d., n u s t a t ė :
8229c3b7-3af1-44ac-9147-4005700e6f44
Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr.
4f700950-2801-46e5-8dcd-c96301c79501
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-1666-240/2011 (S)   (Teisminio proceso Nr.20-1-01160-10-5 )   Procesinių sprendimų kategorija:   2.1.10.1.;2.3.6.;2.3.6.4.;2.3.6.4.6 KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m.rugsėjo 19 d.Kaunas              Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas B. L., sekretoriaujant L. D., dalyvaujant prokurorei V. Š., gynėjui adv. M. V., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. V., N. V., civilinio atsakovo – AAS „G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1330-573/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47364-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.6.6. 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiosioms E. A., R.

A., jų atstovui advokatui Linui Å arkiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : G. P. 2018 m. spalio 1 d. apie 12.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusiÄ pėsčiÄ jį, važiavo, partrenkė ir sužalojo iÅ¡ kairės pusės perėjoje bebaigiančiÄ pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiÄ jÄ E. A., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio labai gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, norėjo anksčiau susisiekti, bet kontaktai nebuvo duoti. Dėl eismo įvykio paaiÅ¡kino, kad spalio 1 dienÄ vairavo automobilį „Nissan Primera“, B kategorijos vairuotojo teises turi nuo 1995 metų. Ä®važiavo į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), perėja buvo apie 300-500 metru atstumu, greičio virÅ¡yti negalėjo dėl atstumo. Jį apakino saulė ir nors perėjÄ matė, tačiau nepastebėjo per perėjÄ einančios pėsčiosios, greičio nesulėtino, nesustojo ir jos nepraleido, stabdė automobilį, bet per vėlai, ir merginÄ partrenkė.

PėsčiÄ jÄ kliudė kairės pusės „faros“ ir „buferio“ kampu. Pėsčioji po partrenkimo griuvo ir trenkėsi į sparnÄ , o parvirtus, krito veidu ant asfalto, viskas labai greitai įvyko. Anksčiau norėjo atsipraÅ¡yti nukentėjusios ir jos tėvų, bet nepavyko. Pervedė nukentėjusiajai dėl sužalojimo 800 eurų ir atsipraÅ¡o, 45 000 eurų žalos atlyginti negali, nes jo pajamos yra mažos, tačiau kiek priteis teismas, tiek atlygins. Norėdamas atlyginti žalÄ ir atsipraÅ¡yti, kreipėsi į tyrėjÄ , tačiau pastarasis, susisiekęs su nekentėjusia, informavo, kad ji su juo bendrauti nenori.

Nukentėjusiosios mamai 3000 Eur civilinio ieškinio atlyginti nesutinka. Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Be kaltinamojo G. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d. apie 12.00 val. po anglų kalbos paskaitos (duomenys neskelbtini) universiteto filiale, (duomenys neskelbtini) g., su grupiokais ėjo namo. Grupiokai liko (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, o ji turėjo pereiti per K. (duomenys neskelbtini) į kitÄ gatvės pusę, nes buvo palikusi savo automobilį prie sporto komplekso (duomenys neskelbtini). Ji, priėjusi perėjÄ , praleido netoli pravažiuojančias transporto priemones, kai susidarė didesnis laisvas tarpas tarp automobilių, vidutinės spartos žingsniu įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį perėjoje ir ėjo į kitÄ gatvės pusę.

Bebaigiant pereiti važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal jos ėjimo kryptį pajuto stiprų smÅ«gį ir prarado sÄ monę. Atsipeikėjo jau klinikose medikų apsuptyje. Kauno klinikose nustatyta, kad lūžo kryžkaulis abejose pusėse, abi deÅ¡inės gaktikaulio Å¡akos, deÅ¡inės akiduobės dugnas, taip pat sumuÅ¡ti keliai ir minkÅ¡tieji audiniai. Dėl patirtų sunkių traumų ilgai gydėsi Kauno klinikų stacionare. Iki 2018 m. gruodžio mėnesio jai buvo skirtas lovos režimas, negalėjo net pasikelti gamtos reikalais.

Vėliau gydėsi (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Tik nuo 2019 m. sausio mėnesio pradėjo lankyti paskaitas ir mokytis. Jos artimieji be atsitraukimo turėjo rÅ«pintis jos sveikata, pastoviai transportuoti pas medikus. E. A. supratimu dėl eismo įvykio kilimo neabejotinai kaltas jÄ partrenkusio automobilio vairuotojas, kadangi partrenkė ir sužalojo jÄ bebaigiant pereiti perėjÄ , kai privalėjo matyti, sustoti ir jÄ praleisti (1 t., b. l. 43). Liudytojas L. P. H. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.00 val. važiavo dviračiu Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu.

Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė, kad ja eina ramiu tempu jauna mergina. Ji perėjo važiuojamÄ jÄ dalį iki saugos salelės ir toliau ėjo link Å¡aligatvio, kuriuo jis važiavo. Staiga iÅ¡girdo automobilio stabdymo garsÄ , pamatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavęs lengvasis tamsios spalvos automobilis, važiuodamas 1-a eismo juosta, partrenkė minėtÄ merginÄ . Nuo smÅ«gio mergina buvo nusviesta priekin pagal automobilio važiavimo kryptį.

Jis paliko Å¡aligatvyje savo dviratį ir nubėgo iki partrenktos merginos. Mergina gulėjo kniÅ«pščia, be sÄ monės. Jis susuko savo Å¡varkÄ ir padėjo jai po galva. Kažkas iÅ¡kvietė medikus. Mergina pradėjo atgauti sÄ monę. Jai patarė nejudinti kojas. Maždaug po 2 minučių atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas. Jie apžiÅ«rėjo merginÄ ir neÅ¡tuvais nunešė į savo automobilį. Čia pat atvyko ir policijos pareigÅ«nai, kurie tęsė darbÄ eismo įvykio vietoje. Per pėsčiųjų perėjÄ minėta mergina ėjo viena, kitų pėsčiųjų tuo metu nebuvo.

L. P. H. supratimu, eismo įvykis kilo dėl pėsčiÄ jÄ partrenkusio automobilio vairuotojo kaltės, kadangi jis važiavo tikrai ženkliai greičiau, nei maksimalus leistinas greitis mieste. Pėsčioji buvo jau perėjusi daugiau nei pusę važiuojamosios dalies ir baiginėjo pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje. Todėl vairuotojas turėjo pakankamai laiko įvertinti situacijÄ , savalaikiai stabdyti ir sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Pėsčioji ėjo per perėjÄ ramiu žingsniu.

IÅ¡ stabdymo garso suprato, kad vairuotojas jÄ pastebėjo tik paskutiniu momentu (1 t., b. l. 36-37). Liudytojas D. Å . parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.05 val. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. pamatė didelį žmonių bÅ«rį (daugiau merginų) važiuojamoje dalyje. Pamatė važiuojamoje dalyje gulinčiÄ merginÄ . Suprato, kad jÄ partrenkė automobilis. Sustojo prie deÅ¡iniojo kelkraščio, pasiėmė vaistinėlę ir nubėgo prie sužeistos merginos.

Paklausė, ar jau iÅ¡kviesta greitoji med. pagalba. Buvusios merginos atsakė, kad jau iÅ¡kviesta. Mergina buvo nesÄ moninga, ant veido matėsi kraujo laÅ¡ai. Prilietęs ranka kaktÄ jautė karÅ¡tį, įtarė vidinį kraujavimÄ . Tuoj atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas. Matydamas, kad bus kam mergina pasirÅ«pinti, grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Paties eismo įvykio D. Å . nematė, nes važiavo jau po to momento, kai buvo partrenkta pėsčioji. Su pėsčiÄ jÄ partrenkusio automobilio vairuotoju nebendravo.

Pėsčioji gulėjo gerokai toliau už pėsčiųjų perėjos. Taip pat buvo eismo įvykio vietoje buvo jaunas anglakalbis vyriÅ¡kis, kuris jų prašė, kad kalbintų gulinčiÄ merginÄ , neleistų jai prarasti sÄ monės (1 t., b. l. 33). Liudytojas S. K. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.00 val. ėjo pėsčiomis (duomenys neskelbtini) g. Å¡aligatviu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Priėjus nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ties A. J. g., iÅ¡girdo stiprų automobilio stabdymo garsÄ .

Pasukęs galvÄ kairėn pamatė, kad lengvasis mėlynos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkia pėsčiÄ jÄ , kuri pakilo į orÄ , apsisuko vertikaliai aplink savo ašį ir krito žemėn. Automobilis pagal stabdymo garsÄ , stabdė su didele jėga ir sustojo maždaug apie 15 m už perėjos. Mergina nusviesta nukrito ties važiuojamosios dalies viduriu, kur yra dviguba iÅ¡tisinė linija, dar kiek toliau į priekį už jÄ partrenkusio automobilio pagal jo važiavimo kryptį.

S. K. iÅ¡kart per perėjÄ pribėgo prie partrenktos merginos. Greitai pribėgo daugiau žmonių. Prašė, kad jos neliestų. Pribėgo dar vienas jaunas studentiÅ¡ko amžiaus vyriÅ¡kis. Jis angliÅ¡kai pasakė, kad yra medikas, pradėjo tikrinti partrenktosios pulsÄ , gyvybines funkcijas. Pradžioje pėsčioji buvo nesÄ moninga, vėliau kažkiek sujudino kojas. Tapo aiÅ¡ku, kad gyva. S. K. pasakė netoliese ėjusiam ir taip pat pribėgusiam savo kolegai O. V., kad paskambintų į bendrosios pagalbos centrÄ , praneÅ¡tų, kad sunkiai sužalota automobiliu pėsčioji, skubiai reikalingi medikai.

Jo kolega netrukus ir paskambino. IÅ¡ pėsčiÄ jÄ partrenkusio „Nissan Primera“ automobilio priėjo prie partrenkimo vietos jo vairuotojas. IÅ¡kart gal po 2 minučių atvyko greitosios med. pagalbos automobilis. Jos medikai neÅ¡tuvais merginÄ nunešė iki savo automobilio ir nuvažiavo. Matydamas, kad sužalota pėsčiÄ ja pasirÅ«pinta, jÄ partrenkęs vairuotojas nepasiÅ¡alinęs, su kolega grįžo į pulkÄ , (duomenys neskelbtini), kur tarnauja. S. K. supratimu, dėl eismo įvykio kilimo kategoriÅ¡kai kaltas pėsčiÄ jÄ partrenkusio „Nissan Primera“ automobilio vairuotojas, nes pėsčiÄ jÄ partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, važiavo akivaizdžiai virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį mieste (buvo labai ilgas stabdymo kelias, o partrenkimo garsas prilygo 2-jų automobilių stipriam susidÅ«rimui) pavėluotai stabdė ir sunkiai sužalojo ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ (1 t., b. l. 40). 2018 m. spalio 1 d.

Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje. Oro sÄ lygos geros, Å¡viesus paros metas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 14.2 m, skiriamosios juostos - 1,5 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje - kelio ženklas Nr. „533“ ir „534“ „Pėsčiųjų perėja“.

Tiesus, horizontalus kelio ruožas, nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 12-18, 22-25). 2018 m. spalio 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo sugadinimai (1 t., b. l. 26-30). 2019 m. vasario 5 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 228 /2019 (02) nurodyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti nubrozdinimai veide, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į akiduobės apatinę sienelę, nubrozdinimai kairėje rankoje, nubrozdinimas nugaroje, abiejų sėdynkaulių šakų lūžis dešinėje, kryžkaulio dešinės pusės masės lūžis, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai.

Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu, sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51-52). ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į nukentėjusiosios E. A. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nurodyta, kad pagal pateiktus nukentėjusiosios E. A. reikalavimus, draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas. Paskaičiuota ir iÅ¡mokėta neturtinė žala 4500,00 Eur ir turtinė žala 464,67 Eur. Tačiau nukentėjusioji pateikė reikalavimÄ dėl papildomos 5000 Eur sumos atlyginimo ir dėl kurios draudimo bendrovė nesutinka, kadangi ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovei sumokėjo beveik maksimaliÄ 4500 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134-136, 139).

Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik G. P. neteisėti veiksmai – KET 9 punkto, numatančio vairuotojui pareigÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, 30 punkto, numatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Å ie pažeidimai buvo pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms, Å¡iuo atveju E. A. sunkiam sveikatos sutrikdymui atsirasti, todėl tarp G. P. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

G. P. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje. G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo G.

P. gynėja iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kaltinamÄ jį G. P. perduoti pagal laidavimÄ N. P. žinion ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kuomet asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ :

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal teismų praktikÄ jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne tik apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir panaÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad G. P. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų G. P. parodymų nustatyta, kad jis nevengė spręsti klausimus susijusius su eismo įvykiu, klausė tyrėjo dėl galimybių susiekti su nukentėjusiÄ ja, taip pat ieÅ¡kojo galimybių jÄ aplankyti ligoninėje, tačiau tiek tarpininkaujant tyrėjui, tiek gydytojui, nukentėjusioji susitikti su G.

P. nesutiko. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. A. civilinį ieÅ¡kinį tikslino ir, įvertinusi savo sužalojimo sunkumÄ bei esamÄ sveikatos bÅ«klę, G. P. turimo nekilnojamo turto kiekį, prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti 45 500 eurų. Ir nors kaltinamasis su praÅ¡oma priteisti tokio dydžio neturtine žala nesutiko, tačiau, esant draudiminiam įvykiui, sumokėjęs nors ir sÄ lyginai nedidelę dalį žalos – 800 eurų, sutiko atlyginti visÄ Å¾alÄ , kuriÄ teismas priteis.

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms bei byloje esant pareikÅ¡tam kaltinamojo gynėjos praÅ¡ymui perduoti kaltinamÄ jį G. P. N. P. atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, darbovietėje charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas ir iniciatyvus darbuotojas, pergyvenantis dėl kilusio eismo įvykio (1 t., b. l. 158).

Kaltinamojo palankus charakterizavimas, tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. pervedė dalį žalos atlyginimo (800 eurų) nukentėjusiajai (1 t., b. l. 161), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis siekia atsiskaityti su nukentėjusiÄ ja, atlyginti žalÄ , kuriÄ priteis teismas, o tuo pačiu sprendžiama, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja N. P. yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie iÅ¡situokę, ir nors bendro Å«kio neveda, tačiau gyvena kartu, rÅ«pinasi vaikais bei anÅ«ku.

N. P. yra UAB „Kilminė“ apskaitininkė, charakterizuojama palankiai (1 t., b. l. 163), neteista (1 t., b. l. 164). N. P. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie kartu gyvena, todėl galėtų bÅ«ti laiduotoja, jei bÅ«tų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®vykus eismo įvykiui, G. P. jai iÅ¡ karto paskambino ir pranešė apie nelaimę. Tiek G. P., tiek visa Å¡eima labai pergyveno dėl įvykio. PraÅ¡ytų skirti laidavimÄ be užstato, kadangi dalis iÅ¡ jos gaunamų mėnesinių nedidelių pajamų mokamos bankui, nes užstačiusi turtÄ ir iÅ¡ banko paėmusi paskolÄ iki 2031 metų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. P. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad G. P. eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. A. sveikata, sukėlė bÅ«damas blaivus, veikdamas neatsargiai. Iki eismo įvykio baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, kurie labiau vertintini kaip atsitiktiniai, nei sisteminio pobÅ«džio.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad, paliekant G. P. teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas. Dėl neturtinės žalos Nukentėjusioji E. A. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (kurį, bylÄ perdavus teismui, tikslino) dėl 45 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ADB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur, o iÅ¡ G. P. – 45 000 Eur (1 t., b. l. 143-147). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. P. neatsargiais veiksmais sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. A. sveikata. Kaip jau aptarta, tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiam asmeniui, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų E. A. patyrė neturtinę žalÄ , kurios dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Å iuo aspektu reikÅ¡minga specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, jog nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė nubrozdinimus veide, deÅ¡inio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, nusitęsiantį į akiduobės apatinę sienelę, nubrozdinimus kairėje rankoje, nubrozdinimus nugaroje, abiejų sėdynkaulių Å¡akų lūžius deÅ¡inėje, kryžkaulio deÅ¡inės pusės masės lūžį, deÅ¡inio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžius, kas visumoje remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl patirtų kaulų lūžių, nukentėjusioji patyrė didelį ilgalaikį fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį stresÄ . Dėl patirtų traumų ji 12 dienų buvo gydoma ligoninės stacionare, po to iÅ¡leista į namus ir skirtas 8 savaičių gulimas režimas. Minėtu laikotarpiu ji buvo visiÅ¡kai nesavarankiÅ¡ka, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiÅ«ra. Tiek dėl savo tokios sunkios sveikatos bÅ«klės, tiek dėl negalėjimo lankyti paskaitas, studijinių įsiskolinimų, nukentėjusioji nuolat jautė nerimÄ , psichologines kančias, kas įtakojo ir nukentėjusiosios fiziologinę bÅ«klę ir atsiradusius fiziologinius sutrikimus.

Gydytojams leidus pradėti vaikščioti iÅ¡ryÅ¡kėjo papildomi negalavimai kojose, dėl ko buvo atliekami papildomi tyrimai, turėjo vartoti prieÅ¡uždegiminius ir nuskausminamuosius vaistus. Tačiau pabrėžtina, kad gydant nukentėjusiÄ jÄ nebuvo taikomos chirurginės operacijos, ji nebuvo sužalota gyvybei pavojingose vietose, žymÅ«s sužalojimai konstatuoti dubens srityje. Neabejojama, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo labai iÅ¡gyveno ir iÅ¡gyvena, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos jos sveikatos bÅ«klė, nors ir iki Å¡ios dienos jaučia skausmus, diskomfortÄ , tačiau po truputį tolygiai gerėja, kÄ patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai (1 t., b. l. 148-151, 2 t., b. l. 4).

Nukentėjusioji tęsia studijas ir dėl laiko stokos atsisako dalies konsultacijų, fizioterapinių užsiėmimų. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam asmeniui, įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ (sunkus), į tai, kad nukentėjusiÄ jÄ G.

P. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra ne jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, dirba, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, kur nukentėjusiesiems, tiesiogiai eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteista iÅ¡ kaltinamųjų nuo 2.400 Eur iki 14.500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52/2016, 2K-359-697/2017, 2K-281-942/2017, 2K-110-699/2017, ir kt.), sprendžia, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai atlygintina, atitinkanti protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, žymiai mažesnė nei nukentėjusioji reikalauja, tačiau didesnė nei papildomai gali atlyginti draudimo bendrovė, neturtinė žala.

Tokiu bÅ«du neturtinė žala atlygintina iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 500 Eur, o kita jos dalis (įvertinus, kad draudimo bendrovė E. A. jau iÅ¡mokėjusi 4500 Eur draudiminę iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamasis jai jau pervedęs 800 eurų (1 t., b. l. 161)) – 8000 eurų priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove buvo pripažinta ir nukentėjusiosios E. A. mama R.

A.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-61/2016), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė. Å ioje byloje nustatyta, kad eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo atsakingu yra pripažintas G.

P., metu buvo sunkai sužalota nukentėjusioji E. A.. Nors jos mama R. A. ir nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau jai neturtinė žala dėl sunkaus dukters sužalojimo buvo tikrai padaryta. Sunkiai sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ dukrÄ E. A. ji slaugė, prižiÅ«rėjo ir neabejotinai iÅ¡gyveno dėl dukters patirto skausmo, dėl jos tolesnio gyvenimo kokybės, studijų ir darbo pagal specialybę galimybės. Nukentėjusioji R. A. nurodė, kad jos yra artimos, gyveno ir gyvena kartu su dukra dviese.

Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuojama, kad R. A. dėl įvykusio eismo įvykio ir dukrai patyrus sunkius sužalojimus taip pat iÅ¡gyveno didelį dvasinį sukrėtimÄ , nerimÄ ir dėl jos sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių. Sprendžiant dėl R. A. patirtos neturtinės žalos dydžio įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajai dukrai E. A. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sužalojimas, ji buvo gydoma stacionare, iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ligoninės, taikomas gulimas režimas, ji negalėjo savarankiÅ¡kai judėti, vaikščioti, apsitarnauti, mama ja visada nuolat rÅ«pinosi, E. A. patyrė dvasinį sukrėtimÄ bei jautė didelį fizinį skausmÄ , nepatogumus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikė ne tik jos socialinį, tačiau ir asmeninį gyvenimÄ , dėl ko ir nukentėjusioji R.

A. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, patiria iki šiol neigiamus išgyvenimus dėl dukters sveikatos būklės, dukters ateities studijų, profesinių siekių ir galimybių, dukters asmeninio gyvenimo kokybės ir šias pasekmes ji jaučia ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jos prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1000 Eurų. Proceso išlaidos BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, tačiau gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju, Å¡ioje byloje pateikti praÅ¡ymai ir dokumentai dėl nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡laidų, susijusių su jų interesų atstovavimu ikiteisminiame tyrime konsultuojant, rengiant civilinius ieÅ¡kinius ir atstovaujant teisme, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje.

Ä® bylÄ pateikti dokumentai – sÄ skaitos ir kvitai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime, teisminio nagrinėjimo metu už teisines paslaugas sumokėjo E. A. – 742 eurus (2 t., b. l. 5-7) ir R. A. – 224 eurus (2 t., b. l. 8, 9), viso – 966 eurus. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo asmens turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiųjų E. A. ir R. A. turėtos iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iÅ¡ kaltinamojo G. P.. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 66-67) naikintina. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus 2019 m. vasario 25 d. nutarimas skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ G. P. nekilnojamajam turtui, nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., b. l. 89-91) paliktinas galioti iki civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. P., padariusį nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos N. P. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, G.

P. panaikinti. Nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios E. A. naudai priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios E. A. naudai priteisti 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios R. A. naudai priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ G. P. nukentėjusiosios E. A. naudai 742 eurus ir nukentėjusiosios R. A. naudai 224 eurus teisinės pagalbos ir atstovavimo iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. P., kad laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai N. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ G. P. nekilnojamajam turtui palikti galioti iki civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Dainius Ročys