80da6b45-00ff-4ed8-a898-fbfedabf2c47 · Kauno apygardos teismas

                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1S-515-594/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00071-2011-8               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algerdo UrbÅ¡io,nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. A. (toliau – E. A.) skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ Nr. 357-139 taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 5 d.2018 m. gegužės 16 d.

Komisijos nutarimu Nr. 357-139 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam E. A., tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.Kaip galima suprasti iÅ¡ E. A. skundo apygardos teismui motyvų, nuteistasis praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Nuteistojo teigimu, skatinimai pataisos namuose yra skiriami tik vienÄ kartÄ per pusę metų, tuo trapu per 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius jis jau yra paskatintas 2 kartus. Be to, laisvėje E. A. turi nuolatinį darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ bei jį palaikančiÄ Å¡eimÄ , gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo E. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, vien tik Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo E. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl Å¡iuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, bÅ«tina įvertinti ir E. A. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Å ių duomenų kontekste įvertinus E. A. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 2 kartus skatintas, pataisos namuose mokosi baldžiaus specialybės, užsiėmimus lanko gerai, dirba „MÅ«sų amatai“, darbÄ turės ir lygtinio paleidimo atveju.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama E. A. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, jog Å¡iuo atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra bÅ«tinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Å¡ioje E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡skiriami keli jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡is teistumas E. A. nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas net penkis kartus. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Juo labiau, jog įvertinus praeityje E. A. buvusius teistumus, galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikaltimai, už kurių padarymÄ jis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje E. A. buvo teistas ne tik už nusikalstamų veikų, įvykdytų Lietuvos Respublikoje, padarymÄ , bet ir už užsienyje įvykdytus nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo taikytas tiek jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas, ir nors jų taikymo sÄ lygų E. A. nepažeidė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos E. A. asmenybei nei praeityje jam taikytas lygtinis paleidimas, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nepadarė, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir Å¡iuo atveju paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė E. A. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡skiriama kaip vienas iÅ¡ nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių, todėl praeityje buvusių nuteistojo teistumų įvertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nekvestionuotinas.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Abejonių tinkamu E. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei suvirintojo specialybę, didžiÄ jÄ savo laiko, praleisto laisvėje, dalį jis dirbo, darbÄ turi ir pataisos namuose, kas neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, įvertinus E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ Å¡iuo metu jis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvÄ bei nuteistojo argumentus, jog iÅ¡ darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam bÅ«nant laisvėje nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamÄ elgesį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju E. A. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog Å¡ios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Atmetant nuteistojo skundÄ , atkreiptinas dėmesys ir į jo gyvenimo stilių, draugus bei mÄ stymÄ .

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiant iÅ¡ jų įvykdymo aplinkybių, buvo planuoti, orientuoti į sėkmę, nepakankamai įvertinant galimas savo elgesio pasekmes, E. A. jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, remiantis 2018 m. balandžio 30 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, įvardijamas, kaip nusikaltimų sumanytojas, kas iÅ¡ esmės ne tik didina E. A. pavojingumÄ visuomenei, bet ir neabejotinai jį charakterizuoja labiau neigiamai.

Å iuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis vykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo bÅ«do ir tinkamų draugų pasirinkimo bÅ«tinybę. Tuo tarpu, paties nuteistojo teigimu, jis mėgsta bendrauti, nėra socialiai atsiskyręs, turi teistų pažįstamų bei draugų ir nors teigia Å¡iuo metu nuo jų atsiribojęs, tačiau, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus nuteistojo komunikabilumÄ ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, jog remiantis komentuojamos Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis neįvertina galimų neigiamo savo elgesio pasekmių, jo paties teigimu, turimų problemų nesureikÅ¡mina, mano, jog jas visas iÅ¡sprendė. Å ių duomenų visuma leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, bÅ«tinos taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais.

Nors abejonių tuo, jog E. A. palaiko artimus ryÅ¡ius su savo Å¡eima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡i aplinkybė, t. y. Å¡eimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. A. bÅ«nant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistojo Å¡eima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

Juo labiau, jog ir, paties nuteistojo teigimu, jo nusikalstamÄ elgesį lėmė noras gyventi geriau, tokiu bÅ«du neabejotinai pagerinant ir savo Å¡eimos finansinę gerovę. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ E. A. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad E. A. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir du nuteistajam skirti paskatinimai, kuriuos E. A. taip sureikÅ¡mina savo skunde. Å ios aplinkybės, įvertinus jas aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepakanka. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o Å¡ios aplinkybės įvertinimas yra bÅ«tinas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje.

Å iuo aspektu akcentuotina ir tai, kad E. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, ji nekito, nors statinių balų suma analizuojamu atveju tesiekia 35 balus, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. A. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį.      Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                               Albinas Antanaitis                      Evaldas Gražys                      Algerdas Urbšys