80d7fd09-34da-49e2-88c0-33beabdbbdf8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-122-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-0070-2013-5;Procesinio sprendimo kategorijos:121.1., 121.11., 121.14., 121.22.11.9.10.7.11.9.13 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, įpareigojimo grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl paskirtų ieÅ¡kovui drausminių nuobaudų pagrįstumo, ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir priteistos ieÅ¡kovui kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikino ieÅ¡kovui V.

B. atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 12/18/01 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (papeikimÄ ) ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02 įsakymu paskirtÄ nuobaudÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo). Pripažinęs, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovo VÅ Ä® Kauno mažojo teatro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02 nutraukta neteisėtai. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ V. B. į ankstesnį darbÄ â€“ VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro meno vadovo pareigas.

Priteisė ieÅ¡kovui V. B. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro 15 504,52 Lt (priskaičiuota suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 95,53 Lt (priskaičiuota suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, nuo kitos po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įvykdymo dienos, 1 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro 666,10 Lt žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei.

Teismas nusprendė sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 560,38 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009-02-28 sudaryta darbo sutartis, ieÅ¡kovas dirbo teatre meno vadovu. Atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012-12-18 įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2012-12-21 atsakovo direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ vadovavosi liudytojų parodymais kaip leistinu įrodymu ir nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymu apklausti liudytojai turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Teismas nustatė, kad iki 2012 m. teatre buvo susiklosčiusi tokia veiklos programos pateikimo praktika, kad meno vadovas veiklos programÄ teikdavo tiesiogiai direktoriui iki lapkričio 1 dienos raÅ¡tu, t. y. suraÅ¡ytÄ ranka arba atspausdintÄ . Todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog apie tai, kad ieÅ¡kovas nėra pateikęs veiklos programos teatro direktoriui, atsakovo direktorius bÅ«tų pastebėjęs ne 2012-12-06, o netrukus po termino Å¡iai programai pateikti pabaigos, t. y. per kelias darbo dienas po lapkričio 1 dienos.

Teismas konstatavo, jog atsakovo direktorius apie tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė veiklos programos arba pateikė jÄ su trÅ«kumais, turėjo sužinoti per kitÄ darbo savaitę po ieÅ¡kovo pareiginėse instrukcijose numatytos veiklos programos pateikimo datos (lapkričio 1 d.), tačiau ne vėliau kaip 2012-11-09. Esant tokioms aplinkybėms, teismo paskaičiavimu, ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti paskirta drausminė nuobauda ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo Å¡ios dienos, t. y. 2012-12-09. Teismas nustatė, kad atsakovas nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ieÅ¡kovui paskyrė tik 2012-12-18, praleidęs terminÄ (DK 241 str.1d.) nuobaudai paskirti, dėl to ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ panaikino.Teismas sprendime vadovavosi atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimu, jog 2012-11-06 ieÅ¡kovo siųstas spektaklio „Intimo“ apraÅ¡ymas buvo veiklos programa.

Teismas nelaikė drausmės pažeidimu ieÅ¡kovo veiksmų dėl programos pateikimo po 2012-11-01, kadangi ieškovo veiksmai savaime nesukėlė atsakovui žalingų padarinių, nes 2012-10-19 ieÅ¡kovas teatro administratorei nusiuntė spektaklio „Intimo“ temÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ paraiÅ¡kos užpildymui pasiÅ«lė pjesę „Ugnies kalavijas“. Teismas konstatavo, kad korespondencija, kuri buvo siunčiama 2012-10-19 ir 2012-11-06 į teatro administratorės R. T. asmeninę elektroninio paÅ¡to dėžutę, buvo skirta bÅ«tent VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui, kadangi R.

T. VÅ¡Ä® Kauno kino studijoje įsidarbino tik po to, kai nutraukė darbo santykius su atsakovu. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo pareigÄ pateikti veiklos programÄ , t. y. neįrodė darbuotojo neteisėto veiksmo arba neveikimo, jo kaltės, jog patyrė žalÄ dėl tariamai neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo), todėl teismo vertinimu, ieškovui nebuvo galima taikyti drausminės atsakomybės.Teismas nustatė, kad pagal 2012-12-21 įsakyme iÅ¡dėstytÄ formuluotę, ieÅ¡kovui paskirta nuobauda už tai, kad ieÅ¡kovas nesuderino su teatro direktoriumi kÅ«rybinio darbo, nebuvo teatre 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo darbas yra kÅ«rybinio pobÅ«džio. Savo darbo funkcijas V. B. vykdė savarankiÅ¡kai. Duomenų, kad savo vykdomÄ kÅ«rybinę veiklÄ ieÅ¡kovas sistemingai derino su teatro direktoriumi, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas savo darbo pareigas, numatytas pareiginės instrukcijos 5 punkte, galėjo atlikti ne teatro patalpose, nes teatre ieÅ¡kovui nebuvo skirta atskira darbo vieta, tinkama visapusiÅ¡kai atlikti ieÅ¡kovui priskirtas darbines funkcijas.

Teismas sprendė, jog esant susiklosčiusiai praktikai, kai ginčo Å¡alys nesilaikė darbo tvarkos taisyklių 24 punkto reikalavimo (informuoti vadovÄ apie nebuvimÄ darbe), ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti skiriama griežčiausia nuobauda už nebuvimÄ darbe – atleidimas iÅ¡ darbo.Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas turėjo per paskutiniuosius 12 mėnesių paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , dėl to darbdavys negalėjo nutraukti darbo sutarties su ieÅ¡kovu DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Teismas ieÅ¡kovui paskirtÄ nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo panaikino kaip neteisėtÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ â€“ VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro meno vadovo pareigas. Sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nusprendė vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., 6 p.).Teismas priteisė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, nes ieÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ , emocinį sukrėtimÄ , neigiamų iÅ¡gyvenimų, buvo gydytas nuo depresijos.

Teismas, įvertinęs, kad atleidimas iÅ¡ darbo nenulėmė ieÅ¡kovui itin neigiamų ir akivaizdžių materialinių ar sveikatos sutrikdymo pasekmių, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, priteisė ieÅ¡kovui 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ dalį – ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo – atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia atsakovas VÅ¡Ä® Kauno mažasis teatras, su priimtu teismo sprendimu apeliantas nesutinka, mano, kad teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas.

Apeliantas praÅ¡o panaikinti 2013-08-12 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal bylos eigoje pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus. Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , yra neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, o toks pažeidimas gali bÅ«ti paÅ¡alintas tik bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie savo sunkiÄ finansinę padėtį: tiek 2012, tiek 2013 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl finansavimo sÄ matos patvirtinimo kartu su sÄ matomis (Priedas Nr. 4), įrodymus apie VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro darbo užmokesčio fondÄ tiek 2012, tiek 2013 m. (Priedas Nr. 5), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM virÅ¡ininko sprendimus „IÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų)“ (Priedas Nr. 6, Priedas Nr. 7), Sodros iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ duomenų bazės apie raginimus ir taikomas priverstinio poveikio priemones VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui (Priedas Nr. 8), skolų suderinimo aktÄ , pasiraÅ¡ytÄ VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (Priedas Nr. 9), 2013-08-22 VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro vyr. buhalterės pažymÄ (Priedas Nr. 10); ir praÅ¡o teismo Å¡iuos dokumentus prijungti prie civilinės bylos ir į juos atsižvelgti nagrinėjant apeliacinį skundÄ .

Naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė dėl atsakovo turtinės padėties iÅ¡kilo tik susipažinus su priimto teismo sprendimo motyvais, be to, dalį teikiamų dokumentų, kaip antai 2013-08-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM virÅ¡ininko sprendimÄ , atsakovas gavo tada, kai bylos nagrinėjimas teisme jau buvo baigtas ir teismas jau buvo išėjęs priimti teismo sprendimo. Papildomai (3 t., b. l. 38–43, 54–58) atsakovas pateikė naujus įrodymus: 2012-01-27 VÅ¡Ä® Kauno kino studijos direktoriaus įsakymo Nr. DI-2012/27-1 kopijÄ , teismo įteikimo Å¡aukimo Å¡aknelę Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7470-920/2013, gaunamų dokumentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais praÅ¡oma neprijungti prie bylos ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – VÅ¡Ä® Kauno kino studijos direktoriaus 2012-03-06 įsakymÄ ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų apie tai, kad ieÅ¡kovo pateiktas byloje VÅ¡Ä® Kauno kino studijos direktoriaus įsakymas Nr. DI-2012/03/06-3 yra fiktyvus, todėl prašė ieÅ¡kovo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo neprijungti ir ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu nesivadovauti.Dėl papeikimo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobaudaAtsakovas pareiÅ¡kia, jog kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada dėl praleisto termino papeikimui paskirti.Atsakovas, kaip darbdavys, turi pareigÄ prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas faktines aplinkybes, susijusias su galimai padarytu darbo drausmės pažeidimu.

Atsakovo direktorius pareikalavo iÅ¡ teatro administratorės R. T. paaiÅ¡kinimo, kuriame ji nurodė, jog konsultavosi su meno vadovu V. B. ir jai bÅ«tent 2012-12-06 paaiÅ¡kėjo, jog 2012-11-06 laiÅ¡ku atsiųstÄ administratorei pjesės „Intimo“ apraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas V. B. ir laiko teatro veiklos programa.Atsakovas pamatė, jog jis neturi kitų metų teatro veiklos programos 2012-12-06, kada sėdo pildyti paraiÅ¡kos Kauno miesto savivaldybės administracijos Å vietimo ir kultÅ«ros įstaigų Å«kio ir finansų skyriui dėl finansavimo gavimo (paraiÅ¡ka kartu su veiklos programa turėjo bÅ«ti pateikta iki 2012-12-17). 7 dienų terminas susitvarkyti paraiÅ¡kos dokumentus yra protingas, prieÅ¡ingai nei teismo aiÅ¡kinimas, jog atsakovo direktorius veiklos programos turėjo pasigesti dar 2012 m. lapkričio antrÄ savaitę.Teismo iÅ¡vada, jog atsakovo direktorius apie nepateiktÄ teatro veiklos programÄ sužinojo ne vėliau kaip 2012-11-09, yra absoliučiai nepagrįsta, nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡taraujanti į bylÄ pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (Informacijai iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio www.kaunas.lt apie paraiÅ¡kų priėmimÄ Kauno miesto kultÅ«ros projektų daliniam finansavimui gauti (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 6); ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimui, iÅ¡dėstytam 2012-12-06 VÅ¡Ä® Kauno mažoji teatro direktoriaus reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2); 2012-12-06 VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro administratorės R.

T. pasiaiÅ¡kinimui (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 4)).Teismas negalėjo remtis liudytojos R. T. parodymais, kadangi ji, bylÄ nagrinėjant pirmÄ ja instancija, turėjo suinteresuotumÄ , jog bylos baigtis bÅ«tų teigiama ieÅ¡kovui. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ apie R. T. suinteresuotumÄ , motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymu apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudydami teisme liudytojai R. T. ir R. Å ., kurie yra sutuoktiniai, dirbo Kauno kino studijoje, kurios dalininkas yra ieÅ¡kovas.

Taigi dėl R. T. ir ieÅ¡kovÄ siejusių santykių teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aiÅ¡kų suinteresuotumÄ bylos baigtimi turinčios liudytojos parodymais, o tai nulėmė neteisingos iÅ¡vados dėl sužinojimo momento apie padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ padarymÄ .Teismas nepasiÅ«lė atsakovui pateikti įrodymus (LR CPK 414 str. 1 d.) sprendžiant klausimÄ dėl drausminės nuobaudos – papeikimo teisėtumo. Nepagrįsta teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pareigÄ pateikti veiklos programÄ yra įvykdęs tinkamai, kadangi veiklos programa skirta Kauno kino studijai, o ne Kauno mažajam teatrui.

Nepagrįsta teismo padaryta iÅ¡vada, jog spektaklio „Intimo“ apraÅ¡ymo, kaip veiklos programos, pateikimas 2012-11-06, o ne 2012-11-01, nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, nes nei Darbo kodeksas, nei teismų praktika nenumato, jog darbo drausmės pažeidimai yra dviejų rÅ«Å¡ių – sukeliantys drausminę atsakomybę ir tokios atsakomybės nesukeliantys.Teismas, konstatuodamas, jog veiklos programos nepateikimas laiku nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, sumodeliavo situacijÄ , pagal kuriÄ yra toleruojamas darbuotojo pareigų nevykdymas, nors tai pagal LR DK 228 str. reguliavimÄ neleistina – LR DK 228 str. be iÅ¡imčių numato, jog darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisės darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas ir t. t.

Å alinant minėtÄ pažeidimÄ , sprendimo dalis dėl papeikimo pripažinimo negaliojančiu privalo bÅ«ti naikinama.Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobaudaTeismas neteisingai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigas, o tai sÄ lygojo, jog buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados ir atitinkamai priimtas nepagrįstas sprendimas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo.Atsakovas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 d. nebuvo darbe.

Taigi ieÅ¡kovas nevykdė savo pareigos 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 d. atvykti į darbÄ ir bÅ«ti darbo vietoje ir, žinoma, dirbti savo darbdavio naudai. Todėl teismas skundžiamame teismo sprendime negalėjo pripažinti, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, nebÅ«damas darbe, vykdė darbines funkcijas, yra įrodyta, tačiau tÄ padarė.Teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas ne bÅ«damas darbo vietoje – Kauno mažajame teatre, o lankydamasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vykdė pareigines funkcijas, kadangi atsakovas nėra gavęs jokio kvietimo, adresuoto įstaigai ar konkrečiam darbuotojui atvykti į akademijÄ .Teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas, nebÅ«damas darbo vietoje – Kauno mažajame teatre, o tuo metu bendraudamas su prof. Lapinskaite, vykdė pareigines funkcijas.

Tikėtina, jog ieÅ¡kovas bendravo (jei iÅ¡ viso tai buvo daryta) kito savo darbdavio Kauno kino studijos naudai. Visi minėtas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylÄ , tačiau teismas jais nepagrįstai nesivadovavo, juos atmetė nenurodydamas jokių atmetimo priežasčių.IeÅ¡kovo tvirtinimas, jog jis nebuvo visÄ darbo dienÄ , nes derino vertimÄ , yra prasilenkiantis su logika. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, jog jam buvo bÅ«tina nebÅ«ti darbe visÄ darbo dienÄ , be to, taipogi neįrodinėjo ir aplinkybės, jog su vertėja komunikavo teatro naudai.

Taigi tokie ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai buvo tik jo vienaÅ¡aliÅ¡ki teiginiai. Nepaisant to, teismas laikė, jog ieÅ¡kovo nurodyti teiginiai egzistuoja, nors jų nepatvirtino jokie įrodymai.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovas vykdė savo darbines funkcijas atsakovui, nes dalyvavo susitikime su aktore M. V. ir tarėsi dėl aktorės bÅ«simo darbo grafiko ir galimybės dirbti VÅ¡Ä® Kauno mažajame teatre.Nesant įrodymų, teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro meno vadovas ir režisierius buvo pakviestas ir dalyvavo susitikime su Kauno Nemuno vidurinės mokyklos moksleiviais, kur garsino teatro vardÄ ir kÅ«rybinę veiklÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovas veikė teatro interesais.Teismas neteisingai skundžiamame sprendime yra nurodęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovui teatre buvo skirta atskira darbo vieta.

Teismo iÅ¡vada, padaryta remiantis liudytojų R. T. ir R. Å . parodymais, jog ieÅ¡kovas galėjo dirbti ir nebÅ«damas savo darbo vietoje, t. y. teatre, yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. Teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, turėjo juos vertinti kritiÅ¡kai dėl Å¡ių liudytojų suinteresuotumo, jog teismo sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas ir liudytojai yra draugai, taip pat liudytojas R. Å . internetiniame puslapyje www.peticijos.lt yra pasirašęs peticijÄ , kurioje yra neigiamai apraÅ¡omas atsakovo direktorius.

IÅ¡ peticijos teksto ir fakto, kad peticijÄ yra pasirašęs R. Å ., yra akivaizdu, jog R. Å . nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas liudytojas. Liudytojas R. Å . turi neigiamų nuostatų atsakovo direktoriaus atžvilgiu, nes skatino darbuotojus atleisti B.. Tai vėlgi suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jo kaip liudytojo parodymai turėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai.Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas, nebÅ«damas darbo vietoje 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis, Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo nepadarė.Dėl teismo sprendimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Teismui skundžiamame sprendime padarius nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui drausminė atsakomybė netaikytina, buvo nuspręsta tenkinti ir iÅ¡vestinį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ .

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo motyvÄ , kad ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tokio dydžio, kokia jam pagal darbo staÅ¾Ä priklausytų iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nutraukus darbo sutartį LR DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p. pagrindais, t. y. 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.Atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti savo sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiÅ¡kindamas prieÅ¡ingai, ignoravo LR CPK 182 str. 5 p. reguliavimÄ , o tai sÄ lygojo, jog klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ buvo iÅ¡spręstas neteisingai.Be to, net ir laikant, jog atsakovo sunki turtinė padėtis turėjo bÅ«ti įrodinėjama, teismas, matydamas, jog jam įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį trÅ«ksta, turėjo pats surinkti tokius įrodymus ar bent jau pasiÅ«lyti atsakovui tokius įrodymus pateikti, nes teismÄ veikti aktyviai įpareigoja LR CPK 414 str. 1 d, tačiau jis to nepadarė, o tai taip pat sÄ lygojo, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas ieÅ¡kovui nemažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Dėl naujų įrodymųNaujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė dėl atsakovo turtinės padėties iÅ¡kilo tik susipažinus su priimto teismo sprendimo motyvais, be to, dalį teikiamų dokumentų, kaip antai 2013-08-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM virÅ¡ininko sprendimÄ , atsakovas gavo tada, kai bylos nagrinėjimas teisme jau buvo baigtas ir teismas jau buvo išėjęs priimti teismo sprendimo.

IeÅ¡kovo V. B. atstovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka, juos laiko nepagrįstais. IeÅ¡kovo manymu, Kauno apylinkės teismas 2013-08-12 sprendimÄ priėmė tinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir teisingai iÅ¡sprendęs bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovas prašė atmesti atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos, atmesti atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro apeliacinį skundÄ , o Kauno apylinkės teismo 2012-08-12 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 palikti nepakeistÄ .

Priimti byloje naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ VÅ¡Ä® Kauno kino studijos direktoriaus įsakymÄ Nr. DI-2012/03/06-3 dėl darbuotojų darbo grafiko patvirtinimo ir ieÅ¡kovo atstovės raÅ¡ytinį 2013-12-03 paaiÅ¡kinimÄ dėl atsakovo pateikto naujo raÅ¡ytinio įrodymo – VÅ¡Ä® Kauno kino studijos direktoriaus įsakymo Nr. DI-2012/27-1.Priteisti ieÅ¡kovo V. B. naudai iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl drausminės nuobaudos nepagrįstumoTeismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad ieÅ¡kovas darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam paskirtas 2012-12-18 papeikimas, neįvykdė, todėl drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta be pagrindo.Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdaviui nenustačius konkrečių reikalavimų dėl teatro veiklos programos formos ir turinio bei atsakovo atstovei pripažįstant, jog ieÅ¡kovo atsiųstas spektaklio „Intymumas“ apraÅ¡ymas buvo programa, laikytina, jog ieÅ¡kovo atsakovo administratorei atsiųstas minėto spektaklio apraÅ¡ymas yra laikytinas kitų metų teatro veiklos programa, kuriÄ ieÅ¡kovas pateikė.Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo prielaidos, neva R.

T. ieÅ¡kovo siųsti laiÅ¡kai su spektaklių apraÅ¡ymais buvo skirti ne VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui, o VÅ¡Ä® Kauno kino studijai, yra nepagrįstos, kadangi R. T. VÅ¡Ä® Kauno kino studijoje pradėjo dirbti tik nutraukusi darbo santykius su atsakovu, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui veiklos programÄ pateikus ne 2012-11-01, o 2012-11-06, tai nesukėlė neigiamų padarinių ir nepadarė teatrui žalos. Teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad minėti ieÅ¡kovo veiksmai nelaikyti darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, todėl atsakovo ieÅ¡kovui 2012-12-18 paskirtÄ papeikimÄ pagrįstai panaikino.Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimoPirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas drausminę nuobaudÄ papeikimÄ ieÅ¡kovui paskyrė praleidęs DK 241 str. 1 dalyje numatytÄ vieno mėnesio nuo tariamo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo terminÄ .Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ (įskaitant liudytojos parodymus ir paties atsakovo direktoriaus teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus), pagrįstai nusprendė esant labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad atsakovas apie tariamÄ ieÅ¡kovo pažeidimÄ sužinojo ne vėliau kaip iki 2012-11-09, todėl drausminę nuobaudÄ (papeikimÄ ) ieÅ¡kovui 2012-12-18 paskyrė praleidęs naikinamÄ jį terminÄ .Teismas pagrįstai sprendė, kad 2012-12-18 įsakymu papeikimÄ ieÅ¡kovui atsakovas paskyrė praleidęs DK 241 str. 1 dalyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ .Dėl tariamo liudytojų R.

T. ir R. Å . Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumoSpręsdamas, kad atsakovas objektyvių įrodymų dėl liudytojų Å¡aliÅ¡kumo nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikė kaip sudarančios pagrindÄ abejoti liudytojų parodymais, kadangi savaime aplinkybė, jog liudytojai tarpusavyje artimai bendrauja, nėra pakankama nuspręsti, jog jie yra Å¡aliÅ¡ki.Apeliaciniame skunde papildomai (naujai) nurodyta aplinkybė, jog R. Å . neva pasirašė peticijoje prieÅ¡ V.

B. atleidimÄ iÅ¡ darbo, neatskleidžia jokių naujų ir anksčiau pirmosios instancijos teismui nenurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė R. Å . kritiÅ¡ko požiÅ«rio į atsakovo direktorių pakankamu pagrindu jo duotus parodymus vertinti kaip Å¡aliÅ¡kus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais kaip vienu iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų ir nelaikė atsakovÄ pateikus objektyvių duomenų minėtų liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus ar Å¡aliÅ¡kus.Dėl tariamo teismo neaktyvumoTeismas liudytojų parodymus pagrįstai laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu, o pats įrodymų nerinkdamas CPK įtvirtintos pareigos darbo bylose veikti aktyviai nepažeidė.

Atsakovui teisme atstovavo advokatas, todėl Å¡is turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų byloje surinkta tiek įrodymų, kad jų pagrindu teismas suformuotų atitinkamÄ Ä¯sitikinimÄ .Dėl 2012-12-21 atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobaudaAtsakovo nuomone, neva ieÅ¡kovas apskritai galimai neatliko veiksmų, kuriuos nurodė vykdęs nebuvimo darbe dienomis, yra nenuosekli ir prieÅ¡tarauja atsakovo pozicijai, kuriÄ atsakovas dėstė procesiniuose dokumentuose ir kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu.Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtomis dienomis ieÅ¡kovo vykdyti veiksmai (kÅ«rybinis darbas) laikytini atliktais teatro interesais, kadangi darbdavys lokaliniuose teisės aktuose nebuvo detalizavęs, kas yra su teatru susijusi kÅ«rybinė veikla, dėl ko laikyti ieÅ¡kovo atliktus veiksmus nesusijusius su teatro interesais nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ir ginčo dienomis ieÅ¡kovo nurodyti ne teatro patalpose atlikti veiksmai – kÅ«rybinis darbas (lankymasis Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur dalyvavo spektaklio peržiÅ«roje ir tarp studentų ieÅ¡kojo aktorių teatro spektakliams; lankymasis Vilniaus mažajame teatre, kur tarėsi dėl Kauno mažojo teatro gastrolių; bendravimas su vertėja L. dėl Roberts pjesės „Intymumas“ vertimo į lietuvių kalbÄ ; kaip teatro meno vadovo ir režisieriaus dalyvavimas Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje susitikime su moksleiviais; susitikimas Vilniuje su aktore M.

V. dėl vaidmens teatre ketinamame statyti „Intymumas“) buvo susiję su Kauno mažojo teatro veikla.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo vykdomos kÅ«rybinės veiklos ir darbo laiko atsakovas praktiÅ¡kai nekontroliavo, darbo tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko Å¡alys praktiÅ¡kai nesilaikė, o teatro lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių; ieÅ¡kovo pareigybinių nuostatų) nuostatos buvo formalios ir praktiÅ¡kai neveikė.Teismas pagrįstai sprendė atsakovÄ neįrodžius ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumo, t. y. neįrodžius, kad ieÅ¡kovas ginčo dienomis nebÅ«damas darbe nevykdė tarnybinių funkcijų ir atliko neteisėtus veiksmus.Dėl tariamai netinkamai nustatytų faktinių aplinkybiųTeismas tinkamai įvertino liudytojų R.

T. ir R. Å . parodymus drauge su kitais į bylÄ pateiktais įrodymais ir vadovaudamasis įrodymų visetu byloje teisingai konstatavo reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.Teismas nepaneigė, jog atsakovas kaip ieÅ¡kovo darbo vietÄ buvo nustatęs repeticijų kambarį ar teatro salę, tačiau iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų konstatavo, jog atsakovas (darbdavys) nebuvo sudaręs tinkamų sÄ lygų ieÅ¡kovo darbui teatre. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovui darbo vieta teatre (t. y. tinkamos darbo sÄ lygos) nebuvo suteikta, o tai drauge su kitomis nustatytomis aplinkybėmis įgalino prieiti iÅ¡vadÄ , jog formali lokaliniuose teisės aktuose nustatyta darbo tvarka teatre iÅ¡ tikrųjų neveikė.Dėl teismo sprendimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ Atsakovo teiginys apie pirmosios instancijos teismo pareigÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus atsakovo finansinei padėčiai nustatyti neatitinka teismų praktikoje taikomos teisės taisyklės.Dėl naujų įrodymų pateikimoIeÅ¡kovas nemano, kad yra iÅ¡kilusi bÅ«tinybė pateikti apeliaciniam teismui naujus įrodymus.

Aukščiau atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisakydamas, kodėl nepagrįsta laiko ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl liudytojų Å¡aliÅ¡kumo, ieÅ¡kovas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinta aplinkybė, jog R. T. ir R. Å . palaiko artimus santykius ir gyvena kartu. Taigi, papildomai teismui teikiamas įrodymas apie jų dviejų vestuves, įvykusias po bylos iÅ¡nagrinėjimo, yra perteklinis. Sprendimas vadovautis liudytojų parodymais teismo buvo priimtas esant informuotam apie liudytojų tarpusavio santykius, tačiau nelaikant to objektyvia aplinkybe liudytojų parodymų kaip įrodymo patikimumui paneigti.

Kadangi naujai teikiamais įrodymais atsakovas negrindžia jokių aplinkybių, kurių bÅ«tinybė atsirado vėliau, po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priimti naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje nėra CPK 314 straipsnyje įtvirtinto pagrindo. Atsakovas naujais įrodymais grindžiamas aplinkybes jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir įrodymus galėjo bei privalėjo pateikti nagrinėjant bylÄ Kauno apylinkės teisme, atsakovo naujai teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teismo neturėtų bÅ«ti priimti.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Taigi bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nurodytos sudėtingos ir painios bylos aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡dėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, Å¡alių, jų atstovų ir liudytojo paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimÄ bÅ«tinu, todėl apelianto atstovės praÅ¡ymas netenkintinas.Dėl papeikimo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobaudaIeÅ¡kovui V.

B. atsakovo direktoriaus 2012-12-18 įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad ieÅ¡kovas iki 2012-11-01 nepateikė teatro direktoriui kitų metų veiklos programos, nors tÄ turėjo padaryti pagal savo pareiginių instrukcijų 5.1.6.p.Pagal DK 241 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

Byloje Å¡alys iÅ¡dėstė skirtingus argumentus dėl to, ar buvo praleistas vieno mėnesio terminas 2012 m. gruodžio 18 d. (Ä®sakymas Nr. 12/18/01) drausminei nuobaudai paskirti. Teismas nustatė, kad dėl aptariamos drausminės nuobaudos prieÅ¡ jÄ skirdamas atsakovo direktorius atliko patikrinimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas uždelsė atlikti patikrinimÄ dėl (1 t., b. l. 47–51) meno vadovo pareiginės instrukcijos nuostatų nevykdymo (2012-12-06), kurioje numatyta, kad ieÅ¡kovas privalo pateikti teatro direktoriui kitų metų veiklos programÄ iki lapkričio 1 d. raÅ¡tu.

Apeliantas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutiko ir nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, tačiau su tuo sutikti negalima. Apelianto paminėtas apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio www.kaunas.lt apie paraiÅ¡kų priėmimÄ Kauno miesto kultÅ«ros projektų daliniam finansavimui gauti (atsiliepimo i ieÅ¡kinį priedas Nr.6) raÅ¡ytinis įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bendro pobÅ«džio informacija apie įmonės teisę pasinaudoti kultÅ«ros projektams skirtu finansavimu(1 t., b. l. 55–56) ir neturi įrodomos reikÅ¡mės aiÅ¡kinant faktÄ dėl ginčo darbo drausmės pažeidimo, už kurį nubaustas ieÅ¡kovas, kadangi terminas pateikti paraiÅ¡kÄ savivaldybei nustatytas atsakovui, o ne ieÅ¡kovui.Kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį (priedas Nr.

4) atsakovas pateikė VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro administratorės R. T. 2012-12-06 paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas pasikonsultavęs su liudytoja paaiÅ¡kino jai, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovas atsiuntė liudytojai pjesės ,,Intymumas “ apraÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 50), kuris buvo veiklos programa (1 t., b. l. 49). Apklausta byloje liudytoja R. T. patvirtino, kad iki lapkričio 1 d. atsakovo direktorius sužinojo (2 t., b. l. 73), kad nebus statomas spektaklis ,,Intymumas“, nes iÅ¡vyko aktorė M. V.. Liudytojas R. Å ., apklaustas (2 t., b. l.

74) teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad kalbėjo su atsakovo direktoriumi, kurį spektaklį teikti finansavimui, ar ,,IntymumÄ â€œ ar ,,Už uždarų durų“, nes nebuvo žinoma, ar aktorė galės dalyvauti spektaklyje. Apklaustas teismo posėdyje atsakovo direktorius A. B. (2 t., b. l. 69–70) paaiÅ¡kino, kad iki lapkričio 1 d. ieÅ¡kovas pateikdavo atsakovo direktoriui kitų metų veiklos programÄ raÅ¡tu, o direktorius vėliau jÄ Ä¯traukdavo į paraiÅ¡kÄ finansavimui. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo direktorius žinojo, jog jis kitų metų veiklos programos neturi, nes teatras neapsisprendė, kokį spektaklį gali rengti rodyti scenoje.Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad terminas drausmės pažeidimui iÅ¡aiÅ¡kinti skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovo direktorius sėdo pildyti paraiÅ¡kÄ , kuriÄ turėjo pateikti savivaldybės institucijai, nes tik tada direktoriui paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė kitų metų veiklos programos atsakovo direktoriui.

Atsakovo direktorius, bÅ«damas įstaigos vadovu, privalo rÅ«pestingai atlikti savo pareigas, organizuodamas ir vykdydamas įstaigos veiklÄ , nustatytu laiku įgyvendinti parengtus Ä®staigos projektus, veiklos planus, kontroliuoti Ä®staigos metinės veiklos programų vykdymÄ taip kaip tai numato direktoriaus pareiginių nuostatų 6.1 p.,6.3, 6.9 punktai. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo direktorius neveikė taip, kaip nurodyta įstaigos ir direktoriaus veiklÄ reglamentuojančiuose dokumentuose, todėl apeliantas neturi pagrindo teigti, jog terminas paskirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ turėjo bÅ«ti pratęstas dėl atsakovo direktoriaus neapsižiÅ«rėjimo.

Todėl ir Å¡is apelianto motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.Taip pat negalima sutikti su atsakovo direktoriaus argumentais, kad atsakovas uždelsė paskirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ dėl tariamo atsakovo direktoriaus suklaidinimo, nes ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinęs direktoriui, jog kitų metų veiklos programÄ ieÅ¡kovas yra jam pateikęs. Kaip nustatyta byloje, atsakovo direktorius iki nustatyto termino (iki lapkričio 1 d.) kitų metų veiklos programos iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, tai konstatuota atsakovo direktoriaus susiraÅ¡inėjime su ieÅ¡kovu (b. l. 47, 1 t.), su liudytoja E. T. (1 t., b. l. 48), ir teismo posėdyje atsakovo direktoriaus paaiÅ¡kinimu (2 t., b. l. 70).Todėl ginčo dokumento nepateikimas direktoriui iki 2012-11-01 buvo atsakovo direktoriui žinomas.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo direktorius tariamÄ darbo drausmės pažeidimÄ galėjo iÅ¡tirti ir priimti sprendimÄ dėl nuobaudos paskyrimo kaltam asmeniui per protingÄ vieno mėnesio terminÄ . Tačiau atsakovo direktorius pažeidė vieno mėnesio terminÄ paskirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ ne dėl ieÅ¡kovo tariamai klaidingo paaiÅ¡kinimo faktinių aplinkybių direktoriui, o dėl paties atsakovo direktoriaus neoperatyviai atliktų veiksmų, susijusių su drausminės nuobaudos paskyrimu (CPK 185 str.).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje, kad terminas drausminei nuobaudai paskirti už ieÅ¡kovo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skaičiuojamas ne vėliau kaip nuo 2012 m. lapkričio 9 d., o ne, kaip nurodo atsakovas, nuo 2012-12-06.

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, kadangi jiems pritaria ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2012 m. gruodžio 18 d. drausminė nuobauda paskirta ieÅ¡kovui praleidus vieno mėnesio terminÄ , nesilaikant DK nustatyto nuobaudos skyrimo termino, yra teisinga. Todėl atmestinas apelianto atstovės motyvas, kad atsakovo direktorius nepraleido termino ieÅ¡kovui paskirti drausminę nuobaudÄ , nes tai prieÅ¡tarauja surinktiems byloje įrodymams (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų dėl 2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvusio tarp ieškovo ir liudytojos R. T. susirašinėjimo elektroniniu paštu Mažojo teatro interesais ir jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas siuntė liudytojai R. T. elektroninius laiškus, susijusius su darbu Mažajame teatre, pagrįstos ieškovo, liudytojos R. T. paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, ir sutampa su elektroninių laiškų kopijomis (1 t., b. l. 16– 17).

Atsakovas jokiais patikimais įrodymais paminėtų įrodymų nenuginčijo (CPK 12 str., 177 str. 1 d. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ vadovautis Å¡iais įrodymais skundžiamame sprendime ir nustatyti, kad. R. T. elektroniniu adresu žinutės buvo siunčiamos ne Kauno kino studijai, kaip teigia apeliantas, o Mažojo teatro darbo klausimais (2 t., b. l. 112).Apelianto motyvai dėl liudytojų R. T. ir R. Å . suinteresuotumo ieÅ¡kovo interesais ir bylos baigtimi yra atmestini, nes laikomi atsakovo prielaida.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas bendrauja su liudytojais R. T. ir R. Å ., ieÅ¡kovas ir liudytojai dirbo teatre, Kauno kino studijoje, liudytojai R. T. ir R. Å . draugavo, vėliau susituokė, o ieÅ¡kovas nufotografuotas liudytojų vestuvėse. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, kad liudytojai R. T. ir R. Å . negali teisingai ir sÄ Å¾iningai paaiÅ¡kinti ginčo faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas liudytojų R. T. ir R. Å . parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo pagal įrodymų visetÄ , o ne tik pagal liudytojų R.

T. ir R. Å . parodymus. Pažymėtina, kad liudytojai R. T. ir R. Å . teismo posėdyje pasirašė priesaikÄ (2 t., b. l. 64), pasižadėjo garbingai ir sÄ Å¾iningai paliudyti byloje, todėl netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Apeliantas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad duotÄ teisme priesaikÄ liudytojai sulaužė (CPK 12, 178 str.). Todėl apelianto motyvas dėl liudytojų neobjektyvumo ir neteisingo paliudijimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog ieÅ¡kovo suraÅ¡ytos 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais elektroninio paÅ¡to žinutes su spektaklio pavadinimais ir spektaklio ,,Intymumas“ apraÅ¡ymu (1 t., b. l. 16–17, 51) gali bÅ«ti kitų metų veiklos programa.

Vertinant šį atsakovo argumentÄ atsižvelgiama į tai, kad atsakovas neturėjo patvirtintos tipinės dokumento (kitų metų veiklos programos) formos, kuriÄ galima bÅ«tų palyginti su ieÅ¡kovo suraÅ¡ytais dokumentais dokumento formos tinkamumo prasme. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remiantis surinktais byloje įrodymais, Å¡alių ir jų atsakovų paaiÅ¡kinimais, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovo laisva forma paraÅ¡ytos elektroninės žinutės su spektaklių pavadinimas ir spektaklio apraÅ¡ymas galėtų bÅ«ti laikoma kitų metų veiklos programa (CPK 177 str. 1, 2 d., 178 str.).

Teisėjų kolegija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta teisinga ir pagrįsta.Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kuriame nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 414 str. 1 d. ir 178 str.), todėl atsakovo advokatas turėjo užtikrinti, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek įrodymų, kad jų pagrindu teismas suformuotų atitinkamÄ Ä¯sitikinimÄ . Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, nesiÅ«lė apeliantui pateikti įrodymus, pažeidė CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias teismÄ darbo bylose veikti aktyviai, nes Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų.Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, jog ieÅ¡kovas, atsiuntęs 2012-11-06 spektaklio ,,Intymumas“ apraÅ¡ymÄ atsakovui, nepažeidė nustatyto meno vadovo pareiginėje instrukcijoje termino Å¡iam dokumentui pateikti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitų metų veiklos programa nebuvo pateikta atsakovo direktoriui iki 2012-11-01 ir kad ieÅ¡kovas pavėluotai pateikė kitų metų veiklos programÄ (2012-11-06 spektaklio „Intymumas“ apraÅ¡ymÄ ) direktoriui, pripažinęs pavėlavimo faktÄ pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo veiksmai nesukėlė atsakovui žalos, kad ieÅ¡kovo veiksmai nelaikytini darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, teisėjų kolegija Å¡iai iÅ¡vadai pritaria.

Apelianto motyvas, kad ieÅ¡kovui už darbo drausmės pažeidimÄ paskirta nuobauda nėra sunki, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi byloje nenustatytas pagrindas taikyti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , taip pat nustatyta, kad atsakovas praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2012-12-18 įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovui paskirta papeikimas už darbo drausmės pažeidimÄ , panaikino (CPK 185 str.). Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobaudaVÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012-12-21 įsakymu ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad jis 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis nebuvo darbe (1 t., b. l. 84).Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas pateikė tarnybinį 2012-12-03 pasiaiÅ¡kinimÄ atsakovo vadovui, kuriame nurodė, kodėl nebuvo darbe 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis (1 t., b. l. 19), todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ieÅ¡kovo iÅ¡vardinti veiksmai pateisina jo nebuvimÄ darbe ir ar jie gali bÅ«ti laikomi ieÅ¡kovo darbinėmis funkcijomis.

Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose kalbėjo apie tai, ar ieškovas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis nebuvo darbe be svarbių priežasčių, ir nurodė teisinius argumentus dėl ieškovo ginčijamo byloje atsakovo įsakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovui paskirta antroji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už tai, kad nei vienas 2012-12-03 meno vadovo V. B. pasiaiškinime nurodytas kūrybinis darbas nebuvo suderintas su teatro direktoriumi, todėl laikytina, jog darbe nebuvo be svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad atsakovo direktorius ginčo įsakyme minėjo, kad ieÅ¡kovas pripažintas padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ne dėl to, kad nebuvimo darbe metu nebÅ«tų įvykdęs savo pasiaiÅ¡kinime iÅ¡vardintų kÅ«rybinių darbų, o todėl, kad jų nebuvo suderinęs su teatro direktoriumi, iÅ¡ ko galima pagrįstai spręsti, kad atsakovas ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinime nurodytų veiksmų nevykdytais nelaikė. Todėl apelianto motyvai, kad ieÅ¡kovas galimai neatliko veiksmų, kuriuos nurodė vykdęs nebuvimo darbe dienomis, yra nenuosekli ir prieÅ¡tarauja atsakovo pozicijai, kuriÄ jis dėstė procesiniuose dokumentuose ir kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu.Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus dėl tariamai netinkamai įvertintų byloje įrodymų.

Meno vadovo pareiginė instrukcija numato (1 t., b. l. 21–22), kad meno vadovas yra atsakingas už teatro kÅ«rybinės veiklos vykdymÄ , rÅ«pinasi teatro įvaizdžiu visuomenėje, todėl labiau tikėtina, kad meno vadovas vykdo savo veiklÄ ne tik teatro patalpose, o bendradarbiaudamas su kitais meno, kÅ«rybinės veiklos specialistais ir kt. asmenimis. Pažymėtina, kad meno vadovo pareiginėje instrukcijoje nenurodyta, jog meno vadovas privalo derinti su atsakovo direktoriumi, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas organizuoja jam pavestų užduočių įvykdymÄ ir kad nurodytas meno vadovo instrukcijoje pareigas ieÅ¡kovas gali įvykdyti tik repeticijų kambaryje ar teatro salėje.

Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo dienomis ieÅ¡kovo vykdyti veiksmai (kÅ«rybinis darbas) lankymasis Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur dalyvavo spektaklio peržiÅ«roje ir tarp studentų ieÅ¡kojo aktorių teatro spektakliams; lankymasis Vilniaus mažajame teatre, kur tarėsi dėl Kauno mažojo teatro gastrolių; bendravimas su vertėja L. dėl Roberts pjesės „Intymumas“ vertimo į lietuvių kalbÄ ; kaip teatro meno vadovo ir režisieriaus dalyvavimas Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje susitikime su moksleiviais; susitikimas Vilniuje su aktore M.

V. dėl vaidmens teatre ketinamame statyti „Intymumas“) buvo susiję su Kauno mažojo teatro veikla. Šios aplinkybės nepaneigia tas faktas, kad atsakovo teatras negavo oficialaus kvietimo dalyvavimui, nes tikėtina, kad meno vadovas gali atvykti į įvairius renginius savo iniciatyva. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo atlikti veiksmai laikytini atliktais teatro interesais, kadangi darbdavys lokaliniuose teisės aktuose nebuvo detalizavęs, kas yra su teatru susijusi kūrybinė veikla, dėl to konstatuoti, kad ieškovas atliko ginčo dienomis veiksmus, nesusijusius su teatro interesais, nėra pagrindo.

Apelianto motyvai, kad ieÅ¡kovas lankėsi įvairiose įstaigose Kauno kino studijos interesais, yra tik atsakovo prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo motyvais. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, kadangi jiems pritaria ir laiko juos teisingais.Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo vykdomos kÅ«rybinės veiklos ir darbo laiko atsakovas praktiÅ¡kai nekontroliavo, darbo tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko Å¡alys praktiÅ¡kai nesilaikė, o teatro lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių; ieÅ¡kovo pareigybinių nuostatų) nuostatos buvo formalios ir praktiÅ¡kai neveikė.

Bylos duomenimis, teatre faktiÅ¡kai buvo susiklosčiusi kitokia darbo tvarka, nei reglamentuota darbovietės lokaliniuose aktuose: kÅ«rybiniai darbuotojai (meno vadovas ir aktorius) teatre bÅ«davo repeticijų ir spektaklių metu, o nuo trečiadienio iki Å¡eÅ¡tadienio neateidavo į darbÄ visÄ dienÄ , apie kÄ direktorius žinojo; praktikos informuoti direktorių apie kÅ«rybinių darbuotojų (ieÅ¡kovo – meno vadovo ir aktoriaus) neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nebuvo; nuobaudos už tokį neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nebuvo skiriamos; teatre ieÅ¡kovas konkrečios darbo vietos neturėjo, raÅ¡to darbus darė namie ir siuntė elektroniniu paÅ¡tu teatro administratorei; ieÅ¡kovas dažnai dirbdavo namuose, pas jį repetuodavo ir aktoriai.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų R. T. (2 t., b. l.

73) ir R. Å . (2 t., b. l.

74) parodymais nustatė, kad ieÅ¡kovui teatre nebuvo skirta atskira darbo vieta ir kad ieÅ¡kovas galėjo dirbti ir nebÅ«damas savo darbo vietoje. Å ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia tas faktas, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovo darbo vieta –Padalinys 2 (1 t., b. l. 12–13), kadangi atsakovo atstovas pripažino, kad padalinys 2 – tai teatro salė, repeticijų kambarys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog formali lokaliniuose teisės aktuose nustatyta darbo tvarka teatre iÅ¡ tikrųjų neveikė ir kad atsakovas nebuvo sudaręs tinkamų sÄ lygų ieÅ¡kovo darbui teatre.

Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieÅ¡kovui 2012-12-21 įsakymu paskirtÄ nuobaudÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ (CPK 12, 178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , įvertino atsakovo statusÄ â€“ tai, kad atsakovas, bÅ«damas vieÅ¡oji įstaiga, gavo iÅ¡ savivaldybės 79 tÅ«kst. Lt, nors įmonės darbo užmokesčio fondas yra 160 tÅ«kst. Lt, ir konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

Esant tokioms aplinkybėms, tikrinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , yra pagrindas atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę bÅ«klę, priimti (2 t., b. l. 137–149) į bylÄ ir įvertinti atsižvelgiant į apelianto skunde pateiktus argumentus (CPK 314 str. 1 d., 178, 185 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 504,52 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , netinkamai įvertino Å¡ios kompensacijos dydžio atitiktį jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams; ar priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. 73-ioji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad kompensacija yra priteisiama iÅ¡ vieÅ¡osios kultÅ«ros įstaigos, kuri nėra siekianti pelno ir kurios veikla yra svarbi asmenų, besinaudojančių kultÅ«ros paslaugomis, skaičiui, o finansinė bÅ«klė yra sunki. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad 2013 m. pirmÄ jį pusmetį iÅ¡ Kauno savivaldybės atsakovui skirtas 80 tÅ«kst. dalinis finansavimas, taip pat 2012 metų veiklos programų dalinio finansavimo sÄ matoje atsakovui patvirtinta 79 tÅ«kst.

Lt suma. Iš pateiktų byloje pažymų matyti, kad 2012 metais darbuotojų darbo užmokesčio fondas atsakovo įmonėje sudarė 155 909,43 Lt, o 2013 metais darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudarė 130 000 Lt, taigi žymiai mažesnis, negu atsakovas privalo skirti darbo užmokesčio išmokėjimui. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas turi 374,40 Lt įsipareigojimus valstybės biudžetui (2013-08-16 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-55521,ir 3444,13 Lt(2013-04-16 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-27166, skolų Sodrai už 2013 metus ir Kauno miesto savivaldybei (14 961,68 Lt).

Atsižvelgdama į Å¡ios bylos aplinkybių visumÄ , taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principus bei kitus kriterijus, reikÅ¡mingus nustatant priteistinos kompensacijos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio keistina (CPK326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), nustatant, kad ieÅ¡kovui priteistina 7 752,26 Lt dydžio piniginė kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Kiti apelianto ir ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, paaiÅ¡kinimai, teisėjo kolegijos vertinimu, galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, todėl remiantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Å¡iuos įrodymus byloje (internetinio puslapio straipsnius apie liudytojų R.

Å . ir R. T. santuokÄ , peticija, Kauno kino studijos darbuotojų darbo grafikus, Å¡alių raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl Å¡ių darbo grafikų, Kauno savivaldybės administracijos teisės skyriaus 2013-07-10 raÅ¡tÄ Nr. 56-5-965).Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis (CPK 326 str. 3 p.) priteistos ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ keistina sumažinant priteistÄ ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ iki 7 752,26 Lt, taip pat perskaičiuojamos priteistos iÅ¡ atsakovo žyminio mokesčio iÅ¡laidos už patenkintus turtinius reikalavimus iki 263 Lt, sumažinant priteistÄ iÅ¡ atsakovo žyminio mokesčio sumÄ valstybei (144 ir 263) iki 407,00 Lt.IeÅ¡kovas ir atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovui V. B. apeliacinės instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2013-02-20 sutartimi, atstovavo advokatė S. S. (3 t., b. l. 19). Remiantis detalizuota užmokesčio už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme pažyma, ieÅ¡kovo atstovė surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 34), ieÅ¡kovas už advokatės teisines paslaugas, remiantis banko 2013-09-02 pavedimu Nr. 63, sumokėjo 1500 Lt (b. l. 36, 3 t.). Å i suma yra protingo dydžio ir atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, nurodyto 8.11 punkte. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais ir vadovavosi atsiliepimo motyvais procesiniame dokumente, pripažino ieÅ¡kovo argumentus teisingais, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo turėtas 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo.Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas 2013-08-21 sumokėjo už apeliacinį skundÄ 465 Lt žyminį mokestį (2 t., b. l. 150, 61). Patenkinus dalį atsakovo reikalavimų, dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , – 232 Lt – priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo. Taip pat atsakovas, remiantis 2013-08-27 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 247 (3 t., b. l. 60), turėjo 3 297,25 Lt iÅ¡laidas už teisines paslaugas, kurias atsakovui, remiantis teisinių paslaugų sutartimi ir įgaliojimu, suteikė advokatė L. D. (1 t., b. l. 117–118).

Remiantis pateikta byloje suraÅ¡yta 2013-08-22 ataskaita apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus procesinius dokumentus, advokatas konsultavo klientÄ , susipažino su teismo sprendimu ir parengė apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, advokato pagalbai už darbÄ apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , bei tai, kad teisėjų kolegija iÅ¡ dalies patenkino apelianto skundÄ , ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, nurodyto 8.10 p., priteisiant 1 500 Lt advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 15 504,52 Lt (priskaičiuotos sumos) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro (k. 133477049) pakeisti – sumažinti iÅ¡mokÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos iki 7 752,26 Lt (septyni tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt du) priskaičiuotos sumos;Sumažinti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro (k. 133477049) priteistÄ 666,10 Lt žyminį mokestį valstybei (į. k. 5660) iki 407,00 (keturių Å¡imtų septynių) Lt.Kitos sprendimo dalies nekeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) Lt teisinių paslaugų atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ir 232 (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt du) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atsakovui VÅ¡Ä® Kauno mažajam teatrui (k. 133477049);Priteisti iš atsakovo VÅ¡Ä® Kauno mažojo teatro (k. 133477049) 1 500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) Lt teisinių paslaugų atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                 Galina Blaževič                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                  Arvydas Žibas