Legislator Case Law & Legislation
80d6b3a5-edac-4b68-8e56-e0d98429707b AI generated

80d6b3a5-edac-4b68-8e56-e0d98429707b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 80d6b3a5-edac-4b68-8e56-e0d98429707b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo K. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999 m. vasario 4 d. nutarimu iÅ¡ G.

Legislator headnote

AI generated

80d6b3a5-edac-4b68-8e56-e0d98429707b · Vilniaus apygardos teismas: Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. IeÅ¡kovės vidutinis mėnesinis uždarbis sudaro 860 Lt, jos sutuoktinio A. G. mėnesinis uždarbis sudaro 654 Lt. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo IÄ® G. G. dantų techniko laboratorijos savininkas, o nuo 2009 metų dirba joje savarankiÅ¡kai. Už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nėra duomenų apie atsakovo įmokas SoDrai ar Å¡iuo laikotarpiu atsakovui priskaičiuotas paÅ¡alpas, kompensacijas ar pensijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-224-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12528-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo K. G., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999 m. vasario 4 d. nutarimu iÅ¡ G.

G. priteisė J. G. dukters K. G. iÅ¡laikymui ketvirtadalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1999 m. sausio 14 d. iki dukters pilnametystės. IeÅ¡kovė J. G. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama padidinti iÅ¡laikymo dydį – nustatyti, kad atsakovas iÅ¡laikymÄ K. G. teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad anksčiau priteistos pinigų sumos neužtenka dukters iÅ¡laikymui, atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas neatitinka vaiko poreikių ir pasikeitusios Å¡alių turtinės padėties.

Dukters iÅ¡laikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 1000 Lt. Å iÄ sumÄ sudaro iÅ¡laidos maistui, drabužiams, apavui, įvairioms mokymo priemonėms, iÅ¡laidos papildomoms pamokoms apmokėti, iÅ¡laidos sveikatos palaikymui, vaiko pomėgiams ir laisvalaikiui, bÅ«sto iÅ¡laikymui ir kt. Dukra turi sveikatos problemų, todėl jos poreikiai didesni. Atsakovas buvo nupirkęs dukteriai keletÄ daiktų, buvo pakvietęs jÄ vasarÄ padirbėti kaimo turizmo sodyboje, tačiau priteistas iÅ¡laikymas buvo iÅ¡ieÅ¡komas per antstolius.

IeÅ¡kovė yra sudariusi naujÄ santuokÄ , kurioje jai 2006 m. birželio 12 d. gimė sÅ«nus Pijus G. G., be to, ieÅ¡kovė materialiai padeda savo pilnamečiam sÅ«nui M. T., studijuojančiam Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dieniniame skyriuje. IeÅ¡kovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 860 Lt, ji turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. SÅ«nui P. G. teikia materialinę paramÄ jos dabartinis sutuoktinis, kurio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 654 Lt. Atsakovas G.

G. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt. Atsiliepime nurodė, kad priteistÄ iÅ¡laikymÄ teikė savanoriÅ¡kai, todėl jokio įsiskolinimo nėra. IeÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų mokamas ne kas mėnesį, o kas kelis mėnesius. IeÅ¡kovė neleido atsakovui ir jo mamai bendrauti su dukra, todėl jis dar 1999 metais kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ , kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota leisti bendrauti su dukra.

Po atsakovo skyrybų su ieÅ¡kove jai atiteko visas santuokoje užgyventas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Atsakovas bendrauja su dukra, perka jai drabužius ir įvairius daiktus. Å iuo metu atsakovas iÅ¡laiko ir kitÄ nepilnametę dukterį – G. G., gimusiÄ 2002 m. balandžio 17 d. 2001 m. vasario 8 d. sudarė naujÄ santuokÄ su A. G., kuri dirba sezoninį darbÄ kaimo turizmo sodyboje pagal verslo liudijimÄ , per metus Å¡eima gauna vidutiniÅ¡kai 5000-8000 Lt grynųjų pajamų. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti dukters poreikiai neatitinka bÅ«tinųjų vaiko poreikių ir yra per dideli.

Nuo 2010 metų sausio mėnesio atsakovas neturi jokių pajamų iÅ¡ dantų techniko praktikos, gyvena iÅ¡ santaupų, turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Kitos dukters iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia vidutiniÅ¡kai po 1125 Lt, kas mėnesį moka bankui po 1473,50 Lt kredito grÄ Å¾inimui ir palÅ«kanoms, bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos kas mėnesį siekia vidutiniÅ¡kai 700 Lt. Kito, geriau apmokamo darbo Å¡iuo metu dėl sunkios ekonominės situacijos rasti neįmanoma. Galimybė teikti vaikui didesnį iÅ¡laikymÄ nuo 1999 metų iÅ¡ esmės tik sumažėjo.

Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji gali dukteriai skirti didesnę nei jis išlaikymo dalį.Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos tik būtiniausios išlaidos, dalies savo pomėgių ir poreikių ji atsisakanti dėl lėšų stygiaus.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad priteistas išlaikymas yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų mergaitės poreikių, neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Pakeitus iÅ¡laikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai ir užtikrintos bÅ«tinos vaikui vystytis sÄ lygos. Tėvas taip pat privalo dalyvauti dukters auklėjime bei teikti nepilnamečiui tokį iÅ¡laikymÄ , kuris užtikrintų ne tik minimalių bÅ«tiniausių vaiko poreikių patenkinimÄ . Vaikui skirtino iÅ¡laikymo dydžio orientyras galėtų bÅ«ti vienos minimalios mėnesio algos dydis, tačiau nuolatinio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai sÄ lygoja ir padidintas iÅ¡laidas vaiko sveikatos užtikrinimui, jos palaikymui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nutarimu iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydį ir nustatė, kad atsakovas teikia nepilnametei K. G., gimusiai 1992 m. lapkričio 27 d., iÅ¡laikymÄ periodinėmis kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. spalio 1 d.) iki dukters pilnametystės. IeÅ¡kovė paskirta iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisto iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Å alių nepilnametės dukters poreikiai nuo 1999 m. sausio 14 d. žymiai iÅ¡augo. Nustatyti vaiko specialieji poreikiai: mergaitė turi regos sutrikimų, jai nustatyta plokščiapadystė, skoliozė. Atsakovas rÅ«pinosi dukterimi, mokėdamas jai priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ , su dukterimi bendravo mažai, papildomų iÅ¡laidų skyrė tik epizodiÅ¡kai.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Ieškovės vidutinis mėnesinis uždarbis sudaro 860 Lt, jos sutuoktinio A. G. mėnesinis uždarbis sudaro 654 Lt. Atsakovas nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo IĮ G. G. dantų techniko laboratorijos savininkas, o nuo 2009 metų dirba joje savarankiškai. Už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nėra duomenų apie atsakovo įmokas SoDrai ar šiuo laikotarpiu atsakovui priskaičiuotas pašalpas, kompensacijas ar pensijas.

IĮ G. G. dantų techniko laboratorija 2009 metais turėjo 15 154 Lt pajamų. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. pajamų iš IĮ G. G. dantų techniko laboratorijos negavo. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: ½ buto Kaune ir žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais Zarasų rajone, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso administracinės patalpos su dantų techniko ekspozicine sale Kaune. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje.

Ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, pagaminta 1993 metais, jos sutuoktinio vardu – transporto priemonė YAMAHA AEROX. Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė ZUGGABEL ZL 20, pagaminta 1993 metais, jo sutuoktinės vardu – transporto priemonė CHEVROLET HHR, pagaminta 2006 metais. Atsakovas bankui kas mėnesį įmoka vidutiniškai po 1400 Lt. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovo šeimos pajamas sudaro pajamos iš kaimo turizmo verslo (per metus vidutiniškai nuo 5 tūkstančių iki 8 tūkstančių litų grynųjų pajamų), šeima pragyvenimui naudoja atsakovo santaupas, iš kurių atsakovas su sutuoktine kas mėnesį vidutiniškai išleidžia po 1125 Lt dukters G.

G. iÅ¡laikymui, ir po 130 Lt dukters K. G. iÅ¡laikymui. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami sveiki ir darbingi žmonės, turi visas galimybes prisidėti prie augančių dukters poreikių protingo tenkinimo tiek, kad bÅ«tų užtikrinti minimalÅ«s jos poreikiai ir bÅ«tinos sÄ lygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nuo 1999 metų atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, abiejų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ yra lygios. Abu laikinai nevykdo veiklos, susijusios su įgyta dantų techniko profesija.

Abu sukÅ«rė kitas santuokas ir turi po antrÄ iÅ¡laikytinį. Vaiko bÅ«tiniems poreikiams patenkinti skirtinas 1000 Lt dydžio iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymas po 250 Lt per mėnesį nebÅ«tų pakankamas, atsižvelgiant į septyniolikmetės dukters, turinčios dar ir sveikatos sutrikimų, poreikius. Priteisiant iÅ¡laikymÄ , kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, teismas vadovaujasi lygybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti derinami vaikų interesai ir turi bÅ«ti siekiama, kad iÅ¡laikymo sÄ lygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams bÅ«tų sudarytos panaÅ¡ios.

Nors šalių mėnesinės grynosios pajamos nėra didelės, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų. Jų turtinė padėtis nėra itin sunki. Teismas atsižvelgė į ekonominį sunkmetį, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi paklausiÄ profesijÄ , todėl didesnių ir pastovių pajamų praradimas yra laikino pobÅ«džio. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, t.y. dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus, neužtikrino socialinio teisingumo reikalavimo, pažeidė asmenų nediskriminavimo ir procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus. Teismas vertino tik vienos Å¡alies pateiktus įrodymus, todėl neiÅ¡tyrė atsakovo sunkios turtinės padėties.

Neatsižvelgta į atsakovo įsipareigojimus bankui, kad jau antri metai jis nedirba ir negali surasti darbo dėl objektyvių priežasčių, jo žmona dirba per metus tik tris mėnesius. Pastovių pajamų praradimas nėra laikino pobÅ«džio, nes ekonominis sunkmetis tęsiasi jau 2 metus. Žmonės pinigų neturi, todėl dantų technikai neturi darbo. Po skyrybų atsakovui liko tik 47 850 Lt skola, teko skolintis, kadangi statant namÄ neužteko uždarbio, reikėjo iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas santuokos metu užgyventas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liko ieÅ¡kovei.

Kadangi dukra liko gyventi su motina, atsakovas sutiko, kad ieÅ¡kovė savo nuožiÅ«ra parduotų žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu (Å¡ie pinigai turėjo bÅ«ti skiriami dukros poreikiams). IeÅ¡kovė, pardavusi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nusipirko 3 kambarių butÄ , žemės sklypų. Kai iÅ¡ parduoto iÅ¡laikymui priteisto turto gautų lėšų įgyjamas kitas turtas, vaikas yra Å¡io turto savininkas arba bendraturtis proporcingai jam priklausančių lėtų lėšų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 4 dalis, 4.72 straipsnis).

IeÅ¡kovė privalėtų dukrai priklausančiÄ turto dalį grÄ Å¾inti, o kiti asmenys, gyvenantys jai priklausančiame bute, - mokėti nuomos mokestį. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 1991 m. sausio 1 d. – 2000 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); butas/patalpa (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas Nr.8 (duomenys neskelbtini); transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER. IeÅ¡kovė pristatė pažymas apie prabangias keliones į užsienį, taigi jos nurodytas uždarbis neatitinka tikrovės. Pirmoje ieÅ¡kovės santuokoje gimęs M. T. yra pilnametis, tėvas juo rÅ«pinasi, o Pijaus G. G. tėvas (dabartinis ieÅ¡kovės vyras) taip pat pasirÅ«pina savo vaiku, kadangi turi nuosavÄ verslÄ . Nėra žinoma ieÅ¡kovės vyro turtinė padėtis – jo pajamos, turimas turtas. Teismas nepagrįstai įvardino kaip vaiko specialius poreikius plokščiapėdystę, nes ortopedo iÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad tai bÅ«dinga augimo periodu, tačiau kaip liga tai neįvardijama ir gydymas nėra skirtas.

Be to, pažyma yra 2004 metų. Atsakovas ir jo mama nuo 1998 m. iki 2006 m. rÅ«pinosi mergaitės regos sutrikimu (žvairumu), tačiau 2009 m. spalio 7 d. pažymoje raÅ¡oma, kad mergaitė jau yra sveika.Atsakovas skyrė papildomų lėšų dukters iÅ¡laikymui – aÅ¡tuonerius metus rÅ«pinosi akių gydymu (reikėdavo nuolat lankytis pas regos specialistus, kas trys mėnesiai lankyti akių pratimus, kas metus pirkti akinių rėmelius, keisti akinių stiklus). Atsakovo mama su anÅ«ke yra aplankiusi ne vienÄ pasaulio Å¡alį, daug kartų atostogavo Palangoje, kelionių finansavimo dukros iÅ¡laidas padengė atsakovas.

Taip pat pirko drabužius ir kitus daiktus, rėmė pinigais.Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 pažymėjo, jog minimalios mėnesinės algos dydis pripažintinas tik orientaciniu (rekomendaciniu) kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, kuris taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. G. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:K.

G. poreikiai yra iÅ¡augę, ieÅ¡kovė negali jos iÅ¡laikyti iÅ¡ anksčiau priteistos sumos, kurios tėvas reguliariai nemokėjo, papildomÄ iÅ¡laikymÄ teikdavo tik epizodiÅ¡kai. IeÅ¡kovės turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė, nes ji turi kitÄ vaikÄ , kuris dažnai serga, todėl negali dirbti pilnos darbo dienos. K. G. iÅ¡ esmės iÅ¡laikė dabartinis ieÅ¡kovės sutuoktinis, nors jis neturi tokios pareigos.Atsakovas turi privatų dantų taisymo kabinetÄ -laboratorijÄ , užsiima kaimo turizmu, turi papildomų lėšų, kurios nėra apskaitomos.

Paskaičiavus iÅ¡laidas jo Å¡eimos iÅ¡laikymui, benzinui, kitas iÅ¡laidas ir mokamÄ paskolÄ , matyti, kad atsakovas gauna kur kas didesnes pajamas nei nurodė teismui. Apelianto teiginiai, kad dukrai buvo perkami atostogų kelialapiai, drabužiai, patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra gera. Jis turi sutuoktinę, kuri turi verslÄ , kaimo turizmo sodybÄ , nuo savo dukters iÅ¡laikymo atsakovo sutuoktinė nėra atleista. Be to, atsakovo sutuoktinės dukra yra sveika. Atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus, gali dirbti ir kitÄ darbÄ , ne vien dantų techniko.

Atsakovas bando kelti skyrybų metu pasidalinto turto klausimÄ , nors tai negali daryti įtakos vaiko iÅ¡laikymui. Santuokos nutraukimo metu atsakovas dukrai neperleido turto, nebuvo jokių pasiÅ«lymų, kad turtas bÅ«tų įregistruotas dukters vardu. Teismas teisingai įvertino vaiko specialiuosius poreikius, į bylÄ yra pateikti visi reikalingi raÅ¡ytiniai įrodymai, pati dukra pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad turi sveikatos problemų. Apeliantas teigia, kad jis irgi rÅ«pinosi dukters sveikata, tačiau tai yra jo pareiga, nes iÅ¡laikyti dukterį iÅ¡ teikto iÅ¡laikymo nebuvo įmanoma.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad K.

G. yra sulaukusi pilnametystės (pilnamete ji tapo 2010 m. lapkričio 27 d.), ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas. K. G. yra prisiteisusi iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ kitoje civilinėje byloje iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilęs ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaiko poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai. Spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko iÅ¡laikymo dydis privalo bÅ«ti toks, kad galėtų bÅ«ti tenkinami bent minimalÅ«s vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesni iÅ¡laikymÄ .

Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi bÅ«ti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. SubjektyvÅ«s veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiÅ«ris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvÅ«s – amžius, sveikata, Å¡alies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali bÅ«ti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iÅ¡ tėvų priteistino iÅ¡laikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvienÄ mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių bÅ«stui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo iÅ¡laidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rÅ«pinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.             Apelianto skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismo nustatytas bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis K. G. (1000 Lt per mėnesį) yra per didelis ir neproporcingas tėvų turtinei padėčiai, 2) pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį ir neteisingai paskirstė jiems pareigÄ prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, ir 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dalis iÅ¡laikymo K. G. buvo suteikta santuokos nutraukimo metu perleidžiant ieÅ¡kovei turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nei vienas iÅ¡ paminėtų apelianto argumentų negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo tada, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas K. G., mergaitės poreikiai objektyviai iÅ¡augo dėl jos amžiaus ir pasikeitusios ekonominės situacijos valstybėje, ir tai yra pagrindas spręsti iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ . Vertindamas Å¡alių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į Å¡alių gaunamas pajamas, bet ir į turimÄ turtÄ , įgytos profesijos ypatumus, taip pat Å¡alių pateiktus duomenis apie jų turimas iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vien gaunamos pajamos tiksliai neatspindi Å¡alių turtinės padėties ir ji negali bÅ«ti pripažinta esančia ypač bloga.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu Å¡alių turtinės padėties vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja, konstatuodama, jog vertindamas Å¡alių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatydamas vaikui skirtinÄ iÅ¡laikymo dydį, abejones dėl tikrosios Å¡alių turtinės padėties aiÅ¡kindamas vaiko interesų naudai.

Tai, kad apeliantas nesutinka su ginčijamame sprendime pateiktu įrodymu vertinimu nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vertino tik ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ar pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į K. G. amžių ir jos maisto, bÅ«sto, aprangos, mokymosi poreikius, negali bÅ«ti pripažintas per dideliu net ir atskirai neįvertinus specialiųjų mergaitės poreikių, susijusių su jos sveikatos bÅ«kle, kuriuos apeliaciniu skundu ginčija atsakovas.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino mergaitę turint sveikatos problemų – skoliozę (b.l. 74, t. II). Kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia teigti, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra tokia bloga, kad vaikui negalėtų būti teikiamas net minimalus išlaikymas. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tiek smarkiai geresnė nei atsakovo, kad jai turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė turi tÄ pačiÄ profesijÄ , kitų iÅ¡laikytinių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abiems Å¡alims tenkančios iÅ¡laikymo pareigos yra vienodos. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės sutuoktinis pagal įstatymÄ neturi pareigos prisidėti prie K. G. iÅ¡laikymo, todėl nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad byloje nenustatyta ieÅ¡kovės sutuoktinio turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, kad santuokoje įgyto turto padalijimas iÅ¡tuokos atveju nėra susijęs su tėvų iÅ¡laikymo pareigomis savo vaikams, taigi ta aplinkybė, kad po iÅ¡tuokos ieÅ¡kovei liko didesnė dalis turto nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ .

Byloje nenustatyta, kad K. G. dalis išlaikymo būtų buvusi priteista turtu. Priešingai, byloje esantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nutarimas patvirtina, kad išlaikymas iš atsakovo priteistas periodinėmis išmokomis (b.l. 5, t. I). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apelianto skunde minimas žemės sklypas būtų buvęs priteistas kaip išlaikymo dalis K. G.. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio procesinio sprendimo priėmimo metu iš ginčijamo sprendimo kylanti atsakovo prievolė yra pasibaigusi, kadangi K. G. yra sulaukusi pilnametystės, o ginčijamas teismo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi nukreiptas vykdyti skubiai (b.l. 88-89, t. II), ir, ieškovės teigimu yra įvykdytas. Vadovaujantis CPK 762 straipsnio 2 dalimi, sprendimo įvykdymo atgręžimas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Apeliacinį skundÄ atmesti.              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka