80d5f530-ebdf-4a97-b2de-0860ab41db9d · Kauno apylinkės teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. e2YT-20679-454/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15796-2016-7                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     2.4.1.3; 3.2.6.1; 3.4.4.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo D. K. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi pareiÅ¡kimu į Kauno apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) po V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimu tikslu (el. b.l. 1-3).PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad yra vienintelis E. K. ir V. K. vaikas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Iki mirties V. K. gyveno santuokoje su E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri yra pareiÅ¡kėjo motina. E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai E. K. pareiÅ¡kėjas, kaip įpėdinis, per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiÅ¡kėjo, kad E. K. nėra priėmusi palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V.

K. mirties. Po pareiÅ¡kėjo tėvo V. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-03-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas E. K. vardu. Bute buvo ir pareiÅ¡kėjo tėvų bendrai įgyti namų apyvokos daiktai, bei kiekvieno iÅ¡ jų asmeniniai daiktai. PareiÅ¡kėjas tėvo mirties dienÄ gyveno atskirai ir esant gyvai motinai į palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, nepretendavo. Po sutuoktinio mirties E. K. liko gyventi santuokoje su V.

K. įgytame bute ir gyveno Å¡iame turte iki savo mirties, tvarkėsi Å¡iame bute kaip su savo turtu: jį remontavo, prižiÅ«rėjo, mokėjo už jį mokesčius. Ji taip pat toliau naudojosi bendrai įgytais namų apyvokos daiktais, bei mirusiajam V. K. priklausiusiais asmeniniais daiktais, t.y. priėmė palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. E. K. pradėjo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėdama už jį mokesčius. Nėra iÅ¡likę mokėjimo už komunalinius mokesčius kvitai, nes yra praėjęs didelis laiko tarpas, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina paslaugų teikėjų pateikti duomenys apie įmokų atlikimÄ .

E. K., mirus sutuoktiniui V. K., perėmė likusį po jo mirties nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , juo naudojosi ir juo disponavo, t.y. priėmė palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, kadangi Å¡iuo turtu visuomet naudojosi kaip savo turtu, mokėjo už jį mokesčius, šį turtÄ remontavo, t.y. po sutuoktinio V. K. mirties Å¡iuo turtu rÅ«pinosi kaip savu.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad kai valstybės nuosavybėn gali pereiti nekilnojamasis turtas (paveldėjimo teise), valstybę atstovauja VÄ® Turto bankas, todėl VMI prie FM dalyvavimÄ Å¡ioje byloje laiko netikslingu.

PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytina, kad pareiÅ¡kėjas yra E. K. ir V. K. sÅ«nus (el. b.l. 5). PareiÅ¡kėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 7), pareiÅ¡kėjo mama mirė (duomenys neskelbtini) (el. b.l. 8). Po V. K. mirties notarų biuras nėra gavęs pareiÅ¡kimų apie jo palikimo priėmimÄ (el. b.l. 4). Po pareiÅ¡kėjo tėvo V. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-03-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas E. K. vardu (el. b.l. 15-17).

Po sutuoktinio mirties E. K. liko gyventi santuokoje su V. K. įgytame bute ir gyveno Å¡iame turte iki savo mirties (el. b.l. 18). E. K. pradėjo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėdama už jį mokesčius, tai patvirtina paslaugų teikėjų pateikti duomenys apie įmokų atlikimÄ (el. b.l. 9-13).Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti.

Palikimo priėmimas - tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. L. v.

A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. K. mirties jo sutuoktinė E. K. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė V. K. palikimÄ . Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V.

K. turtÄ , nėra. PareiÅ¡kėjas yra V. K. sÅ«nus - pirmosios eilės pagal įstatymÄ Ä¯pėdinis (CK 5.11 str. 1 d., el. b.l. 6), todėl praÅ¡omas nustatyti faktas pareiÅ¡kėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , po savo sutuoktinio V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , po savo sutuoktinio V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          ArtÅ«ras Å afronas                         Â