80d4ed1e-d1ae-4c44-bfc4-ef4d1cb5fcb0 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-629-212/2018Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00058-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui D.

M., tretiesiems asmenims RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubui, R. S., A. J. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 514,60 Eur nuostolių, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.Nurodė, kad ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , su A. J. IÄ® laikotarpiui nuo 2017-04-14 iki 2018-04-13 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė Audi Q7, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Juozapavos k., Rokiškio rajone 2017-08-13 vyko autokroso varžybos, kurio metu dalyvių parkavimo zonoje, atsakovas savo valdomu krosiniu automobiliu, pravažiuodamas pro stovintį A. J. IĮ priklausantį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minkštame žemės grunte prasuko automobilio ratus, dėl ko stovintis automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aptaškytas žvyru ir purvais bei patyrė apgadinimus. Transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio Audi Q7, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti nuostoliai sudarė 614,60 Eur: 519,60 Eur be PVM už transporto priemonės remontÄ ir 95 Eur už transporto priemonės salono valymÄ .IeÅ¡kovė, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, dėl transporto priemonei padarytos žalos 2017-10-27 sprendimu iÅ¡mokėjo 514,60 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ iÅ¡ 614,60 Eur dydžio žalos atėmus draudimo sutartyje numatytÄ 100 Eur iÅ¡skaitÄ , ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį atsakovÄ .

IeÅ¡kovė 2017-11-29, 2017-12-11 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudama atlyginti atsakovo veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ 514,60 Eur žalÄ , tačiau atsakovas atlyginti žalÄ atsisakė.Atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ jis privalo jÄ atlyginti. Atsakovas kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas atsako už padarytÄ Å¾alÄ sutinkamai su civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsniu. Atsakovas jokiu bÅ«du neinformavo varžybų organizatorių apie aplinkybę, kad trečiojo asmens automobilis buvo pastatytas netinkamoje vietoje, todėl negalima teigti, kad dėl atsiradusios žalos yra atsakingi varžybų organizatoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo 514, 60 Eur nuostolių atlyginimo, 15 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-01-24 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovės naudai.Nustatė, kad RokiÅ¡kio rajone, vykusio autokroso varžybų dalyvių parkavimo zonoje atsakovas, parkuodamas valdomÄ krosinį automobilį, prasisukus transporto priemonės ratams žvyru ir purvais aptaÅ¡kydamas trečiajam asmeniui A.

J. IÄ® priklausantį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino. Dėl įvykio metu apgadinto automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 614, 60 Eur žala, kuriÄ sudaro: 519,60 Eur be PVM už transporto priemonės remontÄ ir 95 Eur už transporto priemonės salono valymÄ . IeÅ¡kovė, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, dėl transporto priemonei padarytos žalos 2017-10-27 sprendimu iÅ¡mokėjo 514,60 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atskaitęs draudimo sutartyje numatytÄ 100 Eur iÅ¡skaitÄ .Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo atsakomybę už padarytÄ , valdant didesnio pavojaus Å¡altinį, žalÄ , t. y. aplinkybių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Nustatė, kad aikÅ¡telėje, kurioje įvyko žalos padarymo faktas, automobilius galima parkuoti ne tik dalyviams, tačiau ir jų komandos nariams, mechanikams, sportininkų rėmėjams.

Varžybose dalyvavo A. J. sÅ«nus K. J., o savo automobiliu jis atvežė mechanikÄ V. K. bei įrankius automobilio remontui. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pagal nusistovėjusiÄ varžybų organizavimo tvarkÄ A. J. IÄ® savininkas A. J. turėjo teisę minimoje aikÅ¡telėje automobilį statyti ir joje stovėti. Pažymėjo, kad iÅ¡ fotonuotraukų, kuriose yra matoma minima automobilių stovėjimo aikÅ¡telė varžybų metu, matyti, kad Å¡ioje aikÅ¡telėje stovi ir kiti automobiliai, kurie nėra specialiai paruoÅ¡ti ir varžybose nedalyvavo.

Varžybų organizatorius – RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo pirmininkas R. S. nurodė, kad nėra jokių, draudžiančių į aikÅ¡telę įvažiuoti, ženklų.Teismas sprendė, kad A. J. IÄ® automobilis varžybų dalyviams neturėjo trukdyti, nes atstumai nuo jo iki sportinių automobilių buvo gana dideli. Todėl byloje nepasitvirtino atsakovo teigiama aplinkybė, kad žala buvo padaryta dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo netinkamai pastatant automobilį. Byloje nenustatė aplinkybių dėl atsakovo civilinę atsakomybę Å¡alinančios sÄ lygos – nenugalima jėga ir nukentėjusio asmens tyčia.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti bei kurios sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . O bÅ«tent, žala buvo padaryta atsakovo veiksmais – per stipriai paspaudžiant akceleratorių dėl ko prasisuko ratai ir iÅ¡ po ratų iÅ¡mesti žemės ir žvyras apgadino A. J. IÄ® priklausantį automobilį.IÅ¡ R. S. ir A. J. parodymų nustatė, kad atsakovas yra geras vairuotojas jau daugiau nei 10 metų dalyvaujantis aptariamose ir kitose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiose lenktynėse, kuris automobilį jaučia gerai.

Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl trasa, kurioje važiavo yra jo namų trasa, be to, atsakovas aptariamose varžybose dalyvavo jau 10 – tÄ kartÄ , todėl jam yra gerai pažįstama, tiek pati trasa, tiek jos danga bei reljefas. Varžybas organizavusio RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo pirmininkas R. S. nurodė, jog jis per beveik dvideÅ¡imt metų patirties dalyvaujant ir organizuojant lenktynes, tokį įvykį matė pirmÄ kartÄ . Aukščiau aptartos aplinkybės teismui teikė pagrindo spręsti apie tyčios ar didelio neatsargumo atsakovo veiksmuose buvimÄ .

PagrindÄ tokiam manymui, suteikė ir byloje apklausto A. J. nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas savo automobiliu iÅ¡rėžė 2 – 2, 5 m. vėžę bei jo elgesys po įvykio – juokėsi, Å¡aipėsi, kÄ patvirtino ir byloje apklausto V. K. parodymai.Teismas sprendė, kad už padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė netaikytina varžybų organizatoriams, nes atsakovas dėl neva netinkamai pastatyto A. J. IÄ® automobilio į varžybų organizatorius nesikreipė, o varžybų organizatoriai pastabų dėl pastatyto automobilio nereiÅ¡kė.

Be to, įvykis įvyko ne varžybų trasoje, varžybų pertraukos metu, dėl ko atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ Å¡ių varžybų organizatoriams netaikytina. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog sprendžiant dėl jo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ taikytinas CK 6.270 str., kadangi KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti atsakomybę už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiÅ«rovų saugumÄ sporto varžybų ar renginių metu.

KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymas nenumato, jog Å¡i atsakomybė bÅ«tų sÄ lygota varžybų tipo (automobilių, motociklų, futbolo, krepÅ¡inio ar pan.), tad akivaizdu, jog renginių organizatoriai yra atsakingi už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiÅ«rovų patirtÄ Å¾alÄ bet kokių sporto varžybų ar renginių metu.Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymÄ atsako sporto varžybų organizatorius. Per renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiÅ«rovams turi bÅ«ti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais.

Byloje buvo nustatyta ir tÄ patvirtino renginio organizatoriaus - RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo atstovas R. S., jog varžybų metu varžybų nuostatai parengti nebuvo, varžybų saugumo reikalavimų parengta taip pat nebuvo. Pirmosios instancijos teismas varžybų organizatoriaus - RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo pirmininko R. S. paaiÅ¡kinimus, jog varžybų metu netgi nebuvo jokių, draudžiančių į aikÅ¡telę įvažiuoti, ženklų, vertino atsakovo nenaudai, tačiau Å¡i aplinkybė reiÅ¡kia ne atsakovo, tačiau varžybų organizatoriaus pareigų nevykdymÄ .

Varžybų organizatorius (o ne atsakovas) atsako už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiÅ«rovų saugumÄ sporto varžybų ar renginių metu, privalo parengti varžybų nuostatus, saugumo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykis įvyko ne varžybų trasoje, o varžybų pertraukos metu, dėl ko atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ Å¡ių varžybų organizatoriams netaikytina, tačiau tokie teismo teiginiai ir iÅ¡vados neatitinka tikrovės. Ä®vykis įvyko ne varžybų pertraukos metu, o varžybų metu, atsakovui iÅ¡važiavus iÅ¡ trasos, t. y.

Å¡iuo atveju varžybos apima keletÄ stadijų - iÅ¡važiavimÄ Ä¯ trasÄ trasos testavimui, grįžimÄ iÅ¡ trasos ir automobilio paruoÅ¡imÄ konkrečiai trasos bÅ«klei (ratų pakeitimÄ , kitų veiksmų atlikimÄ ), kvalifikacinį važiavimÄ , grįžimÄ iÅ¡ kvalifikacinio važiavimo, etapinį važiavimÄ pagal automobilių klases, grįžimÄ iÅ¡ etapinio važiavimo, pusfinalinį važiavimÄ , grįžimÄ iÅ¡ pusfinalinio važiavimo, finalinį važiavimÄ , grįžimÄ iÅ¡ pusfinalinio važiavimÄ ir t. t.

Negalima sakyti, jog sporto varžybos ar renginys nagrinėjamu atveju vyksta tik konkrečioje vietoje - automobilių lenktynių trasoje ir konkrečiu laiku - automobilių lenktynių trasoje laiku, kadangi varžybos ir renginys tuo neapsiriboja. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir į jÄ neatsižvelgė.Teigia, kad 2017-08-13 įvykis nutiko ne konflikto su A. J. metu, o absoliučiai netyčia, t. y. jokio konflikto su A. J. iki įvykio nebuvo, kÄ patvirtino ir pats A. J., duodamas teismui parodymus.

Todėl teismo teiginiai apie tyčios ar didelio neatsargumo atsakovo veiksmuose buvimÄ yra nepagrįsti. Kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios rodo ir jo elgesys po įvykio, atsipraÅ¡ant už netyčinį incidentÄ A. J. ir pasisiÅ«lant purvÄ nuo automobilio nuvalyti.Atsakovo valdytas automobilis yra specialiai pritaikytas važiuoti autokroso lenktynėse ir važiuojant minkÅ¡tu žemės gruntu ratai prasisuka labai dažnai, o dėl gilaus padangų protektoriaus tokiais atvejais į orÄ yra pakeliamas gruntas (purvas).Nurodo, kad 2017-08-13 įvykusio incidento esmė ta, kad varžybų metu, pasibaigus atsakovo automobilio klasės važiavimo etapui, atsakovas iÅ¡važiavo iÅ¡ lenktynių trasos ir pravažiavęs varžybų dalyvių zonoje buvusių žiÅ«rovų automobilius, stovėjusius kairėje pusėje, važiavo atbuline eiga į įkalnėje esančiÄ atsakovo automobilio parkavimo vietÄ (atsakovas yra pateikęs 2017-08-13 varžybų metu stovėjusių automobilių fotokopijÄ ).

Atsakovui važiuojant į įkalnę, t. y. jo parkavimo vietÄ atbuline eiga minkÅ¡tame grunte prasisuko atsakovo valdyto automobilio ratai, ko pasekoje atsakovo automobilis purvais aptaÅ¡kė trečiajam asmeniui priklausantį automobilį.Tam, kad sportininkų automobiliai nepadarytų žalos žiÅ«rovams ar turtui (Å¡iuo atveju - automobiliams), varžybų organizatoriai įprastai leidžia žiÅ«rovams varžybas stebėti ir statyti savo automobilius tik tam nustatytose vietose, tačiau jokiu bÅ«du ne lenktynių trasoje ar varžybų dalyvių zonoje, kaip kad buvo daroma nagrinėjamu atveju.

Å iuo atveju varžybų organizatorius, kaip paaiÅ¡kėjo, nebuvo parengęs jokių varžybų nuostatų ar saugumo reikalavimų.Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog A. J. IÄ® savininkas A. J. turėjo teisę aikÅ¡telėje automobilį statyti ir joje stovėti, nes varžybose dalyvavo jo sÅ«nus K. J., o savo automobiliu jis atvežė mechanikÄ V. K. bei įrankius automobilio remontui. Tokios teismo iÅ¡vados yra paremtos subjektyviais A. J. ir V. K. teiginiais, kadangi Å¡ie asmenys stovėjo visiÅ¡kai ne prie K.

J. automobilio, automobilio neremontavo ir neaptarnavo, o tik stebėjo varžybas, kaip žiūrovai.Teismo teiginiai, kad A. J. IĮ automobilis varžybų dalyviams neturėjo trukdyti, nes atstumai nuo jo iki sportinių automobilių buvo gana dideli vertintini kaip prielaida. Byloje nėra pateikta jokių normatyvinių dokumentų ar specialistų išvadų, iš kurių būtų galima spręsti kokie tokių automobilių stovėjimo atstumai turi būti kad jie nekliudytų varžybų dalyviams. Kita vertus, tai, jog A.

J. IÄ® automobilis atsakovui netrukdė, tačiau jis buvo pastatytas netinkamoje ir nesaugioje vietoje, dėl ko varžybų metu, parkuojant atsakovo valdomÄ automobilį, įvyko įvykis.Teigia, kad jis nepažeidė jokių taisyklių, o važiavo saugiai į savo parkavimo vietÄ prie mechanikų autobuso. Jis nekliudė nė vieno Å¡alia stovinčio automobilio, tačiau jo automobilio ratai prasisuko dėl buvusio minkÅ¡to žemės grunto ir parkavimo vietos buvimo įkalnėje. Å is automobilio ratų prabuksavimas, kas sÄ lygojo purvo iÅ¡ po ratų į orÄ iÅ¡metimÄ , nebÅ«tų padaręs absoliučiai niekam jokios žalos, jei žiÅ«rovai, tame tarpe ir A.

J., bÅ«tų varžybas stebėję ir automobilius statę ne varžybų dalyvių zonoje, o žiÅ«rovų zonoje.Be to, varžybų dalyviai iki Å¡io įvykio prašė A. J. ir kitus varžybų dalyvių zonoje buvusius žiÅ«rovus patraukti automobilius į saugesnę vietÄ , tačiau Å¡ie į praÅ¡ymus nereagavo, atsikalbinėjo ir automobilių į saugesnę vietÄ nepatraukė. Kad varžybų dalyviai iki Å¡io įvykio prašė A. J. ir kitus varžybų dalyvių zonoje buvusius žiÅ«rovus patraukti automobilius patvirtino ir pats A.

J. bei tai paliudijo liudytojai A. B., D. M., L. B..Mano, jog dėl įvykusio įvykio yra kaltas arba pats A. J., kuris pastatė automobilį varžybų dalyvių zonoje arba varžybų organizatoriai, kurie privalėjo užtikrinti žiÅ«rovų saugumÄ , parengti varžybų nuostatus, saugumo reikalavimus, bet Å¡ių pareigų aiÅ¡kiai nevykdė, tačiau ne atsakovas, kuris paprasčiausiai dalyvavo varžybose. Aplinkybė, kad varžybų organizatorius nevykdė jam keliamų įstatymo reikalavimų, neatleidžia organizatoriaus nuo atsakomybės, o prieÅ¡ingai - Å¡iÄ atsakomybę sÄ lygoja.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog priimtas sprendimas yra teisingas, pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Mano, atsakovui taikytina generalinio delikto doktrina: kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bylos nagrinėjimo metu apklausti tretieji asmenys - A. J.

IÄ® atstovas ir RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo atstovas nurodė, jog atsakovas sportinį automobilį vairuoja ir dalyvauja sportinėse varžybose jau 10 metų, yra nuolatinis Å¡ių varžybų dalyvis (dalyvavo jau 10 kartÄ ), gerai jaučia ir valdo bÅ«tent sportinę transporto priemonę, puikiai gali įvertinti kelio dangos ir padangų protektoriaus sÄ veikos pasekmes, todėl visiÅ¡kai aiÅ¡kiai galėjo numatyti savo atliekamo manevro pasekmes ir pasirinkti tokiÄ trajektorijÄ ir važiavimo bÅ«dÄ , kuris nesukeltų žalos aplinkiniams.

Atsakovui atsakomybė taikytina ir kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojui.Pažymi, jog eismo įvykyje dalyvavo tik vienas padidinto pavojaus Å¡altinis, todėl atsakovui atsakomybė gali bÅ«ti taikoma, vertinant jo elgesį kaip didelį neatsargumÄ (nors ir nenori pasekmių, bet turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų iÅ¡vengti). Nors atsakovas teigia, kad žala buvo padaryta netyčia, tačiau byloje apklaustų asmenų A. J. IÄ® atstovo ir liudytojo V. K. teigimu, tai buvo tyčinis veiksmas, kadangi prieÅ¡ įvykį buvo stebėtas žodinis konfliktas, o atsakovas atvažiavęs į aikÅ¡telę tikslingai manevravo Å¡alia nukentėjusio automobilio ir pravažiuodamas iÅ¡rėžė 2 - 2,5 m. vėžę, po įvykio juokėsi, Å¡aipėsi, dėl įvykusio įvykio neatsiprašė, atsakovas galėjo pasirinkti ir manevravimÄ kitoje pusėje, tam buvo pakankamai vietos.Trečiojo asmens RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo atstovas paaiÅ¡kino, kad ilgametis sportininkas gali visiÅ¡kai kontroliuoti, kad tokios vėžės neatsirastų.

Dėl padarytos žalos yra atsakingas atsakovas D. M., kuris ne varžybų trasoje, varžybų pertraukos metu, automobilių parkavimo aikštelėje, kurioje buvo daug įvairių automobilių ir žmonių, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, būdamas ilgametis automobilių sporto sportininkas, gebantis puikiai įvertinti atliekamo manevro pasekmes, tikslingai manevravo šalia stovinčio automobilio Audi Q7, v/n (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje automobilis buvo apdrabstytas purvu, taip jį apgadinant.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubas praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog autokroso dalyvių zonos pagrindas apaugęs žole, todėl iÅ¡ po jos pakelti žvyrÄ galima tik nesaugiai važiuojant. D. M. autokroso varžybose dalyvauja ne vienerius metus. Patyręs autokroso dalyvis turi apskaičiuoti automobilio greitų, jo ratų prasisukimÄ , elgtis atsakingai, kad nepadarytų žalos sau, kitiems autokroso dalyviams bei kitiems asmenims.

RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo organizuojamų autokroso varžybų dalyviai prieÅ¡ kiekvienas varžybas užpildo dalyvio paraiÅ¡kÄ . Be dalyvio anketinių duomenų, dalyvis savo paraÅ¡u patvirtina, kad atsako už žiÅ«rovams ar dalyviams tyčia padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi varžybų dalyviai buvo supažindinti su taisyklėmis, RokiÅ¡kio ekstremalaus sporto klubo kaltės nėra. A. J. automobilis galėjo bÅ«ti apdrabstytas žvyru ne dėl D. M. kaltės, o dėl jo neatsargumo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, o taip pat turi atitikti materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teismo padarytos iÅ¡vados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). IeÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimus) ir jį pagrindžiančias aplinkybes (pagrindÄ ) suformuluoja ieÅ¡kovas teismui paduodamame ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieÅ¡kinio reikalavimo atžvilgiu galioja bendroji civilinio proceso taisyklė, kad bylos nagrinėjimo pirmÄ ja instancija ribas pagal bendrÄ jÄ taisyklę lemia bylos Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai (ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas.

Ä®statymas neįpareigoja ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tačiau, ieÅ¡kovui nedraudžiama ieÅ¡kinyje, be faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Taigi, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje gali nurodyti materialinės teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, iÅ¡dėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto.

Vadinasi, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialinės teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D.

M. 514,60 Eur žalÄ , 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, motyvuodamas, jog žala buvo padaryta atsakovo veiksmais – per stipriai paspaudžiant akceleratorių dėl ko prasisuko ratai ir iÅ¡ po ratų iÅ¡mesti žemės ir žvyras apgadino A. J. IÄ® priklausantį automobilį. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo, vadovavosi bendra deliktinės atsakomybės norma - CK 6.270 straipsniu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog sprendžiant dėl jo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , negali bÅ«ti taikomas CK 6.270 straipsnis, kuriame numatyta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė, nes atsakomybės klausimus už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiÅ«rovų saugumÄ sporto varžybų ar renginių metu, reglamentuoja KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymas.Bylos duomenys patvirtina, kad žala trečiajam asmeniui A.

J. IĮ turtui padaryta 2017 m. rugpjūčio 13 d. vykusių varžybų, tradicinės bajorų šventės Šermukšniukas – 10 autokrosas, metu. Šių varžybų organizatorius yra trečiasis asmuo Rokiškio ekstremalaus sporto klubas. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – KKSĮ) 42 straipsnis nustato sporto varžybų ir renginių organizavimo principus. Pagal šio straipsnio nuostatas visų lygių sporto varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus.

Varžybų nuostatai gali bÅ«ti parengiami konkrečioms varžyboms arba visam čempionatui, atsižvelgiant į sporto Å¡akos taisykles. Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymÄ atsako sporto varžybų organizatorius. Kiekviena sporto (Å¡akos) federacija privalo turėti varžybų saugumo taisykles. Atsižvelgiant į tarptautinių sporto Å¡akų organizacijų reikalavimus, jas pagal kompetencijÄ tvirtina sporto (Å¡akų) federacijų valdymo organai. Sporto varžybų ir renginių organizatoriai atsako už sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiÅ«rovų saugumÄ sporto varžybų ar renginių metu.

Per renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiÅ«rovams turi bÅ«ti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais. Jeigu sporto mėgėjai, žiÅ«rovai nesilaiko nustatytų varžybų saugumo reikalavimų ir vieÅ¡osios tvarkos taisyklių, organizatorius už žiÅ«rovo patirtÄ ir (ar) kitiems sukeltÄ Å¾alÄ neatsako (KKSÄ® 42 straipsnio 1-5 dalys).Taigi, minėto įstatymo normos reikalauja, kad varžybos ar renginiai bÅ«tų vykdomi pagal varžybų nuostatus, o sporto (Å¡akos) federacija, Å¡iuo atveju, Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF), privalo turėti varžybų saugumo taisykles.

Be to, įstatymas nurodo, kad per vykstantį renginį ar varžybas sporto mėgėjams ir žiÅ«rovams turi bÅ«ti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, aukščiau nurodyto įstatymo normų netaikė, neiÅ¡reikalavo privalomų dokumentų, kurių pagrindu galėjo vykti varžybos, neanalizavo įvykio situacijos atitikimo varžybų nuostatams, neiÅ¡analizavo realios faktinės situacijos pagal atsakovo pateiktÄ fotonuotraukÄ .

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant byloje aukščiau iÅ¡vardintų duomenų, negalima daryti pagrįstos ir nenuginčijamos iÅ¡vados apie tai, kad varžybų organizatorius įvykdė įstatymo jam keliamus reikalavimus, kad nukentėjęs asmuo ir kiti sporto mėgėjai ir žiÅ«rovai, buvo susipažinti su varžybų saugumo reikalavimais ir jų nepažeidė. IÅ¡ bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kaip yra atskirtos įvairios zonos, kas gali patekti į dalyvių parkavimo zonÄ , ar ji yra atskirta nuo žiÅ«rovų ir kitų, jei tokios yra, zonų, kokie atstumai turi bÅ«ti tarp Å¡ių zonų ir ar jie įtvirtinti varžybų saugumo taisyklėse.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.

Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir/ar pagrįstumÄ , padarytas faktų vertinimo bei teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) klaidas dažniausiai iÅ¡taiso, negrÄ Å¾indamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡skyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2008; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, kt.).Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Nenustačius išvardytų reikšmingų aplinkybių, nėra galimybės šios civilinės bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tinkamai taikant įstatymus. Dėl padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina šiam teismui iš naujo nagrinėti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                 Zina MickevičiÅ«tė