80d44c30-a824-428e-906b-db2e751de96a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-731-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00150-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PrieÅ¡gaisrinės sistemos“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1765-638/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PrieÅ¡gaisrinės sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PrieÅ¡gaisrinės sistemos“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autokausta“ 110 164,69 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 110 164,69 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas jÄ ar trečiuosius asmenis.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinio suma laikytina labai didele net ir verslo subjektui, todėl savaime lemia grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovės elgesys, piktybiÅ¡kai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vengiant priimti atliktus darbus bei už juos apmokėti bei visiÅ¡kai nebendradarbiaujant su ieÅ¡kove, leidžia pagrįstai abejoti atsakovės sÄ Å¾iningumu. IeÅ¡kovės teigimu, labiausiai tikėtina, jog atsakovė sÄ moningai įvairiais neteisėtais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti darbų priėmimo ir kuo ilgiau vilkinti laikÄ , kad nereikėtų subrangovui apmokėti už atliktus darbus bei siekia visiÅ¡kai iÅ¡vengti prievolių ieÅ¡kovei ir tokiu bÅ«du neteisėtai praturtėti jos sÄ skaita.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė ir toliau elgsis nesÄ Å¾iningai bei gali bandyti nuslėpti, parduoti ar kitaip perleisti turimÄ turtÄ , tokiu bÅ«du padarydama ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ neįmanomu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.Teismas konstatavo, kad Å¡ioje proceso stadijoje neturi pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės reikalavimo akivaizdžiai nepagrįstu, prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų turinys patvirtina, jog ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o toks ieÅ¡kovės reikalavimas, koks yra pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas.Teismas, pažymėjęs, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl didelės ieÅ¡kinio sumos nesudaro pagrindo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimÄ perleisti savo turtÄ tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ dėl skolos ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau vien didelės ieÅ¡kinio sumos nurodymas ir ieÅ¡kovės deklaracija, jog kyla grėsmė bÅ«simo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sÄ lyga areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ .III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovė UAB „PrieÅ¡gaisrinės sistemos“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti.

Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismas, formaliai pritaikydamas Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nagrinėjamam atvejui, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kinio suma yra vienas iÅ¡ kriterijų, kuris svarbus vertinant bÅ«tinybę konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota prezumpcija, kuri nėra pakeista ar paneigta, bet teismų plačiai taikoma iki Å¡iol, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nurodytos prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naÅ¡tÄ asmeniui, kuris, iÅ¡kilus turtiniam ginčui, praÅ¡o taikyti areÅ¡tÄ . Kadangi faktinę grėsmę ieÅ¡kinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju itin sudėtinga arba praktiÅ¡kai neįmanoma, areÅ¡to taikymo praÅ¡ančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobÅ«džio teiginiu (didele ieÅ¡kinio suma). Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra iÅ¡laikyti atsakovo finansinį pajėgumÄ , užkertant keliÄ jo dirbtinam sumažinimui, nes kuo didesnė reikalavimo suma (kuo didesnės neigiamos pasekmės gali kilti atsakovui), tuo labiau didėja bandymo jų iÅ¡vengti tikimybė.

Taigi teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iÄ prezumpcijÄ ir įvertinti didelę ieÅ¡kinio sumÄ , kaip potencialiÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga įrodyti gerÄ turtinę padėtį ir taip paneigti minėtÄ prezumpcijÄ tenka Å¡aliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, kad ji nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iÅ¡ esmės perkėlė ieÅ¡kovei atsakovės procesines pareigas ir netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kovė pateikė teismui informacijÄ apie atsakovės turtinę padėtį, kuriÄ Ä¯vertinęs teismas galėjo nustatyti, kad jos padėtis nėra gera ir nepaneigia didelės ieÅ¡kinio sumos, kaip grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcijos. Creditinfo duomenimis, atsakovė vertinama kaip turinti aukÅ¡tesnę nei vidutinė bankroto rizikÄ bei rizikÄ dėl atsiskaitymų vėlavimo. Nuo 2016 m. liepos 28 d. atsakovės turtas už 132 547 Eur sumÄ yra areÅ¡tuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) naudai, o tai leidžia spręsti, kad atsakovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei bei abejoti atsakovės finansiniu pajėgumu arba sÄ Å¾iningumu.

Dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo abejonių kelia ir tai, kad jai Å¡iuo metu iÅ¡kelta kita civilinė byla teisme (Nr. e2-42699-816/2016), o per visÄ veikimo laikotarpį atsakovė turėjo net 149 teisminius procesus, 22 iÅ¡ kurių buvo atsakove.IeÅ¡kovės nurodomas aplinkybes patvirtina ir atsakovės oficialÅ«s finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai. DidžiÄ jÄ dalį atsakovės turto, net 14 564 875 Eur, sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiÄ jÄ dalį – per vienerius metus gautinos sumos.

Trumpalaikis turtas dėl savo pobÅ«džio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Be to, nors atsakovė 2015 m. duomenimis, turėjo ir apie 3,4 mln. Eur ilgalaikio turto, beveik visas Å¡is turtas yra maÅ¡inos, įrengimai bei transporto priemonės, kurie Å¡iuo metu atsakovei nuosavybės teisė nebepriklauso (galimai sÄ moningai). 2017 m. sausio 1 d. atsakovei nuosavybės teisė priklausė vos viena transporto priemonė, nors dar 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė turėjo bent 85 tokias transporto priemones.

Atsakovės ilgalaikiai įsipareigojimai kredito įstaigoms 2015 metais, palyginus su 2014 metais, padidėjo nuo 1,5 mln. Eur iki 4,5 mln. Eur, o pelnas per vienerius metus krito daugiau nei 10 kartų. Toks pelno kritimas per palyginti trumpÄ laikotarpį rodo staigų atsakovės veiklos pablogėjimÄ ir finansinį nestabilumÄ , be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar per 2016 metus atsakovės finansinė bÅ«klė dar labiau nepablogėjo. Taigi visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kinio suma atsakovei yra didelė.Atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir visos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios patvirtina akivaizdžiai neteisėtÄ atsakovės elgesį ir nebendradarbiavimÄ .Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, sÄ moningai kartu su juo nepateikusi teismui nei vienos iÅ¡ atsakovės pareikÅ¡tų pretenzijų, raÅ¡tų dėl ieÅ¡kovės nuolatinio vėlavimo atlikti darbus ir atliktų darbų defektų. IeÅ¡kovė taip siekia suklaidinti teismÄ dėl savo reikalavimo pagrįstumo ir realumo. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindžia vien tik vienaÅ¡aliÅ¡kai, neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytais atliktų darbų aktais.

Tokie ieÅ¡kovės veiksmai, kai vietoje to, kad iÅ¡taisytų atliktų darbų defektus, vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡o atliktų darbų aktus, kurie jau atsakovės buvo grÄ Å¾inti su pastabomis, yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningi ir neteisėti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, nes nėra net pirmos iÅ¡ dviejų privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų.IeÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, prideda raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos iÅ¡kreiptai interpretuoja.

Atsakovės finansinė bÅ«klė yra stabili, ji neturi jokių pradelstų bei teismuose iÅ¡ieÅ¡komų įsiskolinimų, sėkmingai veikia rinkoje. IeÅ¡kovė nenurodė, kad procentaliai atsakovės bankroto rizika vertinama tik 1.8 proc., o vėlavimo atsiskaityti rizika – tik 26,15 proc., kas laikytina aukÅ¡tu ir teigiamu reitingu, kokį turi nedaugelis statybos sektoriaus įmonių. Be to, vertinant atsakovės galimybes atsiskaityti ir vykdyti teismo sprendimÄ , reikia remtis ne bankroto ir vėlavimo rizikomis, o toje pačioje ataskaitoje pateikiamais atsakovės einamojo mokumo ir kritinio padengimo koeficientais.

Tokio aukÅ¡to lygio Å¡iuos koeficientus kaip atsakovė turi tik nedidelė dalis statybos sektoriaus įmonių.PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, 132 547 Eur suma nėra areÅ¡tuota, o yra sulaikyta ir ji nėra skola VMI, bet yra PVM mokesčio permoka. Minėta suma sulaikyta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 101 straipsnio 4 punkto pagrindu, o ne vykdomuoju dokumentu, o tai taip pat patvirtina, kad tai nėra skola VMI. Atsakovė nuo 2013 metų neturi skolinių įsipareigojimų ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.IeÅ¡kovės nurodyti 149 teisminiai procesai yra ne 149 skirtingos bylos, tačiau iÅ¡ viso per visÄ atsakovės 20 metų veiklos laikotarpį buvusių posėdžių skaičius, kuriuose didelę dalį sudaro bylos susijusius su bankroto bylomis, kuriuose atsakovė yra kreditorė, bet kuriuose nėra nei vienos atsakovei iÅ¡keltos bylos dėl skolos ar kitokių sumų sumokėjimo.

IeÅ¡kovės nurodytoje byloje Nr. e2-42699-816/2016 UAB „Autokausta“ iÅ¡ atsakovės pakeista į ieÅ¡kovę, be to, civilinė byla yra ne dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Nesutiktina, kad atsakovė sÄ moningai mažina savo turto apimtį ir galimybes įvykdyti ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ . Atsakovė, atlikusi turimo transporto parko iÅ¡laikymo analizę, priėjo iÅ¡vadÄ , kad daug efektyviau visÄ transporto parkÄ nuomotis. Atsakovė taip sutaupo ne tik didelę dalį lėšų, skiriamų transporto priemonių remontui, bet ir iÅ¡vengia priverstinių pravaikÅ¡tų.

Atsakovės įstatinis kapitalas siekia net 336 600 Eur, taigi ieškovės reikalavimams padengti užtektų trečdalio šios sumos, nevertinant kitų atsakovės turimų lėšų ir turto. Atsakovės nuosavas kapitalas yra net 70 kartų didesnis nei ieškovės reikalavimas. Atsakovė vykdo vienus didžiausių statybos projektų visoje statybų rinkoje, kurių užsakovai yra valstybinės institucijos, o vadovaujantis verslo apskaitos standartais, į balanso eilutė „per vienerius metus gautinos sumos“ nėra įtraukiamos abejotinos skolos.

Tai paneigia argumentus apie galimus trumpalaikio turto, susijusio su gautinomis sumomis, pakitimus. Be to, atsakovės trumpalaikio turto 1 024 007 Eur dydžio dalį sudarė pinigai ir jų ekvivalentai, o vien Å¡i suma beveik 10 kartų virÅ¡ija ieÅ¡kovės reikalavimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, banko suteiktas ilgalaikis kreditas, apyvartinėms lėšoms naudoti vykdant ypatingai didelės vertės projektus, nerodo atsakovės prastos finansinės bÅ«klės, bet tik patvirtina, jog atsakovė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, nes prieÅ¡ suteikiant tokį kreditÄ , bankas iki smulkmenų įvertina visas galimas rizikas.

Ilgalaikis kreditas suteikiamas tik stabilioms ir gerÄ finansinę padėtį turinčioms įmonėms. Savo ruožtu statybos įmonės pelnas yra gaunamas per tęstinius 1–3 metų projektus, todėl bÅ«tina vadovautis ne per metus įmonės deklaruojamu pelnu, tačiau turimu įmonės nuosavu kapitalu.Jeigu atsakovei bÅ«tų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai sukeltų jai didelius nuostolius, kurių atlyginimui užtikrinti atsakovė reikalautų įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti nuostolių užtikrinimui banko garantijÄ ar sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ visÄ nuostolių sumÄ .

Atsakovė vykdo daug vieÅ¡Ä interesÄ turinčių ir nacionalinės svarbos projektų, kylančių iÅ¡ viešųjų pirkimų – atsakovė jau pasirašė sutartį dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tÅ«pimo tako rekonstrukcijos darbų atlikimo, Å¡iais metais užbaiginėja Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, o kovo mėnesį pradeda valstybinės reikÅ¡mės kelio Ramučiai – Martinava kapitalinio remonto darbus. Taigi atsakovė, vykdanti Å¡iuo metu projektus už 25 mln.

Eur sumÄ , yra iÅ¡davusi perkančiosioms organizacijoms užtikrinimus savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui bendrai 2,5 mln. Eur sumai. Pritaikius areÅ¡tÄ , visos perkančiosios organizacijos įgytų teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis ir pasinaudoti atsakovės pateiktais sutarties įvykdymo užtikrinimais, dėl ko atsakovė patirtų nuostolius, susijusius ne tik su negautomis pajamomis, bet ir pagal laidavimo raÅ¡tus. Be to, atsakovei atsirastų neproporcingai didelė žala, susijusi su medžiagų tiekėjų suteiktų mokėjimų atidėjimų sumažinimais.

Teismas k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Dėl naujų įrodymų priėmimoIeÅ¡kovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Naujais teikiamais duomenimis (atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2015 metus dokumentais) ieškovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistavimo.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jų iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina ieÅ¡kovės UAB „PrieÅ¡gaisrinės sistemos“ su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad su ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio, įrodomosios reikÅ¡mės pasisakė savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas nepažeidžia atsakovės teisių, be kita ko ir lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų.

Dėl ginčo esmėsTeismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Taigi antroji bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, su kurios pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu nesutinka apeliantė, yra grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Nors ieÅ¡kovė teisi teigdama, kad atsižvelgdami į tai, jog ieÅ¡kinio pateikimo metu daugeliu atveju yra itin sudėtinga įrodyti faktinę grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (be kita ko pagrįsti atsakovo sÄ moningÄ ketinimÄ iÅ¡vengti jam galbÅ«t nepalankaus sprendimo įvykdymo), teismai paprastai taiko didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , visų pirma, pažymėtina, kad Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1451-381/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-676-241/2017, kt.), ir, antra, prieÅ¡ingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, Å¡ios prezumpcijos taikymo praktika pati savaime neeliminuoja ir neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos savo praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įrodinėti abi Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygas.

Antai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pasisakyta, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (poreikį) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ . (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-455-180/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-347-381/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017; kt.)Savo ruožtu tuo atveju, jeigu didelio ieÅ¡kinio sumos prezumpcija teismo nutartyje pasiremiama, jos paneigimo naÅ¡ta, atsižvelgiant į ekonomiÅ¡kumÄ Ä¯rodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014), t. y. bÅ«tent tada (siekdamas pritaikytų priemonių panaikinimo) atsakovas turi pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma jam nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016;

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; kt.).Taigi, prieÅ¡ingai nei supranta ieÅ¡kovė, teismų praktikoje nurodomas argumentas, kad didelė ieÅ¡kinio suma objektyviai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi net įrodinėti, kad atsakovui iÅ¡ tikrųjų tokia reikalavimų suma yra didelė, apsiribodamas tik pačios ieÅ¡kinio sumos dydžio nurodymu, kuri, kaip žinoma, nustatoma vienasmeniÅ¡kai paties ieÅ¡kovo, ir deklaracija apie grėsmės bÅ«simo sprendimo vykdymui egzistavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kinio sumos atsakovei reikÅ¡mingumÄ , perkėlė ieÅ¡kovei atsakovės procesines pareigas ir netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ .Nagrinėjamojo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima kategoriÅ¡ka, neįvertinus konkrečios bylos faktinių aplinkybių, iÅ¡vada, jog visais atvejais pati savaime didelė ieÅ¡kinio suma, nepateikus duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nedaro įtakos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, Å¡ioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai pirmosios instancijos teismo netaikytos ne tik dėl to, kad nėra pateikta įrodymų apie atsakovės siekį (ketinimÄ ) perleisti, sumažinti savo turtÄ ar kitaip apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymÄ , bet ir todėl, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma akivaizdžiai nėra didelė atsakovei.Pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina pačios ieÅ¡kovės tiek su praÅ¡ymu, tiek ir nauji, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai.

Antai, Creditinfo duomenimis, atsakovės bankroto tikimybė, kuriÄ akcentavo ieÅ¡kovė, viso labo sudaro 1,85 proc., savo ruožtu per visÄ savo veikimo laikotarpį atsakovė turėjo ne 149 atskirus teisminius procesus, kaip kad neteisingai interpretuoja ieÅ¡kovė, bet 149 posėdžius, o Å¡is skaičius, įvertinus, jog tik 22 iÅ¡ Å¡ių posėdžių UAB „Autokausta“, veikianti nuo 1997 metų, buvo atsakovė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nelaikytinas pakankamu pagrindu abejoti ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymo galimybe.

Savo ruožtu ieÅ¡kovės akcentuotoje civilinėje byloje Nr. e2-42699-816/2016 (Å¡iuo metu Nr. e2-2042-816/2017) UAB „Autokausta“ iÅ¡ atsakovės pakeista į ieÅ¡kovę.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos, o taip pat vieÅ¡ai prieinamos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų VSDFV, savo ruožtu atsakovės einamojo mokumo koeficientas, padedantis nustatyti, kiek trumpalaikis turtas virÅ¡ija trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. parodantis įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimÄ trumpalaikį turtÄ , remiantis Creditinfo duomenis, yra kur kas aukÅ¡tesnis nei Å¡io sektoriaus įmonių koeficiento vidurkis.Atmestini ir ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovės neva neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų matyti, kad VMI pritaikytas 132 547 Eur areÅ¡tas yra susijęs su deklaruota PVM permoka, o ne su įmonės įsiskolinimu valstybei.

Pagal finansinės ataskaitos dokumentų duomenis atsakovė turi ilgalaikio nekilnojamojo turto (žemė, pastatai), kurio vertė virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , taip pat didelės vertės kito materialaus turto (maÅ¡inų ir įrenginių), todėl aplinkybė, jog didžiÄ jÄ dalį atsakovės turto iÅ¡ tikrųjų sudaro trumpalaikis turtas (net 14 564 875 Eur, 2015 metų duomenimis), iÅ¡ kurio didžiÄ jÄ dalį – per vienerius metus gautinos sumos, nepakankama grėsmei, jog ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar tapti neįmanomu, pagrįsti, tuo labiau, kad vien tik pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1 024 007 Eur sumÄ , kuri net 9 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovės reikalavimo dydį, o atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 336 600 Eur.

Be to, nors atsakovės grynasis pelnas už 2015 metus, iÅ¡ tikrųjų, kaip ir nurodė ieÅ¡kovė, sumažėjo, palyginus su 2014 metais, net ir Å¡i sumažėjusi grynojo pelno suma daugiau nei du kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , o įvertinus atsakovės nurodytus duomenis apie jai patikėtus valstybinės reikÅ¡mės projektus, jų dydį bei statybos veiklos specifikÄ , grynojo pelno tam tikru laikotarpiu sumažėjimas automatiÅ¡kai neleidžia teismui konstatuoti ieÅ¡kinio sumos atsakovei reikÅ¡mingumÄ ir dėl to esančiÄ bent tikėtinÄ grėsmę ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus atsakovės geros finansinės padėties duomenis, sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo nepagrindžia ir ieÅ¡kovės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė nebeturi jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, o visÄ transporto parkÄ nuomojasi.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , taigi ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimÄ , patvirtina ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, vengimo priimti darbus, atsiskaityti ir pan.

Minėtos aplinkybės sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ ir Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ) negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ir pagrindžiančios atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė