80d2a682-b548-4bb1-a4ec-6620df4e103e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-153-1092/2021 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00838-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2767-514/2020 pagal pareiÅ¡kėjo R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. K.. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas po tėvo A. K. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas, po jo mirties liko palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, piniginės lėšos, automobiliai. PareiÅ¡kėjas paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužsivedė, tačiau palikimÄ priėmė, pradėdamas palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti, kaip ir jo brolis suinteresuotas asmuo V. K.. PareiÅ¡kėjas kartu su broliu laidojo tėvÄ , disponavo tėvo turėtu turtu – lėšų dalimi, butu. Tėvas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visÄ savo turtÄ lygiomis dalimis paliko pareiÅ¡kėjui ir broliui (suinteresuotam asmeniui), tačiau pareiÅ¡kėjas nustatytu terminu nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. PareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti tėvui priklausiusį turtÄ , todėl prašė palikimo priėmimo faktÄ nustatyti teismine tvarka.

3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad ne pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi tėvo laidotuvėmis, o suinteresuotas asmuo. Po tėvo laidotuvių V. K. su savo broliu nebebuvo susitikęs, jokio palikimo kartu netvarkė. PareiÅ¡kėjas neturėjo tėvo buto raktų, todėl negalėjo ten patekti ir tvarkyti palikimo. Be to, jis net nesidomėjo, koks yra likęs palikimas, į Plungę nebuvo atvykęs, turto neapžiÅ«rėjo. Visas sÄ skaitas už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo, jis butÄ valė, tvarkė jau po tėvo mirties.

Piniginių lėšų tėvas nepaliko, todėl paveldėtojai negalėjo jomis naudotis ar disponuoti, laidojimo paÅ¡alpa buvo pervesta į suinteresuoto asmens sÄ skaitÄ . Nuvykęs pas notarÄ dėl pavedėjimo bylos užvedimo suinteresuotas asmuo labai nustebo, sužinojęs, kad yra suraÅ¡ytas 2019 m. spalio 22 d. testamentas, kuriuo palikimas paliktas pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo susisiekė su pareiÅ¡kėjo sÅ«numi M. K. ir jam perdavė saugoti automobilius, nes automobiliai buvo jam palikti ankstesniu 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu.

Suinteresuoto asmens nuomone, įvertinus pareiÅ¡kėjo veiksmus, atliktus po tėvo A. K. K. mirties, nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, atitinkančius įstatymų nuostatas dėl palikimo priėmimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, kad R. K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. K. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens V. K. 1 038 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad A. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senoviniai automobiliai, piniginės lėšos. Palikėjas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visÄ jam priklausantį turtÄ (įskaitant nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, turtines teises ir kt.) po 1/2 dalį paliko suinteresuotam asmeniui V. K. ir pareiÅ¡kėjui R. K.. Suinteresuotas asmuo V. K. palikimÄ priėmė, 2020 m. birželio 26 d. paduodamas pareiÅ¡kimÄ Plungės r. 3-ajam notarų biurui.

6. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais, taip pat nustatė, kad po tėvo mirties pareiškėjas lankėsi tėvui priklausiusiame bute, jį apžiūrėjo, paėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, laikydamas save teisėtu įpėdiniu. Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai galbūt paimti tik 2020 m. spalio mėnesį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pagal liudytojo parodymus, bute pareiškėjas lankėsi netrukus po mirties (praėjus devynioms dienoms ar trisdešimčiai dienų), t. y. nepraėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti.

Pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, paveldimÄ turtÄ jis ketino perleisti sÅ«nui M. K., tokius ketinimus patvirtino iÅ¡duodamas įgaliojimÄ vesti paveldėjimo bylÄ po tėvo mirties. Nors įgaliojimas iÅ¡duotas 2020 m. liepos 14 d., praėjus trims mėnesiams po testatoriaus mirties, tokie veiksmai rodo, kad pareiÅ¡kėjas siekė realizuoti teisę į palikimÄ . Tuo tarpu mirusiajam priklausę automobiliai „Opel“ ir „Moskvič“ yra saugomi pas liudytojÄ . Automobilį „Opel“ atvarė ir perdavė suinteresuotas asmuo, o automobilį „Moskvič“ pakeitęs padangas ir suremontavęs automobilio stabdžius saugoti į gyvenamojo namo kiemÄ parsivarė liudytojas.

Suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimu, Å¡iuos automobilius perdavė saugoti liudytojui, kadangi 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu Å¡ie automobiliai testatoriaus buvo palikti liudytojui. Tačiau iÅ¡ paties suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų iÅ¡eina, kad jau 2020 m. gegužės mėnesį lankydamasis pas notarÄ sužinojo apie pakeistÄ testamentÄ , todėl automobilių perdavimo momentu M. K. nebebuvo įpėdinis pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentÄ , kadangi 2019 m. spalio 22 d. testamentu testatorius visÄ jam priklausiusį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui.

Pagal pareiškėjo paaiškinimus, sūnus M. K. šių automobilių saugumu rūpinosi ir rūpinasi ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiškėjo prašymu, automobilis „Moskvič“ liudytojo buvo remontuojamas (pakeistos padangos, remontuoti stabdžiai), automobiliai ir šiuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje pareiškėjo šeimos narių žinioje. Teismas konstatavo, kad šiais automobiliais liudytojas rūpinasi kaip pareiškėjo atstovas, saugodamas ir prižiūrėdamas šiuos automobilius kaip paveldimo turto objektus.

Šių daiktų su suinteresuoto asmens sutikimu paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas.

7. Teismas konstatavo, kad už palikėjo paliktÄ butÄ mokesčiai mokami iÅ¡ lėšų, gautų kaip laidojimo paÅ¡alpa, kuri buvo sumokėta į suinteresuoto asmens V. K. sÄ skaitÄ , todėl aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas neprisideda lėšomis prie buto iÅ¡laikymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas palikimo nėra priėmęs. PareiÅ¡kėjas lankėsi palikimÄ sudarančiame bute, domėjosi jo bÅ«kle, tokie veiksmai vertintini kaip savininko veiksmai su palikimÄ sudarančiu turtu.

Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai pagal įstatymÄ pareiÅ¡kėjas galėjo priimti palikimÄ , Å¡alyje buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), todėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad ir dėl Å¡ios priežasties paveldimÄ turtÄ kaip atstovas prižiÅ«rėjo sÅ«nus M. K., kuris pareiÅ¡kėjo pavedimu rÅ«pinosi paveldimo turto bÅ«kle, saugumu, yra įtikinami ir logiÅ¡ki.

8. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atsisakęs paveldėjimo teisės. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo matyti, kad, suinteresuotam asmeniui 2020 m. gegužės mėnesį sužinojus apie testatoriaus valios pakeitimÄ ir kilus ginčui telefoninio pokalbio metu, pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl pageidavimo paveldėti testamentu paliktÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjo siekį įgyvendinti palikimo priėmimo teises patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kimÄ teismui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pateikė 2020 m. liepos 17 d., nedaug praleidęs (13 dienų) įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad palikėjo laidotuvių iÅ¡laidas apmokėjo pareiÅ¡kėjas, palikėjas savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamente, pakeitė 2019 m. spalio 22 d. suraÅ¡ydamas naujÄ testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ lygiomis dalimis po 1/2 dalį paliko savo sÅ«nums. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , siekia įgyvendinti savo teisę į palikimÄ tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų paneigta palikėjo valia.

PareiÅ¡kėjui po tėvo mirties atiteko asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, juos pareiÅ¡kėjas ar jo atstovas valdo iki Å¡iol, pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas faktiniu valdymu palikimÄ priėmė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Suinteresuotas asmuo V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 10.1. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas negalėjo patvirtinti aplinkybes, kad kartu su broliu tvarkė palikimÄ , tačiau nurodė, kad veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko ne pats, o raginamas savo sÅ«naus ir tik tada, kai jau buvo praėjęs terminas palikimui priimti. Tokie pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai nelaikytini aktyviais veiksmais, sudarančiais pagrindÄ priimti palikimÄ . 10.2. Po tėvo laidotuvių V. K. su pareiÅ¡kėju nebebuvo susitikęs, jokio palikimo kartu netvarkė.

R. K. neturėjo tėvo buto raktų, juos turėjo jo sÅ«nus M. K. ir suinteresuotas asmuo V. K., todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo savarankiÅ¡kai ten patekti ir tvarkyti palikimo. Be to, pareiÅ¡kėjas net nesidomėjo, koks yra likęs palikimas, į Plungę nebuvo atvykęs, turto net neapžiÅ«rėjo. Visas atėjusias sÄ skaitas už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo, jis butÄ valė, tvarkė jau po tėvo mirties. 10.3. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad daiktus iÅ¡ tėvo buto pasiėmė iki 2020 metų spalio mėnesio, todėl teismas negalėjo pareiÅ¡kėjo parodymų vertinti kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčių teiginių, o suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų laikyti neįrodytais.

Pats apsilankymo mirusio asmens bute faktas nelaikytinas palikimo priėmimu, nes tokie veiksmai nelaikytini aktyviais veiksmais ir valia priimti palikimÄ , todėl laiko tarpas, per kurį buvo apsilankyta bute, apie pareiÅ¡kėjo valiÄ nieko nepasako ir tai negali bÅ«ti laikoma įrodymu, parvirtinančiu pareiÅ¡kėjo valiÄ priimti palikimÄ . 10.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad su suinteresuoto asmens sutikimu automobilių paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas, nes tokia iÅ¡vada neatitinka faktinių aplinkybių.

Pirma, automobiliai liudytojui perduoti ne paties liudytojo ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu. PareiÅ¡kėjas nei pats, nei per savo sÅ«nų nesidomėjo automobilių likimu. SprendimÄ juos perduoti priėmė V. K., todėl Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti laikomi ne kaip automobilio paėmimas su suinteresuoto asmens sutikimu, o kaip V. K. sprendimas perduoti automobilius saugoti liudytojui su paties liudytojo sutikimu. Antra, automobiliai perduoti suinteresuoto asmens aktyviais veiksmais – pats suinteresuotas asmuo ieÅ¡kojo liudytojo, kad jis galėtų automobilius priimti į kiemÄ , pats derino perdavimo galimybes, pats nuvežė vienÄ automobilį pas liudytojÄ (techninės registracijos pažymėjimai nebuvo perduoti).

Trečia, automobiliai buvo perduoti 2020 m. liepos viduryje, jau pasibaigus 3 mėnesių terminui priimti palikimÄ . 10.5. PareiÅ¡kėjas neatliko aktyvių veiksmų, mirusiojo tėvo turto neiÅ¡laikė, automobilių nepasiėmė, faktiÅ¡kai tėvo palikimu nesidomėjo iki to laiko, kol notarė nepranešė, jog ketina iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik suinteresuotam asmeniui V. K..

11. PareiÅ¡kėjas R. K. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiÅ¡kėjas mirusiojo daiktus iÅ¡ mirusiojo buto galbÅ«t paėmė ik 2020 m. spalio mėnesį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas tinkamai nustatė, kad, pagal liudytojo parodymus, bute pareiÅ¡kėjas lankėsi netrukus po palikėjo mirties, t. y. nepraėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti.

Po tėvo A. K. K. mirties pareiÅ¡kėjui atiteko laikrodis, ragai, kiÅ¡kio iÅ¡kamÅ¡a, senovinės svarstyklės, meÅ¡kerės. Ä® butÄ jis galėjo patekti, nes buto raktus turėjo jo sÅ«nus M. K.. PareiÅ¡kėjo pavedimu sÅ«nus saugo ir prižiÅ«ri tėvui priklausiusius automobilius „Opel“ ir „Moskvič“, taip pat prižiÅ«rėjo butÄ . 11.2. Suinteresuotas asmuo netinkamai sutapatino pareiÅ¡kėjo prievolę pačiam asmeniÅ¡kai priimti palikimÄ ir atlikti aktyvius veiksmus, netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo aktyvius veiksmus ir pastangas veikti per atstovÄ â€“ pareiÅ¡kėjo sÅ«nų. 11.3.

Teismas tinkamai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas faktiniu valdymu palikimÄ priėmė. Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas R. K. priėmė palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. K. K. mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, konstatavęs, kad po savo tėvo mirties pareiÅ¡kėjas lankėsi tėvui priklausiusiame bute, jį apžiÅ«rėjo, paėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, laikydamas save teisėtu įpėdiniu, o pareiÅ¡kėjo sÅ«nus M. K. pareiÅ¡kėjo pavedimu rÅ«pinosi mirusiojo paliktais automobiliais „Opel“ ir „Moskvič“, kurie ir Å¡iuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje pareiÅ¡kėjo Å¡eimos narių žinioje.

Suinteresuotas asmuo V. K. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, argumentuodamas, kad pareiÅ¡kėjas neatliko aktyvių veiksmų, mirusiojo bute negalėjo lankytis, automobilių nepasiėmė, faktiÅ¡kai tėvo palikimu nesidomėjo iki to laiko, kol notarė nepranešė, jog ketina iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ tik suinteresuotam asmeniui V. K.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais.

15. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

16. PalikimÄ priimant faktiÅ¡kai valdyti nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tačiau asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

18. Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo R. K. ir suinteresuoto asmens V. K. tėvas A. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senoviniai automobiliai, piniginės lėšos. Palikėjas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visÄ jam priklausantį turtÄ po 1/2 dalį paliko pareiÅ¡kėjui R. K. ir suinteresuotam asmeniui V. K.. Suinteresuotas asmuo V. K. palikimÄ priėmė, 2020 m. birželio 26 d. paduodamas pareiÅ¡kimÄ Plungės r. 3-ajam notarų biurui.

20. Byloje nėra ginčo, kad mirusiojo automobiliai „Opel“ ir „Moskvič“ yra pas liudytojÄ pareiÅ¡kėjo sÅ«nų M. K., kuris jais rÅ«pinasi ir saugo savo gyvenamojo namo teritorijoje. Tačiau suinteresuotas asmuo nurodo, kad Å¡iuos automobilius jis liudytojui perdavė ne liudytojo ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, bet dėl to, kad automobiliai buvo liudytojui palikti ankstesniu tėvo A. K. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu, automobiliai perduoti paties suinteresuoto asmens aktyviais veiksmais 2020 m. liepos viduryje, t. y. jau pasibaigus 3 mėnesių terminui priimti palikimÄ .

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo V. K. dar 2020 m. gegužės mėnesį lankydamasis pas notarÄ sužinojo apie pakeistÄ testamentÄ , todėl automobilių perdavimo momentu jau žinojo, kad liudytojas M. K. nebebuvo įpėdinis paveldėti mirusiojo automobilius, o viso paveldimo turto įpėdiniai yra pareiÅ¡kėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo V. K.. Tačiau suinteresuotas asmuo, žinodamas apie mirusio tėvo testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , vis tiek perdavė automobilius pareiÅ¡kėjo sÅ«nui.

Pagal pareiÅ¡kėjo ir liudytojo paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, liudytojas M. K. rÅ«pinosi Å¡iais automobiliais ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, automobilis „Moskvič“ liudytojo buvo remontuojamas (pakeistos padangos, remontuoti stabdžiai), liudytojas pats šį automobilį parsivarė iki namų, automobiliai ir Å¡iuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ iÅ¡ mirusio tėvo paveldėtinÄ turtÄ buvo nusprendęs perduoti liudytojui (savo sÅ«nui), apie kÄ sÅ«nus žinojo, todėl liudytojo (sÅ«naus) veiksmai su turtu gali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡reiÅ¡kiantys paties pareiÅ¡kėjo valiÄ priimti palikimÄ .

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad liudytojas M. K. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. posėdžio metu paaiškino, jog automobilį „Moskvič“ parsivarė prie savo gyvenamosios vietos dar 2020 m. gegužės mėnesį, o suinteresuotas asmuo V. K. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. posėdžio metu paaiškino, kad automobilį „Opel“ liudytojui M. K. perdavė 2020 m. liepos pradžioje, tuomet patikslino, kad abu automobilius perdavė tuo pačiu metu, gal automobilį „Moskvič“ perdavė savaite ar dviem anksčiau (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min.). Tačiau apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo jau nurodo, kad abu automobilius liudytojui perdavė 2020 m. liepos viduryje. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens parodymai dėl automobilių perdavimo laiko nėra nuoseklūs, keičiami, teisėjų kolegija juos vertina kaip nepatikimus.

23. Ä®vertinusi byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat pareiÅ¡kėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bylos aplinkybių visuma rodo, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas R. K. mirusiojo A. K. K. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį pradėdamas valdyti per savo atstovÄ â€“ sÅ«nų M. K., pastarajam į savo gyvenamojo namo teritorijÄ parsivarius automobilį „Moskvič“ 2020 m. gegužės mėnesį.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjui R. K. po tėvo mirties taip pat atiteko ir kiti asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, juos pareiÅ¡kėjas ar jo atstovas valdo iki Å¡iol, ir pareiÅ¡kėjas, ir liudytojas lankėsi palikėjui priklausiusiame bute (liudytojas (pareiÅ¡kėjo sÅ«nus) turėjo (turi) jo raktus), taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjas pakankamai aktyviais veiksmais siekė realizuoti paveldėjimo teisę. Å iÄ aplinkybę parodo ir tai, kad pareiÅ¡kimÄ teismui jis pateikė praėjus tik keliolikai dienų po 3 mėn. termino priimti palikimÄ pabaigos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. Kiti suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Tenkinti suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ , suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos.

26. PareiÅ¡kėjas R. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 500 Eur. PareiÅ¡kėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sumokėjo 500 Eur (2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartis ir 2020 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas). Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens V. K. pareiÅ¡kėjo R. K. naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė