80d0950c-e6b1-4cbe-bbb2-0f156393834a · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-1857-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60412-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 17 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M.

D. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : 2019 m. rugpjūčio 26 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-540 nutarta taikyti nuteistajam M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 63 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 80 iki 63 balų. Nuteistasis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ - bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, teismo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dengia, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, Å¡iuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

Å iuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Birutė Čekauskienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo praÅ¡o teismo priimti nutartį nepatvirtinti 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti. M. D. nuteistas Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 m. 2 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis M. D. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, M. D. nustatoma vidutinė – 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju M. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir du apysunkius nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, nusikalstamas veikas padarė trečiÄ dienÄ po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, anksčiau buvo ne kartÄ teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam ne kartÄ buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir vėl darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ M. D., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, vienÄ kartÄ paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

Å iÄ aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl padarytų nusikaltimų linkęs neigti savo atsakomybę, kaltinti aplinkÄ , alkoholį. Pažymėtina, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę.

Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieÅ¡kantis savo prieÅ¡ingÄ teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, pats teigia, kad yra nekonfliktiÅ¡kas, tačiau tikėtina, kad jo reakcijos konfliktinių situacijų metu priklausys nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio, suvokia ne visas savo elgesio pasekmes ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys, nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo nuo 80 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, taip pat dinaminiai rizikÄ nusikalsti didinantys balai iÅ¡ 63 balų sudaro 23 balus, kuriuos Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Taip pat iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; mÄ stymas ir elgesys ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis M. D. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. 95-540 taikyti nuteistajam M.

D. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. 95-540 taikyti nuteistajam M. D. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis