2021-03-10 Nr. AB-5015-3-61-3-02974-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-769-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02974-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 24 d. posėdžio protokolo Nr. 101-P-15 dalį, kuria nutarta, atsižvelgus į Komisijos narių motyvus, tyrimo nepradėti; 2) įpareigoti atsakovą Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo ir / ar tyrimo pradėjimo klausimą arba įpareigoti atsakovą Komisiją pradėti tyrimą dėl politiko Ministro Pirmininko S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytų teiginių apie pareiškėją; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas S. S. susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija paskelbė tikrovės neatitinkančias, pareiškėjo garbę ir orumą bei žurnalisto reputaciją žeminančias žinias. 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį S. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančias žinias. Trečiasis suinteresuotas asmuo tai daryti atsisakė. 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ir pareikalavo atlikti trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – ir Kodeksas), principams tyrimą, konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, rekomenduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, rekomenduoti trečiajam asmeniui viešai atsiprašyti pareiškėjo, įtarus nusikalstamos veikos požymių perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

Komisija 2019 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ nepradėti tyrimo dėl trečiojo asmens išsakytų teiginių apie pareiškėją. 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Komisijos 2019 m. vasario 8 d. sprendimą bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio12 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019, kurioje iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė:

1) panaikinti Komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą, įformintą 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ dalyje; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti A. B. T. 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo klausimą ir savo sprendimą motyvuoti. Komisija 2019 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. S- 2019-4384 „Dėl kreipimosi“, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai, nusprendė nepriimti sprendimo ir padaryti klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio Komisijos posėdžio.

Komisija 2019 m. liepos mėn. 25 d. priėmė sprendimą Nr. S- 2019-4525 „Dėl kreipimosi“ (toliau – ir Skundžiamas spendimas), kuriuo Komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu ir rekomendavo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižto. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2711-1047/2019 konstatavo, kad Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą nurodė, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti, Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo skunde yra išsamiai nurodyta, kokius konkrečius valstybės politikų elgesio principus, kokias konkrečias nuostatas ir kokias teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo pasisakydamas apie pareiškėją. Komisija negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą šiuo pagrindu. Skundžiamo sprendimo motyvuose nėra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens žodžius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius jo garbę bei orumą, taip pat padariusius neigiamą įtaką jo bei jo vadovaujamos Laisvės TV reputacijai, o garbės ir orumo gynimas, taip pat nusikaltimų tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisija nutarė tyrimo nepradėti. Komisija Skundžiamo sprendimo motyvuose visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų Kodekso principų pažeidimų, kurie sukėlė pasekmes žurnalisto pareiškėjo dalykinei reputacijai, jo garbei ir orumui. Aplinkybė, jog pareiškėjas galėjo ginti savo garbę ir orumą kreipdamasis į teismą arba dėl galimų nusikalstamų veikų kreiptis į prokuratūrą taip pat nebuvo teisės aktuose numatytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, todėl toks pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir pradėti tyrimą buvo neteisėtas.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisija nagrinėdama pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes atliko veiksmus, kurie yra valstybės politikų elgesio tyrimo dalis. Susidarė situacija, kai tyrimas pagal pareiškėjo skundą Komisijos vertinimu nebuvo pradėtas, tačiau Komisija dalį trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių nagrinėjo ir tai nurodė Skundžiamo sprendimo motyvuose. Atsižvelgiant į nurodytą 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018, bei į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. el-2711-1047/2019 yra konstatavęs, jog Komisijos teisė atsisakyti priimti fizinio asmens skundą dėl politiko elgesio nėra absoliuti, atsisakyti priimti skundą buvo galima tik teisės aktuose numatytais pagrindais ir tik tinkamai motyvuojant sprendimo motyvus, Komisijos sprendimas nepriimti pareiškėjo skundo buvo priimtas nesilaikant Kodekso reikalavimų, todėl Komisijos sprendimas nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo skundą – nepagrįstas ir neteisėtas. Skundžiamame sprendime nebuvo motyvų, nurodančių, kokiu įstatyme nurodytu pagrindu atsisakoma pradėti tyrimą.

5. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad visi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gauti kreipimaisi yra priimami ir registruojami Prašymų, ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėse, patvirtintose Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 bei Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508, nustatyta tvarka. Nei Seimo statutas, nei Kodeksas, nei Komisijos darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdyje (2017 m. rugsėjo 13 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), kuriais savo darbe vadovaujasi Komisija, nenumatė kreipimųsi nagrinėjimo stadijos, kurioje būtų priimami ar nepriimami fizinių ir juridinių asmenų, kreipimaisi (skundai, pareiškimai ir pan.). Gavusi kreipimąsi Komisija artimiausiame posėdyje sprendžia dėl šio kreipimosi žinybingumo, t. y. pradėti ar ne tyrimą pagal kreipimesi išdėstytus faktus. Priimdama sprendimą Komisija turi teisę išsamiau susipažinti su pareiškėjų išdėstytais faktais, kas buvo padaryta ir šiuo atveju: perskaityti pareiškėjo nurodyti straipsniai, peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame Ministras Pirmininkas S. S. pasakė skundžiamą frazę. Išsamiau nesusipažinusi su kreipimusi Komisija negalėtų priimti konkretaus objektyvaus sprendimo. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pasisako dėl gautų kreipimųsi, išdėsto savo pastebėjimus, argumentus dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo. Jeigu tyrimas nepradedamas, šie pasisakymai gali būti išdėstomi kaip motyvai atsakyme pareiškėjui.

7. Atsakovas paaiškino, kad Komisija 2019 m. liepos 17 d. posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai, o balsavime nedalyvaujant Komisijos pirmininkei, sprendimo nepriėmė. Sprendimo nepriėmimo priežastys pareiškėjui buvo išsamiai paaiškintos raštu, nurodytas teisinis pagrindas (Seimo statuto 55 str. 1 d.). Komisija 2019 m. liepos 25 d. raštu Nr. S-2019-4525 pareiškėjui paaiškino, kad 2019 m. liepos 24 d. Komisija tęsė klausimo svarstymą. Kadangi ankstesnio posėdžio metu sprendimas priimtas nebuvo, todėl sprendimas dėl tyrimo pagal pareiškėjo skundą priimtas Komisijos 2019 m. liepos 24 d. posėdyje, kuomet Komisija tęsė klausimo svarstymą. Tai nurodyta ir 2019 m. liepos 25 d. rašte pareiškėjui. Teisės aktai nenumatė pareigos pridėti protokolo išrašą ar nurodyti balsavimo rezultatus.

8. Komisija, išsamiai susipažinusi su pareiškėjo skunde išdėstytais faktais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodė patyręs žalą dėl išsakytų Ministro Pirmininko žodžių, priėmė sprendimą rekomenduoti pareiškėjui savo garbę ir orumą ginti teisme ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto. Komisija negalėjo ir neturėjo teisinių įgaliojimų vertinti, ar pareiškėjo nurodyti 16 procentų asmenų pasisakymai, jog Ministro Pirmininko išsakyti žodžiai pakeitė nuomonę apie pareiškėją, padarė žymią neigiamą įtaką pareiškėjo dalykinei reputacijai. Taip pat neturėjo galimybių nustatyti, ar apklausą, vykdytą socialiniame tinkle, buvo galima laikyti objektyviu įrodymu, jog pareiškėjo dalykinei reputacijai tikrai yra pakenkta. Komisija neturėjo galimybių nustatyti, ar dėl nurodyto asmenų, pasisakiusių, jog po Ministro Pirmininko išsakytų žodžių jie ėmė vertinti pareiškėją neigiamai, pareiškėjo vadovaujama Laisvės TV patyrė finansinių nuostolių. Įvertinti nurodytas aplinkybes, Komisijos nuomone, galimybes turėjo teisėsaugos institucijos bei teismas, todėl Komisija, suprasdama, kad šių aplinkybių vertinimas nėra jos kompetencija rekomendavo pareiškėjui kreiptis į nurodytas institucijas.

9. Atsakovas prašė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma pripažinti Komisijos sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi tokio sprendimo Komisija nepriėmė. Atsakovas nesutiko, jog jo argumentai, dėl kurių nepradėtas tyrimas, nebuvo numatyti teisės aktuose. Nepradėti tyrimo Komisija galėjo ir tuo atveju, jei aišku, jog skundžiamų aplinkybių tyrimas nėra Komisijos kompetencija. Valstybės politiko elgesio tyrimo pradėjimas savaime nereiškė, kad bus konstatuota, jog valstybės politikas pažeidė Kodekse įtvirtintus valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus ir jis bus įpareigotas viešai atsiprašyti.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad skunde nenurodyti jokie jų neteisėti veiksmai bei nekeliami reikalavimai jų atžvilgiu.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimą nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjo skundą ir įpareigojo Komisiją išnagrinėti 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 1 519,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Ministras Pirmininkas S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. susitikimo su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija metu pasisakė apie pareiškėją A. B. T..

12.2. Pareiškėjas 2019 m. sausio 3 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias.

12.3. 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją ir reikalavo atlikti trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties Kodekso principams tyrimą, konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, rekomenduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, rekomenduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešai atsiprašyti pareiškėjo, įtarus nusikalstamą veiką, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

12.4. Komisija 2019 m. vasario mėn. 8 d. priėmė sprendimą Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“, kuriuo nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo.

12.5. Iš Teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019 ir 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimas nepradėti tyrimo pagal 2019 m. sausio 22 d. A. B. T. skundą, įformintą 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. S-2019-748 „Dėl kreipimosi bei Seimo narių nedalyvavimo posėdžiuose“ dalyje bei įpareigojo Komisiją iš naujo spręsti A. B. T. 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo klausimą ir savo sprendimą motyvuoti (toliau – ir Teismo sprendimas).

12.6. Komisija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-2019-4384 „Dėl kreipimosi“ informavo pareiškėją, kad įsigaliojus Teismo sprendimui Komisija iš naujo svarstė pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl Ministro Pirmininko S. S. pasisakymų. Rašte nurodė, kad nusišalinus Komisijos pirmininkei Komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai. Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalis numato, kad balsams pasiskirsčius po lygiai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas. Tuo atveju, kai komiteto pirmininkas balsavime nedalyvauja negali būti taikoma analogija ir nėra priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininko pavaduotojas. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė padaryti klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio Komisijos posėdžio.

12.7. 2019 m. liepos 24 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui.

12.8. Komisija informavo pareiškėją 2019 m. liepos 25 d. raštu Nr. S-2019-4525 „Dėl kreipimosi“, kad nusprendė nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių apie pareiškėją. Rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Ministro Pirmininko žodžius vertina kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius jo garbę bei orumą, taip pat padariusius neigiamą įtaką jo bei jo vadovaujamos Laisvės TV reputacijai, o garbės bei orumo gynimas, taip pat nusikaltimų tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, Komisija nutarė tyrimo nepradėti, o rekomenduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižto.

12.9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pateikė skundą nurodydamas, kad Komisija nepradėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo tyrimo teisės aktuose nenumatytais pagrindais; Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nepradėti tyrimo jau pradėjusi tyrimą, bei Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

13. Kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kituose teisės aktuose gali būti nustatyti ir kiti valstybės politikų elgesio reikalavimai, tačiau jie negali prieštarauti šiame kodekse įtvirtintiems valstybės politikų elgesio principams. Pagal Kodekso 2 straipsnio 1 dalį Vyriausybės nariai, taip pat ir Ministras Pirmininkas yra laikomas valstybės politiku, todėl jam šis kodeksas taikytinas visa apimtimi.

14. Teismas nurodė, kad su Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu skundu atsakovas kreipėsi į Komisiją, siekdamas, jog būtų atliktas trečiojo suinteresuoto asmens elgesio tyrimas, siekiant nustatyti, ar nebuvo pažeisti valstybės politikui keliami etikos principai, tačiau Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta atlikti tyrimą. Teismas nekvestionavo atsakovo argumentų, kad tyrimas pagal teikiamus skundus ne visais atvejais turi būti atliekamas. Lingvistinė Kodekso 7 straipsnio 1 dalies formuluotė nustato, kad „tyrimas gali būti pradėtas“, o tai reiškia, kad tyrimas gali būti pradėtas arba nepradėtas.

15. Teismas, cituodamas Kodekso 7 straipsnio 2 ir 12 punkto nuostatas, pažymėjo, kad Teismo sprendime buvo konstatuota, jog Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą. Teismas rėmėsi ir LVAT praktika dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą, kurioje nurodyta, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (LVAT 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).

16. Teismo vertinimu, Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą dėl politiko Ministro Pirmininko S. S. išsakytų teiginių pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad, kaip minėta, Komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų. Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Ginčo atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, siekdamas, jog Komisija įvertintų trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikimą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų reikalavimams, kas ir priskirta jos kompetencijai. Pareiškėjas skunde nurodė, kokius konkrečius valstybės politikų elgesio principus, kokias konkrečias nuostatas ir kokius teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus galimai pažeidė trečiasis asmuo, pasisakydamas apie pareiškėją. Dėl šios priežasties Komisija negalėjo atsisakyti pradėti pareiškėjo skundo tyrimo.

17. Teismas pažymėjo, kad konstatuoti faktus – ar politikas padarė ar nepadarė etikos kodekso principų pažeidimą – yra išimtinai Komisijos prerogatyva. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali ginti savo garbę ir orumą kreipdamasis į teismą arba dėl galimų nusikalstamų veikų kreiptis į prokuratūrą, teismo vertinimu, nelaikytina teisėtu pagrindu atsisakyti pradėti tyrimą pareiškėjo skundo pagrindu, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, kokius Kodekso normų pažeidimus galimai padarė trečiasis suinteresuotas asmuo, o Kodekso normų pažeidimą įgaliota konstatuoti būtent Komisija. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu, todėl jis naikintinas.

18. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nepradėti tyrimo jau pradėjusi 2019 m. sausio 22 d. skundo tyrimą. Iš Skundžiamo sprendimo teismas nustatė, kad Komisija išreiškė savo vertinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių, kas turėjo būti daroma atliekant tyrimą ir priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą. Iš Skundžiamo sprendimo nustatyta, kad Komisija įvertino Ministro Pirmininko S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytus teiginius. Komisija vertino pareiškėjo elgesį prasidėjus mokytojų streikui. Komisija perklausė 2018 m. gruodžio 6 d. (galimai padaryta klaida nurodant datą) Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio įrašą. Vertino atskiras išsakytas trečiojo suinteresuoto asmens frazes: „Komisijos nuomone, tapimas ar buvimas politiku nėra neigiamas reiškinys“. Skundžiamo sprendimo turinys neginčijamai patvirtino, kad tyrimas pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą buvo pradėtas, tačiau nebuvo priimtas Kodekso 9 straipsnyje numatytas sprendimas, kurį Komisija įgaliota priimti. Komisija nepasisakė priimdama Skundžiamą sprendimą dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių ir argumentų dėl skunde nurodytų politikų elgesio kodekso principų pažeidimų, todėl tokiu būdu pažeidė savo pareigą motyvuoti sprendimą.

19. Teismo vertinimu, tai, kad Komisija Skundžiamu sprendimu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, nesant tam įstatyminio pagrindo, nemotyvuojant savo sprendimo, kodėl jie nevertina trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties Kodekso reikalavimams, o tik formaliai pasisakant, jog pareiškėjas turi teisines galimybes apginti savo galimai pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais, nesudarė pagrindo tokį sprendimą pripažinti teisėtu. Ginčo atveju aktualu ir tai, kad teismas jau buvo įpareigojęs atsakovą spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tačiau atsakovas antrą kartą formaliu pagrindu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, tokie veiksmai neatitiko gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

20. Nagrinėjamu atveju teismo konstatuota, jog pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundas (prašymas pradėti politiko elgesio tyrimą) nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nesilaikyta norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio pobūdžio skundų (prašymų) nagrinėjimą, o priimtas sprendimas neatitiko Kodekso ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog Komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimas nebuvo teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

21. Pareiškėjas skunde formulavo alternatyvius reikalavimus – įpareigoti atsakovą Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundo priėmimo ir / ar tyrimo pradėjimo klausimą arba įpareigoti atsakovą Komisiją pradėti tyrimą dėl politiko Ministro Pirmininko S. S. 2018 m. gruodžio 6 d. išsakytų teiginių apie pareiškėją. Teismui konstatavus, jog Komisija nepagrįstai, nesant teisės aktuose numatytų pagrindų, atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą, nors tyrimas iš esmės buvo pradėtas, Komisija įpareigota Kodekso nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 22 d. skundą, priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

22. Pareiškėjas prašė atlyginti 1 496,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Komisija nėra juridinis asmuo, neturi savarankiško biudžeto. Pagal Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalį, Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Pagal Seimo kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 redakcija), 2 punktą, Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Lietuvos Respublikos Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos.

III. 23. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir interpretavo valdžių padalijimo principą. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad „Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią <...>“ (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. A822-91/2014, 2018 m. gegužės 3 d. LVAT nutartis byloje Nr. eAS-309-415/2018). Visos Seime sudaromos komisijos turi vienodą teisinį statusą, veikia vienodomis teisėmis, todėl darytina išvada, kad ir Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, priešingai nei savo sprendimuose nurodo teismas. Komisija nekvestionuoja asmenų teisės kreiptis į teismą dėl Seimo ar Seimo padalinių priimtų sprendimų, tačiau mano, jog teismas, nurodęs, jog jis vykdo Seimo komisijų darbo kontrolę, netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstituciją bei joje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Savo sprendime teismas įpareigojo Komisiją atlikti tyrimą pagal pareiškėjo kreipimąsi ir priimti Kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus, tačiau „teismai <...> negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu“ (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. A822-91/2014). Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus ir turėjo teisę įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą ir priimti konkretų sprendimą.

24.2. Komisija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog tyrimas pagal pareiškėjo kreipimąsi Komisijoje buvo pradėtas, tačiau nepriimtas vienas iš Kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų. Komisija, priimdama sprendimą pradėti ar ne tyrimą pagal gautą kreipimąsi, turi teisę išsamiau susipažinti su pareiškėjų išdėstytais faktais. Pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, jog pareiškėjas nurodė konkrečius straipsnius, kuriuos galimai pažeidė Ministras Pirmininkas S. S., ir tai įpareigojo Komisiją pradėti tyrimą, vertintinas kaip nepagrįstas, nes tokiu atveju Komisija privalėtų visais atvejais pradėti tyrimą, kuomet asmens kreipimesi nurodyti galimai pažeisti Kodekso straipsniai.

24.3. Kadangi dalykinės reputacijos pažeidimo tyrimas nėra Komisijos kompetencija, Komisija savo sprendimu negali apginti juridinio asmens dalykinės reputacijos. Be to, Komisija veikia savireguliacijos principu. Todėl Komisija, išsamiai susipažinusi su pareiškėjo skunde išdėstytais faktais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nurodė patyręs žalą dėl išsakytų Ministro Pirmininko žodžių, priėmė sprendimą rekomenduoti pareiškėjui savo garbę ir orumą ginti teisme ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto Be to, Komisiją sudaro Seimo nariai, kuriems nėra keliami papildomi darbo patirties, išsilavinimo ar kiti reikalavimai.

24.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Komisija galimai klaidingai nurodo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio, kuriame Ministras Pirmininkas pasakė skundžiamą frazę, datą (2018 m. gruodžio 6 d.). Tačiau Komisija savo atsiliepimuose šios datos nenurodė jokiame kontekste. Ši data nurodoma Komisijos atsakyme pareiškėjui, ją nurodo ir pats pareiškėjas. Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdis vyko būtent 2018 m. gruodžio 6 d., todėl kyla pagrįstas klausimas, ar teismas priimdamas sprendimą tinkamai susipažino su pateikta medžiaga ir tinkamai įvertino visus pateiktus duomenis.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą nepakeistą.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog Vyriausybė gali veikti viešojo administravimo srityje. Sprendžiant dėl Komisijos vykdomos veiklos svarbus yra Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymas. Komisijos atsisakymas pradėti tyrimą laikytinas Komisijos sprendimu Kodekso 10 straipsnio prasme. LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-309-415/2018 išdėstyta nuostata, kad teisminė kontrolė Seimo Peticijų komisijos veiksmų atžvilgiu yra galima. Pareiškėjas nesutinka su Komisija, jog šios bylos kontekste ji neveikė kaip viešojo administravimo subjektas, kadangi Komisija atlieka analogiškas funkcijas skirtingų asmenų ratui, kaip ir savivaldybės etikos ir procedūrų komisija, kuri LVAT praktikoje jau yra pripažinta viešojo administravimo subjektu.

26.2. Nepagrįsti Komisijos išaiškinimai, jog teismas, įpareigodamas Komisiją priimti Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą, pažeidė valdžių padalijimo principą. Teismas neįpareigojo Komisijos konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Kodekso reikalavimus ar konstatuoti, kad tokių reikalavimų nepažeidė, o tik įpareigojo išnagrinėti pareiškėjo skundą pagal savo kompetenciją ir įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes priimti atitinkamą Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą, kadangi Komisija dar kartą, nesant teisės aktuose numatytų pagrindų, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir pradėti tyrimą. Šioje byloje buvo išsiaiškinta, jog jokie teisės aktuose numatyti pagrindai nepriimti pareiškėjo skundo ir nepradėti tyrimo neegzistuoja, nebuvo jokios prasmės dar kartą įpareigoti Komisiją nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Kitu atveju šis ginčas niekada nepajudėtų iš skundo priėmimo stadijos ir niekada nebūtų prieita prie šio ginčo esmės. Kitoks sprendimas šioje byloje sąlygotų tai, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybos priemonę.

26.3. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija vertino pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, išreiškė poziciją dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, nesutiktina su Komisijos paaiškinimais, jog šiuo atveju Komisija tik susipažino su pareiškėjo skundu, tačiau jokių tyrimo veiksmų neatliko. Be to, šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių Komisija konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos frazės akivaizdžiai atitinka visuotinai priimtinas elgesio, moralės, etikos normas.

26.4. Skunde pareiškėjas neprašė Komisijos atlikti jo dalykinės reputacijos pažeidimo tyrimo, o dalykinės reputacijos pažeidimą nurodė kaip vieną iš argumentų, kuris pagrindžia pareiškėjo suinteresuotumą kreiptis į Komisiją dėl trečiojo suinteresuoto asmens išsakytų teiginių apie pareiškėją. Be to, net jeigu ir būtų pateikiami reikalavimai, kurių dalis nepatenka į Komisijos kompetenciją, Komisija galėtų atsisakyti nepradėti tyrimo tik dėl tų reikalavimų, kurie Kodekse nėra priskirti jos kompetencijai. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Komisija visais atvejais privalo atlikti tyrimą pagal suinteresuoto asmens pateiktą skundą, jeigu jis atitinka visus skundui teisės aktų keliamus reikalavimus, ypač tais atvejais, jeigu Komisijai kyla abejonių, ar tam tikri skunde nurodyti faktai yra neteisingi ar išgalvoti. Jokiuose teisės aktuose Komisijai nėra nustatyta besąlygiška pareiga konstatuoti, jog politiko elgesys neatitinka Kodekso reikalavimų, jeigu dėl atitinkamo politiko yra pateikiamas suinteresuoto asmens skundas.

26.5. Sutiktina su Komisijos paaiškinimais, jog Seimo nariams nėra keliami papildomi išsilavinimo ar specialiųjų žinių reikalavimai, tačiau tai nereiškia, jog Komisija, vykdydama savo veiklą (inter alia viešojo administravimo), neturi pareigos konsultuotis su teisininkais. Jeigu Komisijai kilo abejonių, koks sprendimas turi būti priimtas atitinkamoje situacijoje, priimdama sprendimą Komisija turėjo galimybę ir pareigą konsultuotis su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamente dirbančiais ar Komisijos veiklą aptarnaujančiais specialistais. Priešingas teisei, nepaisant priimto ir įsiteisėjusio sprendimo administracinėje byloje iš naujo išnagrinėti skundo priėmimo klausimą ir priimti motyvuotą sprendimą, Komisijos elgesys pažeidžia gero administravimo principą, kylantį iš Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė.

27. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Komisija nenurodė jokių faktų ar aplinkybių, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos priimtų teisės aktų ar atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, taip pat jos vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, savo pozicijos dėl ginčo esmės administracinėje byloje tarp pareiškėjo ir atsakovo – Komisijos, Seimo kanceliarija neteiks. Prašo teismo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teisinės padėties ir valdžių padalinimo principo

28. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs ir tai, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo inter alia 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).

29. Pagal Konstituciją Seimas yra Tautos atstovybė. Seimas – tai valstybės valdžios institucija, vykdanti įstatymų leidžiamąją valdžią. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus Seimo funkcijoms vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2014 m. birželio 3 d. išvada). Konstitucijoje įtvirtintas parlamentinės demokratijos modelis yra racionalus ir nuosaikus. Jis nėra grindžiamas vien parlamentine kontrole, vien tarpinstituciniais stabdžiais ir atsvaromis; ne menkesnį vaidmenį parlamentinėje demokratijoje vaidina tarpfunkcinė partnerystė, grindžiama inter alia pasitikėjimu.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).

30. Pagal Konstituciją Seimo įgaliojimai gali būti nustatyti ir yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose; kai kuriais atvejais tai, kad tam tikri Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai gali būti sukonkretinami įstatymais, Konstitucijoje yra nurodyta tiesiogiai; Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę įstatymais nustatyti ir tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, tačiau yra skirti konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti; kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

31. Seimą sudaro Seimo nariai – Tautos atstovai. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų – Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas. Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

32. Svarbiausios Seimo nario teisės ir pareigos expressis verbis arba implicitiškai yra įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį, Seimo nario teises ir pareigas nustato įstatymas. Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises ir pareigas, kad būtų užtikrinta, jog Seimo nariai visapusiškai vykdys savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę. Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario teisių ir pareigų nustatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas).

33. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Seimo struktūra – tai tokia Seimo statute nustatyta jo vidaus padalinių sistema, kuri turi užtikrinti parlamento darbingumą, jo efektyvų funkcionavimą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas).

34. Seimo statuto 25 straipsnyje nustatyta, kad Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas (1 dalis). Seime sudaromos nuolatinės komisijos, inter alia, ir Etikos ir procedūrų komisija (Seimo statuto 25 straipsnio 2 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

35. Tarp Seimo statute apibrėžtų Seimo etikos ir procedūrų komisijos veiklos krypčių yra ir vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių; taip pat prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus (...) (Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (įstatymo 2015 m. gruodžio 15 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos. Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija (1 p.).

37. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas); 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą (Kodekso 7 straipsnio 1 dalis). Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis).

38. Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnis „Sprendimų apskundimas“ apibrėžė ginčų dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos sprendimų, priimtų vadovaujantis Kodekso 9 straipsnio 1 dalimi, priskirtinumą teismams ir jų teismingumo taisyklę (skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka), o taip pat terminą, per kurį galima įgyvendinti teisę skųsti Komisijos sprendimą teismui (per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos).

39. Teisėjų kolegija, aiškindama šiai bylai aktualią taikytiną teisę, visų pirma pažymi, kad anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir oficialioji konstitucinė doktrina suponuoja, jog Seimo etikos ir procedūrų komisija yra Seimo struktūrinis padalinys, kuriame dirba profesionalūs politikai – Seimo nariai, vykdydami savo, kaip politikų pareigas ir įgyvendindami jiems suteiktas teises. Seimo nario – kiekvieno individualiai ir visų Komisijos narių – kartu paėmus veikla Seimo etikos ir procedūrų komisijoje yra viena iš jų dalyvavimo vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdant visus Seimo nario įgaliojimus formų. Tai, atsižvelgiant į šiam ginčui aktualius teisinius aspektus, inter alia suponuoja Seimo nario, esančio tokios Komisijos nariu, laisvo mandato, kaip vienos iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos išrinktame Seime, veikimą. O tiek, kiek Seimo narys veikia teisėtai, naudodamasis jam laisvo mandato suteiktomis garantijomis, šiuo atveju balsuodamas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, yra Tautos atstovo išimtinė teisė, kurios, remiantis konstituciniu valdžių padalinimo principu, ordinariniu būdu ginčyti teisme nėra teisinių pagrindų. Teisėjų kolegija, neturėdama tikslo ir poreikio šios bylos kontekste plačiai aptarti oficialiąją konstitucinę doktriną, tik pažymi, kad Seimo nario politinės atsakomybės pagrindai ir jų taikymo praktikoje pavyzdžiai akivaizdžiai implikuoja į Seimo nario veiklos teisėtumo prezumpciją, kuri gali būti paneigta tik taikant ekstraordinarias teisines priemones, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose (Seimo statute). Todėl šiuo atveju, kai Seimo etikos ir procedūrų komisija jos narių (Seimo narių) balsų dauguma priėmė sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui, ordinariniai teismai, šiuo atveju administraciniai, neturi jurisdikcijos tokio pobūdžio ginčui spręsti.

40. Šios Nutarties 39 punkte nurodytų argumentų kontekste būtina pažymėti ir tai, kad iš valdžių padalijimo principo ir Seimo funkcijų bei Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisių ir pareigų kyla priedermės įstatymu nustatyti teisines ribas, kurios apibrėžia Seimo nario veiklą, kaip patenkančią į ordinarinių teismų (bendrosios kompetencijos ir administracinių) jurisdikcijos apimtį. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teisės aiškinimui taikant tam tikras analogijas, ypač specialiųjų teisės normų taikymui pagal analogiją, kas netoleruotina Lietuvos teisinėje sistemoje (CK 1.8 str. 3 d.), o taip pat ir atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojantį principą – leidžiama tik tiek, kiek yra nustatyta teisės. Taigi, vertinant Seimo etikos ir procedūrų komisijos veiksmus, netaikytina teismų praktika dėl savivaldybių etikos komisijų veiklos.

41. Šiuo atveju ginčas dėl Komisijos (Seimo narių) sprendimo nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui įstatymu nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.).

42. Nepaisant to, kad šios bylos ginčo dalykas nėra Komisijos sprendimas, priimtas vadovaujantis Kodekso 9 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija pasisako dėl teisinio reglamentavimo įstatymu įtvirtinant tokių Komisijos sprendimų apskundimo teismui teisę, atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimas ir galutinio sprendimo priėmimas jį išnagrinėjus iš esmės Komisijos posėdyje yra vieningu teisiniu pagrindu vykdomos, tačiau atskiros, savarankiškos procedūrinės stadijos.

43. Teisės doktrinoje travaux préparatoires (parengiamieji darbai) pripažįstami kaip įstatymų leidėjo valią ir ketinimus padedantys nustatyti šaltiniai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įstatymų projektų aiškinamieji raštai pripažįstami tinkamu įstatymų leidėjo valios įrodymu ir jais yra remiamasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-110/2003; 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A6-238/2007). Travaux préparatoires, kaip įstatymų leidėjo ketinimų nustatymo šaltiniu, neretai yra remiamasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 22 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2011 m. kovo 15 d., 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimus).

44. Išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios Nutarties 40–41 punktuose paminėtų teisinių aspektų, be kita ko, remiasi Aiškinamuoju raštu, kuriuo buvo grindžiamas 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu patvirtintas Etikos kodekso pakeitimas, kuriuo pirmą kartą numatyta teisė skųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus administraciniams teismams. 2015 m. gruodžio 15 d. patvirtintas Etikos kodekso pakeitimas buvo vienas iš įstatymų projektų paketo, kuriuo buvo įgyvendinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2014 metų veiklos ataskaitoje pateikti siūlymai. Įstatymų projektus parengė VTEK, pateikė Seimo narys. Aiškinamajame rašte šis konkretus pakeitimas grindžiamas asmens teise į teisminę gynybą, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (30 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas Etikos komisijų priimtų sprendimų neskundžiamumas neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo ir pažeidžia asmens teisę į gynybą“ (žr., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/75cbfaa0584811e5a9129f08109b20ec?jfwid=9o5pds8ky).

45. Taigi, kaip matyti iš Aiškinamojo rašto, įstatymų leidėjo valia ir ketinimai buvo įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų užtikrinta politiko teisė skųsti Komisijos sprendimus, priimtus dėl Komisijos teisinių vertinimų iš esmės, kaip sukeliančius tokiam politikui teisinius padarinius. Tačiau nėra jokių teisinių pagrindų konstatuoti, kad administracinių teismų jurisdikcijai priskirta ir bet kurių kitų Komisijos sprendimų, tarp kurių ir sprendimai nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų kreipimąsi, teisminė pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė, todėl ir šis argumentas patvirtina teisėjų kolegijos motyvų, išdėstytų šios Nutarties 39–41 punktuose, teisinį pagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikina ir nutartimi administracinę bylą nutraukia vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu – byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

47. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė